- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 1-209-169/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00156-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- J. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2011 m. vasario 19 d. apie 16.49 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama jai priklausantį automobilį „VW GOLF“, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 161 punktų reikalavimus, t. y.: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, degant žaliam šviesoforo signalui atlikdama manevrą sankryžoje, sukdama iš Žemaitijos gatvės į kairę - Naftininkų gatvę - nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko susidūrė su M. G. vairuojamu automobiliu „VW PASSAT“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus - M. G. sveikata, padarant jam galvos smegenų sutrenkimą, sprando raumenų sausgyslių patempimą, diskogeninės lumbalgijos paūmėjimą.
Kaltinamoji J. K. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažinusi visiškai parodė, jog 2011 m. vasario 19 d. apie 16.49 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „VW GOLF“, v/n (duomenys neskelbtini) nuo prekybos centro „Maxima“ Žemaitijos gatve. Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš antros eismo juostos įvažiavo į Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžą ir laukė, kol vienas automobilis pravažiuos antra juosta nuo prekybos centro „IKI“ tiesiai Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryža, o kitas automobilis suksis nuo prekybos centro „IKI“ į kairę link prekybos centro „Norfa“ esančią Naftininkų gatvę, o kadangi ji pati sukosi į kairę, t. y į Naftininkų gatvę, nuo prekybos centro „IKI“ pirma juosta atvažiuojančio automobilio nepastebėjo. Dėl to susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW PASSAT“. Dėl įvykusio eismo įvykio labai gailisi.
Kaltinamajai J. K. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios J. K. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusiojo M. G. parodymais, jog 2011 m. vasario 19 d. apie 16.50 val. Žemaitijos gatve nuo prekybos centro „IKI“ važiavo link prekybos centro „Putinas“ pirma eismo juosta, privažiavęs prie Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžos važiavo tiesiai, nes jam degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Kai įvažiavo į pačią sankryžą, jam iš kairės, t. y. iš Žemaitijos gatvės nuo prekybos centro „Maxima“ sukosi automobilis VW GOLF, kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio vairuotojo dureles. Jis bandė automobilį kiek galėjo sukti į dešinę pusę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Po įvykusio eismo įvykio buvo pristatytas į Mažeikių ligoninės priimamąjį skyrių. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Tačiau po dviejų dienų pasijutęs blogai, kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir gavęs siuntimą buvo paguldytas į Mažeikių ligoninę, kur gydėsi septynias dienas. Iki šio laiko jaučia skausmą, blogai miega. Sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 644,81 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui;
- liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. vasario 19 d. apie 16.40 val. jai priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš prekybos centro „IKI“. Automobilį vairavo dukros draugas M. G., o ji sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Išvažiavę iš prekybos centro „IKI“ važiavo Žemaitijos gatve nuo prekybos centro „IKI“ link prekybos centro „Putinas“ ta kryptimi, Mantas važiavo pirma eismo juosta, privažiavus prie Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžos važiavo tiesiai, nes degė žalios spalvos šviesoforo signalas, kai įvažiavo į pačią Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžą, jam iš kairės, t. y. iš Žemaitijos gatvės nuo prekybos centro „Maxima“ į kairę sukosi baltos spalvos automobilis „VW GOLF“. M. bandė išvengti susidūrimą su „VW GOLF“ automobiliu, bet nepavyko, ko pasekoje įvyko avarija (b. 1. 40-41);
- liudytojos S. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, analogiškais R. U. parodymams (b. l. 42);
- liudytojos J. B. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 metų vasario mėnesį, dienos pasakyti negali, su savo dukra J. K. jos vairuojamu automobiliu „VW GOLF“ važiavo Žemaitijos gatve nuo prekybos centro „Maxima“, o Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžoje turėjo sukti į kairę, link prekybos centro „Putinas“. Ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Kaip įvyko pats eismo įvykis nematė, tik pajuto smūgį į automobilį (b. l. 43;
- 2011 m. vasario 19 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža; automobilio VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) sulankstytas variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, radiatoriaus grotelės, išdaužtas kairės pusės priekinis posūkis; automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas ir durelės (b. 1.12 );
- 2011 m. kovo 14 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 60/11(13), kurioje nurodyta, jog M. G. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: sprando raumenų ir sausgyslių patempimas, diskogeninės kilmės nugaros skausmų paūmėjimas, objektyvių galvos smegenų traumos požymių nėra, t. y. sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b. 1. 31).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl J. K. padarytų KET 9 ir 161 punktų pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata, t. y. J. K. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis, todėl ji baustina už LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą.
Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajai J. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (neatsargus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas nerūpestingumas – kaltininkė nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę: anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba, turi du nepilnamečius vaikus bei pilnametį sūnų, studijuojantį Vakarų Lietuvos verslo kolegijos dieninių studijų trečiame kurse. Pagal LR BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 281 straipsnio sankcijose įtvirtinta alternatyvių bausmių sistema įpareigoja teismą kiekvienu atveju kaltininkui skirtiną bausmę parinkti apvarsčius visų sankcijoje numatytų bausmių skyrimo galimybę, pradedant nuo švelniausios iš jų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šių aplinkybių byloje nėra, todėl, teismas sprendžia, jog BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise) J. K. neskirtina.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamosios J. K. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką - prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jai skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos už neatsargų nusikaltimą vidurkis (BK 54, 56 straipsniai).
Atsižvelgiant į jau minėtą kaltinamosios šeimyninę bei materialinę padėtį – turi du nepilnamečius vaikus ir studijuojantį pilnametį sūnų, abu su vyru gauna tik šiek tiek didesnius nei minimalus atlyginimus – bei skirtinos baudos dydį, J. K. nustatytinas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Išaiškintina J. K., kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
J. K. išaiškintinos baudos nesumokėjimo pasekmės: jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2.500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2.500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl – žalos turtui.
Spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad J. K. su civiliniu atsakovu UADB „Seesam Lietuva“ yra sudariusi Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį LT/AKA 0156416 (b. l. 14). Šia sutartimi buvo apdrausta J. K. civilinė atsakomybė, tame tarpe ir neturtinė žala 2.500 eurų sumai. Byloje yra dokumentai, įrodantys, jog J. K. vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga (b. l.15). Taigi UADB „Seesam Lietuva“, 2010 m. gegužės 31 d. sudariusi su J. K. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2.500 eurų (8.632 Lt) sumos.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis M. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl patirtos galvos smegenų sutrenkimo traumos daug kartų pykino širdį, svaigo ir tebeskauda galva, raibo akyse, kankino ir dabar kankina nemiga, atsirado baimės jausmas vairuoti automobilį, pakriko nervų sistema. Dėl patirto sprando, raumenų sausgyslių patempimo paūmėjo skausmai sprando, peties ir nugaros srityse. Dėl skausmo nugaroje turi apriboti fizinio darbo krūvį, greičiau pavargsta, nebesijaučia toks darbingas ir energingas, koks būdavęs prieš įvykį. Dėl skausmo nuolatos vartoja nuskausminamuosius vaistus.
Pagal civilinio atsakovo pateiktus dokumentus (b. l.102-108) nukentėjusysis M. G. patyrė 362,40 Lt dydžio gydymo išlaidas (vaistų įsigijimui) ir negavo 282,38 Lt pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pateikė 644,81 Lt reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajam priteistini jo turėti 644,81 Lt netiesioginiai nuostoliai.
Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis M. G. patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus: 7 dienas gulėjo ligoninėje, dešimt dienų buvo nedarbingas, dėl skausmo nugaroje turi apriboti fizinio darbo krūvį, greičiau pavargsta. Dėl to teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ neturtinė žala yra 5.000 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajam M. G. padarytą žalą visiškai padengia draudiko turima išmokėti draudimo išmoka, todėl J. K. atžvilgiu ieškinys atmestinas (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
Civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, jog LAT baudžiamojoje byloje Nr.2K-401/2009 nukentėjusiojo trečiojo asmens sveikatą sutrikdžius nesunkiai pripažino 2.000 Lt sumą kaip pakankamą atlyginant nukentėjusiojo trečio asmens patirtą neturtinę žalą, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL (BBD) – 1.300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų dydžio baudą.
Išaiškinti J. K., kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
J. K. išaiškinti baudos nesumokėjimo pasekmes: jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajam M. G.:
644,81 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus 81 ct) turtinės žalos atlyginimui;
5.000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Kitoje dalyje (J. K. atžvilgiu) ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.