Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-563-102/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-22
Bylos Nr.
2A-563-102/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Valdas Petras Meidus
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
A. R. P.
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Algirdas Biguzas, Saulius Šukys
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-563-102/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 121.15 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovui A. Ž., jo atstovui advokatui Sauliui Šukiui, atsakovui A. R. P., jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10-589/2009 pagal A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Ž. 2005 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. P. 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2002 m. gegužės 5 d. apie 15 val. kelyje Daugpilis-Rokiškis- Panevėžys Panevėžio rajone ties kelio į Tiltagalių k. sankryža, vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.4, 14.1, 14.2 ir 14.5.1 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, viršijo leistiną maksimalų 90 km.val. greitį, važiuodamas ne mažesniu kaip 110 km/val. greičiu, partrenkė į automobilio judėjimo juostą įžambiai iš kairės pusės į dešinę (vairuotojo atžvilgiu) įvažiavusį mažametį dviratininką jo sūnų D. Ž., dėl ko šis žuvo. Sūnaus netektis jam sukėlė dvasinius išgyvenimus bei didelį emocinį sukrėtimą. Padarytą neturtinę žalą vertina 90 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu A. Ž. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. R. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui bei 93,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu A. R. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą numatytą BK 281 str. 5 d., ir jam paskirta bausmė – trys metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dviems metams. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. R. P. 2002 m. gegužės 5 d. apie 15 val. kelyje Daugpilis-Rokiškis- Panevėžys Panevėžio rajone ties kelio į Tiltagalių k. sankryža, vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.4, 14.1, 14.2 ir 14.5.1 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, viršijo leistiną maksimalų 90 km/val. greitį, važiuodamas ne mažesniu kaip 110 km/val. greičiu, partrenkė į automobilio judėjimo juostą įžambiai iš kairės pusės į dešinę (vairuotojo atžvilgiu) dviračiu įvažiavusį mažametį ieškovo sūnų D. Ž., dėl ko šis žuvo. Atsakovas A. R. P. pripažintas kaltu, tačiau eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo D. Ž. kaltė. Autotechninės ekspertizės akte nurodyta, kad D. Ž. sudarė kliūtį atsakovo vairuojamam automobiliui ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Atsakovui viršijus leistiną 90 km/val. greitį susidūrimo nepavyko išvengti. Šios baudžiamosios bylos aplinkybės turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovas dėl sūnaus žūties patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, vertina tai, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos nukentėjusiojo D. Ž. veiksmai, atsakovas sureagavo į atsiradusią kliūtį ir bandė išvengti eismo įvykio, eismo įvykis yra netyčinis nusikaltimas, po eismo įvykio atsakovas suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, pasirūpino jo nugabenimu į ligoninę. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas elgėsi kaip rūpestingas ir atidus žmogus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad D. Ž. į eismo įvykį pateko, būdamas apie 1,5 km nuo namų, pakankamai intensyvaus judėjimo kelyje. Įvertindamas nurodytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismas laiko, kad ieškovui padaryta 8 000 Lt neturtinė žala. Tokio dydžio neturtinė žala nustatoma atsižvelgiant ir į tai, kad S. Ž. priteista 10 000 Lt neturtinė žala. Nors ieškovas nurodė, jog jo ryšys su sūnumi buvo artimesnis negu mamos ir sūnaus, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų šiam savo teiginiui patvirtinti. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovas nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigą, auklėdamas sūnų, neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros ir saugumo, nes mažametis 6 metų vaikas vienas be suaugusiųjų priežiūros dviratuku važinėjosi intensyvaus eismo kelyje, kuris yra daugiau kaip 1 km nuo namų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 6.253 str. 5d. numatyta, jog asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.282 str. l d. nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. To paties straipsnio 3 d. leidžia teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teismas sprendime nustatė ne visas reikšmingas bylos aplinkybės, kai kurias jų vertino nepilnai ir netinkamai, kas būtų leidę ieškovo reikalavimus atmesti ir dėl to netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Sprendime konstatuota, kad įvykis kilo dėl nukentėjusiojo D. Ž. bei ieškovo kaltės, tačiau tai nebuvo pripažinta ir įvertinta kaip didelis neatsargumas, nors byloje esantys įrodymai šią aplinkybę patvirtina. Iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, joje esančios autotechninės ekspertizės akto matyti, kad mažametis D. Ž. sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.4., 7.1., 7.4. punktų reikalavimus ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ši aplinkybė pripažintina kaip didelis neatsargumas ir tuo pagrindu reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesio skyrė ir paties ieškovo kaltei dėl kilusios nelaimės. Eismo įvykis kilo už 1,5 km nuo nukentėjusiojo namų, judriame kelyje. Žuvusiojo tėvai – S. ir A. Ž. turėjo numatyti, kokios gali kilti pasekmės be priežiūros paliekant mažametį vaiką netoli intensyvaus eismo kelio, o teismas turėjo įvertinti ieškovo bei jo sutuoktinės kaltę dėl savo sūnaus žūties. Ši aplinkybė taip pat pripažintina kaip didelis neatsargumas, ko pagrindu reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti atmestas (CK 6.253 str. 5d., 6.282 str. 1 d.). Be to, svarstant kaltės klausimą, sprendime liko neįvertinta ieškovo sutuoktinės S. Ž. kaltė dėl minėto autoįvykio kilimo. Abu sutuoktiniai, būdami mažamečio D. Ž. tėvais, tinkamai nevykdė solidarios pareigos - tinkamai prižiūrėti vaiką, dėl ko kilo autoįvykis. Sprendime teismas nors ir nustatė ieškovą neįrodžius artimesnio ir stipresnio emocinio ir dvasinio ryšio su vaiku, tačiau, nustatydamas, atlygintinos žalos dydį šios aplinkybes tinkamai neįvertino, reikalavimo dėl žalos atlyginimo dėl šios aplinkybės esminiai nesumažino ir reikalavimo tuo pagrindu nepagrįstai neatmetė. Akivaizdu, kad ieškovas patyrė žymiai mažiau išgyvenimų dėl sūnaus mirties, kadangi stipresnis dvasinis ir emocinis ryšys būna tarp vaiko ir motinos negu vaiko ir tėvo. Sprendime liko neįvertintos tokios reikšmingos aplinkybės kaip jo atlyginta žala ieškovo šeimai, gautų lėšų panaudojimo tvarka, iš dalies dėl ieškovų kaltės likusios autoįvykio pasekmės jam, ieškovo kreipimosi laikas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui buvo žinomas vykęs S. Ž. ir jo ginčas teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo. Tuomet ieškovas dėl to reikalavimų nepateikė. Tik praėjus daugiau nei dvejiems metams, nuo S. Ž. priteistos sumos sumokėjimo neturtinei žalai atlyginti, jos sutuoktinis ieškovas kreipėsi savarankiškai į teismą. Manau, ieškovas sąmoningai delsė, tuo norėdamas papildomai pasipelnyti. Ieškovas ir jo sutuoktinė S. Ž. nagrinėtose bylose yra pripažinę, kad jo pagal ankstesnį teismo sprendimą sumokėtą 10 000 Lt sumą sutuoktiniai naudojo kartu bendriems poreikiams. Tuo būdu, ieškovo A. Ž. reikalavimai dėl žalos atlyginimo jau yra patenkinti. Autoįvykis, dėl kurio ženklia dalimi kaltas ieškovas, jam taip pat sukėlė sunkias turtines ir neturtines pasekmes: sutriko sveikata, teko operuoti širdį. Šias aplinkybes patvirtina byloje mano pateikti dokumentai. Patenkinus A. Ž. ieškinį, jo-atsakovo atsakomybė nepagrįstai padvigubėjo. Civilinės bylos pagal S. Ž. ieškinį (Nr. 2-0079-E52/2005) nagrinėjimo metu nebuvo žinomos tokios aplinkybės, kad priteista suma yra ne visos šeimos neturtinei žalai atlyginti, o tik S. Ž.. Ginčijamame sprendime yra ir esminių CPK normų pažeidimų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtus dvasinius išgyvenimus, vaistų vartojimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, o teismas dėl šių aplinkybių iš ieškovo jokių įrodymų nereikalavo, nurodydamas, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų šią ieškovo nurodytą aplinkybę. Tuo buvo pažeistas CPK 178 str., kuriame įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Be to, nepagrįstai atmestas jo prašymas skirti byloje autotechninę ekspertizę autoįvykio priežastims ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Prijungtoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pateiktos nepriklausomų specialistų tyrimų išvados, keliančios pagrįstų ir motyvuotų abejonių dėl autotechninės ekspertizės išvadų. Mano, kad civilinėje byloje pažeistos CPK 177 str. 2 d., 178, 181 str. l d., 218 str. nuostatos ir dėl to priimtas iš dalies neteisingas sprendimas. Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka jo motyvuojamajai daliai.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į jo sūnaus neatsargų elgesį, kad jis dėl sūnaus mirties patyrė mažiau išgyvenimų nei jo sutuoktinė. Atsakovas neturtinę žalą yra atlyginęs tik jo sutuoktinei. Jam padaryta neturtinė žala neatlyginta. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir vertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.).

Ieškinys pareikštas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, autoįvykio metu žuvus jo sūnui, atlyginimo. Byloje kilo ginčas tik dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, analizuoja aplinkybes dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos (CPK 320 str. 2 d.).

Neturtinę žalą CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir/ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. R. P. 2002 m. gegužės 5 d. apie 15 val. kelyje Daugpilis-Rokiškis- Panevėžys Panevėžio rajone ties kelio į Tiltagalių k. sankryža, vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.4, 14.1, 14.2 ir 14.5.1 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, viršijo leistiną maksimalų 90 km/val. greitį, važiuodamas ne mažesniu kaip 110 km/val. greičiu, partrenkė į automobilio judėjimo juostą įžambiai iš kairės pusės į dešinę (vairuotojo atžvilgiu) įvažiavusį mažametį dviratininką ieškovo sūnų D. Ž., dėl ko šis žuvo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-657-14-2003m. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (b.l. 5-7. 2 t.) atsakovas A. R. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. Tačiau nustatyta, jog eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo D. Ž. kaltė. Autotechninės ekspertizės akte (b.l. 38-42, baudž. byla Nr. 1-657-14-2003.) nurodyta, kad D. Ž. sudarė kliūtį atsakovo vairuojamam automobiliui, jo veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių 2.4, 7.1 ir 7.4 punktų reikalavimams, ir tai buvo viena iš sąlygų eismo įvykiui kilti. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovui padarytus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą, autoįvykio metu žuvus sūnui, o taip pat į atsakovo bei paties žuvusiojo D. Ž. kaltę. Apelianto ir žuvusiojo D. Ž. kaltės dydis dėl autoįvykio buvo įvertintas ir nustatytas baudžiamojoje byloje ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, paskirta bausmė apeliantui. Pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nepabrėžė D. Ž. didelio neatsargumo dėl autoįvykio, ką nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, tačiau, remdamasis įrodymais, įvertino jo kaltę ir į tai atsižvelgė, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį. Ta aplinkybė, kad mažametis D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieškovui neturtinę žalą, nes dėl autoįvykio baudžiamojoje byloje Nr. 1-657-14-2003 atsakovas pripažintas kaltu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesio skyrė ieškovo kaltei. Skundžiamame teismo sprendime akcentuota, jog ieškovas A. Ž. neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros ir saugumo, nes mažametis 6 metų vaikas, būdamas daugiau kaip 1 km atstumu nuo namų, be suaugusiųjų priežiūros važinėjosi dviratuku intensyvaus eismo kelyje, ir į šią aplinkybę atsižvelgė, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tenkindamas ieškinį tik iš dalies. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovo sutuoktinės S. Ž. kaltės dėl autoįvykio. Tačiau žuvusiojo D. Ž. motinos S. Ž. kaltė dėl vaiko nepriežiūros įvertinta Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendime, kuriuo iš atsakovo jai priteista 10 000 Lt neturtinė žala. Todėl pakartotinai vertinti S. Ž. kaltę šioje byloje nebuvo pagrindo. Apeliantas teigia, jog akivaizdu, kad ieškovas dėl sūnaus mirties patyrė mažiau išgyvenimų negu jo sutuoktinė, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu jis daro tokią išvadą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovas – tėvas dėl sūnaus mirties patyrė mažesnius emocinius ir dvasinius išgyvenimus negu vaiko motina ir dėl to laikytina, kad neturtinė žala jiems abiems padaryta vienoda. Nėra pagrindo atmesti A. Ž. ieškinį dėl to, kad teismo sprendimas, kuriuo jo sutuoktinei S. Ž. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, jau įvykdytas, nes toje civilinėje byloje A. Ž. nebuvo proceso dalyvis, ieškinys pareikštas vien ieškovės S. Ž.. Taip pat nėra pagrindo ieškovo ieškinį atmesti dėl to, kad ieškovo sutuoktinė S. Ž. jai atlygintą neturtinę žalą panaudojo šeimos interesais, kaip nurodo apeliantas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą skirti byloje autotechninę ekspertizę autoįvykio priežastims ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizė autoįvykio aplinkybėms nustatyti skiriama baudžiamojoje byloje. Dėl šio autoįvykio 2003 m. lapkričio 26 d. priimtas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Todėl ekspertizė autoįvykio priežastims ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme, pagrįstai nebuvo skirta.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad skiriasi nustatytos neturtinės žalos dydis skundžiamo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovui neturtinės žalos dydis nustatomas 8 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog A. Ž. padaryta tokio pat dydžio neturtinė žala kaip ir S. Ž., o rezoliucinėje dalyje ieškovui priteista 10 000 Lt neturtinė žala kaip ir S. Ž. 2005 m. birželio 21d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, daro išvadą, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl klaidos neteisingai įrašytas nustatytos neturtinės žalos dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ieškovui padarytos neturtinės žalos dydis yra 8 000 Lt, pakeičia ir nustato, kad ieškovui padarytos neturtinės žalos dydis yra 10 000 Lt. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nereiškia apeliantui blogesnio sprendimo priėmimą, kadangi skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis nekeičiama (CPK 313 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir aiškino CK 6.250 str. bei CK 1.5 str. įtvirtintinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. R. P. 8,10 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė JonaitienėValdas Petras Meidus