Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistas 2011 m. gegužės 5 d. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. vasario mėnesį prie Babtų sankryžos, šalia magistralinio kelio Al „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“ 120,3 km šalia kelio, neturėdama žemės sklypo savininko ir Kelių policijos raštiško pritarimo savavališkai pastatė 1,66 m ilgio, 0,45 m pločio ir apie 6,15 m aukščio informacinį paslaugų skydą, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.10.07 : 2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 24 punktą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto nutarimu Nr. ATN-20-110527-00001 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį (specialioji norma, taikoma tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 2 dalies pagrindu, numatanti juridinių asmenų atsakomybę už naujo nesudėtingo statinio savavališką pastatymą) buvo paskirta 1500 Lt bauda.

Nesutikdama su tokia Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia ją apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, prašo panaikinti 2011-10-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-218-246/2011 ir nutraukti administracinę bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kad bendrovė nepažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-21 su žemės, ant kurios pastatytas informacinis skydas, savininku V. V. yra sudariusi panaudos sutartį, kad bendrovė nepažeidė ir Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.10.07 : 2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 24 punkto, nes, jos nuomone, Kelių policijos leidimas aptariamam statiniui pastatyti yra nereikalingas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo gauti raštišką žemės valdytojo sutikimą informaciniam stendui statyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik apylinkės teismui pateikė žemės sklypo panaudos sutartį, jos sudarytą su panaudos davėju 2010-12-21 dešimčiai metų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 2 dalį, panaudos sutarčiai be kitų nuostatų taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio nuostatos. Pateikta panaudos sutartis yra sudaryta 10 metų laikotarpiui ir yra rašytinė, tačiau prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nei priimant nutarimą, nei nagrinėjant nutarimo teisėtumą Kauno miesto apylinkės teisme panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, panaudos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ leista neatlygintinai naudotis 4 kv. m. ploto sklypo dalimi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurioje 0,50 ha ploto sklypo vietoje yra sutartimi perduodama naudotis žemės sklypo dalis, kas skundą nagrinėjančio teismo nuomone taip pat patvirtina, jog statybą leidžiančio dokumento šio statinio statybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, dėl ko atlikta statyba pagal Statybos įstatymo nuostatas laikytina savavaline. Statytojas, norėdamas įgyvendinti statytojo teisę kitam asmeniui priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, privalo gauti žemės sklypo savininko sutikimą statyti tam tikrą statinį, o žemės dalies panaudos sutartis rašytinio sutikimo statinio statybai nepakeičia. Kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Babtų k., Babtų sen., Kauno r., ant kurio stovi savavališkai pastatytas statinys, savininko V. V. sutikimo nepateikė, o pagal įstatymus, statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma savavališka statyba. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, žemės sklypo savininko sutikimas statyti statinius jam nuosavybės teise priklausiančioje žemėje turi būti pasirašomas CK VI knygos, II dalyje nustatyta tvarka o pateiktoje panaudos sutartyje nėra išreikšto jokio žemės savininko sutikimo, kad jo sklypas būtų užstatytas su žemės ūkio veikla nesusijusiais statiniais. Be to, pagal teisės aktų reikalavimus, reklaminis inžinierinis statinys, kurio aukštis yra nuo 5 m iki 15 m, priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Įrengiant prie kelių reklaminį įrenginį reikalingas raštiškas kelių policijos sutikimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrengė reklaminio inžinerinio statinio, tik pastatė informacinį paslaugų stendą, kuriame nurodyta degalinėje parduodamo kuro rūšys, jo kaina ir kad jis nėra pastatytas prie kelio, tačiau, pagal Reklamos įstatymo nuostatas, išorine reklama laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės. Reklama pagal minėtą įstatymą laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Taip pat numatomas draudimas įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtas reklaminis inžinerinis statinys visiškai atitinka įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką, kadangi pastatytu stendu įmonė skleidžia informaciją, susijusią su savo ūkine komercine veikla, skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-07-23 kelyje Al Vilnius – Kaunas – Klaipėda 120,3 km dešinėje kelio pusėje (Klaipėdos kryptimi) patikrinus įrengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų skydą, kuriame nurodytos degalų rūšys ir kainos bei nustatyta, kad atstumas nuo kelio briaunos iki artimiausio skydo krašto yra 10 m. Už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei įmonė įpareigota paslaugų skydą išmontuoti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik perstatė statinį keliais metrais toliau nuo pirminės vietos, už ką jai vėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pagal Kelių įstatymo nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona, kurios plotis pagal kelio reikšmę yra magistralinių kelių – po 70 metrų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad 2011 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti, ar paskirtą nuobaudą jai sumažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.