Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-20 · Administracinė byla Nr. A-403-804-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-20
Bylos Nr.
A-403-804-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas
B.T., V.T.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai ir savivaldybės administracijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vaidotas Vaičius
Kategorijos
  • 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A6-804-06Procesinio sprendimo kategorija 11.4.; 11.4.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjos B.T. atstovui R.T.,pareiškėjų B.T. ir V.T. atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui,

atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B.T. ir V.T. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės tarybai ir savivaldybės administracijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl atsakovo įpareigojimo spręsti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra Šiaulių mieste, teismo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

B.T. ir V.T. atstovai prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą ir administraciją pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos pateiktus duomenis paruošti jiems gražinamos žemės natūra žemės sklypo planą ir patvirtinti jį sprendimu, pakeičiant Šiaulių miesto savivaldybės 2004-06-17 sprendimu Nr.T-195 patvirtintą informacinės schemos dalį, įtraukiant laisvą ir neužstatytą pareiškėjų žemę, pažymėtą indeksais Nr.5 ir Nr.6 bei spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į žemę natūra teisės aktų numatytais terminais ir tvarka. Nuo teismo išlaidų priteisimo iš atsakovų atsisakė. Pareiškėjai nurodė, kad jie laiku kreipėsi į atsakovą, kad būtų gražintas visas laisvas ir neužstatytas žemės sklypas buvusioje Lieporių kaimo teritorijoje, dabar Šiaulių mieste sklypo Nr.79, valdytas pareiškėjų tėvo A.G. Tuos klausimus bandė spręsti administracine tvarka, buvo suprojektuoti istorinėje žemėje ir gražinti natūra 4 žemės sklypai, tačiau likusią žemę negražinti nusprendė Šiaulių miesto savivaldybės taryba, nors ji yra laisva, neužstatyta ir jokio visuomeninio poreikio tai žemei nėra. Pareiškėjai nurodė, jog atsakovai labai lėtai sprendžia žemės gražinimo natūra klausimus Šiaulių mieste.

Atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad pareiškėjams reikia gražinti 12 ha žemės, klausimas dėl gražinimo labai sudėtingas, todėl jį sprendė savivaldybės taryba. Nurodė, kad ginčo sklypai informacinėje schemoje buvo išbraukti kaip laisva ir neužstatyta žemė, ji yra tarp daugiabučių namų. Nuosavybė natūra į keturis žemės sklypus Šiaulių mieste pareiškėjams jau atkurta. Atsakovų atstovė teigė, jog reikia žiūrėti ir į gyventojų interesus, nes ginčo žemė - tai žalieji plotai tarp daugiabučių namų, skverai, statinių joje nėra. Dėl išreikšto visuomeninio poreikio tai žemei ji nieko pasakyti negalėjo. Paaiškino, kad viskas bus sprendžiama detaliuoju planu, kurio ruošimas dėl finansavimo stokos stringa, ir tai dar nereiškia, kad ateityje pareiškėjams nebus gražinta natūra jų prašoma žemė. Nurodė, kad ploteliai, kurie patvirtinti kaip laisvos neužstatytos žemės, šiai dienai projektuojami.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 10 d. sprendimu įpareigojo atsakovus - Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir savivaldybės tarybą pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos pateiktus duomenis paruošti pareiškėjams B.T. ir V.T. gražinamos žemės natūra žemės sklypo planą ir patvirtinti jį sprendimu, pakeičiant Šiaulių miesto savivaldybės 2004-06-17 sprendimu Nr.T-195 patvirtintą informacinės schemos dalį, įtraukiant laisvą ir neužstatytą pareiškėjų žemę, pažymėtą indeksais Nr.5 ir Nr.6 bei spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į žemę natūra teisės aktų numatytais terminais ir tvarka. Teismas sprendime nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį natūra turėtoje vietoje ir esančioje laisvoje (neužstatytoje) žemėje, tokia žemė turi būti grąžinama natūra, jei šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams - tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės (taip pat įskaitant nuosavybės, į kurią gali būti atkurta nuosavybės teisė) objektas. Aplinkybės, apibūdinančios visuomenės poreikį teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, nurodytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. 2002 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. lX-832 (įsigaliojo 2002 m. balandžio 19 d.) pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jo 12 straipsnio 3 punktas nustatė, kad "žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar jų įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė bei priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbios valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti piliečiui grąžintinoje žemėje. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad "šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisų atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos". Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 10 d. sprendime taip pat nurodė, kad iš aukščiau išdėstyto matyti, jog iki 2002 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę turėjo būti priimtas nepriklausomai nuo to, ar yra įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas, todėl sprendžiant ar tose teritorijose esantys sklypai yra valstybės išperkami iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti nustatinėjama ar pageidaujamas grąžinti natūra išlikęs savininko žemės sklypo plotas yra laisvas (neužstatytas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A7-1077-2001; Nr. A6-64-2002). Nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę galėjo būti priimtas tik tuo atveju, jei yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas. Po 2004 m. gegužės 1 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę gali būti priimtas, jeigu yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas arba kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas. Teismas nurodė, kad pirmoji išvada darytina įvertinus tai, jog po 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo papildymo ir pakeitimo, jo 12 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esanti žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta <...>, o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo <...> kitų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų parengimo dienos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Nurodė, kad antroji išvada darytina dėl aukščiau išdėstytų motyvų ir dėl to, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2004 m. sausio 15 d. įstatymu Nr. IX-1962 priimta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija, kurios 21 straipsnio 2 dalis nustato, jog "žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams". Teismas pažymėjo, kad momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminas, tiksliau apibrėžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Teismas nurodė, kad nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1101, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 111 punktas. Įsigaliojus šiai pataisai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkto trečia pastraipa numato, kad atkuriant nuosavybės teises į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas ne per 6 mėnesius, o per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Šis punktas buvo pakeistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. DC-2053 "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę", kuriuo apskrities viršininkams, savivaldybių merams ir administracijų direktoriams buvo siūloma parengti bendrus priemonių planus, kad piliečių teisės į nuosavybę būtų atkuriamos kuo greičiau, siekiant išvengti teisminių ginčų dėl valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei jų tarnautojų jiems priskirtų funkcijų tinkamo neatlikimo (vilkinimo). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovų - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovai teismui nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų, kad žemės sklypams, nurodytiems patikslintame skunde indeksais Nr.5 ir Nr.6 Šiaulių mieste A.G. valdytoje žemėje būtų patvirtintas kuris nors iš Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų planų ir pagal jį prašomi grąžinti natūra žemės sklypai būtų priskirtini valstybės išperkamai žemei. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašomi grąžinti sklypai turėtų būti vertinami kaip negrąžintini natūra, o valstybės išperkami, jeigu administracinis aktas, kuriuo patvirtintas nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (Administracinė byla Nr. A6-438-2005). Teismas konstatavo, kad nustačius, jog nėra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas, turi būti vertinama, kad nėra parengti kiti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti dokumentai, nuo kurių parengimo momento pradedamas skaičiuoti 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Sistemiškai aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas bei teisinius argumentus teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypams nėra dabartiniu metu aiškiai išreikšto konkretaus visuomeninio poreikio, todėl įstatymų nustatyta tvarka ginčo žemės sklypai turi būti gražinti pareiškėjams natūra. Teismas taip pat nurodė, kad atsiradus tokiam poreikiui ateityje, gražinta žemė gali būti išpirkta iš pareiškėjų, tinkamai už ją atlyginus. Nurodė, kad siekiant išsaugoti žemės sklypo savybes galbūt ateityje atsirasiančiam visuomeniniam poreikiui, taip pat atsižvelgiant ir įvertinant gyventojų poreikius turėti šalia gyvenamųjų namų žaliuosius plotus, atsakovams niekas netrukdo nustatyti servitutus gražinamai žemei. Nurodė, kad pareiškėjams atsisakius nuo teismo išlaidų priteisimo, jos iš atsakovų nepriteistinos.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005-10-10 sprendimą administracinėje byloje Nr.I-34-355/2005 ir priimti naują sprendimą byloje. Apeliantai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog Šiaulių miesto savivaldybė nepateikė įrodymų apie konkretaus žemės sklypo visuomenės poreikio buvimą, bei nepateikė teritorijų planavimo. Nurodo, kad buvęs žemės sklypas Lieporių k. Nr. 79 Šiaulių miesto tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-978 klaidingai buvo įtraukta į Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų gražinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą. Dėl šios priežasties buvusio žemės sklypo Lieporių k. Nr. 79 dalys (esančios šalia Dainų g. 104 namo ir šalia Dainų g. 17 namo) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr.T-195 buvo išbrauktos iš Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų gražinti natūra Šiaulių mieste, informacinės schemos. Apeliantai remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A11- 263 -03, kurioje buvo nurodyta, kad „Aiškinant Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas minėto įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardytos Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas. Apeliantų nuomone, Šiaulių apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą teisingai išaiškino, kad po 2004 m. gegužės 1 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę gali būti priimamas, jeigu yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis ar kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas. Jų teigimu, atsižvelgiant į tai tikslinga atsižvelgti į Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį, kuris numato kokie yra teritorijų planavimo dokumentai. Apeliantai nurodo, kad vieną iš jų atitinka šiuo metu galiojantis Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektas, kuris yra prilyginamas detaliajam planui. Nurodo, kad apie šį projektą teismo posėdžio metu buvo kalbama, o kad šis teritorijų planavimo dokumentas galioja įrodo Teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, registro Nr. 006293000091. Apeliantai nurodo, kad šiame Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projekte yra aiškiai išreikšti visuomenės poreikio požymiai. Nurodo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis numato, kad žemė iš piliečių išperkama, jei iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų <...>. Apeliantų teigimu, iš minėto Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projekto matyti, kad ginčo sklypas įeina į daugiabučių gyvenamųjų namų teritoriją ir yra neatskiriama jos dalis, o esant visuomenės poreikiui nėra jokios galimybės šį sklypą grąžinti pareiškėjams natūra. Tokį teisinį santykį, kai valstybė turi teisę išpirkti žemės sklypus iš teisėtų savininkų įtvirtino teisės aktų normos, bei teismų praktika. Apeliantai nurodo, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo aiškinta, jog koreguojant Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektą bus dar kartą svarstoma galimybė pareiškėjams grąžinti sklypo dalį. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, ateityje bus dar kartą sprendžiamas žemės gražinimo klausimas ir tai bus daroma tik koreguojant minėtą planą. Nurodo, kad šiuo metu faktiniai duomenys byloja, jog nėra galimybės gražinti ginčo žemės natūra. Apeliantų teigimu, teismas į tai visiškai nesigilino ir neteisingai priėmė sprendimą, kad nėra teritorijos planavimo dokumento ir išreikšto visuomenės poreikio. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-280 buvusio žemės sklypo Lieporių k. Nr. 79 dalis buvo įtraukta į Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų gražinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą. Pagal šią schemą žemės sklypų planus rengia AB „Šiaulių hidroprojektas". Apeliantų nuomone, tai įrodo, kad Šiaulių miesto savivaldybė ieško kitų vietų, kur galėtų būti gražinta žemė pareiškėjams natūra. Apeliantai nurodo, kad ginčijamo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo pasekmės būtų neigiamos, nes pažeistų visuomenės interesus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai B.T. ir V.T. prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005-10-10 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos bylinėjimosi išlaidas pareiškėjų naudai. Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad buvęs žemės sklypas Lieporių k. Nr. 79 (ginčo žemės sklypas pažymėtas indeksais Nr. 5 ir Nr. 6) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 klaidingai buvo įtrauktas į Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą, pareiškėjai nurodo, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2003 m. liepos mėn. 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-798 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio mėn. 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietovėje, plano patvirtinimo" papildymo". Šio sprendimo priede - laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinėje schemoje, pareiškėjų tėvo A.G. turėta žemė priskirta grąžinamai (neužstatytai) žemei. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimo įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, sprendimu buvo patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos informacinėje schemoje padaryta išvada, kad pareiškėjų tėvo turėta žemė buvusioje Lieporių kaimo teritorijoje yra toje teritorijoje, kuriai pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. nuostatas netaikomi nuosavybės grąžinimo apribojimai. Pareiškėjų teigimu, tokią išvadą tvirtinantis sprendimas Nr. T-798 buvo teisėtas ir pagrįstas, nes buvo įgyvendintas teisinis nusavintos žemės sugrąžinimo pagrindas - LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (2002 m. rugsėjo mėn. 19 d. redakcija) patvirtinta „Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos" 106 punkto 3 dalies 5 pastraipos nuostata. Pareiškėjai nurodo, kad informacinė schema buvo pateikta ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, jog šie faktiniai duomenys leido pareiškėjams neabejoti, kad nėra pagrindo valstybei išpirkti žemės, nes žemei kartografinėje medžiagoje nėra nustatytas visuomenės poreikis, todėl ji yra laisva ir turi būti grąžinta. Tačiau užvilkinus ginčo žemės grąžinimo klausimo sprendimą, pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, kad būtų įvykdyta viešojo administravimo subjektų, turinčių įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pretendentams, teisminė kontrolė. Pareiškėjai nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I4-l14/2004, 2003 m. balandžio mėn. 14 d. nutartimi nutarė „Iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas ( nutartis, nutarimas) joje, uždrausti atsakovams rengti teritorijoje, kur yra Antano Grušo turėta žemė, teritorijų planavimo dokumentus bei atlikti kitus administracinius veiksmus, kurie galėtų pakeisti jos turėtos nuosavybės atkūrimo sąlygas, apsunkintų nuosavybės atkūrimą ar padarytų jį neįmanomu, nes nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo užtikrinimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas". Nutartimi teismas apribojo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimo suvaržymu pareiškėjams žemės sklype Nr.79, buvusio Lieporių kaimo teritorijoje. Šiaulių apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir Šiaulių apskrities viršininko administracija administracine tvarka ketina spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės grąžinimo natūra, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai nurodo, jog bylos sustabdymo metu Šiaulių miesto savivaldybės meras 2005-01-07 raštu Nr. SG-6-1 informavo pareiškėjus, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2004-06-17 sprendimu išbraukė iš Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinės schemos, dalį suplanuotų grąžinti pareiškėjams natūroje teritorijų, pažymėtų indeksais Nr. 5 ir Nr. 6. Nurodo, kad jie 2005-02-21 raštu kreipėsi į Šiaulių miesto merą, prašydami administracine tvarka pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2004-06-17 sprendimą T-195, panaikinant šio sprendimo dalį dėl žemės sklypo Nr. 79 teritorijų, pažymėtų indeksais Nr.5 ir 6, išbraukimo iš Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, nes priimtas sprendimas Nr. T-195 prieštarauja teisės aktams bei pažeidžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003-04-14 nutarties 3 punktą. Pareiškėjai nurodo, kad 2005-03-24 Šiaulių miesto savivaldybės taryba posėdyje (protokolas TP-4) 30 punktu iš naujo svarstė klausimą dėl 2004-06-17 Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu T-195 panaikintų žemės sklypo Nr.79 teritorijų pažymėtų indeksais Nr.5 ir 6, kaip laisvų neužstatytų ir nesuplanuotų teritorijų grąžinimo pareiškėjams natūra. Nurodo, kad nors savivaldybės atstovai vyr. architektas A.Jelinskas, juridinio skyriaus juristė L.Steponkienė tarybos posėdyje pasisakė, kad ginčo žemė yra laisva ir neužstatyta, tuo pripažindami reikšmingas faktines aplinkybes, jog nėra teisinių kliūčių - teritorijos planavimo dokumentų, numatančių šiai žemei visuomenės poreikį žemei sugrąžinti, atsakovas geranoriškai nepakeitė savo 2004-06-17 neteisėto sprendimo T-195 dalyje dėl pareiškėjams grąžintinų žemės sklypų, pažymėtų indeksais Nr. 5 ir 6. Pareiškėjai pažymi, kad nors nuo 2004-04-10 įsigaliojus naujai Atkūrimo įstatymo redakcijai, kuri sklypų planavimo ir planų rengimo organizavimą bei planų tvirtinimą delegavo savivaldybės administracijos direktoriui, nuosavybės atkūrimo klausimas pareiškėjams bylos sustabdymo metu ir toliau buvo svarstomas Šiaulių miesto savivaldybės taryboje, nesiremiant teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis ir teritorijų planavimo dokumentais, o tik be teisinio pagrindo samprotaujant, kad ginčo žemėje yra žali skverai, takai prie daugiabučio namo, todėl negalima šios žemės pripažinti neužstatyta. Pareiškėjai nurodo, kad 2005-04-12 iš atsakovo buvo gautos ištraukos iš informacinių schemų, apie laisvą (neužstatytą) žemę Šiaulių mieste, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, patvirtintų 2003-07-24 dienos Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-798. Nurodo, kad nė vienoje pareiškėjams ir teismui pateiktoje informacinėje schemoje nebuvo nuorodos, kad ginčo žemė yra valstybės išperkama, kaip turinti aiškų ir konkretų visuomenės poreikį, apibrėžtą teritorijų planavimo dokumente. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad apeliantai neteisingai supranta ir aiškina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-25 nutartyje padarytas išvadas dėl išreikšto visuomenės poreikio, nustatyto teritorijų planavimo dokumente. Nurodo, jog šioje nutartyje yra pažymima, kad esant požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 5 punkte. Minimoje nutartyje teismas daro aiškią išvadą, kad visuomenės poreikį apibūdinantys poreikiai turi būti įžvelgiami bendrajame ar teritorijos specialiajame planuose. Ir tik tada galima spręsti, ar rengiamame detaliajame plane bus nuoroda į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovai nepateikė nei bendrojo plano, nei specialiojo teritorijos plano, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą nei pateikta pirmos instancijos teismo sprendime, jog atsakovai nepateikė įrodymų dėl ginčo žemei išreikšto visuomenės poreikio. Dėl apeliacinio skundo motyvo, jog vieną iš Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytų teritorijų planavimo dokumentų atitinka šiuo metu galiojantis Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektas, kuris yra prilyginamas detaliajam planui, pareiškėjai nurodo, kad apeliantai tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė taip vadinamą projektą, kurį apibūdinti kaip teritorijų planavimo dokumentą, nėra įstatyminio pagrindo. Pareiškėjai pažymi, jog projekte nėra nurodyta, kas šį projektą sudarė, kada šis projektas buvo patvirtintas bei kokiam konkrečiam nuosavybės objektui išreikšti visuomenės poreikiai. Jų teigimu, aišku tik tiek, kad teikiant Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui kartografinę medžiagą, informacija apie ginčo žemės visuomenės poreikį, kaip tai nustato Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktas, nebuvo pateikta. Pareiškėjai nurodo, kad apibūdinant šį projektą, kurio rengimo metai 1973 m., kurio planavimo organizatorius LTSR MT Valstybinis statybos reikalų komitetas, kaip atitinkantį vieną iš teritorijų planavimo dokumentų, apeliantų nuoroda į Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali redakcija I-1120 2004-09-28) 2 straipsnį yra netiksli, kadangi šiame straipsnyje nurodytos įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos, o teritorijų planavimo dokumentų apibrėžimą pateikia Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 punktas, kuriame nurodyti teritorijų planavimo dokumentai yra bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai. Įstatymo leidėjas teritorijos projekto ar schemos nepriskiria teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkte (galiojusi redakcija I-1120 2001-04-19) teritorijų planavimo dokumentu nurodytas planas (projektas) yra dokumentas, kuriame užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus ar jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką. Pareiškėjai nurodo, kad apeliantai 1973 metais parengtą dokumentą, kuriame nurodytos žinios dėl esminių pokyčių nebeatitinka faktinės tikrovės bei teritorijų planavimo procedūros, prilygina Teritorijų planavimo dokumentams pagal Teritorijų planavimo įstatyme nurodytą teritorijų planavimo dokumentų apibrėžimą. Nurodo, kad nuosekliai aiškinantis apeliantų poziciją, atsakovų argumentai yra prieštaringi, nes nurodydami projekte ginčo žemę apibūdinantį aiškų visuomenės poreikį, apeliantai taipogi nurodo, kad ateityje, koreguojant minimą projektą, bus dar kartą svarstoma galimybė pareiškėjams grąžinti sklypo dalį. Be to, kaip teigia pareiškėjai, nesutampa faktiniais duomenimis atsakovų teikiami teismams dokumentai. Projekte yra nurodyti pastatai, kurių jau nebėra, ir tai atsispindi kitame atsakovų dokumente. Pareiškėjai nurodo, kad apeliantai nemini ir tos aplinkybės, kad šalia ginčo esantis žemės sklypas, plane pažymėtas raudona spalva ir skaičiumi 1, jau yra grąžintas kitiems savininkams. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. kovo 29 d. nutartyje, (administracinė byla Nr.A-7-276-2004, bylų kategorija 27, Administracinių teismų praktika Nr. 5) pateikė išvadas dėl sąlygų, kuriomis miesto žemė pripažįstama laisva (neužstatytą). Išvadų esmė yra ta, kad Atkūrimo įstatymo leidėjas, įtvirtindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, jog valstybės išperkama žemė turi būti pažymėta patvirtintais detaliaisiais planais, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų, kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Įstatymo leidėjas turėjo tikslą apibrėžti, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu - detaliuoju planu. Teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas, savivaldybės institucija (pareiškėju teigimu, nagrinėjamu atveju tai būtų Šiaulių miesto savivaldybės administracija) turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos, ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Pareiškėjai nurodo, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog „Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte". Kaip atsiliepime nurodo pareiškėjai, nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracija tokio pobūdžio informacijos neteikė, o Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2003 m. liepos mėn. 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-798 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio mėn. 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietovėje, plano patvirtinimo" papildymo", kurio priede - laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinėje schemoje, pareiškėjų tėvo A.G. turėta žemė priskirta grąžinamai (neužstatytai) žemei. Tokiu būdu buvo pateikta informacija, kad nėra žemės poreikio visuomenei. Pareiškėjai daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, apeliantų teiginiai, jog ginčo žemei visuomenės poreikis įtvirtintas 1973 m. Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projekte, ir pirmos instancijos teisme jie aiškino apie tai, negali būti teisiškai reikšmingi ir turintys įtakos pirmos instancijos teismo sprendimo išvadoms, kurios pagrįstos teisingu materialinės teisės normų taikymu. Pareiškėjai nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas ištyrė visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl nepažeidė ABTĮ 53, 57, 81, 86 straipsnių reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą šioje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 2002, Nr. 41-1526) 5 straipsnį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, <...> bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai <...>. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš Šiaulių miesto Dainų gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto matyti, jog prašomi grąžinti natūra žemės sklypai, sąlyginai pavadinti Nr. 5 ir Nr. 6, yra daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijoje (šalia daugiaaukščių namų Dainų g. 104 ir Dainų g. 17) ir naudojami visuomenės poreikiams. Taip pat nurodo, kad B.T. ir V.T. buvusiame Lieporių kaimo 79 žemės sklype yra grąžinti natūra septyni žemės sklypai: Tilžės g. 9D (0,20 ha), Tilžės g. 9C (0,20 ha), Aido g. 8E ( 1,0248 ha sklypo dalis), Aido g. 16B (0,5694 ha), Tilžės g. 9B ( 0,3347 ha ), Tilžės g. 9D (0,1644 ha ), Tilžės g. 11B (0,0804 ha). Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-280 įtraukė dalį buvusio Lieporių kaimo 79 žemės sklypo į Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra, informacinę schemą, todėl pareiškėjų prašymai grąžinti žemę natūra savivaldybėje bus nagrinėjami papildomai.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias (reglamentavusias) priėmimą sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę. Tačiau pažymėtina, kad šios bylos dalykas yra ne institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę, veiksmai (neveikimas) ar priimtų sprendimų teisėtumas. Pareiškėjai skundė sprendimą ir neveikimą savivaldybės institucijų, įpareigotų spręsti (išsprendusių) su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus dar iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas detalusis ar kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas, pareiškėjai siekė, kad Šiaulių miesto savivaldybės institucijos įvykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos" (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 106 punkto reikalavimus, susijusius su jų pareiga organizuoti miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose esančių žemės sklypų, kuriuos asmenys pageidauja susigrąžinti natūra, formavimą, kadastrinių matavimų rengimą, bei tvirtinti šių žemės sklypų planus.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 d., detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami tik žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai. Apelianto pateiktas Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektas (Teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. 006293000091) pagal šią įstatymo nuostatą negali būti prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kadangi, kaip matyti iš išrašo apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, jis parengtas 1973 metais, t.y. ne žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, pagrįstai vertino Šiaulių miesto savivaldybės 2004-06-17 sprendimu Nr.T-195 patvirtintos informacinės schemos dalį dėl žemės sklypų, pažymėtų indeksais Nr.5 ir Nr.6, atitikimo konkretų aiškiai išreikštą visuomenės poreikį, kurį konstatavus būtų pagrindas negrąžinti šių sklypų natūrą asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ginčo sklypams dabartiniu metu būtų aiškiai išreikštas konkretus visuomenės poreikis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog įstatymų nustatyta tvarka ginčo žemės sklypai turi būti gražinti pareiškėjams natūra.

Nepagrįstas byloje esančiais įrodymais apelianto teiginys, jog iš Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projekto (Teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. 006293000091) matyti, kad ginčo sklypai įeina į daugiabučių gyvenamųjų namų teritoriją ir yra neatskiriama jos dalis. Nors, kaip jau buvo nurodyta, Dainų gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektas (Teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. 006293000091) negali būti prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 d., tačiau iš jo matyti, kad ginčo sklypai net ir šio projekto patvirtinimo metu neįėjo į daugiabučių gyvenamųjų namų teritoriją, o po projekto patvirtinimo naujų namų ar kitų pastatų (statinių) tuose sklypuose nebuvo pastatyta (atvirkščiai, vieno projekte nurodyto statinio šiuo metu jau nėra), todėl jie negali būti vertinami kaip reikalingi esamiems pastatams, t.y. daugiabučiams namams, eksploatuoti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai: Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas