- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- Ik-803-281/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02705-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Virginijos Volskienės (pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu bei patikslintu skundu (b. l. 1-4, 27-28) teismo prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 22-979; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 2S-2993; 3) įpareigoti Kalėjimo administraciją pašalinti pažeidimą leidžiant pareiškėjui kalėjimo parduotuvėje įsigyti žalių bulvių.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jam neleidžiama įsigyti žalių bulvių. Jis kategoriškai su tuo nesutinka, todėl skundžia Kalėjimo ir Departamento sprendimus. K. J. teigė, jog yra patyręs traumų ir todėl žalios bulvės yra reikalingos skausmui sumažinti ir dėti kaip kompresus. Žalios bulvės jam reikalingos hemarojaus gydymui kaip žvakutės. Natūralias žalias bulves be konservantų uždrausta pirkti, o kituose maisto produktuose, kuriuos privalo vartoti, yra kenksmingų organizmui priedų – konservantų, dažiklių.
Atsiliepimas
Kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 35) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad 2010 m. liepos 29 d. buvo gautas K. J. skundas dėl maitinimo, kuriame pareiškėjas skundėsi, kad maitinimas jam yra apribotas. Kalėjimas atsakydamas į pareiškėjo skundą 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 22-979 paaiškino, kad vadovaujantis Departamento direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ jis yra maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Kitoks maitinimas gali būti paskirtas tik rekomendavus sveikatos priežiūros tarnybos gydytojams.
K. J. skundėsi ir dėl to, kad Kalėjimo parduotuvėje negali nusipirkti žalių bulvių, tačiau tai draudžiama Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu patvirtintų Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašo 7 punktu, kuriame nurodoma, kad nuteistiesiems, laikomiems kamerose, draudžiama įsigyti žalias bulves, miltus, makaronus, kruopas. Pabrėžė, kad maitinimas Kalėjime vykdomas laikantis higienos reikalavimų nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 15:2005 „Maisto higiena“.
Kalėjimas nurodo, jog K. J. savo skunde nepateikė jokių įrodymu ir nemini faktų, kuriais remdamasis mano, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 22-979 yra priimtas neteisėtai. Minėtas Kalėjimo atsakymas į K. J. prašymą yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, argumentuotas, nurodyta jo apskundimo tvarka, taigi nėra jokio pagrindo jį naikinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie yra individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei jų priedai. Taisyklių 18 priedu buvo patvirtintas Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) maisto produktų sąrašas, kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22 buvo papildytas 7 punktu nurodant, jog nuteistiesiems, laikomiems kamerose, draudžiamais įsigyti produktais yra žalios bulvės, miltai, makaronai, kruopos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog įvertinus tai, jog K. J. bausmę atlieka kameroje ir vadovaujantis Taisyklių 18 priedo 7 punkto nuostatomis, jam teisė įsigyti žalių bulvių apribota pagrįstai ir teisėtai. Teismas konstatavo, kad Kalėjimo viršininko 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendime ir Departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškinos tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl naikinti minėtus sprendimus bei įpareigoti Kalėjimo administraciją leisti pareiškėjui kalėjimo parduotuvėje įsigyti žalių bulvių vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
K. J. apeliaciniu skundu (b. l. 68-71) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti Kalėjimo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 22-979, Departamento 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 2S-2993 ir įpareigoti Kalėjimo administraciją pašalinti pažeidimą leidžiant pareiškėjui Kalėjimo parduotuvėje įsigyti žalių bulvių. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jo parodymais, o rėmėsi tik pareigūnų, kurių veiksmus pareiškėjas skundė, paaiškinimais. K. J. nurodo, jog maisto produktuose yra daug dirbtinių medžiagų, cheminių priedų, o nuo vaikystės jis stengėsi maitintis tik natūraliais produktais. Pareiškėjas nurodo, jog kalėjime yra duodamas prastos kokybės maistas ir dėl to jo sveikatos būklė blogėja.
Atsiliepimas
Kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 75) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinkama. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą remėsi visa bylos medžiaga: skundo ir atsiliepimų motyvais, įvertino rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių šalių pateiktus paaiškinimus, išanalizavo ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 76-77) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Departamentas paaiškino, jog apeliaciniame skunde K. J. nepateikia jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, ir tik nurodo bendro pobūdžio informaciją, nesusijusią su skundo dalyku. Departamento vertinimu, pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 6 dalies reikalavimo. Pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus apeliaciniame skunde turi būti nurodyti įstatymai ar bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tuo tarpu K. J. apeliaciniame skunde yra nenurodytas apeliacinio skundo juridinis pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 22-979 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 2S-2993 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat byloje pareiškėjas prašė įpareigoti Kalėjimo administraciją pašalinti pažeidimą leidžiant pareiškėjui Kalėjimo parduotuvėje įsigyti žalių bulvių.
Teisėjų kolegija atmeta Departmento argumentus, jog pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies reikalavimo, nes jame nenurodytas juridinis pagrindas (b. l. 76-77). Šiuo atveju iš pareiškėjo apeliacinio skundo negalima daryti išvados, jog jis nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo – ginčijamų klausimų, bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pabrėžtina, jog vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nėra išsamūs ar yra tik bendro pobūdžio negali būti pagrindu konstatuoti, jog apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo teisinių argumentų bei motyvų vertinimas, siekiant nustatyti jų pakankamumą, išsamumą bei patikrinti pagrįstumą, yra atliekamas tik administracinę bylą nagrinėjant iš esmės (ABTĮ 86, 138-139 straipsniai), o ne skundo priėmimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS8-282/2007).
Pareiškėjas byloje pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundžiamus sprendimus, kadangi, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų, byloje remėsi tik pareigūnų parodymais (b. l. 68-71).
Teisėjų kolegija nurodo, jog Kalėjimas ir Departamentas yra viešojo administravimo subjektai, jie privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 20, 2011 m., p. 474-486). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, jie turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, p. 192-215, 329-340). Taigi, byloje būtina įvertinti Kalėjimo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr.22-979 ir Departamento 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr.2S-2993 atitikimą teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), pavirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 18 priede yra pateiktas Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) maisto produktų sąrašas, kurio 7 punktas numato, jog nuteistiesiems, laikomiems kamerose, draudžiamais įsigyti produktais yra žalios bulvės, miltai, makaronai, kruopos. Atsakovo atstovė paaiškino, jog teisės aktų nuostatos neleidžia pirkti bulvių, kadangi Kalėjimo kamerose nėra sudarytos sąlygos maisto gaminimui. Maistas yra gaminamas Kalėjimo virtuvėje ir patiekiamas asmenims į kameras (b. l. 58). Todėl atsižvelgiant į Taisyklių 18 priedo 7 punktą, į atsakovo atstovės paaiškinimus ir į tai, kad K. J. bausmę atlieka kameroje, teigtina, kad jam teisė įsigyti žalių bulvių apribota pagrįstai ir teisėtai.
Apeliaciniame skunde K. J. skundžiasi Kalėjime jam tiekiamu maistu (b. l. 68-71). Teisėjų kolegija teigia, jog Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardojamojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog pareiškėjas yra maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams (b. l. 10). Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktas nurodo, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtinus valgiaraščius, ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Šiuo atveju nors pareiškėjas ir skundžiasi prasta sveikatos būkle, byloje nėra pateikta duomenų, kad jį gydantis gydytojas yra paskyręs, rekomendavęs kitą maitinimą, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas (b. l. 58), todėl teigti, kad K. J. yra maitinamas netinkamai ir byloje ginčijami sprendimai yra neteisėti nėra pagrindo.
K. J. taip pat nurodo, jog pirmosios intancijos teismas priimdamas ginčijamus sprendimus remėsi tik pareigūnų parodymais ir jo pateiktus paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b. l. 57-58).
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios intancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Kalėjimo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 22-979 ir Departamento 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 2S-2993 yra teisėti ir pagrįsti ir jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinio akto kriterijus, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.