Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2006-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-65/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2006-06-09
Bylos Nr.
1A-65/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Rūta Mickevičienė (pran.), Tomas Šeškauskas
Nuteistasis
V. K.
Kaltinamasis
A. G., D. J., P. L.
Advokatai
Vincas Pacevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-2006Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.4.4.; 1.2.19.4.; 1.2.19.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teisėjų: Violetos Ražinskaitės ir Tomo Šeškausko,sekretoriaujant: Ingai Kavaliauskaitei, Irenai Aleksejūnienei,dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,nuteistajam V. K. ,išteisintiesiems: A. G. , D. J. , P. L. ,

gynėjams: advokatams Vincui Pacevičiui, Antanui Cemnolonskui, Romualdui Lelertavičiui, Zigmui Pečiuliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo V. K. ir išteisintojo A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 298 str. 1 d. (2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode), 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; už nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 298 str. 1 d. (2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode), 45 MGL (5625 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 str., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. K. nustatyta galutinė 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

V. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. (2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M.R. epizode), 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-07-16 – 2002-07-18 V. ir M. R. epizode), 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. (2002-11-13 – 2002-11-15 G. A.R. epizode), 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-11-15 – 2002-11-19 G. A.R. epizode), 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 22 str.1 d., 231 str. 1 d. (2002-11-27 - 2002-11-29 V.P. epizode), išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M.R. epizode), 228 str. 2 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-07-16 – 2002-07-18 V. ir M.R. epizode), 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., (2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode), 228 str. 2 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d., (2002-11-15 – 2002-11-19 G. A.R. epizode), 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-11-27 - 2002-11-29 V. P. epizode), 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-11-19 – 2002-12-01 V. K. epizode), 228 str. 2 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-12-01 – 2002-12-18 V. K. epizode), išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode), 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode), 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. (2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. epizode), 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., 22 str. 1 d. 231 str. 1 d. (2002-11-29 – 2002-12-01 V. K. epizode), išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. L. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode), 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (2002-11-13 – 2002-11-15 A. G. R. epizode), išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nuteistojo V. K. ir išteisintojo A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, jog manydamas, kad 2002-07-06 Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) LR BPK 137 str. tvarka sulaikyti kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariami V. ir M. R., paskyrus pastariesiems kardomąją priemonę - suėmimą, gali duoti parodymus apie kitus su šiuo nusikaltimu susijusius asmenis, ir siekdamas to išvengti, t. y., tokiu būdu norėdamas sukliudyti Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus kvotėjui – inspektoriui F.P. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui T. B. išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti šioje byloje parengtinį tyrimą, 2002-07-06 – 2002-07-08 laikotarpiu, būdamas Lazdijų rajone bei kitose vietovėse, telefoninių pokalbių metu, per savo partnerės tėvą - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininką A. G., o pastarasis per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininką - D. J., mėgino paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę - P. L. prašydamas, kad ši nagrinėdama pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T.B. pareiškimą kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo V. ir M. R. klausimą, priimtų pastarųjų atžvilgiu palankų sprendimą, t. y. jų nesuimtų.

V. K. taip pat nuteistas už tai, jog manydamas, kad 2002-11-13 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), LR BPK 137 str. tvarka sulaikytas kontrabandos stambiu mastu gabenimu, panaudojant suklastotus dokumentus, t. y. 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. numatytų nusikaltimų padarymu įtariamas G. A. R., paskyrus pastarajam kardomąją priemonę – suėmimą, gali duoti parodymus apie kitus su šiuo nusikaltimu susijusius asmenis, siekdamas to išvengti, t.y., tokiu būdu norėdamas sukliudyti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č. išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti šioje byloje parengtinį tyrimą, 2002-11-13 – 2002-11-15 laikotarpiu, būdamas Lazdijų rajone bei kitose vietovėse, telefoninių pokalbių metu, per savo partnerės tėvą - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininką A. G., pastarasis per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininką - D. J., o šis per (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L. , mėgino paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją N. S., prašydamas, kad ji, nagrinėdama pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. pareiškimą kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo G. A. R. klausimą, priimtų pastarojo atžvilgiu palankų sprendimą, t. y. jo nesuimtų.

Be to, V. K. ir A. G. buvo kaltinami tuo, kad organizavo bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnyba, trukdyti teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, organizavo piktnaudžiavimą tarnyba, trukdymą teisėjo ir prokuroro veiklai nagrinėjant ir tiriant bylas, pasikėsinimą trukdyti teisėjui, prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, o A. G. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba.

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad padarė piktnaudžiavimą tarnyba, trukdymą teisėjui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, pasikėsinimą trukdyti prokurorui ir teisėjui su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas bei bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnyba, trukdė prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas.

P. L. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnyba bei trukdė prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, o būtent :

V. K., sužinojęs, kad 2002-07-06 Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), LR BPK 137 str. numatytais pagrindais buvo sulaikyti kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariami M. R. ir V. R., būdamas įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui paskyrus jiems kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), šie duos parodymus apie su šios kontrabandos organizavimu bei gabenimu susijusius asmenis, todėl siekdamas, kad įtariamiesiems V. ir M. R. ši kardomoji priemonė nebūtų paskirta, nusprendė kartu su sugyventinės tėvu, valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G. organizuoti bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su šių baudžiamųjų bylų tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, t.y. pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per tarpininką organizuoti, jog 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai, spręsdami suėmimo paskyrimo V. ir M. R. klausimą, neatsižvelgdami į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šiems asmenims nepaskirtų kardomosios priemonės - kardomojo kalinimo (suėmimo).

Įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, V. K., būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-07-06 – 2002-07-08 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudoti tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka kitiems teisėjams, per juos organizuoti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-07-06 LR BPK 137 str. tvarka sulaikytiems kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. nusikaltimų, numatytų 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. padarymu įtariamiems M. ir V. R., neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas).

Gavęs iš V. K. šį neteisėtą prašymą bei reikalingą nusikaltimų padarymui informaciją - įtariamųjų V. ir M. R. pavardes bei duomenis apie tai, kad kardomosios priemonės - kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo klausimas jiems bus sprendžiamas 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas, A. G., veikdamas V. K. interesais, sutiko organizuoti bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų - (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamųjų bylų tyrimu susijusias pareigas.

A. G. vykdydamas šį neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su dukters sugyventiniu V. K. gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-07-06 – 2002-07-08 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam V. K. neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų šiai reikalavimą neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, nepaskirti kardomosios priemonės - kardomojo kalinimo (suėmimo) 2002-07-06 LR BPK 137 str. tvarka Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytiems kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. nusikaltimų, numatytų 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. padarymu įtariamiesiems M. ir V. R.

D.J. sutikus atlikti A. G. prašomus veiksmus, šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas kartu su kitu nusikaltimo organizatoriumi V. K. , organizavo bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų D. J. ir P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdymą prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamųjų bylų tyrimu susijusias pareigas.

D. J., gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., 2002-07-06 – 2002-07-08 telefoninių pokalbių metu perdavė jam žinomo nusikaltimo organizatoriaus A. G., veikusio kito nusikaltimo organizatoriaus V. K. interesais, nurodymą neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, netenkinti Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui 2002-07-08 pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimų dėl kardomųjų priemonių - suėmimo skyrimo LR BPK 137 str. tvarka šiose bylose 2002-07-06 sulaikytiems 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamiesiems M. ir V. R.

P. L., vykdydama D. J. perduotą nusikaltimo organizatorių V. K. ir A. G. neteisėtą nurodymą neskirti kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo V. ir M. R., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininke, siekdama asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su D. J., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi - pasinaudodama teisėjai 1961 m. LR BPK 104¹ str. (2001 08 11 įstatymo Nr. IX – 500 redakcija) suteiktais įgaliojimais spręsti šios kardomosios priemonės skyrimo klausimus, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, 2002-07-08, 9 val. 30 min. – 11 val., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusių teismo posėdžių metu, Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamų baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esant 1961 m. LR BPK 104 str. numatytiems pagrindams, sąlygoms ir faktiniams duomenims skirti kardomąjį kalinimą įtariamiesiems 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatytų nusikaltimų padarymu V. ir M.R., 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T.B. pareiškimų dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo šiems asmenims nepatenkino ir priėmė nutartis kardomojo kalinimo (suėmimo) M. ir V.R. neskirti.

Tad, V. K. organizavus, jam žinomi bendrininkų grupės nariai – kitas nusikaltimo organizatorius – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., nusikaltimo vykdytojai – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L., piktnaudžiaudami tarnyba atlikę V. K. nurodytus veiksmus, sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, kad teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, o bendrininkų grupės nariai A. G. ir D. J. taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Šiais savo veiksmais A. G. , D. J. ir P. L., veikdami bendrininkų grupėje ir piktnaudžiaudami savo – apylinkių teismų pirmininkų tarnybine padėtimi, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus kvotėjui – inspektoriui F.P., kurio žinioje buvo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui T.B. atlikti su šių baudžiamųjų bylų tyrimu susijusias pareigas.

Dėl šių V. K., A. G., D. J. ir P. L. atliktų veiksmų, didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo apsunkintas nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo, teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Be to, V. K. buvo kaltinamas tuo, jog sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras (duomenys neskelbtini) apygardos teismui padavė skundą dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių neskirti V. ir M. R. kardomojo kalinimo (suėmimo) baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismui patenkinus prokuroro skundus ir panaikinus 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis atsisakyti skirti jiems suėmimą, įtariamieji V. ir M. R. galimai duos parodymus apie su šios kontrabandos organizavimu bei gabenimu susijusius asmenis ir to nenorėdamas, nusprendė kartu su sugyventinės tėvu, valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti trukdymą teisėjui atlikti su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y., pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per tarpininkus organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šie skundai būtų atmesti.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K., būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-07-16 – 2002-07-18 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka kitiems teisėjams, per juos organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) įtariamiesiems baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. ir M. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas, ir faktinius duomenis, šie skundai būtų atmesti.

Vykdydamas šį neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., A. G., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su juo, kaip dukters sugyventiniu, gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-07-16 – 2002-07-18 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. J., perduotų jam nurodymą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, atmesti.

Tad, V. K. organizavus, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi atlikęs V. K. nurodytus veiksmus, sulaužė 1992-06-17 duotą teisėjo priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Be to, šiais savo veiksmais, V. K. veikdamas kartu su A. G., pasikėsino trukdyti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. J. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu susijusias pareigas, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikaltimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti prašomą nusikalstamą veiką ir jokių veiksmų piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neatliko, t. y. A. G. bei V. K. nurodymų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. J. neperdavė, o A. G. ir per jį V. K. suklaidino, nurodydamas, kad jų reikalaujamus neteisėtus veiksmus atliko.

Dėl šių V. K. organizuotų ir A. G. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliktų veiksmų, didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

V. K. buvo kaltinamas tuo, jog sužinojęs, kad 2002-11-13 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) LR BPK 137 str. numatytais pagrindais buvo sulaikytas kontrabandos stambiu mastu gabenimu, panaudojant suklastotus dokumentus, t. y. 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamas G. A. R., būdamas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis duos parodymus apie su šios kontrabandos organizavimu bei gabenimu susijusius asmenis, todėl siekdamas, kad įtariamajam G. A. R. ši kardomoji priemonė nebūtų paskirta, nusprendė kartu su sugyventinės tėvu, valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei trukdyti prokurorui ir teisėjui atlikti su šių baudžiamųjų bylų tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y. pasinaudojus A. G. pažintimis teismuose, per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J. ir kitus tarpininkus organizuoti, jog 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai, spręsdami suėmimo paskyrimo G. A. R. klausimą, neatsižvelgdami į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šiam asmeniui kardomosios priemonės – suėmimo nepaskirtų.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą V. K. , būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-11-13 – 2002-11-15 vykusių telefoninių pokalbių metu, kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J., per jį organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-11-13, LR BPK 137 str. tvarka sulaikytam kontrabandos stambiu mastu, panaudojant suklastotus dokumentus gabenimu, t.y. nusikaltimų, numatytų 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. padarymu įtariamajam G.A.R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Gavęs iš V. K. šį prašymą bei reikalingą nusikaltimų padarymui informaciją – įtariamojo G. A. R. pavardę bei duomenis apie tai, jog kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas jam bus sprendžiamas 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas V. K. interesais, sutiko organizuoti bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdymą teisėjui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas.

Tuo tikslu A. G., vykdydamas neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su dukters sugyventiniu V. K. gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-11-13 – 2002-11-15 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam V. K. neteisėtą prašymą, kad D. J. pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų šiai reikalavimą, kad P. L. arba kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, neatsižvelgdamos į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, nepaskirtų kardomosios priemonės – suėmimo 2002-11-13, LR BPK 137 str. tvarka, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytam 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu įtariamam G. A. R.

Šalies argumentai

D. J. sutikus atlikti prašomus veiksmus, šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas kartu su kitu nusikaltimo organizatoriumi V. K., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų D. J. ir P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdymą teisėjui ir prokurorui atlikti su baudžiamųjų bylų tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas.

D. J., gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., 2002-11-14 – 2002-11-15 telefoninių pokalbių metu perdavė jam žinomo nusikaltimo organizatoriaus A. G., veikusio kito nusikaltimo organizatoriaus V. K. interesais, nurodymą neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, pačiai netenkinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo LR BPK 137 str. tvarka 2002-11-13 sulaikytam 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamam G. A. R. ir suėmimo jam neskirti, arba, jei G.A.R. suėmimo klausimą spręs kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, duoti joms nurodymą atlikti analogiškus veiksmus ir įtariamojo G.A.R. nesuimti.

P. L., vykdydama šį neteisėtą (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko D. J. perduotą nusikaltimo organizatorių V. K. ir A. G. nurodymą neskirti kardomosios priemonės - suėmimo įtariamajam G. A. R. arba nurodymą tokius veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L.Š. bei N. S., siekdama asmeninės naudos - palaikyti gerus, draugiškus santykius su D. J., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigomis, priešingais teisėjo tarnybai ir baudžiamosios bylos tyrimo interesais, 2002-11-15, tarp 8 val. – 9 val., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, nurodė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. bei L.Š., kad šios, pasinaudodamos teisėjui 1961 m. LR BPK 104 ¹ str. (2002-07-04 įstatymo Nr. IX–1030 redakcija) suteiktais įgaliojimais, spręstų kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo klausimus, neatsižvelgdamos į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sąlygas ir pagrindus kardomajam kalinimui skirti, gavusios (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirti šią kardomąją priemonę įtariamajam G.A.R., jo netenkintų ir priimtų nutartį kardomojo kalinimo (suėmimo) G. A. R. neskirti.

Tad, V. K. organizavus, jam žinomi bendrininkų grupės nariai – kitas nusikaltimo organizatorius (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., nusikaltimo vykdytojai – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi atlikę nurodytus veiksmus, sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Šiais savo veiksmais A. G., D. J. ir P. L. , veikdami bendrininkų grupėje ir piktnaudžiaudami tarnyba – apylinkės teismo pirmininkų tarnybine padėtimi, trukdė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. bei N. S. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č. , kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir tyrimu susijusias pareigas.

Dėl šių V. K., A. G., D. J. ir P. L. atliktų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo apsunkintas nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Be to, V. K. , 2002-11-15 sužinojęs, jog nepaisant jo pastangų, įtariamam baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu G.A.R., 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) dešimčiai parų ir šią teismo nutartį G. A. R. advokatas apskundė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, nusprendė kartu su sugyventinės tėvu, valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti trukdymą teisėjui atlikti su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y. pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per tarpininkus organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant šį G.A.R. gynėjo skundą, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šis skundas būtų patenkintas.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K. , būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-11-15 – 2002-11-19 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G. , prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka kitiems teisėjams, per juos organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant G.A.R. advokato skundą dėl suėmimo įtariamajam G.A.R. paskyrimo, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šis skundas būtų patenkintas, o 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis paskirti suėmimą G.A.R. būtų panaikinta.

Vykdydamas šį neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K. , valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su dukters sugyventiniu V. K. , priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-11-15 – 2002-11-19 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu perdavė šiam neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju J. T., perduotų jam reikalavimą neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, patenkinti įtariamojo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. R. advokato skundą dėl 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties paskirti G. A. R. suėmimą, šią nutartį panaikinti ir G. A. R. iš suėmimo paleisti.

Tad, V. K. organizavus, (duomenys neskelbtini) rajono teismo pirmininkas A. G. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi atlikęs jo nurodytus veiksmus, sulaužė 1992-06-17 duotą teisėjo priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Be to, šiais savo veiksmais V. K., veikdamas su A. G., pasikėsino trukdyti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui J. T. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu susijusias pareigas, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikaltimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti prašomą nusikalstamą veiką, t. y. jokių veiksmų piktnaudžiaudamas tarnyba neatliko ir A. G. bei V. K. nurodymų, G. A. R. gynėjo skundą dėl 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) G. A. R. nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui J. T. neperdavė, o V. K. ir A. G. suklaidino nurodydamas, kad reikalaujamus neteisėtus veiksmus atliko.

Dėl šių V. K. ir A. G. atliktų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

V. K., sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtam kaltinamajam pagal 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. V. P. 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, siekdamas, jog V. P. kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas nebūtų pratęstas, nusprendė kartu su sugyventinės tėvu, valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir trukdymą prokurorui ir teisėjui atlikti su šios baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y. pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J. organizuoti, jog 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai, spręsdami suėmimo pratęsimo V. P. klausimą, neatsižvelgdami į byloje esančius procesinius suėmimo pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šiam asmeniui kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęstų.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K. , būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-11-27 – 2002-11-28 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J., per jį organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtam V. P., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų pratęstas suėmimo terminas.

Gavęs iš V. K. šį prašymą bei reikalingą nusikaltimų padarymui informaciją – kaltinamojo V. P. anketinius duomenis bei duomenis apie tai, jog kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pratęsimo klausimas V. P. bus sprendžiamas 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas V. K. interesais, sutiko organizuoti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdymą teisėjo ir prokuroro veiklai nagrinėjant ir tiriant bylas.

Tuo tikslu A. G., vykdydamas neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su dukters sugyventiniu V. K. gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-11-27 – 2002-11-28 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam neteisėtą prašymą, jog D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų šiai reikalavimą, kad P. L. arba kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, neatsižvelgdamos į byloje esančius procesinius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, nepratęstų kardomosios priemonės – suėmimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtam kaltinamajam 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d., 207 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu V. P.

D. J. sutikus atlikti A. G. prašomus veiksmus, šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G. , veikdamas kartu su kitu nusikaltimo organizatoriumi V. K. , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo D. J. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdymą prokurorui ir teisėjui atlikti su šios baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas.

Gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, D. J., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka teisėjai P. L. , būdamas Panevėžyje, 2002-11-27 – 2002-11-28 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su P. L. metu, jai perdavė A. G. , veikusio V. K. interesais, nurodymą, neatsižvelgiant į byloje esančius suėmimo pratęsimui procesinius pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis pačiai netenkinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamam 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d., 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu V. P. ir suėmimo termino jam nepratęsti, arba, jei V. P. suėmimo termino pratęsimo klausimą spręs kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, duoti joms nurodymą atlikti analogiškus veiksmus ir V. P. suėmimo termino nepratęsti.

Tad V. K. organizavus, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G. bei (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, atlikę jo nurodytus veiksmus, sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, o bendrininkų grupės nariai A. G. ir D. J. taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d., ir, 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Be to, šiais savo veiksmais V. K. , veikdamas su kitu nusikaltimo organizatoriumi A. G. ir nusikaltimo vykdytoju D. J., jiems piktnaudžiaujat tarnybine padėtimi, trukdė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai P. L. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu susijusias pareigas, pasikėsino trukdyti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. ir N. S. atlikti su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č., kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti su šios bylos tyrimu susijusias pareigas, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes kita nusikaltimo vykdytoja - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. savanoriškai atsisakė pabaigti jų organizuotą nusikalstamą veiką ir jokių veiksmų piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi neatliko, dėl padaryto neteisėto poveikio pati atsisakė spręsti suėmimo pratęsimo klausimą V. P. bei V. K., A. G. ir D. J. nurodymų, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis nepratęsti suėmimo termino V. P., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. neperdavė.

Dėl šių V. K., A. G. ir D. J. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliktų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, sužinojęs, jog 2002-11-29 1961 m. LR BPK 137 str. tvarka, įtariant 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros tiriamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytas dukters sugyventinis V. K., siekdamas asmeninės naudos, t. y norėdamas nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog kontrabandos organizavimu stambiu mastu įtariamas V. K. yra jo dukters sugyventinis ir su juo, teisėju ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, palaiko artimus ryšius, bei, turėdamas tikslą padėti dukters sugyventiniui V. K. išvengti gresiančio suėmimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., organizavo įvykdyti piktnaudžiavimą tarnyba, t. y. būdamas Lazdijuose, 2002 11 29 – 2002 12 01 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu perdavė jam neteisėtą prašymą, jog šis, pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų nurodymą, kad 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, ji pati neskirtų kardomosios priemonės - suėmimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) LR BPK 137 str. tvarka 2002-11-29 sulaikytam kontrabandos stambiu mastu organizavimu, t. y. 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamam V. K. arba, jei V. K. suėmimo skyrimo klausimą spręs kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, duotų joms nurodymą atlikti analogiškus veiksmus ir priimti nutartį kardomojo kalinimo (suėmimo) V. K. neskirti.

Gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, D. J., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka teisėjai P. L., būdamas Panevėžyje, 2002-11-29 – 2002-11-30 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su P. L. metu, perdavė A. G. nurodymą, kad ji, neatsižvelgdama į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, netenkintų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikto (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo LR BPK 137 str. tvarka 2002-11-29 sulaikytam 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamajam V. K. ir suėmimo jam neskirtų arba duotų nurodymą tokius veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. ir N. S.

Šiais savo veiksmais A. G. ir D. J. sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą), o A. G. dar ir 29 taisyklę (teisėjas elgiasi taip, kad jo šeimyniniai (.....) ir kitokie santykiai nekenktų darbui. Jis negali ginti asmeninių interesų, naudodamasis savo tarnybine padėtimi).

Be to, šiais savo veiksmais A. G. ir D. J. trukdė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu susijusias pareigas, pasikėsino trukdyti rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. ir N. S. atlikti su šios bylos nagrinėjimu bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č. , kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti su šios bylos tyrimu susijusias pareigas, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kita nusikaltimo vykdytoja (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. savanoriškai atsisakė pabaigti A. G. organizuotą ir D. J. prašomą padaryti nusikalstamą veiką ir jokių veiksmų piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi neatliko, dėl padaryto neteisėto poveikio atsisakė pati spręsti kardomojo kalinimo (suėmimo) klausimą V. K. bei A. G. ir D. J. nurodymų, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, neskirti suėmimo V. K., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. neperdavė.

Dėl šių A. G. ir D. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, 2002-12-01 – 2002-12-06 telefoninių pokalbių metu iš D. J. sužinojęs, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras (duomenys neskelbtini) apygardos teismui padavė skundą dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties neskirti V. K. kardomojo kalinimo (suėmimo) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas asmeninės naudos – norėdamas nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog kontrabandos organizavimu stambiu mastu įtariamas V. K. yra jo dukters sugyventinis ir su juo – teisėju ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, palaiko artimus ryšius bei turėdamas tikslą padėti dukters sugyventiniui V. K. išvengti gresiančio suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-12-01 – 2002-12-16 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių metu perdavė šiam neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. Š., perduotų jam reikalavimą, nagrinėjant 2002-12-02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl 2002 12 01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti skirti suėmimą V. K., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šį skundą atmesti. Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G. sulaužė 1992-06-17 duotą teisėjo priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą), 29 taisyklę (teisėjai elgiasi taip, kad jo šeimyniniai (....) ir kitokie santykiai nekenktų darbui. Jis negali ginti asmeninių interesų, naudodamasis savo tarnybine padėtimi).

Be to, šiais savo veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, A. G. pasikėsino trukdyti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. Š., nagrinėjusiam 2002-12-02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti skirti suėmimą V. K., atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu susijusias pareigas, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikaltimo vykdytojas - (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti organizuojamą nusikalstamą veiką, jokių veiksmų piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neatliko ir A. G. nurodymų netenkinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundo dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti paskirti suėmimą V. K., (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. Š. neperdavė, o A. G. suklaidino nurodydamas, jog reikalaujamus veiksmus atliko.

Dėl šių A. G. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas. Be to, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytose išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė V. K., A. G., D. J. ir P. L. kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą (LR BPK 328 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas V. K. atžvilgiu dėl dalies jam inkriminuotų, o A. G. , D. J. ir P. L. atžvilgiu dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau, anot apelianto, šių asmenų atžvilgiu 2004-11-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Prokuroras dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo A. G. , D. J. , P. L. , V. K. išteisinant iš kaltinimų pagal 2000 m. LR BK 231 str. 1 d., 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir nepagrįsto jų veiksmų, taikant LR BK 3 str. 2 d., neperkvalifikavimo į 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., lyginant su 2000 m. LR BK 231 str. 1 d., yra švelnesnė ir lengvina šią veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl remdamasis LR BK 3 str. 2 d., pagrįstai perkvalifikavo V. K. veiksmus 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. ir 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose iš 2000 m. LR BK 231 str. 1 d. į 1961 m. LR BK 298 str. 1 d.

Tačiau teismas, konstatuodamas, jog pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. prasmę nusikalstamai kištis galima tik konkrečiam pareigūnui byloje atliekant procesinius veiksmus ir šiuo motyvu 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode V. K. pašalindamas iš kaltinimo mėginimą paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją L. Š., o 2002-11- 27 – 2002-11-29 V. P. epizode - P. L., nurodydamas, kad šios teisėjos minimais atvejais byloje dėl kontrabandos neatliko jokių procesinių veiksmų, siaurinamai išaiškino 1961 m. LR BK 298 str. numatytos nusikalstamos veikos dispoziciją. Apeliantas tokią savo išvadą grindžia tuo, jog 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode V. K. per A. G., A. G. per D. J., D. J. per P. L. perdavė prašymą nesuimti G. A. R. ne tik sprendimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo G. A. R. priėmusiai (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai N. S. , tačiau ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai L. Š. Atliekant šiuos veiksmus V. K. ir kartu su juo veikusiems A. G. ir D. J. buvo svarbu, jog nepaisant, kuri iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjų - pati P. L., N. S. ar L. Š. nagrinės prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo G. A. R., jo nesuimtų. Tokiu būdu, anot apelianto, nuteistojo V. K., išteisintųjų A. G., D. J. ir P. L. veiksmai 2002-11-15 ryte perduodant nurodymą abejoms (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms – L. Š. ir N. S., jog, jei jos nagrinės prokuroro pareiškimą kontrabandos byloje, nesuimtų įtariamojo, buvo nukreipti paveikti abi šias teisėjas.

Apeliantas pažymi, kad šiame epizode tiek nuteistasis V. K., tiek išteisintieji A. G. , D. J. ir P. L. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia – norėjo paveikti visas galinčias nagrinėti G. A. R. suėmimo klausimą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas – tiek L. Š., tiek N. S. ir tai padarė. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjai L. Š. prašymas nesuimti įtariamojo G. A. R. buvo perduotas, kuri šį nurodymą būtent taip ir suprato, kaip jį suformulavo P. L., o per ją - D. J. , A. G. bei V. K. . L. Š. turėjo realią galimybę spręsti šiuos asmenis dominančio įtariamojo G. A. R. suėmimo klausimą, tačiau tapus žinoma, jog tai tas pats asmuo, kurio nesuimti prašė P. L. , tai padaryti atsisakė. Todėl iš 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizodo teismas V. K. nepagrįstai pašalino kaltinamajame akte inkriminuotą mėginimą paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją L. Š., t.y. 2000 m. LR BK 231 str. 1 d. numatytus veiksmus, kurie, vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., turi būti perkvalifikuoti į 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode išteisino A. G. , D. J. bei P. L. dėl nusikaltimo, numatyto 1961m. LR BK 298 str. 1 d., nes V. K. , A. G. , D. J. ir P. L. , veikdami bendrininkų grupėje, padarė 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytą veiką, tai yra, norėdami sukliudyti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokurorui G. Č. išsamiai, visapusiškai bei objektyviai atlikti parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kontrabandos, bandė paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas L. Š. ir N. S. , kad jos nesuimtų įtariamojo G. A. R.

Žemesnės instancijos teismas

Anot apelianto, teismas analogiškais motyvais nepagrįstai išteisino V. K. dėl kaltinimo 2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. epizode, pašalindamas jam inkriminuotą mėginimą paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją P. L., kad ji pati nepratęstų suėmimo termino V. P. arba tokį nurodymą perduotų teisėjoms L. Š. ir N. S., teismas padarė tą pačią kvalifikavimo klaidą.

Pirmosios instancijos teismas svarstydamas V. K. , A. G. , bei D. J. kaltės klausimą 2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. epizode be pagrindo nevertino ir nesirėmė P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš jų matyti, kad P. L., gavusi iš D. J. prašymą nepratęsti V. P. suėmimo termino, šio prašymo neįvykdė dėl to, kad suprato, kad jis neteisėtas. Tuo atveju, jei byla dėl V. P. suėmimo termino pratęsimo būtų patekusi pas ją, ji jau negalėjusi būti objektyvi, nes šis gerbiamo, kvalifikuoto bei autoritetingo teisėjo D. J. prašymas ją įpareigojo ir suvaržė jos veiksmų laisvę (t.2, b.l.145; 158-161). Apelianto nuomone, teisėjai P. L. , kuri galėjo ir turėjo realią galimybę priimti V. K. , veikusio per A. G. ir D. J. , pageidaujamus sprendimus dėl V. P. ir jo nesuimti, buvo padarytas neteisėtas poveikis, dėl kurio jos, kaip teisėjos, veiksmų laisvė sprendimo priėmimo pasirinkime buvo suvaržyta. Ta aplinkybė, kad P. L. po jai padaryto neteisėto poveikio, minimų veiksmų neatliko, V. K. , A. G. ir D. J. kvalifikacijai reikšmės neturi.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad A. G. bei D. J. nepagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal 2000 m. LR BK 231 str. 1 d. 2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. epizode, o veika turėjo būti perkvalifikuota į 1961m. LR BK 298 str. 1 d. Apelianto nuomone, V. K. , A. G. ir D. J. pirmiesiems dviems organizavus, o D. J. vykdant jų nurodymus, padarė 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, bei, norėdami sukliudyti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokurorui G. Č. išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tardymą dėl kontrabandos, bandė paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją P. L. , kad jį nepratęstų V. P. suėmimo termino arba tokį prašymą perduotų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š.

Pažymi, kad 2002-07-08 – 2002-07-19 V. ir M. R. 2002-11-15 – 2002-11-19 G. A. R. ir 2002-12-01 – 2002-12-18 V. K. epizoduose, susijusiuose su (duomenys neskelbtini) apygardos teismu, toje dalyje, kurioje V. K. ir A. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 2000 m. LR BK 22 str. 1 d., 231 str. 1 d. kaip pasikėsinimas trukdyti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjams A. J., J. T., A. Š. atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, įvertinti neteisingai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog šie jų veiksmai yra ne pasikėsinimas, o rengimasis padaryti nusikalstamą, o tokia veika gali būti baudžiama tik už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, todėl V. K. ir A. G. nepagrįstai išteisino.

Apeliantas tvirtina, kad A. G. ir V. K. veiksmai su (duomenys neskelbtini)o apygardos teismu susijusiuose epizoduose atitinka LR BK 22 str. 1 d. numatytą baigtą pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką - jie atliko visus organizacinius veiksmus, kuriuos manė esant reikalinga atlikti, kad jų suplanuotos nusikalstamos veikos būtų padarytos, tačiau jų veikos nebuvo baigtos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios - nusikalstamų veikų vykdytojui D. J. savanoriškai atsisakius jas pabaigti (LR BK 22 str. 1 d.). Apelianto nuomone, išteisintiesiems V. K., A. G., D. J. inkriminuotos veikos pagal 2000 m. LR BK 22 str. 1 d., 231 str.1 d. veiksmų kvalifikacija atitinka baigtos 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtį, todėl nepagrįstai nesvarstyta jų veiksmų perkvalifikavimo į šį 1961 m. LR BK straipsnį galimybė.

Pažymi, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog pats, be prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą ir A. G., D. J. ir P. L. veikas perkvalifikuoti iš 2000 m. LR BK 231 str. 1 d. į švelnesnį 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., galiojusį veikos padarymo metu, neturi procesinio pagrindo. Šį teiginį apeliantas grindžia tuo, kad 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. bei 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose pirmosios instancijos teismas, taikydamas LR BK 3 str. 2 d. ir perkvalifikuodamas V. K. veiksmus iš 2000 m. LR BK 231 str. 1 d. į lengvesnį 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., pripažino, jog kaltinamajam akte išdėstytos šių nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nuo nusikalstamų veikų aplinkybių, pagal kurias V. K. nuteistas, iš esmės nesiskiria. Anot apelianto, iš esmės tapačios (atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko padarytų veiksmų apimtį) nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės šiuose ir kituose nusikaltimų epizoduose kaltinamajame akte inkriminuotos ir išteisintiesiems A. G., D. J. bei P. L. , o patys kaltinimai sukonstruoti analogiškai. Tokiu būdu, kaltinamajame akte V. K., A. G., D. J. ir P. L. išdėstytiems kaltinimams esant iš esmės tapatiems, teismas vieno kaltinamojo atžvilgiu rado galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus iš 2000 m. LR BK str. 231 str. 1 d. į 1961m. LR BK 298 str. 1 d., o kitų atžvilgiu be pagrindo priėmė priešingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog išteisintiesiems A. G., D. J. ir P. L. neinkriminuotas būtinas 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis, padaryta neišanalizavus jiems kaltinamajame akte suformuluotų kaltinimų. Kaltinamajame akte išteisintiesiems A. G., D. J. ir P. L. tarp kitų faktinių aplinkybių inkriminuota ir tai, kad jie veiksmus, kurie buvo kvalifikuoti pagal 2000 m. LR BK 231 str. 1 d., atliko priešingais baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo interesais, dėl ko buvo apsunkintas ar kai kuriuose epizoduose bandomas apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, A. G. 2002-11-29 – 2002-12-01 bei 2002-12-01 – 2002-12-18 V. K. epizoduose papildomai inkriminuota ne tik tai, kad nurodytus veiksmus atliko priešingais baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo interesais, dėl ko buvo apsunkintas ar bandomas apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, bet ir tai, kad šiuos veiksmus atliko turėdamas tikslą padėti dukters sugyventiniui V. K. išvengti gresiančio suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, o taip pat - norėdamas nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog kontrabandos organizavimu stambiu mastu įtariamas V. K. yra jo dukters sugyventinis ir su juo, kaip (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, palaiko artimus ryšius.

Anot apelianto, atlikus 1961 m. LR BK ir 2000 m. LR BK vartojamų sąvokų prasminę ir loginę analizę, konstatuotina, kad A. G., D. J. ir P. L. suformuluotuose kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, jog jie inkriminuojamus veiksmus, kurie kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal 2000 m. LR BK 231 str. 1 d., atliko “priešingais baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, dėl ko buvo apsunkintas ar bandomas apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn” yra tapačios (sinoniminės) 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. dispozicijoje nurodytam būtinajam šios nusikalstamos veikos požymiui ”norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tardymą“. Todėl toks veiksmų kvalifikavimas A. G., D. J., P. L. ir V. K. padėties nepasunkintų.

Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo “Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas“ Nr. 32 reikalavimų, nustatančias teisminio nagrinėjimo ribas ir esant pagrindui ir procesinėms galimybėms, numatytoms LR BPK 256 str. 3 d., šio švelnesnio, negu buvo inkriminuotas kaltinamajame akte, baudžiamojo įstatymo - 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., A. G., D. J., P. L., V. K., nepritaikė, kas sąlygojo jų nepagrįstą išteisinimą. Apeliantas nurodo, kad teismas, nors ir pripažinęs, kad 2002-07-06 – 2002-12-18 laikotarpiu V. K. per A. G. ir D. J. , o 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode ir per P. L. atliko veiksmus, kuriais buvo bandoma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas nesuimti V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir paties V. K. ir svarstydamas išteisintųjų A. G., D. J. ir P. L. kaltės klausimą pagal jiems inkriminuotą 2000 m. LR BK 231str. 1 d. ir 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., tačiau teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Pažymi, kad LR BPK 301 str. 1 d. reikalauja nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas nuosprendyje privalo remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau visus juos privalo ištirti teisiamajame posėdyje (LR BPK 276 str. 4 d.). Nors teismo posėdžio metu ir buvo pagarsinti išteisintųjų A. G., D. J. ir P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie skyrėsi nuo duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, pagarsinta kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau teismas nuosprendyje šioje dalyje rėmėsi ir išvadas darė remdamasis išimtinai tik teisiamajame posėdyje duotais išteisintųjų A. G., D. J. ir P. L. ir liudytojų parodymais, jų nevertindamas kitų byloje esančių, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų kontekste. Tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 40 “Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroro teigimu, teismo išvada, kad A. G., D. J. ir P. L. , per kuriuos buvo daromas poveikis 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. bei 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose, tiek kituose jiems inkriminuojamuose epizoduose, neturėjo intereso ir noro sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba išsamiai išnagrinėti bylą teisme ir ko per juos siekė V. K. nežinojo, yra nepagrįsta, nes tokią išvadą teismas parėmė tik A. G., D. J. ir P. L. duotais paaiškinimais teisme. Šios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių – jos padarytos neatsižvelgiant į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas. Nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė išteisintųjų A. G., P. L. ir D. J. kaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą. Teismas, padarydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į išteisintųjų, kaip nusikaltimų teisingumui ir valdymo tvarkai subjektų ypatybes - visiškai nevertino ir nuosprendyje neaptarė, jog A. G., D. J., P. L. - kvalifikuoti teisininkai, ilgamečiai ir patyrę teisėjai, žinoję Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tuo metu galiojusio LR BPK, Teismų įstatymo ir Teisėjų profesinės etikos taisyklių nuostatas, reglamentavusias teismų veiklos nepriklausomumą, akcentavusias teisėjo pareigą nagrinėjant bylas klausyti tik įstatymo ir kategorišką draudimą kištis į teisėjo ar teismo veiklą, vykdant teisingumą. Išteisintieji A. G., D. J. ir P. L. suprato, jog kaltinamajam akte nurodytus veiksmus - kad nebūtų suimti įtariamieji V. ir M. R., G. A. R., V. P., V. K. , 2002-07-06 – 2002-12-18 laikotarpiu jie daro Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, o vėliau - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja sujungtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl cigarečių kontrabandos. Iš A. G. , D. J. ir P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog nuo pat pradžių jiems buvo žinoma, kad neteisėtus veiksmus atliks byloje dėl cigarečių kontrabandos ir prašymai nesuimti yra šioje kontrabandos byloje dėl sulaikytų įtariamųjų (t. 2, b.l. 49-52; 58-59; 94; 140-142; 144-146; 155-156; 158-161). Taip pat iš 2002-07-06 – 2002-12-16 A. G. bei V. K. , A. G. ir D. J. 2002 11 28- 2002 12 16 telefoninių pokalbių matyti, kad dėl V. ir M. R., G. A. R., V. P. nesuėmimo, A. G. su V. K. svarsto įvarius tolimesnių veiksmų variantus, A. G. itin aktyviai rūpinosi, kad šie asmenys (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų suimti. A. G. su V. K. ir D. J. aptarinėjo įvairias su šių asmenų sėmimu susijusias detales, svarstė įvarius poveikio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms variantus, informuodavo V. K. , kad jo pavedimus yra atlikęs (t. 3, b.l. 20-22, 27, 28, 29-30, 32, 34-36, 38, 41-42, 60-61, 72-91, 95, 99-107, 109-114, 120-129, 132-133, 138-141). Tai, kad aktyviai veikė ir A. G. nurodymus vykdė D. J. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino P. L. (t.2, b.l.140-142, 144-146), o taip pat iš dalies ir pats D. J. (t.2, b.l.93-94, 102-105). Šiuos parodymus P. L. patvirtino akistatos su D. J. metu, o šis su jais sutiko ( t.2, b.l.89-91).

Tai, jog D. J. atliko aktyvius veiksmus 2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. ir 2002-11-29 – 2002-12-01 V. K. epizoduose, patvirtina minėto laikotarpio D. J. ir A. G. telefoniniai pokalbiai, kuriuose užfiksuota, jog D. J. atsiskaito A. G. , kokius veiksmus jo pavedimu atlikęs, kokią A. G. reikšmingą informaciją surinkęs, piktinasi P. L. neryžtingu elgesiu.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad A. G. suprato, kad per jį kitiems teisėjams perduodamas prašymus V. K. siekia, jog nebūtų suimti įtariamieji kontrabandos byloje V. ir M. R., G. A. R., V. P. Apeliantas šį teiginį grindžia tuo, kad A. G. aiškiai suformulavo savo prašymus nesuimti įtariamųjų V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir V. K. , nes ikiteisminio tyrimo metu tai patvirtino D. J. (t.2, b.l.93-94). Tai, kad D. J., vykdydamas A. G. nurodymus, aiškiai suformulavo prašymus nesuimti V. ir M. R., G. A. R., V. P., V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino P. L. (t.2, b.l. 89-91, 140-142, 144-146, 155-156, 158-161).

Be to, tiek A. G. , tiek D. J. , perdavę prašymus nesuimti sulaikytųjų įtariamųjų V. P. ir V. K. , aktyviai domėjosi, kaip vykdomi jų pavedimai, patvirtina šių asmenų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, jog buvo domimasi pavedimų vykdymo eiga, išteisintųjų A. G., D. J. ir P. L. duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų analizė. Tai, kad A. G. 2002-11-13 – 2002-11-13 G. A. R. ir vėlesniuose epizoduose suprato, kad, perduodamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms prašymus nesuimti sulaikytų įtariamųjų, elgėsi neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu pripažino pats A. G., tačiau nurodė, jog šiuos savo veiksmus vertina tik kaip profesinės etikos pažeidimus (t. 2, b.l. 73, 47, 48).

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad tiek D. J. , tiek P. L. nežinojo, jog vykdo jiems A. G. perduodamus V. K. nurodymus, tačiau tiek D. J. , tiek P. L. buvo aišku, jog jie vykdo kito asmens – D. J. – A. G. , o P. L. - D. J. , kuris, kaip jai nurodė, veikė “dar vieno aukšto teismų pareigūno interesais”, prašymus. Taip pat nurodo, jog neatitinka bylos aplinkybių nuosprendyje išdėstyta išvada, kad A. G. , perduodamas V. K. prašymus iki V. P. atvejo, nežinojo ir net nesusimastė, iš kur pas jį tiek daug prašymų, o pats jokių interesų neturėjo. Byloje nustatyta, jog tokius pačius V. K. pavedimus A. G. atliko ir 2002-07-08 – 2002-07-19 laikotarpiu dėl V. ir M. R. bei 2002-11-13 – 2002-11-19 laikotarpiu dėl G. A. R. ir per D. J. perdavė nurodymus (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L. šių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl cigarečių kontrabandos sulaikytų įtariamųjų nesuimti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. patvirtino, kad G. A. R. epizode 2002 m. lapkričio 14 d. V. K. jam nurodė, kad ”tame pačiame reikale vėl sulaikytas asmuo“. Iš to jis supratęs, jog tai ta pati kontrabandos byla, kurioje V. K. prašymu buvo pasidomėjęs 2002 m. liepos mėnesį. Jis įtarė, jog informacijos per V. K. vėl prašo kiti asmenys arba pats V. K. turi asmeninių ar kitokių interesų šioje byloje (t.2, b.l. 48-52). Be to, nurodė, kad vykdyti V. K. pavedimus sutiko dėl to, jog V. K. yra jo dukros K. G. sugyventinis, o 2002-11-29 – 2002-12-01 bei 2002-12-01 – 2002-12-18 V. K. epizoduose veikė nenorėdamas, kad kiltų skandalas - neva įtariamas kontrabandos gabenimu asmuo gyvena su teismo pirmininko dukra ir jis, kaip teisėjas, gali būti tapatinamas su V. K. nusikalstama veikla (t. 2, b.l. 48-52).

Be to, teismas, konstatuodamas, jog P. L. 2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. ir 2002-11-29 – 2002-12-01 V. K. epizode nesiėmė jokių veiksmų, kad atlikti D. J. perduotą V. K. ir A. G. prašymą nesuimti šių asmenų, neatsižvelgė į tai, jog tai ji padarė dėl jai padaryto neteisėto poveikio ir, kad tokie prašymai suvaržė P. L., kaip teisėjos, veiksmų laisvę objektyviai priimti procesinius sprendimus.

Taip pat pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nei vienu atveju perduodant neprocesinius prašymus priimti palankius sprendimus, t.y. nesuimti V. ir M. R., G. A. R., V. P., V. K. , nebuvo prašyta tai padaryti, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis. Teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu duotus (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teismo teisėjos N. S. ir P. L. parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

P. L. parodė, kad 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode D. J. jos paprašęs padėti broliams R., dėl kurių suėmimo prokuratūra “ant dienų” turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, šios kardomosios priemonės neskirtų. Iš pokalbių tono suprato, jog to, kad šie asmenys – “broliai R.” nebūtų suimti, D. J. pageidauja asmeniškai. V. P. epizode D. J. tiesiogiai paprašė, jog P. nebūtų suimtas ar jam pratęstas suėmimo terminas. Ji supratusi, jog toks jo prašymas neteisėtas. V. K. epizode D. J. jos aiškiai paprašė, jog „jei spręs klausimą dėl V. K. suėmimo, jo nesuimtų“. Ji supratusi, jog šis D. J. prašymas nesuimti V. K. yra neteisėtas (t. 2, b.l. 140-142, 144-146, 155-156, 158-161).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė, jog kai 2002-11-15 P. L. į ją kreipėsi, prašydama nesuimti sulaikytojo kontrabandos byloje G. A. R., ji supratusi, kad šis prašymas turi būti išpildytas, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus (t.1, b.l.44-48). Teisminio nagrinėjimo metu N. S. patvirtino šių parodymų teisingumą. Su šiais N. S. parodymais akistatos metu P. L. sutiko (t.2, b.l. 150-154).

Teismas, išteisindamas P. L. 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 231 str. 1 d., rėmėsi tik jos parodymais teisiamajame posėdyje, jog V. ir M. R. suėmimo klausimą ji išnagrinėjo remdamasi įstatymu ir pateikta medžiaga, o gauto D. J. skambučio jų nesuimti ji nesureikšmino, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, V. K. , A. G. , D. J. , P. L. išteisinti dėl kaltinimų pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. nepagrįstai. Skunde nurodo, jog nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas siaurinamai išaiškino LR BK 228 str. dispozicijoje numatytą būtinąjį didelės žalos valstybei požymį bei nepagrįstai susiaurino šio straipsnio taikymo ribas. Tai sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą A. G., D. J., P. L. bei V. K. Šią išvadą apeliantas grindžia tuo, kad kaltinamajame akte buvo konstatuota, kuo išteisintieji V. K. , A. G., D. J. ir P. L. pagal LR BK 228 str. padarė didelę žalą valstybei, t.y. buvo nurodyta, kad išteisintųjų veiksmais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn; trukdoma normali teismo, teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla; pažemintas teisminės valdžios autoritetas; diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Be to, buvę teisėjai veikė priešingais teisėjo tarnybai interesais, teisėjams A. G., D. J. ir P. L. buvo inkriminuotas ir teisėjo priesaikos sulaužymas, o V. K. - šių teisėjo priesaikų sulaužymo organizavimas. Iš šių visų nurodytųjų didelės žalos valstybei požymių, pirmosios instancijos teismas iš esmės aptarė tik pirmąjį V. K., A. G., D. J. ir P. L. kaltinamajame akte inkriminuotą LR BK 228 str. numatytą didelės žalos valstybei požymį - bandymą apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Dėl kitų kaltinamajame akte nurodytųjų didelės žalos valstybei požymių pirmosios instancijos teismas pasisakė tik formaliai ir be jokių motyvų juos atmetė. Dėl kaltinamajame akte nurodyto teisėjų priesaikos sulaužymo ir A. G., D. J., P. L. veikimo priešingais teisėjo tarnybai interesais teismas nuosprendyje iš viso nepasisakė, tad tuo pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Apelianto nuomone, šioje dalyje teismo išvados yra prieštaringos, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, jog V. K. veiksmus atliko norėdamas sukliudyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnui, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokurorams išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą minėtose baudžiamosiose bylose.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2002-07-19 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas A. J. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių nesuimti V. ir M. R. priėmė net neišsireikalavęs šios baudžiamosios bylos. Tai, kad minimas nutartis priėmė nesusipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, tad ir nežinojęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apklaustas teismo posėdyje pripažino ir buvęs (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas A. J. (Duomenys neskelbtini) apygardos teismas be bylos medžiagos revizuodamas skundžiamas 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos P. L. nutartis, neturėjo jokių galimybių tinkamai patikrinti prokuroro skunde nurodytų argumentų ir įsitikinti, ar (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja P. L. nepadarė klaidos, atsisakydama patenkinti prokuroro pareiškimą skirti suėmimą įtariamiesiems kontrabandos byloje V. ir M. R. Taip pat nurodo, kad 2002-11-15 – 2002-11-19 G. A. R. epizode 2002-11-22 nutartį atsisakyti patenkinti G. A. R. gynėjo skundą paleisti jį iš suėmimo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. T. taip pat priėmė net neišsireikalavęs baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl 2002-11-22 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis, kuria G. A. R. buvo paliktas suimtas, buvo priimta ne tik, kad prokurorui įtariamąjį G. A. R. 2002-11-21 iš suėmimo paleidus, bet ir 2002-11-22 jo atžvilgiu nutraukus bylą. Šias aplinkybes apklaustas teismo posėdyje pripažino ir buvęs (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. T.

Šalies argumentai

Anot apelianto, būtent šis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo sprendimas atitinka 2002-11-20, 13 val. 14 min. vykusio telefoninio pokalbio metu V. K. pateiktą prašymą A. G. dėl G. A. R.: ”sakykite nereikia, tegul jis sėdi, dar tegul daugiau jam dalipdo biškį”, nes “viską ką jisai žinojo, tą pasakė”. A. G. pritaria ir nurodo“ aš gi sakiau, tol drąsūs, kol mato saulę”. Šį prašymą V. K. pateikė A. G. iš karto po to, kai jam tapo žinoma apie suimtojo G. A. R. duodamus parodymus apie šios kontrabandos organizavimo aplinkybes.

Pažymi, kad pagal LR BPK reikalavimus visi teismo priimami sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti, o nepagrįstas sprendimas, nors ir atitinkantis formalius įstatymo reikalavimus, savaime negali būti teisėtas. Todėl (duomenys neskelbtini)apygardos teismas priėmė nutartis, nesusipažinęs su bylos, kurioje šie sprendimai priimti medžiaga ir joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors šios (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartys galutinės ir neskundžiamos, žinant jų priėmimo aplinkybes - tai, jog priimtos formaliais motyvais, jas priėmusiems apygardos teisėjams net nežinant, kas nustatyta byloje, nesusipažinus su pačia baudžiamąja byla, neįsitikinus, ar šioje bylos medžiagoje yra, ar nėra 1961 m. LR BPK 104 str. numatytų procesinių suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų, negalima konstatuoti, jog jos yra teisėtos ir pagrįstos. Todėl, anot apelianto, teismo nuosprendyje konstatuojant, kad didelės žalos valstybei nebuvo padaryta vien dėl to, kad ginčijamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis paliko galioti aukštesnysis teismas, negalima.

Skunde pabrėžia, kad, nagrinėdami bylas teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Konstitucijos 109 str.), o dėl ypatingos teismo padėties valstybės valdžios sistemoje, įstatymų leidėjas numato atsakomybę jau vien už bandymus padaryti teismui poveikį priimant sprendimus bylose, konstatuodamas, jog tai šiurkštus įstatymo pažeidimas, nesvarbu, ar kilo kokios nors pasekmės, ar ne. Teisėjo tarnybos interesai - teisingumą vykdyti tik pagal įstatymus. 1992-06-24 ir 1994-10-13 davęs teisėjo priesaiką ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui pasižadėjo D. J. , o 1992-06-17 - A. G. ir P. L.

Šalies argumentai

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė esant įrodyta, jog 2002-07-06 – 2002-12-18 laikotarpiu V. K. pavedimu – apylinkių teismų pirmininkai A. G., D. J., o 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode apylinkės teismo pirmininkė P. L. perdavė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. nesuimti įtariamojo G. A. R., todėl jau vien atlikus tokius veiksmus, o kitais atvejais – ir P. L., buvo sutrukdyta normali (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo veikla, nes taip buvo bandoma paveikti teisėjus priimti neteisėtus sprendimus. Todėl, pasak prokuroro, šiuos veiksmus atlikę – poveikį teisėjams priimti neteisėtus sprendimus darę A. G., D. J. ir P. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. ir 1961 m. LR BPK 14 str. įtvirtintą draudimą daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai ir kuris turėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą), 29 taisyklę (teisėjas elgiasi taip, kad jo šeimyniniai (….) ir kitokie santykiai nekenktų darbui. Jis negali ginti asmeninių interesų, naudodamasis savo tarnybine padėtimi).

Aukščiau aptartais veiksmais A. G., D. J. ir P. L. pažeidė nurodytų norminių aktų reikalavimus ir veikė priešingais teisėjo tarnybai interesais. Be to, pažymi, kad A. G., D. J. ir P. L. tyčia pažeidė minimų įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, draudžiančius daryti poveikį teismui, veikė priešingais teisėjo tarnybai interesais, sulaužė duotas teisėjų priesaikas, nes priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas – ją davęs asmuo pasižada visur ir visada elgtis taip, kaip jį įpareigoja, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. A. G., D. J., P. L. suprato, kad elgiasi neteisėtai. Todėl, anot apelianto, A. G., D. J. ir P. L. savo veiksmais sulaužė teisėjo priesaiką, veikė priešingais teisėjo tarnybos interesais ir tuo pačiu pažemino teisminės valdžios autoritetą ir diskreditavo Lietuvos Respublikos teisėjo vardą.

Šią išvadą dėl Lietuvos Respublikos teisėjo vardo diskreditavimo ir teisminės valdžios autoriteto pažeminimo apeliantas grindžia ir tuo, kad 2002-07-06 – 2002-12-18 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko A. G., (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės P. L. atliktus veiksmus, iki jiems iškylant viešumon, žinojo suinteresuotas sprendimų priėmimu asmuo – V. K. , kuris žinias apie tai, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismų teisėjai vykdo jo nurodymus nesuimti sulaikytų įtariamųjų kontrabandos byloje, perdavinėjo ir aptarinėjo su kitais asmenimis – K. G., G. S., J. K. . Tokia išvada patvirtinta byloje esančiais minimo laikotarpio V. K. , K. G. , G. S., J. K. ir kitų asmenų telefoniniais pokalbiais.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog veiksmus, kurie kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal LR BK 228 str., A. G., D. J., P. L. atliko nepasinaudodami užimama tarnybine padėtimi, tarnybiniais kontaktais ar autoritetu. Taip pat teismas konstatavo, kad jie visi buvo vienodo lygio teismų pirmininkai, vienas kitam pavaldumo santykių neturėjo ir jų santykiai išėjo už tarnybinių kontaktų ribų. Teismo išvada, jog A. G. , D. J. ir P. L. , darydami nusikalstamas veikas, buvo vieno lygio teismų pirmininkai neatitinka tikrovės, nes A. G. 2002 m. buvo ne tik apylinkės teismo pirmininkas, bet ir (duomenys neskelbtini) narys, (duomenys neskelbtini) pirmininkas, todėl turėjo didžiausią autoritetą. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, būtent dėl to, kad į jį su prašymais tarpininkauti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme dėl sulaikytųjų įtariamųjų nesuėmimo kreipėsi “autoritetingas teisėjas” A. G. , jis sutiko vykdyti jo pavedimus.

Todėl, pasak apelianto, byloje nustatyta, kad tiek A. G., perduodamas nurodymus nesuimti kontrabandos byloje D. J., o šis juos vykdydamas, tiek D. J., perduodamas nurodymus nesuimti sulaikytųjų kontrabandos byloje P. L. , o ši juos 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. bei 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode vykdydama, veikė pasinaudodami savo tarnybine teismo pirmininko padėtimi ir teisėjo autoritetu. Be to, D. J. A. G. nurodymus vykdė siekdamas asmeninės naudos - palaikyti gerus, draugiškus santykius su juo, kaip autoritetingu ir turinčiu įtakos teismo pirmininku. Dėl tokių pačių motyvų P. L., siekdama asmeninės naudos, t.y. palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu, turinčiu daugiau įtakos apylinkės teismo pirmininku D. J., 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R., bei 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose piktnaudžiavo tarnyba. A. G. visuose epizoduose taip pat veikė dėl asmeninių paskatų - palaikyti gerus santykius su dukters sugyventiniu V. K. , o 2002-11-29 – 2002-12-01 ir 2002-12-01 – 2002-12-18 V. K. epizoduose - noras nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog kontrabandos organizavimu stambiu mastu įtariamas V. K. yra jo dukters sugyventinis ir su juo, kaip teisėju ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, palaiko artimus ryšius.

Taip pat apeliaciniame skunde daro išvadą, jog 2002-11-29 – 2002-12-01 ir 2002-12-01 – 2002-12-18 V. K. epizoduose A. G. buvo suinteresuotas sukliudyti patraukti jo dukters sugyventinį V. K. baudžiamojon atsakomybėn ir visiškai “išsukti“ iš baudžiamosios bylos dėl kontrabandos stambiu mastu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode P. L. , D. J. nurodymu 2002-07-08 priimdama nutartį atsisakyti skirti suėmimą sulaikytiems įtariamiesiems kontrabandos bylose V. ir M. R., tiesiogiai pasinaudojo tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos padėtimi ir jai 1961 m. LR BPK 104¹ str. (2001 08 11 įstatymo Nr.IX-500 redakcija) suteiktais įgalinimais spręsti kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nurodo, jog 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode P. L., perduodama D. J. prašymą nesuimti įtariamojo kontrabandos byloje G. A. R. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. ir N. S., kurių atžvilgiu turėjo vidinius administravimo įgalinimus, taip pat tiesiogiai pasinaudojo savo, kaip (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės, tarnybine padėtimi.

Į šiuos teismo nuosprendyje pripažintus esant įrodytais faktus, teismas, vertindamas P. L. veiksmus LR BK 228 str. prasme, taip pat neatsižvelgė ir dėl jų iš viso nepasisakė, t.y. pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, įpareigojančius nurodyti motyvus, kuriais teismas atmeta kitus įrodymus.

Šalies argumentai

Dalyje dėl V. K. , A. G. , D. J. ir P. L. bendrininkavimo formos ir rūšies apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. K. pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., padarė išvadą, jog šis 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R., bei 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose pripažintinas vykdytoju, nors veikė per A. G., D. J. ir P. L. Tačiau, anot apelianto, teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nesilaikė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų ir nenurodė, kuo šiuose epizoduose laikė A. G., D. J. ir P. L. , kuriuos pasitelkęs nusikaltimo vykdytojas V. K. padarė 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. nusikalstamas veikas - ar nepakaltinamais asmenimis, ar nesulaukusiais BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenimis, ar asmenimis, kurie dėl šių veikų nėra kalti ir tokiu būdu pažeidė LR BK 24 str. 3 d. numatytus reikalavimus.

Pažymi, kad konstatavus, jog V. K., A. G. , D. J. ir P. L. 2002-07-06 – 2002-12-18 laikotarpiu atlikti veiksmai atitinka 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, turi būti nurodytos ir bendrininkavimo rūšys bei formos, kuriomis šie asmenys padarė minimas nusikalstamas veikas.

Nurodo, kad V. K. suprato, jog visais 2002-07-06 – 2002-12-18 atvejais be jo, jo nurodymus vykdydamas nusikalstamas veikas organizuoja A. G., o vykdo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. . A. G. taip pat buvo žinoma, jog visais 2002-07-06 – 2002-12-18 atvejais be jo ir kito nusikaltimo organizatoriaus V. K., jo nurodymus vykdo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. . D. J. suprato, kad nusikaltimo organizatoriui A. G. organizavus, kartu su juo nusikaltimo vykdytojo vaidmenį 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R., 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode, 2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. epizode, 2002-11-29 – 2002-12-01 V. K. epizode atlieka ir P. L.

P. L. buvo žinoma, jog be jos 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. ir 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose veikia ir D. J., vykdydamas trečiojo, jai nežinomo asmens, prašymus. Todėl, pasak prokuroro, visiems asmenims, dalyvavusiems padarant šias nusikalstamas veikas, buvo žinoma, jog 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R., 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose veikia bent trys asmenys – du nusikaltimo vykdytojai ir bent vienas organizatorius. Prokuroro nuomone tai, kad V. K., A.G., D. J. ir P. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo organizuojamos ir vykdomos ilgą laiko tarpą ir sistemingai, todėl 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. bei 2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizoduose yra du vykdytojai: D. J. ir P. L. , ir du organizatoriai - V. K. ir A. G. , visų jų veiksmai kvalifikuotini su nuoroda į LR BK 25 str. 2 d., kaip atlikti bendrininkų grupėje, o organizatorių V. K. ir A. G. veiksmai - su nuoroda į LR BK 24 str. 4 d. Kituose epizoduose, nes be D. J. nėra antrojo būtino vykdytojo, bei epizoduose, susijusiuose su (duomenys neskelbtini) apygardos teismu, vykdytojui D. J. savanoriškai atsisakius pabaigti nusikalstamas veikas, nustatyti tik nusikalstamų veikų organizatorių veiksmai. Todėl V. K. ir A. G. veiksmai šiuose epizoduose kvalifikuotini tik pagal LR BK 24 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

V. K. pripažinti kaltu:

2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d. - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 1961 m.LR BK 298 str. 1 d. – 40 MGL (5000 litų) bauda.

2002-07-16 – 2002-07-18 V. ir M. R. epizode padarius 2000 m.LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m.LR BK 24 str. 4 d.,1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 40 MGL (5000 litų) bauda.

2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str.1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d. – 4 (ketverių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-15 – 2002-11-19 G. A. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 24 str.4 d., 228 str. 2 d.- 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d.,1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-27 – 2002-11-28 V. P. epizode padarius 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2d. – 4 (ketverių) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d.,1961 m. LR BK 298 str. 1 d. - 45 MGL (5625 litų) bauda.

Paskirtąsias bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1, 4 d. numatytu daliniu bausmių sudėjimo būdu ir V. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 50 MGL (6250 litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į laisvės atėmimo bausmę įskaityti V. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2003-07-21 iki 2003-07-22.

A. G. pripažinti kaltu:

2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d.,25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m.LR BK 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d. - 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-07-16 – 2002-07-18 V. ir M. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d.,1961 m. LR BK 298 str.1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 40 MGL (5000 litų) bauda.

2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. - 3 ( trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str.2 d. – 3 (trejų) metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d. 1961 m. LR BK 298 str.1 d. – 48 MGL (6000 litų) bauda.

2002-11-15 – 2002-11-19 G. A. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m.LR BK 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-27 – 2002-11-28 V. P. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. – 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 1961m. LR BK 298 str. 1 d. - 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-29 – 2002-12-01 V. K. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. – 3 (trejų) metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. – 3 (trejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 1961 m. LR BK 298 str.1 d.- 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-12-01 – 2002-12-16 V. K. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d.,1961 m.LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. – 3 (trejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. - 40 MGL (5000 litų) bauda.

Paskirtąsias bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1 d., 4 d. numatytu daliniu sudėjimo būdu ir A. G. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 50 MGL (6250 litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. J. pripažinti kaltu :

2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. 3 (trejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. – 3 (trejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 45 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-27 – 2002-11-29 V. P. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir nuteisti:

pagal 2000 m.LR BK 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 40 MGL (5625 litų) bauda.

2002-11-29 – 2002-12-01 V. K. epizode padarius 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d. - 3 (trejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 1961 m.LR BK 298 str. 1 d. – 40 MGL (5625 litų) bauda.

Paskirtąsias bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1, 4 d. numatytu daliniu bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. J. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams ir 48 MGL (6000 litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

P. L. pripažinti kalta:

2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. epizode padarius 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir ją nuteisti:

pagal 2000 m.LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. - teisės dirbti darbą teisėsaugos, teisėtvarkos, teisminėse institucijose atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 25 MGL (3125 litų) bauda.

2002-11-13 – 2002-11-15 G. A. R. epizode pripažinti kalta padarius 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str.2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir ją nuteisti:

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. teisės dirbti darbą teisėsaugos, teisėtvarkos, teisminėse institucijose atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. – 30 MGL (3750 litų) bauda.

Paskirtąsias bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1 d., 4 d. numatytu daliniu bausmių sudėjimo būdu ir P. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - teisės dirbti darbą teisėsaugos, teisėtvarkos, teisminėse institucijose atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 35 MGL (4375 litų) baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

Tvirtina, kad teismas pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimus, t.y. BK 2 str. 3 ir 4 d. įtvirtintus principus, jog asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimą. Tuo tarpu baudžiamoje byloje teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė kokį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis per A. G. , o pastarasis per D. J. teisėjai P. L. bei N. S., mėgino daryti poveikį, kad būtų priimti palankūs sprendimai broliams V. ir M. R., G. A. R. ir V. P. ir kad šie asmenys būtų nesuimti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. G. davė nuoseklius parodymus, kuriuose nėra duomenų apie tai, kad jis prašė A. G. padėti jam dėl brolių V. ir M. R., G. A. R. ir V. P. suėmimo ar nesuėmimo arba suėmimo termino pratęsimo. Taip pat A. G. savo parodymuose nenurodė, kad jis norėjo ar bandė paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus. Iš telefoninių pokalbių suvestinių nematyti, kad jis būtų prašęs A. G. tarpininkauti dėl kokių nors asmenų suėmimo ar nesuėmimo, ar tarpininkavimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisėjams nagrinėjant skundus dėl minėtų asmenų suėmimo. Todėl nesant tiesioginių ar netiesioginių prašymų, telefoninių pokalbių metu tarp jo ir A. G. , negalima daryti objektyvių išvadų, kad jis per A. G. bandė daryti poveikį teisėjams ir objektyviam bylos ištyrimui.

Teismas neteisingai padarė išvadą, kad A. G. , D. J. ir P. L. parodymus reikia vertinti kritiškai. Anot apelianto, jų parodymus patvirtina telefoninių pokalbių įrašai ir telefoninių pokalbių išklotinės. Šių pokalbių turinys atitinka išteisintųjų A. G. ir D. J. parodymus. Išteisintoji P. L. ir liudytoja N. S. nepatvirtino, kad joms būtų buvęs daromas poveikis, priimant sprendimus dėl V. ir M. R., G. A. R. ir V. P. suėmimo ar nesuėmimo. Teismas jo netiesioginį domėjimąsi apie operatyvinių darbuotojų kišimąsi į teismo darbą nepagrįstai vertino kaip bandymą daryti poveikį teismams ir objektyviam bylos tyrimui.

Teismas neteisingai nustatė, kad iš telefoninių pokalbių tarp jo ir advokato J. K. galima daryti išvadą, kad jis, norėdamas sukliudyti išsamiai ir visapusiškai atlikti parengtinį tyrimą, ėmėsi aktyvių veiksmų per A. G., mėgindamas daryti poveikį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisėjams, išteisintajai P. L. ir N. S. , prašydamas, kad P. L. nagrinėdama kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo klausimą V. ir M. R, o N. S., nagrinėdama šį klausimą G. A. R. atžvilgiu, jų nesuimtų. Iš telefoninių pokalbių tarp jo ir advokato J. K. mobiliojo ryšio telefonu, užfiksuotų išklotinėse, analizės negalima tiesiogiai ir netiesiogiai teigti, kad šių pokalbių metu jis nurodė, kad kreipėsi į A. G. kokios nors pagalbos. Mano, kad teismas, prie šios bylos prijungdamas kitos baudžiamosios bylos medžiagą, neteisingai formuoja teismų praktiką. Teisėjų kolegija suformuluodama neteisingą išvadą rėmėsi mobilaus ryšio telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurių garso įrašai net nebuvo išklausyti.

Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis darė poveikį (duomenys neskelbtini) apygardos teismui. Iš surinktų įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad jis pats ar per kitus asmenis darė šiam teismui kokį nors poveikį. A. G. ir D. J. bei liudytojas A. J. nepatvirtino, kad toks poveikis buvo. Teismas teisingai konstatavo, kad išteisintasis A. G. domėjosi tik tiek, kiek jis to prašė. Tačiau nėra nustatyta, kad jis būtų prašęs A. G. , o pastarasis - per D. J. , daryti poveikį kitiems teisėjams ir tuo pačiu teismų veiklai ir objektyviam bylos ištyrimui, todėl jis pagal LR BK 298 str. l d. nuteistas nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Tvirtina, kad toks nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 p. keliamų reikalavimų. Abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde išteisintasis A. G. nurodo, jog su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu iš esmės sutinka. Tačiau nesutinka su kai kuriomis teismo išvadomis, nurodytomis teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir mano, kad teismas nuosprendyje privalėjo nurodyti kitus išteisinamojo nuosprendžio pagrindus.

Anot apelianto, nors teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė nepagrįstą, neatitinkančią surinktų byloje įrodymų išvadą, kad V. K. per jį, o jis per D. J. , atliko veiksmus, galimai vertintinus kaip teisėjų profesinės etikos pažeidimus, kuriais buvo daromas tam tikras poveikis P. L., prašant jos, kad ši, nagrinėdama kardomosios priemonės -suėmimo parinkimo klausimą įtariamiesiems V. ir M. R., priimtų palankų sprendimą, t.y. jų nesuimtų, o taip pat kad per ją, šiuo aspektu, buvo prašoma paveikti ir kitą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją (N. S. ). Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad analogiško pobūdžio prašymais V. K. per jį, o jis per D. J. prašė paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus dėl V. ir M. R. ir V. K. nesuėmimo, bei dėl G. A. R. gynėjo skundo dėl šio įtariamojo nepagrįsto suėmimo.

Apelianto manymu, nepagrįstos teismo išvados aprašomojoje dalyje yra dėl to, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus apie visas įvykio aplinkybes ir parodė, jog nei V. K. į jį, nei jis į D. J. dėl kokių nors asmenų nesuėmimo ar suėmimo termino nepratęsimo, ar dėl apygardos teismo teisėjų paveikimo, nesikreipė.

Taip pat nurodo, kad be jokio objektyvaus pagrindo nuosprendyje nurodoma, kad tiek tariamai neteisėti V. K. prašymai jam, tiek jo prašymai D. J. buvo perduodami konkrečiu laiku ir konkrečiu būdu, t.y. atitinkamu kelių dienų laikotarpiu skambinant telefonu ir perduodant šiuos prašymus būtent šių telefoninių pokalbių metu. Tačiau iš esamų įrašų ir iš jų išklotinių akivaizdžiai matyti, kad nei vienu iš paminėtų atvejų V. K. nėra prašęs jo, o jis - D. J., kad būtų tarpininkaujama dėl kokių nors asmenų nesuėmimo, suėmimo termino nepratęsimo ar tarpininkavimo apygardos teismo teisėjams, nagrinėjant atitinkamus skundus. Apeliantas mano, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, jog V. K. prašė jį, o jis prašė D. J. ar per jį kitus asmenis tarpininkauti, kad kuris nors asmuo būtų nesuimtas ar nepratęstas kardomosios priemonės terminas, taip pat, kad būtų buvę prašoma paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus dėl kurių nors asmenų nesuėmimo ir nagrinėjant skundą dėl įtariamojo nepagrįsto suėmimo. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. J. būtų jam pažadėjęs atlikti tokius veiksmus. Tokių aplinkybių nepatvirtino telefoninių pokalbių įrašai ir jų išklotinės, nei D. J. ar V. K. , nei kuris nors byloje apklaustas liudytojas ar kitas asmuo. Anot apelianto, netgi jeigu D. J. ir būtų parodęs, kad jis teikė kokius nors neteisėtus prašymus, tokie jo parodymai neatitiktų tikrovės ir prieštarautų byloje surinktiems įrodymams, nes iš pačių telefoninių pokalbių įrašų akivaizdžiai matyti, kad tokių prašymų nebuvo. Be to, nurodo, net jei D. J. iš tikrųjų prašė P. L. ko nors neteisėto, tai ši aplinkybė pati savaime neduoda jokio pagrindo manyti, kad tokie jo prašymai tariamai buvo ir jo prašymai.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyje padarydamas aukščiau nurodytas išvadas, faktiškai išėjo už pareikšto kaltinimo ribų, nes kaltinamajame akte yra konkrečiai nurodoma, jog visi nurodyti prašymai (reikalavimai, nurodymai) buvo pareikšti būtent tiktai kaltinamajame akte nurodytų telefoninių pokalbių metu ir laiku, tačiau šių pokalbių įrašai minėto nepatvirtina. Todėl šios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jos padarytos nors ir nuodugniai ištyrus visus įmanomus byloje esamus įrodymus, tačiau neteisingai ir nepagrįstai juos įvertinant.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad minėti telefoninių pokalbių įrašai padaryti neteisėtai, todėl nėra teisėto pagrindo jais remtis kaip įrodymais. 1961 m. LR BPK 198² str. buvo numatyta, kad kvotos organo pareigūnas, taip pat tardytojas gali klausyti telefoninių pokalbių, taip pat daryti įrašus motyvuotu nutarimu ir esant atitinkamo teismo pirmininko, skyriaus pirmininko ar apygardos teismo teisėjo sankcijai ir tik tais atvejais, jeigu yra pagrindo manyti, kad klausantis gali būti gauta duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą arba yra pavojus, kad prieš asmenis bus panaudotas smurtas. Anot apelianto, nei pagal senąjį BK, nei pagal naująjį BK ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotos atitinkamuose BK straipsniuose (kuriuose nurodytos nusikalstamų veikų sudėtys yra panašios į jam pagal naująjį BK inkriminuotas veikas, bet netapačios) nurodytos tariamai jo padarytos veikos nebuvo ir nėra pripažįstamos sunkiais nusikaltimais, o jis niekada nebuvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose nurodomas jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Tačiau R. epizode nurodomas visiškai kitas, niekada jo nenaudotas ir jam visiškai nežinomas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio pokalbių įrašų byloje nėra. Mano, kad sutinkamai su įstatymo reikalavimais kritiškai turėjo būti vertinami ne tik jo parodymai, bet ir visi kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įrodymų tyrimo metu teisme tikrinami įrodymai.

Taip pat nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai netaikė kai kurių papildomų procesinių išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindų, nes Teismų įstatymo 89 straipsnio (Teisėjo baudžiamoji atsakomybė) 2 dalis nustato: „Iškelti baudžiamąją bylą teisėjui gali tik generalinis prokuroras." Įstatymas nustato išimtinę generalinio prokuroro teisę pradėti ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai teisėjas įtariamas nusikaltimo padarymu. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą 2003 m. liepos 11 d. tarnybiniu pranešimu pradėjo ne generalinis prokuroras, bet jo pavaduotojas G.Jasaitis. Tai esminis ir grubus įstatymo pažeidimas, nes nėra įstatymo nustatyto kompetentingo pareigūno (generalinio prokuroro) sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje baudžiamojoje byloje.

Be to, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik gavus kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Seimo sesijų - Prezidento) sutikimą, nes toks sutikimas pagal įstatymus būtinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003m. liepos 17 d. raštu į Prezidentą dėl tokio sutikimo davimo (imuniteto panaikinimo) kreipėsi ne generalinis prokuroras, bet generalinio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas. Todėl apelianto manymu, netinkamam subjektui kreipiantis į Prezidentą dėl minėto sutikimo davimo, nebuvo jokio teisėto pagrindo tokį neatitinkantį įstatymo reikalavimų kreipimąsi svarstyti, o tuo labiau jį tenkinti, o neabejotinai grubus įstatymo pažeidimas taip pat turėjo būti nurodytas kaip vienas iš pagrindų, priimant išteisinamąjį nuosprendį. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Būtent apie teisėjo, o ne apie teismo pirmininko nepriklausomumo garantijas yra kalbama, įgyvendinant visuotinai pripažintą ir įstatymuose įtvirtintą teisėjo nepriklausomumo principą.

Tačiau Respublikos Prezidentas 2003-07-17 dienos Dekretu Nr. 161 sustabdė jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimus, bet jo, kaip teisėjo įgaliojimai nebuvo sustabdyti. Tos pačios dienos Dekretu Nr. 162 Respublikos Prezidentas davė sutikimą, kad jis, kaip teismo pirmininkas, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau Respublikos Prezidentas nedavė sutikimo, kad jis, kaip teisėjas, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, t.y. jo, kaip teisėjo, imunitetas nebuvo panaikintas. Nors dekreto pavadinimas yra "Dėl sutikimo patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn", tačiau pačiame dekrete apie sutikimo davimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį, kaip teisėją, visiškai nieko nekalbama, t.y. dekreto turinys neatitinka dekreto pavadinimui. Analizuojant minėto dekreto tekstą matyti, jog dekrete nenurodoma, kad yra duodamas sutikimas teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o tai reiškia, kad toks įstatymo imperatyviai nustatytas sutikimas šiuo dekretu neduotas. Šiuo klausimu taip pat nebuvo priimtas ir joks kitas Prezidento dekretas ar Seimo nutarimas.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, šis įstatymų pažeidimas taip pat turėjo būti nurodytas kaip vienas iš pagrindų, priimant išteisinamąjį nuosprendį. LR BPK 3 straipsnio l dalies 3 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį (LR BPK 3 straipsnio 2 dalis).

Prašo iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti išvadas, kad V. K. per jį, o jis per D. J. atliko veiksmus, galimai vertinamus kaip teisėjų etikos pažeidimus, kuriais buvo daromas tam tikras poveikis P. L., prašant jos, kad ši nagrinėdama kardomosios priemonės parinkimo klausimą įtariamiesiems V. ir M. R., priimtų palankų sprendimą, t.y. jų nesuimtų; kad per P. L. buvo prašoma paveikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją N. S. ; kad analogiško pobūdžio prašymais V. K. per jį, o jis per D. J. prašė paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus dėl V. ir M. R. ir V. K. nesuėmimo, bei dėl G. A. R. gynėjo skundo dėl šio įtariamojo nepagrįsto suėmimo; kad jo ir kitų asmenų atitinkami parodymai dėl šių bylos aplinkybių vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija ir, kad jie atmestini. Taip pat prašo pripažinti esančiomis ir nurodyti papildomas išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes ir pagrindus, likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Žemesnės instancijos teismas

Išteisintasis A. G. atsikirtimuose į prokuroro skundą nurodo, kad baudžiamojo įstatymo galiojimo ir taikymo laiko atžvilgiu nuostata yra įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str., Europos Žmogaus teisių teismo sprendimuose. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d. bausmė gali būti skiriama ir taikoma tik remiantis įstatymu, sudaromos prielaidos tinkamai realizuoti ir pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, priimti teisingus sprendimus, apginti baudžiamosiose bylose žmogaus teises ir laisves. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nustato, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi teisę, kad jo byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir bešališko teismo. Kaltinamojo kaltės klausimas išsprendžiamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu griežtai laikantis baudžiamojo proceso kodekso 44 str., 255 str., 256 str., 301 str. 1 d., 303 str. 54 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d. str. reikalavimų, kuriame kaltinamasis pripažįstamas kaltu arba nekaltu. Teismas vadovaujasi LR BPK 20 str. 5 d. numatytais įrodymų vertinimo principais, o pagal LR BPK 242 str. įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taip pat konstatuoja, kad teismas pagrįstai jo ir kitų asmenų veikos iš 2000 m. LR BK 231 str. 1 d. neperkvalifikavo į 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., nes nebuvo nustatytas ir inkriminuotas būtinas nusikaltimo subjektyvinės pusės požymis - noras sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą. Remiantis LR BPK 255, 256 str. nuostatomis teismas pats veikos perkvalifikuoti negalėjo, nes nebuvo procesinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas išvadas dėl LR BK 21 str. ir 22 str. taikymo, jog pasikėsinimo atveju būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius šios parengtinės nusikalstamos veikos stadijos požymius. Prokuroro skundo argumentas, kad nuteistasis V. K. , išteisintieji A. G. , D. J. ir P. L. veikė tiesiogine tyčia, neteisingas. Teismas nenustatė pasikėsinimo stadijos, t.y. numatyto ir siekiamo padaryti nusikaltimo sudėties vykdymo pradžios. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad jam ir kitiems kaltinamajame akte nurodytiems asmenims negali būti inkriminuotas LR BK 228 str. 2 d., nes nebuvo nustatytas įstatyme reikalaujamas būtinas požymis - didelė žala valstybei. Teismas neturėjo objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad buvo apsunkintas nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, bei, kad buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas teisėjo vardas. Prokuroras skunde neteisingai nurodo, kad teismas pažeidė LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroras vertindamas įrodymus skunde remiasi tik samprotavimais ir subjektyvia nuomone. Teismas nepažeidė įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų. Pirmosios instancijos teismas esminių LR BPK pažeidimų, kurie suvaržytų įstatymu garantuotos kaltinamųjų teises, nepadarė, bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, todėl prašo prokuroro skundą atmesti.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė patenkinti skyriaus prokuroro skundą, o nuteistojo V. K. ir išteisintojo A. G. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis V. K. ir išteisintasis A. G. ir jų gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintieji P. L., D. J. bei jų gynėjai prašė atmesti prokuroro apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo V. K. ir išteisintojo A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis išteisinant dėl visų nusikalstamų veikų panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.). Panaikinama nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo ir byla šioje dalyje nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.). Baudžiamosios bylos dalis dėl V. K. , A. G. , D. J. ir P. L. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., 298 str. 1 d., nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 327 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kartu su A. G. organizavo bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnyba, mėginti bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, organizavo piktnaudžiavimą tarnyba, mėginimą bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norėdamas sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, pasikėsinimą mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norinti sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme.

A. G. kartu su V. K. organizavimo bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnyba, mėginti bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, organizavo piktnaudžiavimą tarnyba, mėginimą bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norėdamas sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, pasikėsinimą mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norinti sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, taip pat piktnaudžiavo tarnyba.

D. J. padarė piktnaudžiavimą tarnyba, mėgino bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, norėdamas sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norėdamas sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, taip pat bendrininkų grupėje piktnaudžiavo tarnyba bei mėgino bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norėdamas sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme.

P. L., veikdama bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnyba bei mėgino bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, norėdama sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, o būtent:

V. K., sužinojęs, kad 2002-07-06 Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), LR BPK 137 str. numatytais pagrindais buvo sulaikyti kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariami M. R. ir V. R., būdamas įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui paskyrus jiems kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), šie duos parodymus apie su šios kontrabandos organizavimu bei gabenimu susijusius asmenis, todėl siekdamas, kad įtariamiesiems V. ir M. R. ši kardomoji priemonė nebūtų paskirta, nusprendė kartu su partnerės tėvu, valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G. organizuoti bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir mėginti bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, t.y. pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per tarpininką organizuoti, jog 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai, spręsdami suėmimo paskyrimo V. ir M. R. klausimą, neatsižvelgdami į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šiems asmenims nepaskirtų kardomosios priemonės - kardomojo kalinimo (suėmimo).

Įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, V. K., būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-07-06 – 2002-07-08 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudoti tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka kitiems teisėjams, per juos organizuoti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-07-06 LR BPK 137 str. tvarka sulaikytiems kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. nusikaltimų, numatytų 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., padarymu įtariamiems M. ir V. R., neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas).

Gavęs iš V. K. šį neteisėtą prašymą bei reikalingą nusikaltimų padarymui informaciją - įtariamųjų V. ir M. R. pavardes bei duomenis apie tai, kad kardomosios priemonės - kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo klausimas jiems bus sprendžiamas 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas, A. G., veikdamas V. K. interesais, sutiko organizuoti bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų - (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei mėginti bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną ir prokurorą, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą.

A. G., vykdydamas šį neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su dukters partneriu V. K. gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka kaltinamajam D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-07-06 – 2002-07-08 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam V. K. neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų šiai reikalavimą neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, nepaskirti kardomosios priemonės - kardomojo kalinimo (suėmimo) 2002-07-06 LR BPK 137 str. tvarka Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytiems kontrabandos stambiu mastu gabenimu, t. y. nusikaltimų, numatytų 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., padarymu įtariamiesiems M. ir V. R.

D. J. sutikus atlikti A. G. prašomus veiksmus, šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas kartu su kitu nusikaltimo organizatoriumi V. K., organizavo bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų D. J. ir P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei mėginti bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną ir prokurorą, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą.

D. J., gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., 2002-07-06 – 2002-07-08 telefoninių pokalbių metu perdavė jam žinomo nusikaltimo organizatoriaus A. G., veikusio kito nusikaltimo organizatoriaus V. K. interesais, nurodymą neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, netenkinti Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui 2002-07-08 pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimų dėl kardomųjų priemonių - suėmimo skyrimo LR BPK 137 str. tvarka šiose bylose 2002-07-06 sulaikytiems 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamiesiems M. ir V. R.

P. L., vykdydama D. J. perduotą nusikaltimo organizatorių V. K. ir A. G. neteisėtą nurodymą neskirti kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo V. ir M. R., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininke, siekdama asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su D. J., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi - pasinaudodama teisėjai 1961 m. LR BPK 104¹ str. (2001 08 11 įstatymo Nr. IX – 500 redakcija) suteiktais įgaliojimais spręsti šios kardomosios priemonės skyrimo klausimus, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, 2002-07-08, 9.30 val. – 11.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusių teismo posėdžių metu, Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje tiriamų baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esant 1961 m. LR BPK 104 numatytiems pagrindams, sąlygoms ir faktiniams duomenims skirti kardomąjį kalinimą įtariamiesiems 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. numatytų nusikaltimų padarymu V. ir M. R., 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimų dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo šiems asmenims nepatenkino ir priėmė nutartis kardomojo kalinimo (suėmimo) M. ir V. R. neskirti.

Tad, V. K. organizavus, jam žinomi bendrininkų grupės nariai – kitas nusikaltimo organizatorius – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., nusikaltimo vykdytojai – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L., piktnaudžiaudami tarnyba atlikę V. K. nurodytus veiksmus, sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, kad teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, o bendrininkų grupės nariai A. G. ir D. J. taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Šiais savo veiksmais A. G. , D. J. ir P. L., veikdami bendrininkų grupėje ir piktnaudžiaudami savo – apylinkių teismų pirmininkų tarnybine padėtimi, mėgino bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną – Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus kvotėją – inspektorių F. P., kurio žinioje buvo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorą T. B., norėdami sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą.

Dėl šių V. K. , A. G. , D. J. ir P. L. atliktų veiksmų, didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo apsunkintas nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo, teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi V. K. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., D. J. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., P. L. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d.

Be to, V. K., sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras (duomenys neskelbtini) apygardos teismui padavė skundą dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių neskirti V. ir M. R. kardomojo kalinimo (suėmimo) baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismui patenkinus prokuroro skundus ir panaikinus 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis atsisakyti skirti jiems suėmimą, įtariamieji V. ir M. R. galimai duos parodymus apie su šios kontrabandos organizavimu bei gabenimu susijusius asmenis ir to nenorėdamas, nusprendė kartu su partnerės tėvu, valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti mėginimą bet kokia forma paveikti teisėją, norint sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą teisme, t.y., pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per tarpininkus organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šie skundai būtų atmesti.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K., būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-07-16 – 2002-07-18 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka kitiems teisėjams, per juos organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) įtariamiesiems baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. ir M. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas, ir faktinius duomenis, šie skundai būtų atmesti.

Vykdydamas šį neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., A. G., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su juo, kaip dukters partneriu, gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-07-16 – 2002-07-18 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. J., perduotų jam nurodymą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, atmesti.

Tad V. K. organizavus, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, atlikęs V. K. nurodytus veiksmus, sulaužė 1992-06-17 duotą teisėjo priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Be to, šiais savo veiksmais V. K., veikdamas kartu su A. G., pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti teisėją - (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją A. J., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisme, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikaltimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti prašomą nusikalstamą veiką ir jokių veiksmų piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neatliko, t. y. A. G. bei V. K. nurodymų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. J. neperdavė, o A. G. ir per jį V. K. suklaidino, nurodydamas, kad jų reikalaujamus neteisėtus veiksmus atliko.

Dėl šių V. K. organizuotų ir A. G. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliktų veiksmų, didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi V. K. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d.

V. K., sužinojęs, kad 2002-11-13 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) LR BPK 137 str. numatytais pagrindais buvo sulaikytas kontrabandos stambiu mastu gabenimu, panaudojant suklastotus dokumentus, t. y. 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. numatyto nusikaltimų padarymu įtariamas G. A. R., būdamas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis duos parodymus apie su šios kontrabandos organizavimu bei gabenimu susijusius asmenis, todėl siekdamas, kad įtariamajam G. A. R. ši kardomoji priemonė nebūtų paskirta, nusprendė kartu su partnerės tėvu, valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti bendrininkų grupę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, siekiant sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme, t. y. pasinaudojus A. G. pažintimis teismuose, per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J. ir kitus tarpininkus organizuoti, jog 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai, spręsdami suėmimo paskyrimo G. A. R. klausimą, neatsižvelgdami į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šiam asmeniui kardomosios priemonės – suėmimo nepaskirtų.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K., būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-11-13 – 2002-11-15 vykusių telefoninių pokalbių metu, kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J., per jį organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-11-13, LR BPK 137 str. tvarka sulaikytam kontrabandos stambiu mastu, panaudojant suklastotus dokumentus gabenimu, t.y. nusikaltimų, numatytų 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d., padarymu įtariamajam G. A. R., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Gavęs iš V. K. šį prašymą bei reikalingą nusikaltimų padarymui informaciją – įtariamojo G. A. R. pavardę bei duomenis apie tai, jog kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas jam bus sprendžiamas 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas V. K. interesais, sutiko organizuoti bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei mėginimą bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme.

Tuo tikslu A. G., vykdydamas neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su dukters partneriu V. K. gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-11-13 – 2002-11-15 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam V. K. neteisėtą prašymą, kad D. J. pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų šiai reikalavimą, kad P. L. arba kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, neatsižvelgdamos į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, nepaskirtų kardomosios priemonės – suėmimo 2002-11-13, LR BPK 137 str. tvarka, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytam 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu įtariamam G. A. R.

Šalies argumentai

D. J. sutikus atlikti prašomus veiksmus, šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas kartu su kitu nusikaltimo organizatoriumi V. K., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo bendrininkų grupę iš nusikaltimo vykdytojų D. J. ir P. L. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei mėginimą bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme.

D. J., gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., 2002-11-14 – 2002-11-15 telefoninių pokalbių metu perdavė jam žinomo nusikaltimo organizatoriaus A. G., veikusio kito nusikaltimo organizatoriaus V. K. interesais, nurodymą neatsižvelgiant į bylose esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, pačiai netenkinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo LR BPK 137 str. tvarka 2002-11-13 sulaikytam 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu įtariamam G. A. R. ir suėmimo jam neskirti, arba, jei G. A .R. suėmimo klausimą spręs kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, duoti joms nurodymą atlikti analogiškus veiksmus ir įtariamojo G. A. R. nesuimti.

P. L., vykdydama šį neteisėtą (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko D. J. perduotą nusikaltimo organizatorių V. K. ir A. G. nurodymą neskirti kardomosios priemonės - suėmimo įtariamajam G. A. R. arba nurodymą tokius veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. bei N. S., siekdama asmeninės naudos - palaikyti gerus, draugiškus santykius su D. J., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigomis, priešingais teisėjo tarnybai ir baudžiamosios bylos tyrimo interesais, 2002-11-15, tarp 8.00 – 9.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, nurodė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. bei L. Š., kad šios, pasinaudodamos teisėjui 1961 m. LR BPK 104¹ str. (2002-07-04 įstatymo Nr. IX–1030 redakcija) suteiktais įgaliojimais, spręstų kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo klausimus, neatsižvelgdamos į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sąlygas ir pagrindus kardomajam kalinimui skirti, gavusios (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirti šią kardomąją priemonę įtariamajam G. A. R., jo netenkintų ir priimtų nutartį kardomojo kalinimo (suėmimo) G. A. R. neskirti.

Tad V. K. organizavus, jam žinomi bendrininkų grupės nariai – kitas nusikaltimo organizatorius (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., nusikaltimo vykdytojai – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi atlikę nurodytus veiksmus, sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Šiais savo veiksmais A. G., D. J. ir P. L., veikdami bendrininkų grupėje ir piktnaudžiaudami tarnyba – apylinkės teismo pirmininkų tarnybine padėtimi, mėgino bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas L. Š., N. S. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorą G. Č., kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme.

Dėl šių V. K., A. G., D. J. ir P. L. atliktų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo apsunkintas nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi V. K. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., D. J. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., P. L. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d.

Be to, V. K. , 2002-11-15 sužinojęs, jog nepaisant jo pastangų, įtariamam baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu G. A. R., 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) dešimčiai parų ir šią teismo nutartį G. A. R. advokatas apskundė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, nusprendė kartu su partnerės tėvu, valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti mėginimą bet kokia forma paveikti teisėją, norint sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą teisme, t. y. pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per tarpininkus organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant šį G. A. R. gynėjo skundą, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šis skundas būtų patenkintas.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K. , būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-11-15 – 2002-11-19 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka kitiems teisėjams, per juos organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant G. A. R. advokato skundą dėl suėmimo įtariamajam G. A. R. paskyrimo, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šis skundas būtų patenkintas, o 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis paskirti suėmimą G. A. R. būtų panaikinta.

Vykdydamas šį neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su dukters partneriu V. K., priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-11-15 – 2002-11-19 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu perdavė šiam neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju J. T., perduotų jam reikalavimą neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, patenkinti įtariamojo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. R. advokato skundą dėl 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties paskirti G. A. R. suėmimą, šią nutartį panaikinti ir G. A. R. iš suėmimo paleisti.

Tad V. K. organizavus, (duomenys neskelbtini) rajono teismo pirmininkas A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, atlikęs jo nurodytus veiksmus, sulaužė 1992-06-17 duotą teisėjo priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d., ir, 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Be to, šiais savo veiksmais V. K. , veikdamas su A. G., pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją J. T., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisme, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikaltimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti prašomą nusikalstamą veiką, t. y. jokių veiksmų piktnaudžiaudamas tarnyba neatliko ir A. G. bei V. K. nurodymų, G. A. R. gynėjo skundą dėl 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) G. A. R. nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui J. T. neperdavė, o V. K. ir A. G. suklaidino nurodydamas, kad reikalaujamus neteisėtus veiksmus atliko.

Dėl šių V. K. ir A. G. atliktų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi V. K. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d.

V. K. , sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtam kaltinamajam pagal 1961 m. LR BK 312 str. 3 d., 207 str. 2 d. V. P. 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, siekdamas, jog V. P. kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas nebūtų pratęstas, nusprendė kartu su partnerės tėvu, valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., organizuoti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme, t.y. pasinaudojant A. G. pažintimis teismuose, per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J. organizuoti, jog 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai, spręsdami suėmimo pratęsimo V. P. klausimą, neatsižvelgdami į byloje esančius procesinius suėmimo pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šiam asmeniui kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęstų.

Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, V. K. , būdamas Lazdijų rajone ir kitose Lietuvos vietovėse, 2002-11-27 – 2002-11-28 vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į A. G., prašydamas pasinaudojant tarnybine (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J., per jį organizuoti, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtam V. P., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų pratęstas suėmimo terminas.

Gavęs iš V. K. šį prašymą bei reikalingą nusikaltimų padarymui informaciją – kaltinamojo V. P. anketinius duomenis bei duomenis apie tai, jog kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pratęsimo klausimas V. P. bus sprendžiamas 2002-11- 29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas V. K. interesais, sutiko organizuoti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme.

Tuo tikslu A. G., vykdydamas neteisėtą pažadą nusikaltimo organizatoriui V. K., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti su dukters partneriu V. K. gerus, draugiškus santykius, priešingais teisėjo tarnybai ir šių baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-11-27 – 2002-11-28 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu, perdavė šiam neteisėtą prašymą, jog D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų šiai reikalavimą, kad P. L. arba kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, neatsižvelgdamos į byloje esančius procesinius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, nepratęstų kardomosios priemonės – suėmimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtam kaltinamajam 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d., 207 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu V. P.

D. J. sutikus atlikti A. G. prašomus veiksmus, šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G., veikdamas kartu su kitu nusikaltimo organizatoriumi V. K., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo D. J. padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei mėginti bet kokia forma paveikti prokurorą ir teisėjas, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme.

Gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, D. J., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su autoritetingu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka teisėjai P. L., būdamas Panevėžyje, 2002-11-27 – 2002-11-28 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su P. L. metu, jai perdavė A. G., veikusio V. K. interesais, nurodymą, neatsižvelgiant į byloje esančius suėmimo pratęsimui procesinius pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis pačiai netenkinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamam 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d., 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu V. P. ir suėmimo termino jam nepratęsti, arba, jei V. P. suėmimo termino pratęsimo klausimą spręs kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, duoti joms nurodymą atlikti analogiškus veiksmus ir V. P. suėmimo termino nepratęsti.

Tad V. K. organizavus, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G. bei (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, atlikę jo nurodytus veiksmus, sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, o bendrininkų grupės nariai A. G. ir D. J. taip pat ir Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d., ir, 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą).

Be to, šiais savo veiksmais V. K., veikdamas su kitu nusikaltimo organizatoriumi A. G. ir nusikaltimo vykdytoju D. J., jiems piktnaudžiaujat tarnybine padėtimi, mėgino bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją P. L., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisme, pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas L. Š. ir N. S., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti šią bylą teisme, bei pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorą G. Č., kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes kita nusikaltimo vykdytoja - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. savanoriškai atsisakė pabaigti jų organizuotą nusikalstamą veiką ir jokių veiksmų piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi neatliko, dėl padaryto neteisėto poveikio pati atsisakė spręsti suėmimo pratęsimo klausimą V. P. bei V. K. , A. G. ir D. J. nurodymų, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo pratęsimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis nepratęsti suėmimo termino V. P., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. neperdavė.

Dėl šių V. K. , A. G. ir D. J. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliktų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi V. K. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., D. J. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d.

Be to, A. G., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, sužinojęs, jog 2002-11-29 1961 m. LR BPK 137 str. tvarka, įtariant 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros tiriamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytas dukters partneris V. K., siekdamas asmeninės naudos, t. y norėdamas nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog kontrabandos organizavimu stambiu mastu įtariamas V. K. yra jo dukters partneris ir su juo, teisėju ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, palaiko artimus ryšius, bei, turėdamas tikslą padėti dukters partneriui V. K. išvengti gresiančio suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., organizavo įvykdyti piktnaudžiavimą tarnyba, t. y. būdamas Lazdijuose, 2002-11-29 – 2002-12-01 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su D. J. metu perdavė jam neteisėtą prašymą, jog šis, pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais, teisėjo autoritetu ir tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., perduotų nurodymą, kad 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, ji pati neskirtų kardomosios priemonės - suėmimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) LR BPK 137 str. tvarka 2002-11-29 sulaikytam kontrabandos stambiu mastu organizavimu, t. y. 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamam V. K. arba, jei V. K. suėmimo skyrimo klausimą spręs kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, duotų joms nurodymą atlikti analogiškus veiksmus ir priimti nutartį kardomojo kalinimo (suėmimo) V. K. neskirti.

Gavęs šį neteisėtą A. G. prašymą, D. J., siekdamas asmeninės naudos – palaikyti gerus, draugiškus santykius su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku A. G., priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka teisėjai P. L., būdamas Panevėžyje, 2002-11-29 – 2002-11-30 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių su P. L. metu, perdavė A. G. nurodymą, kad ji, neatsižvelgdama į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, netenkintų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikto (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo LR BPK 137 str. tvarka 2002-11-29 sulaikytam 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 312 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu įtariamajam V. K. ir suėmimo jam neskirtų arba duotų nurodymą tokius veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms L. Š. ir N. S. .

Šiais savo veiksmais A. G. ir D. J. sulaužė teisėjo priesaikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą), o A. G. dar ir 29 taisyklę (teisėjas elgiasi taip, kad jo šeimyniniai (.....) ir kitokie santykiai nekenktų darbui. Jis negali ginti asmeninių interesų, naudodamasis savo tarnybine padėtimi).

Be to, šiais savo veiksmais A. G. ir D. J. mėgino bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisme, pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas L. Š. ir N. S., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti šią bylą teisme, bei pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorą G. Č., kurio žinioje buvo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kita nusikaltimo vykdytoja (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. savanoriškai atsisakė pabaigti A. G. organizuotą ir D. J. prašomą padaryti nusikalstamą veiką ir jokių veiksmų piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi neatliko, dėl padaryto neteisėto poveikio atsisakė pati spręsti kardomojo kalinimo (suėmimo) klausimą V. K. bei A. G. ir D. J. nurodymų, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, neskirti suėmimo V. K., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. neperdavė.

Dėl šių A. G. ir D. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo ir prokuratūros veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., 16 str. 2 d., 298 str. 1 d., D. J. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., 16 str. 2 d., 298 str. 1 d.

A. G., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, 2002-12-01 – 2002-12-06 telefoninių pokalbių metu iš D. J. sužinojęs, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras (duomenys neskelbtini) apygardos teismui padavė skundą dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties neskirti V. K. kardomojo kalinimo (suėmimo) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas asmeninės naudos – norėdamas nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog kontrabandos organizavimu stambiu mastu įtariamas V. K. yra jo dukters partneris ir su juo – teisėju ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, palaiko artimus ryšius bei turėdamas tikslą padėti dukters partneriui V. K. išvengti gresiančio suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, priešingais teisėjo tarnybai ir šios baudžiamosios bylos tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, teisėjo autoritetu, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais bei tikėtina įtaka D. J., būdamas Lazdijuose, 2002-12-01 – 2002-12-16 laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių metu perdavė šiam neteisėtą prašymą, kad D. J., pasinaudodamas tarnybine (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko padėtimi, gerais asmeniniais santykiais su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. Š., perduotų jam reikalavimą, nagrinėjant 2002-12-02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti skirti suėmimą V. K., neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus, sąlygas ir faktinius duomenis, šį skundą atmesti.

Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas A. G. sulaužė 1992-06-17 duotą teisėjo priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. įtvirtintas analogiškas nuostatas, Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 46 str. 1 d. ir 1961 m. LR BPK 14 str. nuostatas, draudžiančias daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai, ir, kuris galėtų turėti įtakos teisėjo sprendimui, Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos taisyklių 1 taisyklę (teisėjas, vykdydamas teisingumą, gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą nepriklausomumą), 2 taisyklę (teisėjas gerbia ir teisingai taiko įstatymą, visada veikia taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai), 5 taisyklę (teismo pirmininko nurodymų davimas teisėjams konkrečiose bylose ne įstatymų nustatyta tvarka bei įtakos darymas priimant sprendimus yra šiurkštus kišimasis į bylos nagrinėjimą), 29 taisyklę (teisėjai elgiasi taip, kad jo šeimyniniai (....) ir kitokie santykiai nekenktų darbui. Jis negali ginti asmeninių interesų, naudodamasis savo tarnybine padėtimi).

Be to, šiais savo veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko tarnybine padėtimi, A. G. pasikėsino mėginti bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją A. Š., nagrinėjusiam 2002-12-02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti skirti suėmimą V. K., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisme, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikaltimo vykdytojas - (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti organizuojamą nusikalstamą veiką, jokių veiksmų piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neatliko ir A. G. nurodymų netenkinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundo dėl 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti paskirti suėmimą V. K., (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. Š. neperdavė, o A. G. suklaidino nurodydamas, jog reikalaujamus veiksmus atliko.

Dėl šių A. G. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, trukdoma normali teismo veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Taigi A. G. padarė nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 298 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 įvykdytos nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., pripažinti kaltais V. K. pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., A. G. – pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., D. J. – pagal 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., P. L. – pagal 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Prokuroras kategoriškai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria minėti asmenys buvo išteisinti dėl išvardintų nusikaltimų, be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., V. K. nepagrįstai iš kaltinimo pašalino mėginimą paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją L. Š. ir nurodo, jog V. K. per A. G., A. G. per D. J., D. J. per P. L. perdavė prašymą nesuimti G. A. R. ne tik sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo G. A. R. priėmusiai (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai N. S., tačiau ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai L. Š. Apeliacinės instancijos teismas tokias prokuroro išvadas laiko pagrįstomis ir mano, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. K., A. G., D. J. ir P. L. kaltę dėl anksčiau nurodytų nusikaltimų. Tačiau prašymas dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., pripažinti kaltu V. K. padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., negali būti tenkintinas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad V. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog norėjo sukliudyti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. Č. išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą, t.y. 2002-11-13 – 2002-11-15, būdamas Lazdijų rajone bei kitose vietovėse, telefoninių pokalbių metu, per savo partnerės tėvą – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininką A. G., pastarasis per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką – D. J., o šis per (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L., mėgino paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisėją N. S., prašydamas, kad ji nagrinėdama, pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. pareiškimą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo G. A. R. klausimą, priimtų pastarojo atžvilgiu palankų sprendimą, t.y. jo nesuimtų. Tad tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., už kurį jam buvo paskirta 45 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Sutinkama su prokuroro argumentu, kuriuo teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai šioje nusikalstamoje veikoje, susijusioje su G. A. R., nepripažino to, kad V. K. per A. G., A. G. per D. J., o D. J. per P. L. perdavė prašymą nesuimti G. A. R. ne tik sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo G. A. R. priėmusiai (duomenys neskelbtini) rajono aplinkės teismo teisėjai N. S., tačiau ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai L. Š. Bylos duomenys neprieštarauja prokuroro argumentui, kad V. K. ir kartu su juo veikusiems A. G. ir D. J. buvo svarbu, jog nepaisant, kuri iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjų – pati P. L. , N. S. ar L. Š. nagrinės prokuroro pareiškimą dėl suėmimo paskyrimo G. A. R., jo nesuimtų.

Žemesnės instancijos teismas

Štai apklausta ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja L. Š. parodė, kad 2002 m. lapkričio mėn. viduryje, datos tiksliai neatsimena, bet galimai lapkričio 15 d., prasidėjus darbo dienai, apie 8-9 val. į jos kabinetą užėjo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. ir pasakė, kad gavo prašymą dėl sulaikytųjų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje byloje dėl cigarečių kontrabandos. L. Š. patvirtino, jog P. L. jai pasakė, kad tą dieną toje byloje kontrabanda įtariamas ar įtariami asmenys turi būti atvežti į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl suėmimo skyrimo klausimo sprendimo, ir paminėjo, jog yra gavusi prašymą suėmimo neskirti. L. Š. teigimu, P. L. jai nenurodė asmens, iš kurio gavo tokį prašymą, tačiau ji suprato, kad jai, t.y. P. L. nepatogu tam asmeniui atsakyti neigiamai. Liudytoja apklausiama teisėja L. Š. nurodė tą pačią dieną gavusi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo kontrabandos byloje ir patvirtino supratusi, jog P. L. prašė neskirti suėmimo būtent šiam asmeniui. Tačiau kadangi ji tądien turėjo labai daug darbo, paprašė teisėjos N. S., kad ši išnagrinėtų prokuroro pareiškimą. Vėliau (po posėdžio) teisėja N. S. jai minėjo tam asmeniui paskyrusi suėmimą bei tai, kad „jai prašymai visokie nepatinka“. Iš šių žodžių L. Š. suprato, kad P. L. ir N. S. prašė nesuimti šio įtariamojo. (t. 2, b.l. 49-52). Teisme liudytoja L. Š. taip pat patvirtino, kad 2002 m. lapkričio 15 d. pas ją į kabinetą buvo užėjusi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. ir perdavė tokį prašymą, jog kolega iš P. paprašė pagal galimybes neskirti kardomosios priemonės – suėmimo kontrabandos byloje. Tačiau dėl didelio užimtumo ji prokuroro pareiškimo dėl suėmimo skyrimo nenagrinėjo ir paprašė, kad tai padarytų teisėja N. S. (t. 8, b.l. 181-191).

Apklausiama P. L. neneigė, kad jai 2002 m. lapkričio 15 d. paskambino D. J. ir pasakė, kad tą pačią dieną, tuoj po jo skambučio, į teismą su pareiškimu skirti kardomąją priemonę – suėmimą kreipsis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras ir paprašė „pagelbėti, pasidomėti“, kad šiam asmeniui nebūtų skirtas suėmimas. D. J. nurodė, kad tas įtariamasis yra „nieko nepadaręs, sulaikytas nekaltai“, todėl jam suėmimas neturėtų būti skiriamas. P. L. patvirtino šiuos D. J. žodžius supratusi kaip prašymą, jei bylos medžiaga pateks pas ją, įtariamajam suėmimo neskirti, o jei pareiškimas dėl suėmimo patektų pas kitas dvi teismo teisėjas – N. S. ir L. Š., paprašyti, kad jos įtariamajam taip pat neskirtų suėmimo. Liudytoja neneigė pažadėjusi D. J. padėti šiuo klausimu, o to fakto, ar D. J. minėjo įtariamojo pavardę, ji neatsimena. P. L. taip pat parodė D. J. prašymą neskirti suėmimo asmeniui, dėl kurio tądien kreipsis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra, ji perdavė kitoms dviems teismo teisėjoms, t.y. N. S. ir L. Š., kurios abi jai atsakė „pažiūrėsim“, t.y. P. L. suprato, kad jos spręs pagal bylos situaciją. (t. 2, b.l. 155-157). Ikiteisminio tyrimo metu P. L. pripažino, kad jei ne D. J., o A. G. būtų kreipęsis su prašymu nesuimti G. A. R. ar tarpininkauti, jog kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos jo nesuimtų, ji to tikrai nebūtų padariusi, kadangi A. G. beveik nepažinojo (t. 2, b.l. 144-146). Teisiamojo posėdžio metu P. L. jau netvirtino teisėjos L. Š. prašiusi neskirti įtariamajam suėmimo, teigė tiesiog paklaususi, ar ji spręs tą dieną suėmimo klausimus, tačiau negalėjo nurodyti priežasties, kodėl nuėjo pas teisėją L. Š. P. L. teisme aiškino, kad negalinti atsakyti, kodėl tai padarė, kam jai to reikėjo, „gal iš to nelemto norėjimo būti gera, tiesiog protas aptemo“ (t. 8, b.l. 66-73).

Atsižvelgdama į šiuos parodymus, kolegija pripažįsta, kad V. K. , perduodamas per A. G., A. G. per D. J., o D. J. per P. L., norėdamas sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą teise, mėgino bet kokia forma paveikti ne tik teisėją N. S., bet ir teisėją L. Š. bei pačią P. L. Taigi 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstama veika, susijusi su G. A. R., dėl kurios V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas, yra patikslinama, įtraukiant į ją tai, kad jis mėgino paveikti ne vieną, o tris teisėjas, t.y. N. S., L. Š. ir P. L. Tačiau prokuroro prašymas dėl V. K. pripažinimo kaltu dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikaltimo, susijusio su G. A. R. ir nuteisimo atmetamas kaip nepagrįstas, o prašymo atmetimo motyvai bus išdėstyti svarstant kaltės klausimą dėl senaties pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. Tuo tarpu prašymo dalis, kuria prašoma pripažinti, jog V. K. mėgino bet kokia forma paveikti teisėjas N. S. , L. Š. ir P. L. , dėl aukščiau išdėstytų argumentų yra tenkinama.

Kolegija, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo dalimi prašant dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A.R., kaltais dėl anksčiau išvardintų nusikaltimų pripažinti V. K., A. G., D. J. ir P. L. dėsto įrodymus, pagrindžiančius šių asmenų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Tokiais įrodymais laikytini A. G., D. J., P. L., L.Š., N. S. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinių medžiaga, specialisto išvados.

Nors nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu (viso teismo proceso metu atsisakė duoti parodymus) kategoriškai neigė prašęs savo partnerės tėvo – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko A. G. , kad šis per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J., o pastarasis per (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L. tarpininkautų, kad kontrabandos byloje sulaikytam G. A. R. nebūtų paskirtas suėmimas, tačiau jo parodymus paneigia bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. neneigė, kad jam galimai 2002 m. lapkričio 14 d. paskambino dukters partneris V. K. ir pasakydamas, jog „tame pačiame reikale vėl sulaikytas asmuo“ paprašė pasidomėti to asmens sulaikymo aplinkybėmis. V. K. nurodė, kad tas sulaikytas asmuo yra G. A. R.. A. G. neneigė, jog vykdydamas V. K. prašymą paskambino D. J. ir paprašė, kad šis pasidomėtų G. A. R. sulaikymo aplinkybėmis bei tuo, ar yra kreiptasi dėl jo suėmimo. Apklausiamas A. G. teigė, jog V. K. prašymą vykdė, kadangi pastarasis yra jo dukters partneris, su juo pačiu jų santykiai buvo geri, ir nors jis nenurodė savo prašymo motyvų, tačiau A. G. suprato, kad tokios informacijos per jį ir V. K. prašo kiti asmenys arba pats V. K. turi asmeninių ar kitokių interesų toje byloje. A. G. taip pat parodė, kad pokalbio metu D. J. pažadėjo jo prašymą išpildyti. Iš D. J. žodžių jis suprato, kad šis skambins (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai P. L. . Pats A. G. tiesiogiai į P. L. nesikreipė, kadangi nepalaikė su ja artimesnių santykių, tuo tarpu D. J. yra jo senas draugas, todėl asmeniniais klausimais į jį kreiptis jam buvo paprasčiau, be to, D. J. asmeniškai pažinojo P. L. . Po kurio laiko jam paskambino D. J. ir pasakė, kad G. A. R. yra suimtas, tą faktą jis paskambinęs pasakė V. K. . Apklausiamas įtariamuoju A. G. neigė daręs įtaką (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjams, priėmusiems sprendimą dėl suėmimo, nei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjų, nei D. J. neprašė, kad G. A. R. nebūtų suimtas (t. 2, b.l. 48-52; 57-61).

Teisme A. G. taip pat pripažino, kad V. K. jo prašė pasidomėti dėl sulaikytojo G. A. R., t.y. ar bus kreipiamasi į teismą dėl G. A. R. suėmimo, ar bylą tiriantys pareigūnai ir operatyviniai darbuotojai nedaro spaudimo teisėjams. A. G. parodė, kad vykdydamas šį V. K. prašymą, paskambino D. J. ir paprašė, kad šis pasidomėtų dėl nurodytos informacijos. V. K. prašymą vykdė, kadangi nematė tame prašyme nieko nusikalstamo, nieko neteisėto. Neprisimena, ar D. J. suteikė jam (A. G.) duomenų apie galimai teisėjams daromą spaudimą. Tik vėliau D. J. pasakė, kad ten dedasi negeri dalykai; iš tokių žodžių A. G. suprato, kad operatyvininkai iš tikrųjų daro spaudimą teisėjams. Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė pats nenorėjęs skambinti į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, kadangi nenorėjo, jog tai būtų vertinama kaip kišimasis į teismo veiklą, poveikio darymas. Dėl šios priežasties jis paskambino savo draugui D. J. , kad šis, jei turi galimybę, pasidomėtų minėtomis aplinkybėmis. Tvirtina D. J. prašęs tik informacijos, neprašė, kad D. J. jo nurodymus perduotų P. L. Tai nebuvo nurodymas, o tik prašymas. D. J. prašė kaip draugas draugo (t. 8, b.l. 97-102).

Išteisintasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2002 m. lapkričio mėn. paskambino A. G. ir paprašė paskambinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L. bei paprašyti, kad ji pati arba kitos teisėjos, spręsdamos suėmimo skyrimo G. A. R. klausimą, šį klausimą išspręstų neigiamai, t.y. G. A. R. suėmimo nepaskirtų. Įtariamojo apklausos metu D. J. neneigė įvykdęs A. G. prašymą, tą padarė iš draugiškumo, jokio atlygio negavo. Apie tai, kad G. A. R. yra įtariamas kontrabandos byloje, sužinojo iš spaudos, prieš A. G. prašant dėl suėmimo nepaskyrimo. Kitos įtariamojo apklausos metu išteisintasis D. J. neneigė, jog A. G. paprašytas paskambino P. L., tačiau jau nurodė, kad A. G. prašė tik pasidomėti, kaip buvo išspręstas suėmimo skyrimo G. A. R. klausimas, o prašymo neskirti suėmimo nebuvo. Pabrėžė neprašęs, kad P. L. arba kitos teisėjos neskirtų G. A. R. suėmimo, o tik klausė, ar suėmimas minėtam asmeniui paskirtas ar ne. Jai (P.L.) neminėjo, kad to prašė A. G., tik užsiminė, jog šiuo klausimu domisi „kolegos“. Taip pat parodė, jog P. L. pati suėmimo skyrimo G. A. R. klausimo nespręs, tai padarys viena iš teisėjų bei pažadėjo pranešti sprendimo rezultatą. Neprisimena, ar jis paskambino P. L., ar pati P. L. paskambino ir pasakė, jog tą pačią dieną G. A. R. buvo suimtas (t. 2, b.l. 94; 81-86). Tuo tarpu dar kartą apklausiant įtariamuoju D. J. jau neigė, kad jam skambino A. G. ir prašė pasidomėti suėmimo skyrimo G. A. R. klausimu. Taip pat neigė šiuo klausimu kalbėjęs su P. L. (t. 2, b.l. 118-121).

Apklausiamas teisme D. J. tvirtino, jog G. A. R. pavardė jam nieko nesako, tačiau neatmetė galimybės, jog perdavė A. G. prašomą informaciją dėl G. A. R. Tiksliai neatsimena, ar A. G. skambino dėl G. A. R., tačiau, jei ir skambino, prašymo nesuimti G. A. R. tikrai nebuvo. Teisme D. J. nesutiko su ikiteisminio tyrimo metu užrašytais parodymais dėl to, kad A. G. paskambino ir paprašė, kad G. A. R. nebūtų skirtas suėmimas, o jis šį prašymą perdavė P. L. Parodė, kad skambučiai gal ir buvo, tačiau nebuvo prašymo dėl G. A. R. nesuėmimo. Iš A. G. nebuvo kategoriško prašymo dėl G. A. R. nesuėmimo. Gal A. G. galėjo prašyti, kad jis (D. J.) pasidomėtų, ar STT ir kiti pareigūnai nespaudžia teisėjų, tiksliai neatsimena, kaip tas prašymas buvo suformuluotas. D. J. parodė vieną kartą to P. L. klausęs, o ši jam pasakė, kad STT ar dar kažkas domisi. A. G. taip pat neprašė, kad jis paprašytų P. L., jog G. A. R. neskirtų suėmimo. Skambučių dėl G. A. R. konkrečiai neatsimena, bet jokių prašymų dėl suėmimo neskyrimo tikrai nebuvo (t. 8, b.l. 116-119).

Išteisintosios P. L. ir liudytojos L. Š. parodymai dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., yra aptarti anksčiau, atmetant prokuroro prašymą dėl minėtos veikos pripažinti V. K. kaltu pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d.

Tuo tarpu liudytoja N. S. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2002 m. lapkričio 15 d., ryte, tuoj po 8 val., pas ją į kabinetą užėjo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. ir paklausė, ar „pas ją šiandien suėmimas“ ir, ar prokuratūra nederino klausimų dėl posėdžio skirti šią kardomąją priemonę. Jai atsakius, jog niekas dėl suėmimo neskambino ir nesikreipė, P. L. pasakė, jog „jeigu prokuroras kreiptųsi dėl suėmimo, vienas (duomenys neskelbtini) teisėjas prašė suėmimo tam žmogui neskirti, būtų gerai taip padaryti“. Tiesa, teisme liudytoja N. S. teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad būtent tiksliai tokiais žodžiais P. L. išsireiškė, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad, jei apklausos metu taip nurodė, tai, vadinasi, taip ir buvo, kadangi tuomet nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko (t. 8, b.l. 201-202). Nei šio (duomenys neskelbtini) teisėjo, nei iš kokio konkrečiai teismo jis yra, P. L. jai neminėjo, be to, ji nenurodė ir įtariamojo pavardės bei kuo jis yra įtariamas. Liudytoja N. S. patvirtino iš P. L. supratusi, kad jos prašoma, neatsižvelgiant į pateiktą bylos medžiagą, neskirti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo. Apie 10 val. jai paskambino kita teisėja – L. Š., paminėjo esanti labai užimta ir paklausė, ar ji (N. S. ) yra laisva. Jai atsakius, kad yra laisva, L. Š. pasakė, kad pas ją yra (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuroras su byla ir pareiškimu dėl kardomojo kalinimo – suėmimo skyrimo, t.y. L. Š. paprašė pagelbėti ir išspręsti suėmimo skyrimo klausimą. Liudytoja N. S. parodė, kad teisme, kuriame ji dirba, yra įprasta, jog kardomojo kalinimo skyrimo, kratų sankcionavimo klausimus sprendžia tas teisėjas, kuris tuo metu turi mažiau darbo. Kadangi N. S. tuo metu buvo neužimta, neturėjo kitų bylų – sutiko išspręsti šį klausimą, t.y. prokuroro pareiškimą dėl suėmimo skyrimo įtariamajam G. A. R. baudžiamojoje byloje dėl 2002 m. liepos mėn. Saločių kelio poste sulaikytos cigarečių kontrabandos. Išnagrinėjusi prokuroro pateiktą medžiagą ir nustačiusi, jog byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog minėtas įtariamasis yra galimai susijęs su kontrabandos organizavimu, taip pat esant procesiniams suėmimo skyrimo pagrindams, ji 10 parų skyrė G. A. R. suėmimą. Kadangi tą dieną prokuratūra dėl suėmimo daugiau nesikreipė, liudytoja N. S. suprato, kad teismo pirmininkė P. L. prašė, kad suėmimas nebūtų skirtas G. A. R. Apie tai, jog P. L. jos prašė kontrabandos byloje neskirti suėmimo G. A. R. ji tą pačią dieną papasakojo savo kolegei L. Š. Nepamena, ar teisėja L. Š. jai sakė, kad to paties P. L. prašė ir jos (t. 1, b.l. 44-48; t. 8, b.l. 191-203). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja N. S. patvirtino ir akistatos su P. L. metu (t. 2, b.l. 150-155). Liudytoja N. S. teisme pažymėjo, jog anksčiau nurodytas teismo pirmininkės P. L. prašymas jai nepatiko, tačiau jis jokios įtakos sprendimui suimti G. A. R. neturėjo. Po tokio jos priimto sprendimo, ji iš P. L. jokių priekaištų nesulaukė (t. 8, b.l. 191-203).

Telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi 2003 m. vasario 19 d. protokole užfiksuoti tokio turinio pokalbiai:

2002 m. lapkričio 14 d., 19 val. 47 min., pokalbio tarp V. K. ir A. G. metu, A. G. informuoja V. K. , kad „ryt ryte apie aštuonias paskambins žmogui“, kuris sako, jog „pabandys“. V. K. nurodo, kad „eis apie puse vienuolikos“, „viskas pas tą pačią moterį“, „pagal sudėtingumą ten lengvas būtų“, „nežinau, iš vis kodėl ji ten...“. A. G. prašo, jog V. K. jam rytoj apie aštuntą paskambintų ir primintų, o po to jis pasakys, kaip „viskas bus“, nes „jis pažadėjęs pažiūrėt“.

Žemesnės instancijos teismas

2002 m. lapkričio 15 d., 7 val. 48 min., tarp V. K. ir A. G. vykusio pokalbio metu, V. K. primena A. G. , kad „šis nepamirštų pasukt, o A. G. atsako, kad „paskui persuks“.

2002 m. lapkričio 15 d., 8 val. 09 min., A. G. pokalbio metu informuoja V. K. , jog „ten tvarka“.

2002 m. lapkričio 15 d., 12 val. 09 min. V. K. pokalbio metu informuoja A. G. , jog jis „nežino dar nieko“ (t. 3, b.l. 60-71; 72-75).

2002 m. lapkričio 15 d., 12 val. 33 min., pokalbio metu A. G. informuoja V. K. , kad „buvo sukalbėta“, tačiau „ne pas šitą buvo, žinai kai per kelintą, papuolė pas kitą moteriškę“. A. G. aiškina V. K. , jog „papuolė į tą patį teismą, bet pas kitą žmogų“, „tas su pirmininke šnekėjo, bet taip išėjo“ (t. 3, b.l. 60-71; 77-78).

2003 m. vasario 18 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002 m. lapkričio 15 d., 12 val. 46 min., tarp V. K. ir K. G. vykęs pokalbis, kurio metu V. K. sako, jog „ten nesutvarkė to, kur sakė, kad viskas gerai“, „tipo ne pas tą papuolė“, „nu taip, jeigu su pirmininke šnekėjo, tai kaip ne pas tą, nežinau“, taip pat sako, jog „pašnekės dar“ (t. 3, b.l. 142; 145).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopinė specialisto išvada Nr. 11-2277 nurodė, jog 2002 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuotuose pokalbiuose, vykusiuose nuo 2002 m. lapkričio 14 d., 19 val. 47 min., iki 2002 m. lapkričio 20 d., 13 val. 14 min., t.y. ir anksčiau cituotame pokalbyje, kuris vyko 2002 m. lapkričio 14 d., 19 val. 47 min., yra užfiksuoti A. G. ir V. K. balsai. Kadangi pokalbiai buvo neilgos trukmės, tai specialistai pateikė tikėtiną išvadą (t. 4, b.l. 41-42; 98-106).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopinėje specialisto išvadoje Nr. 11-2277 nurodyta, jog 2003 m. lapkričio 18 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole, 2002 m. lapkričio 15 d., 12 val. 46 min., pokalbio metu užfiksuotas V. K. ir tikėtinai K. G. balsai (t. 4, b.l. 44;190).

Tačiau kolegija nesutinka su prokuroro prašymu V. K., A. G., D. J. ir P. L. veiksmus šioje nusikalstamoje veikoje kvalifikuoti su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad jie nusikaltimus padarė veikiant bendrininkų grupe įvairiose sudėtyse, todėl jų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. Tokia praktika vadovaujasi Respublikos teismai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš prokuroro skundo turinio matyti tvirtinant, jog A. G. organizavo mėginimą bet kokia forma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas L. Š., N. S. ir P. L., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo prokuratūros prokurorą G. Č., norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylą teisme, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje jau nenurodo atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio, apibūdinančio organizatoriaus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas A. G. veiksmus šioje nusikalstamoje veikoje kvalifikuoja pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., kadangi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kokius konkrečius veiksmus, priskiriamus organizatoriui, jis atliko.

Dėl 2002-11-15 – 2002-11-19 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R. prokuroras prašo pripažinti kaltais V. K. pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., A. G. – pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstu laiko tokį prokuroro prašymą ir mano, jog byloje užtenka įrodymų, kad V. K. ir A. G. padarė nurodytas nusikalstamas veikas. Tokiais įrodymais laikytini išteisintųjų A. G. , D. J. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinių medžiaga, fonoskopinės specialisto išvados.

Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus V. K. neigė prašęs, kad A. G. tarpininkautų paveikiant (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus, nagrinėjusius skundą dėl G. A. R. suėmimo (t. 2, b.l. 15-17; 18-21), o teisme pastarasis iš viso atsisakė duoti parodymus (t. 8, b.l. 131; 227). Tačiau kita bylos medžiaga rodo, jog tokie V. K. parodymai yra neatitinkantys tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

Išteisintasis A. G. ikiteisminiame tyrime tvirtino nepamenantis, ar V. K. prašė jo pasidomėti, pas kokį teisėją (duomenys neskelbtini) apygardos teisme pateko skundas dėl G. A. R. suėmimo (t. 2, b.l. 48-52). Apklausiamas teisme A. G. pripažino, jog V. K. klausė jo, ar galima apskųsti nutartį dėl G. A. R. suėmimo, kur tai galima padaryti. Jis paaiškino V. K., jog minėtą nutartį galima apskųsti arba per nutartį priėmusį teismą, arba kreipiantis tiesiai į apygardos teismą. A. G. parodė, jog V. K. skambino dar keletą kartų ir klausė, kur tiksliai pateikti skundą. Jis vėl paaiškino, kaip paduodamas skundas. Vėliau, kalbėdamas su D. J., A. G. paklausė, ar pastarasis negalėtų pasidomėti, ar yra paduotas toks skundas, t.y. skundas dėl nutarties paskirti G. A. R. kardomąją priemonę – suėmimą, taip pat, kas nagrinės šį skundą. A. G. patvirtino, kad tokį prašymą D. J. perdavė todėl, kad jo prašė V. K. . Patvirtino, jog iš D. J. sužinotą informaciją perdavė V. K. , tačiau vėliau A. G. parodė, jog neatsimena, ar D. J. jam suteikė minėtą informaciją, tačiau jam atrodo, kad lyg ir nesuteikė. Teigia, jog apie tai, kad skundas dėl G. A. R. suėmimo buvo atmestas, sužinojo tik susipažinęs su šios baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, nurodė, kad galimai iš V. K. gavo informaciją, kad jo, t.y. V. K. G. A. R. nebedomina, galimai buvo pasakyta, kad ta informacija yra nebereikalinga. Teisme A. G. taip pat pažymėjo, jog V. K. neminėjo jam priežasčių, dėl ko jis domisi G. A. R., o jis (A. G. ) jo apie tai ir neklausė, tačiau pažymėjo, kad „buvo kalba, kad čia toje pačioje byloje kaip ir tie du vairuotojai“. Jis nežinojo, kad byla susijusi su cigarečių kontrabanda, žinojo, kad ji susijusi su cigarečių gabenimu (t. 8, b.l. 97-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju dėl 2002-11-15 – 2002-11-19 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., D. J. neneigė, jog jam į tarnybinį mobilųjį telefoną paskambino A. G. ir paprašė pasidomėti, kuo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme baigėsi G. A. R. skundo dėl suėmimo skyrimo nagrinėjimas. Pažymėjo, jog A. G. neprašė, kad jis darytų poveikį teisėjui dėl to, kad būtų atmestas ar patenkintas skundas. Jis jokių veiksmų, susijusių su poveikio darymu, tikrai neatliko, tačiau patvirtino, jog vykdydamas A. G. prašymą paskambino (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui A. Š. ir paklausė, koks priimtas sprendimas dėl G. A. R. ar jo gynėjo skundo. Pabrėžė teisėjui A. Š. skambinęs po posėdžio. Jei neklysta, teisėjas A. Š. pasakė, kad skundą atmetė. Šią informaciją D. J. perdavė A. G. Tačiau šios 2003 m. liepos 17 d. įtariamojo apklausos protokole D. J. savo ranka parašė pastabą, jog neatsimena, ar A. G. prašė pasidomėti, kaip išspręstas skundo nagrinėjimo klausimas (t. 2, b.l. 81 -86). Tuo tarpu kitos įtariamojo apklausos metu D. J. jau neigė, kad A. G. prašė jo pasidomėti skundo dėl G. A. R. suėmimo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme aplinkybėmis. D. J. pabrėžė iš viso nežinojęs, ar toks skundas buvo paduotas ir kas jį nagrinėjo (t. 2, b.l. 118-121).

Teisme D. J. taip pat neigė kreipęsis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą dėl skundo, susijusio su suėmimo skyrimu G. A. R., nagrinėjimo. Tai, kad šį skundą nagrinėjo teisėjas J. T. sužinojo tik tada, kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui. Kategoriškai paneigė A. G. parodymus, jog jis jam (A. G.) perdavė informaciją dėl G. A. R. suėmimo skundo nagrinėjimo. Jis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus nesikreipė ir jokios informacijos nerinko (t. 8, b.l. 116-119).

Nors 2002 m. liepos 17 d. įtariamojo apklausos metu D. J. pripažino, jog vykdydamas A. G. prašymą pasidomėti G. A. R. gynėjo skundo dėl nutarties, kuria G. A. R. buvo paskirtas suėmimas, nagrinėjimu, skambinęs (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui A. Š., nagrinėjusiam šį skundą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad G. A. R. gynėjo skundą nagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. T., kuris 2002 m. lapkričio 22 d. nutartimi G. A. R. gynėjo skundą atmetė ir paliko galioti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria įtariamasis buvo suimtas iki 2002 m. lapkričio 25 d. (t. 5, b.l. 75).

Apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. T. kategoriškai paneigė bandymą jį paveikti nagrinėjant G. A. R. gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo. Parodė gynėjo skundą atmetęs, kadangi, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, jog suėmimas G. A. R. buvo paskirtas pagrįstai. J. T. pabrėžė, jog nei tiesiogiai, nei užuominomis jo niekas neprašė ir nebandė paveikti, kad jis, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes, patenkintų advokato skundą, o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartį, kuria G. A. R. buvo paskirtas suėmimas, panaikintų. Kadangi baudžiamosios bylos iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros neišsireikalavo, nežinojo, kad 2002 m. lapkričio 21 d. prokuroro nutarimu G. A. R. atžvilgiu byla buvo nutraukta, o jis iš suėmimo paleistas. Tad nežinodamas šios aplinkybės jis atmetė gynėjo skundą, o skundžiamą nutartį paliko galioti. Apklausos metu J. T. taip pat pažymėjo, kad nei A. G., nei D. J. niekada nėra prašę, jog jis nagrinėjamose bylose priimtų vienai proceso šaliai palankų procesinį sprendimą ar nesuimtų įtariamųjų ar kaltinamųjų (t. 1, b.l. 57-58). Teisme J. T. patvirtino šiuos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, dar kartą paneigdamas bandymą daryti jam poveikį nagrinėjant G. A. R. gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo (t. 8, b.l. 135-138).

2003 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti tokio turinio polabiai:

2002 m. lapkričio 15 d., 12 val. 28 min., pokalbio, kuris vyko tarp V. K. ir A. G. , metu V. K. nurodo, jog „nieko ten gero, dešimt parų įvarė“, klausia, „ar negalima skųst apygardai“, nes „ten praktiškai nebuvo už ką“. A. G. nurodo, jog „jam sakė, kad viskas bus tvarkoj, o kas yra jis nežino“. V. K. prašo A. G. „tai gal pasukit jam, paklauskit“, nes „velnias žino, kaip elgtis, ar rašyti skundą, ar ne“ (t. 3, b.l. 60-71; 76).

2003 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti tokie pokalbiai:

2002 m. lapkričio 15 d., 14 val. 53 min., pokalbis su A. G. , kurio metu šį informuoja, kad prieš „penkias minutes padavė ten į tą“, „prašo pasukti“, A. G. nurodo, jog „skambina“.

202 m. lapkričio 15 d., 14 val. 57 min., užfiksuotas A. G. pokalbis, kurios metu jis tikslinasi „į kur padavė“, jam atsakoma, jog į „apygardos teismą. A. G. nurodo, kad „teisingai, gerai“.

2002 m. lapkričio 15 d., 15 val., V. K. ir A. G. pokalbio metu A. G. prašo pasakyti „pirmą abėcėlės raidę“, nes „jo paklausė ir jis susimėtė“. V. K. nurodo, jog „R.“.

2002 m. lapkričio 15 d., 17 val. 15 min., A. G. ir V. K. pokalbis, kurio metu A. G. informuoja, jog „tas nulėkė šiandien ten žiūrėti visko“, „jau žino, pas ką papuolė, žino viską“, „tik klausia vieno dalyko, žinai ko“ ir „dar pirmadienį lėks“, nes „šeštadienį, sekmadienį nieks nedirba, šiandien tik užregistravo“, „o paskui išreikalauja popierius, pasiskiria ir ten ateina, kam priklauso“.

Žemesnės instancijos teismas

2002 m. lapkričio 18 d., 13 val. 20 min., V. K. ir A. G. pokalbis, kurio metu A. G. informuoja, jog „skambino tam draugeliui“, „jis ten susišnekėjo viską“, bet „garantijų neduoda“.

2002 m. lapkričio 19 d., 10 val. 55 min., V. K. ir A. G. pokalbis, kurio metu A. G. informuoja, jog „skambino dar šiandien, sakė, kad kalbėjo“, tačiau „tas sako, jog negali nieko daugiau pasakyti, kol nebus gauta“. V. K. informuoja, jog „dar ten iškvietė daugiau žmonių pagal aną dalyką“, tad dar gali būti, kad ten bus“.

Žemesnės instancijos teismas

2002 m. lapkričio 19 d., 22 val. 08 min., pokalbio su A. G. metu V. K. informuoja pastarąjį, jog „neskubėtų paduoti“, nes “šiandien dar tris žmones per naują tuos pačius uždarė, kur buvo, ten tuos vairuotojus“, „kitą bylą iškėlė pagal tai, nes neturėjo kaip“, „neskubėkit paduoti“, sako „jei padarys, tai tada sumokėsim“, įspėja, kad „ten atsargiai, skambinkit iš automato, nes ten STT yra pasijungus“. A. G. nurodo „tvarkoj“.

2002 m. lapkričio 20 d., 13 val. 14 min., pokalbio metu V. K. prašo A. G. „sakykite nereikia, tegul jis sėdi, dar tegul daugiau jam dalipdo biškį“, nes „viską, ką jisai žinojo, tą pasakė“. A. G. atsako, jog „tol drąsus, po kol mato saulę“. V. K. prašo „paklausti, ar nebūtų galimybė ką nors išimt ten tuose iš „B“ raidės“ (t. 3, b.l. 60-71; 79-87).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopinė specialisto išvada Nr. 11-2277 nurodė, jog 2002 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuotuose pokalbiuose, vykusiuose nuo 2002 m. lapkričio 14 d., 19 val. 47 min., iki 2002 m. lapkričio 20 d., 13 val. 14 min., yra užfiksuoti A. G. ir V. K. balsai. Kadangi pokalbiai buvo neilgos trukmės, tai specialistai pateikė tikėtiną išvadą (t. 4, b.l. 41-42; 98-106).

Tačiau kolegija nesutinka su prokuroro skunde nurodyta V. K. ir A. G. veiksmų kvalifikacija pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., t.y. kvalifikuojant, kad pastarieji įvykdė baigtus nusikaltimus, numatytus 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad V. K. A. G. , o A. G. – D. J. perduoti prašymai dėl G. A. R. gynėjo skundo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nebuvo įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, V. K. ir A. G. veiksmai kvalifikuojami ne kaip baigtas nusikaltimas, o pasikėsinimas jį padaryti, be to, įvertinant, kad jie atliko organizatorių vaidmenį, nurodomos nuorodos į 1961 m. LR BK 16 str. 2 d. ir 18 str. 4 d., galutinę jų veiksmų kvalifikaciją įvardinant pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. V. K. ir A. G. savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti prašomą nusikalstamą veiką ir jų prašymų skundą nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui J. T. neperdavė.

Dėl 2002-07-06 – 2002-07-08 nusikalstamos veikos, susijusios su V. ir M. R., prokuroras prašo pripažinti kaltais V. K. pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., A. G. – pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., D. J. – 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., P. L. – 2000 m. LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Toks prokuroro prašymas yra pagrįstas, todėl kolegija jį tenkina ir dėsto įrodymus, pagrindžiančius V. K., A. G., D. J. ir P. L. kaltę padarius nurodytas nusikalstamas veikas. Šioje nusikalstamoje veikoje V. K., A. G. , D. J. ir P. L. nusikalstamų veiksmų schema yra analogiška kaip ir 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su G. A. R., t.y. V. K. su prašymu paskambino savo partnerės tėvui A. G., šis D. J., o D. J. – P. L. .

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. ir dėl šios 2002-07-06 – 2002-07-08 nusikalstamos veikos, susijusios su V. ir M. R., savo kaltės nepripažino. Neigė pažįstantis V. ir M. R., jokių santykių su jais nepalaikė, su 2002 m. liepos 5 d. Saločių poste sulaikyta V. ir M. R. gabenta stambaus masto cigarečių kontrabanda nesusijęs. Neigė su prašymais kreipęsis į savo faktinį uošvį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininką A. G., kad šis, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, tarpininkautų, jog V. ir M. R. nebūtų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme suimti (t. 2, b.l. 18-21). Teisme V. K. atsisakė duoti parodymus (t. 8, b.l. 131; 227).

Išteisintasis A. G. ikiteisminiame tyrime neneigė, kad 2002 m. liepos 6 d. jam paskambino V. K. Tai, kad skambutis buvo būtent 2002 m. liepos 6 d. atsimena todėl, kad tądien yra jo sutuoktuvių metinės. Pokalbio metu V. K. pasakė, jog (duomenys neskelbtini) yra sulaikyti du žmonės – broliai R. ir paprašė pasidomėti jų sulaikymo aplinkybėmis. Kokiu tikslu jam ta informacija reikalinga, V. K. neminėjo. Apklausos metu A. G. nurodė neatsimenantis, ar V. K. jo prašė tarpininkauti, kad sulaikytiesiems V. ir M. R. nebūtų skirtas suėmimas, tačiau pripažino negalintis to ir paneigti. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. yra jo dukters partneris, sutiko pasidomėti dėl minėto prašymo, be to, negalvojo, kad tokie veiksmai gali pažeisti teisėjo etikos taisykles. A. G. pripažino paskambinęs savo senam draugui ir geram bičiuliui (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J. ir paprašė, kad šis pasidomėtų, dėl ko buvo sulaikyti broliai R., kokio nusikaltimo padarymu jie įtariami. Teigia nekonkretizavęs, kur D. J. turėtų pasidomėti dėl šios informacijos – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme ar (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje. Tvirtina pokalbio metu neprašęs, jog D. J. kreiptųsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę ar teisėjas, sprendusias suėmimo skyrimo klausimus broliams R., kad jiems suėmimas nebūtų paskirtas, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes ir byloje esančius procesinius suėmimo pagrindus. A. G. parodė, kad D. J. paskambino todėl, jog pastarasis yra jo draugas, dirba (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), ir galimai asmeniškai pažįsta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L. D. J., išgirdęs tokį prašymą, pasakė pabandysiantis pasiteirauti, tačiau nenurodė – ar P. L. ar kitų teisėjų. A. G. kategoriškai neigė D. J. prašęs, kad šis tarpininkautų, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme svarstant suėmimo skyrimo V. ir M. R. klausimus, kardomoji priemonė – suėmimas jiems nebūtų paskirta. Taip pat akcentavo, kad D. J. skambino kaip privatus asmuo, o ne kaip (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas. Po kurio laiko (tą pačią dieną, ar vėliau) jam paskambino D. J. ir nurodė, kad „kalbėjo, žadėjo pasidomėti“. Tokius jo žodžius A. G. suprato, kad D. J. susisiekė su kažkuo iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjų – su P. L. ar su kitais, ir kalbėjo nurodytu klausimu, be to, D. J. minėjo, kad broliai R. sulaikyti kaip asmenys, vežę cigaretes. Tuomet A. G. tą pačią ar kitą dieną paskambino V. K. ir pasakė, kad „žmogus skambino, žadėjo pasižiūrėti“. Taip sakydamas jis turėjo galvoje, kad jo pažįstamas (D. J.) skambino brolių R. sulaikymo klausimu, sužinojo, kokio nusikaltimo padarymu jie įtariami ir žadėjo pasidomėti, kaip įvykiai klostytis toliau. Po kurio laiko, tiksliai neatsimena, galimai 2002 m. liepos 8 d., jam paskambino D. J. (neneigia, kad galbūt jis pats jam skambino) ir pasakė, kad V. ir M.R. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebuvo suimti. Šią iš D. J. gautą informaciją perdavė V. K. Fakto, kad V. K. prašymu pasidomėti V. ir M. R. sulaikymo aplinkybėmis, jis skambino D. J., A. G. patvirtino ir kitos įtariamojo apklausos metu (t. 2, b.l. 48-50; 57-61).

Teisme A. G. taip pat neneigė V. K. prašymo pasidomėti V. ir M. R. sulaikymo aplinkybėmis, t.y. kodėl jie buvo sulaikyti, ar bus kreiptasi dėl suėmimo, jei bus, tai kokie suėmimo pagrindai, taip pat parodė, jog V. K. minėjo, kad nėra jokių pagrindų V. ir M. R. suėmimui ar sulaikymui. A. G. neklausė, iš kur V. K. turi tokią informaciją ir kodėl domisi broliais R. Teisme A. G. patvirtino, kad po tokio V. K. prašymo jis paskambino savo geram bičiuliui D. J. ir paklausė, ar jis negalėtų pasidomėti dviejų asmenų sulaikymo aplinkybėmis, galimai D. J. pasakė ir tų asmenų pavardes. Parodė D. J. pasakęs, kad jo žiniomis, tie asmenys yra sulaikyti nepagrįstai ir, jei bus kreiptasi į teismą dėl jų suėmimo, tai nėra jokių teisėtų pagrindų jų suėmimui. D. J. pasakė pabandysiąs pasiteirauti, tačiau nekonkretizavo, kokių asmenų, o A. G. taip pat nenurodė, kur reikia kreiptis – į teisėjus, ar kur nors kitur. Po kiek laiko jam paskambino D. J., (galbūt ir jis pats paskambino D. J.) ir pasakė, kad jis kažkur skambino ir sužinojo, jog R. sulaikyti (duomenys neskelbtini). Dar po kurio laiko vėl paskambino D. J. ir pasakė, kad R. suėmimo klausimą nagrinėjo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo P. L. ir suėmimo nepaskyrė. Sužinojęs šią informaciją, A. G. paskambino V. K. Teisiamojo posėdžio metu A. G. taip pat pabrėžė D. J. neprašęs, kad jis kreiptųsi konkrečiai į P. L. ar kokį kitą konkretų asmenį. Jis nežinojo, kam D. J. skambins, nežinojo, kad pastarasis skambino P.L. Teigia galvojęs, jog D. J. šios viešos informacijos paklaus draugų ar pažįstamų. A. G. parodė, kad toks informacijos susižinojimo būdas jam pasirodė priimtinas ir patogus. Pats į teismą neskambino, kadangi nenorėjo suteikti pagrindo pamąstymams, kad jis turi kažkokių interesų, nes jų jis tikrai neturėjo. D. J. skambino kaip privatus asmuo, kaip draugas draugui, o ne kaip teismo pirmininkas (t. 8, b.l. 73-80).

Apklausiamas įtariamuoju D. J. parodė, kad 2002 m. liepos mėn. pradžioje paskambinęs A. G. paprašė, kad jis, kaip teisėjos P. L. pažįstamas, kreiptųsi į ją ir paprašytų, jog ši, nagrinėdama suėmimo skyrimo klausimus tą dieną sulaikytiesiems broliams R., jiems suėmimo neskirtų. Kokio nusikaltimo padarymu įtariami V. ir M. R., A. G. jam neminėjo. D. J. pažymėjo, jog A. G. prašymas buvo neįpareigojantis. D. J. teigimu, jis iš draugiškumo A. G. , paskambino (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., kurios neįpareigojančiai paprašė, kad ši, spręsdama suėmimo skyrimo klausimą broliams R., jų nesuimtų. Į tokį prašymą P. L. atsakė „žiūrėsim“, t.y. iš tokių jos žodžių D. J. suprato, kad jo prašymą ji gali tiek patenkinti, tiek nepatenkinti. D. J. pabrėžė, jog jo prašymas neskirti R. suėmimo nebuvo primygtinis ir P. L. jis neįpareigojo. Sužinojęs, jog P. L. V. ir M. R. nesuėmė, tą pačią dieną šią informaciją telefonu pranešė A. G. (t. 2, b.l.93-94).

Teisme D. J. taip pat neneigė, kad 2002 m. lapkričio mėn., jam paskambino A. G. ir paprašė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme pasidomėti informacija, susijusia su dviem asmenimis, t.y. R. Parodė, jog A. G. domino, ar prokurorai kreipsis dėl R. suėmimo, kada vyks posėdis. Kadangi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme artimai bendravo tik su P. L., o kitų teisėjų nepažinojo, tai D. J., pakalbėjęs su A. G., paskambino P. L., kuriai pasakė, jog vienas žmogus domisi informacija dėl R.. D. J. patvirtino, kad P. L. jam nurodė, jog medžiaga jau yra (o galbūt pasakė, kad ją atneš prokurorai, tiksliai neatsimena) bei įvardino posėdžio laiką, t.y pasakė, jog posėdis vyks 11 val. Šią informaciją D. J. telefonu perdavė jos prašiusiam A. G. Teisme D. J. taip pat parodė, kad tą pačią dieną, daugmaž po 11 val., A. G. vėl jam paskambino ir paklausė, ar jis (D. J.) negalėtų dar kartą paskambinti ir paklausti, ar įvyko posėdis ir kaip viskas baigėsi. Taip D. J. vėl paskambino P. L., kuri jį informavo, jog posėdis baigėsi, o tie asmenys yra nesuimti. šią informaciją D. J. vėl perdavė A. G. Tačiau teisme D. J. neigė, jog A. G. prašė, kad R. būtų nesuimti, tokio prašymo jis nepateikė ir P. L. Pabrėžė, jog A. G. domėjosi tik tuo, ar prokurorai kreipsis dėl R. suėmimo, kada įvyks posėdis. D. J. pažymėjo nežinojęs, kokiu tikslu A. G. reikalinga tokia informacija, tuo metu jis, t.y. D. J. nežinojo, „kas yra tie R.“ (t. 8, b.l. 112-116).

Išteisintoji P. L. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2002 m. liepos mėn. pradžioje jai paskambino D. J., su kuriuo vykusių pokalbių esmė buvo tokia: D. J. papasakojo, jog kažkurioje (duomenys neskelbtini) rajono teisėsaugos įstaigų tiriamoje byloje yra sulaikyti broliai R. ir prokuratūra „ant dienų“ turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl suėmimo skyrimo. P. L. teigimu, D. J. paprašė, kad ji nurodytiems asmenims – broliams R., neskirtų suėmimo. D. J. jai neminėjo, kur tiriama byla, kokio nusikaltimo padarymu įtariami R., kokios nusikaltimo padarymo aplinkybės, jis tik paprašė, kad ji jam „padėtų“, spręsdama suėmimo skyrimo klausimą įtariamiesiems R., ir jų nesuimtų. Apklausiama P. L. taip pat patvirtino iš pokalbio tono supratusi, kad tokio prašymo tiesiogiai pageidauja (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkas D. J. Kodėl jam to reikia, D. J. jai neminėjo. Tačiau tos pačios apklausos metu P. L. pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš D. J. ji buvo sulaukusi daugiau prašymų nesuimti įtariamųjų, tai kažkurio prašymo metu D. J. jai yra sakęs, kad tarpininkauti sprendžiant suėmimo klausimus jo paprašė kitas asmuo, tačiau kas tai per asmuo, kokios jo pareigos, anketiniai duomenys, D. J. jai neminėjo, o ji ir neklausė. Apklausiama ikiteisminiame tyrime P. L. pripažino, jog dėl draugiškų ir kolegiškų santykių su D. J. jai buvo nepatogu iš karto atsakyti D. J. prašymą, todėl ji pokalbio metu nurodė „šiuo klausimu žiūrėsianti“ ir D. J. konkrečiai nepažadėjo, ar suims brolius R., ar ne. 2002 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą dėl suėmimo skyrimo V. ir M. R. ir pateikė bylų medžiagą. Gavusi bylų medžiagą, P. L. pripažino supratusi, kad tai yra tie patys R., dėl kurių jai prieš tai skambino D. J. 2002 m. liepos 8 d. P. L. priėmė nutartis nesuimti V. ir M. R., motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtas suėmimas, yra išdėstyti priimtose nutartyse. Neatsimena, ar prieš jai rengiant posėdžius dėl suėmimo skyrimo klausimų sprendimo V. ir M. R. skambino D. J. ir domėjosi, kaip ji ketina išspręsti šį klausimą. Taip pat neatsimena aplinkybių, kurioms esant D. J. jai žodžiu padėkojo, jog ji nesuėmė brolių R. Jokio atlygio (piniginio ar kitokio pobūdžio) už išpildytą D. J. prašymą nei iš jo paties, nei kitų asmenų negavo. Pabrėžė, jog jei ne D. J., o A. G. būtų paprašęs nesuimti įtariamųjų, to tikrai nebūtų padariusi, kadangi A. G. beveik nepažinojo (t. 2, b.l. 140-146). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus P. L. patvirtino akistatos, atliktos su D. J., metu (t. 2, b.l. 89-91).

Žemesnės instancijos teismas

Tuo tarpu apklausiama teisminio posėdžio metu P. L. kategoriškai paneigė, kad D. J. prašė jos neskirti V. ir M. R. kardomosios priemonės - suėmimo. Ji neneigė, kad 2002 m. liepos 7 ar 8 d. jai paskambino D. J., tačiau pabrėžė, kad jis tik „paprašė pasidomėti lyg ir turėtų būti kažkas sulaikytas iš jo pažįstamų ar tai kažkas tokio, kas jį domintų, ir, ar ne ji spręs suėmimo klausimą“. D. J. jai minėjo du asmenis, tačiau neatsimena, ar jis paminėjo tų asmenų pavardes. Tačiau, kad tai buvo prašymas dėl R. ji suprato iš to, jog buvo minimi du asmenys. P. L. patvirtino į tokį D. J. prašymą atsakiusi, jog dar nieko nežinanti, šiandien bylų neturinti ir gali būti, kad pas ją pateks, pasakė „matysiu, kai atneš medžiagą, matysiu, kas joje yra ir pagal tai spręsiu klausimą“. Pabrėžė, jog nebuvo nei jokių ypatingų prašymų, nei pažadų. Teisme P. L. akcentavo, jog nutartis neskirti V. ir M. R. suėmimo priėmė todėl, kad tam nebuvo pagrindų, t.y. prokuroro nurodyti pagrindai, kad įtariamieji R. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei trukdys nustatyti tiesą byloje buvo abstraktūs, nemotyvuoti, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad įtariamieji slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ar trukdys nustatyti tiesą, juo labiau, kad „viskas buvo užfiksuota, daiktiniai įrodymai paimti, žmonės aiškūs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimas, neteisti“. P. L. tvirtinimu, D. J. domėjimasis jokios įtakos nutarčių dėl suėmimo neskyrimo R. priėmimui tikrai neturėjo. Teismo posėdžio metu P. L. keletą kartų pabrėžė, jog D. J. neprašė neskirti suėmimo, jo žodžiai galbūt skambėjo taip „pasižiūrėk, jeigu yra kokių nors galimybių, jeigu įstatymas leidžia“. Ir be D. J. skambučio ji būtų priėmusi nutartis neskirti V. ir M. R. kardomosios priemonės – suėmimo. Anot P. L., D. J. prašymą sušvelninti padėtį ji suprato, kad „gal R. nesuimti mėnesiui, gal trumpesniam laikotarpiui – savaitei“, tačiau toks D. J. prašymas jos visiškai neįpareigojo, kadangi ji vadovavosi tik įstatymu. Be to, P. L. teisme parodė, kad „negali pasakyti, kuriuo metu, bet buvo D. J. toks lyg ir išsireiškimas, kad neva jo prašęs kažkoks įtakingas asmuo ar tai kažkas panašaus“, tačiau jai to įtakingo asmens duomenys nebuvo žinomi (t. 8, b.l. 51-66).

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002 m. liepos 6 d., 14 val. 39 min., vykęs V. K. pokalbis su A. G. , kurio metu A. G. sako „kalbėjęs“, „suradęs, tvarka“ (t.3 , b.l. 19-24; 27).

Valstybės saugumo departamentas 2003 m. liepos 4 d. raštu Nr. (09)-18-352 pateikė D. J. ir A. G. mobiliojo ryšio telefonų išklotines (nuo 2002-07-03 – 2002-07-09), iš kurių matyti, jog prieš šį 2002 m. liepos 6 d., 13 val. 39 min., vykusį A. G. pokalbį su V. K. , iš A. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. liepos 6 d., 14 val. 11 min., buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J., ir kalbėta su juo (t. 1, b.l. 40-42).

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002 m. liepos 6 d., 15 val. 37 min., pokalbis tarp V. K. ir A. G., kur A. G. sako, kad jis „pamiršęs pasakyti tų pavardes“, klausia, ar „jų vienodos“, o V. K. patvirtina, kad „jų vienodos“ (t. 3, b.l. 19-24; 28).

Valstybės saugumo departamento 2003 m. liepos 4 d. raštu Nr. (09)-18-352 pateiktose D. J. ir A. G. mobiliojo ryšio telefonų išklotinėse (nuo 2002-07-03 iki 2002-07-09) užfiksuota, jog po šio 2002 m. liepos 6 d., 15 val. 37 min., vykusio A. G. pokalbio su V. K. , iš A. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. liepos 6 d., 17 val. 39 min., buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J., ir kalbėta su juo (t. 1, b.l. 40-42).

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti tokio turinio pokalbiai:

2002 m. liepos 6 d., 19 val. 46 min., V. K. pokalbis, kuriame pašnekovas tikslinasi sulaikytojo pavardę. V. K. nurodo, jog tai „M. R.“. Pašnekovas informuoja, kad M. R. nėra sulaikyto (duomenys neskelbtini), jis gali būti laikomas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).

2002 m. liepos 6 d., 19 val. 50 min., V. K. ir A. G. pokalbio metu V. K. klausia A. G. , ar viskas „ten čiki“, o A. G. jam atsako, kad „viskas gerai, klausęs“, „sako tikrai bus“.

2002 m. liepos 7 d., 19 val. 07 min., kalbėdamas su A. V. K. informuoja jį, kad „nepagavo to kvotėjo, nes telefonas išjungtas“. A. G. nurodo, jog „būtų galima pasižiūrėt“, bet ‚neaišku, nei pas ką, nei kur lėkt, nei ką daryt“, todėl „tai jie turi sužinot kažkokiu tai būdu“. V. K. nurodo, jog „jie bando ten gaudyt, bet neišgaudo žmonių“.

2002 m. liepos 8 d., 7 val. 56 min., V. K. kalbasi su A. G. , kur A. G. informuoja V. K. , kad jis „šnekėjo su žmogumi“, kad „jisai kažką tai išspręstų dėl to“, šis jam pažadėjęs „imtis spręst“ ir „su ja pats bandys išspręst reikalą“, nes „ji pati gali pasiimti sau“, „vienu žodžiu, jisai pabandys su ja išspręst reikalą“ (t. 3, b.l. 19-24; 29-30; 31; 32-33; 34-35).

Valstybės saugumo departamentas 2003 m. liepos 4 d. raštu Nr. (09)-18-352 pateiktose D. J. ir A. G. mobiliojo ryšio telefonų išklotinėse (nuo 2002-07-03 iki 2002-07-09) užfiksuota, jog prieš 2002 m. liepos 8 d., 7 val. 56 min., vykusį A. G. pokalbį su V. K. , iš A. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. liepos 8 d., 7 val. 51 min., buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J., ir kalbėta su juo. Be to, po nurodyto pokalbio su V. K. iš A. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 8 d., 8 val. 00 min., vėl skambinta į D. J. naudotą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėta. Iš karto po šio A. G. skambučio iš D. J. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. liepos 8 d., 8 val. 06 min., skambinta į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkės P. L. naudotą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėta. Po kontakto su P. L. naudotu abonentu, 2002 m. liepos 8 d., 8 val. 11 min., iš D. J. naudoto abonento skambinta į A. G. naudojamą telefoną ir kalbėta (t. 1, b.l. 40-42).

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002 m. liepos 8 d., 8 val. 13 min. V. K. ir A. G. pokalbis, kurio metu A. G. informuoja V. K. , kad „žmogus šnekėjo“, „žino tą reikalą“, „viskas bus tarp dešimt vienuolikos“, jam sakė „pasižiūrės ir pasistengs“. V. K. nurodo, jog „vieną tai tikrai ten turėtų, kitas ten kažkaip nieko nešneka išvis“, „būt gerai, jog ten jinai sutvarkytų“. A. G. tikslinasi, „ar ne abu ten bus“. V. K. nurodo, kad tenai „bus abu“, o A. G. , baigdamas pokalbį, pasako, jog „po visko to“ jam „persuks“ (t. 3, b.l. 19-24; 36).

2002 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja P. L., išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo įtariamajam V. R., priėmė nutartį, kuria atsisakė paskirti jam suėmimą. Teismo posėdžio protokole nurodyta, jog posėdis vyko nuo 9 val. 30 min. iki 10 val. 30 min. Tą pačią dieną P. L. nutartimi atmetė ir kitą prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo M. R. Teismo posėdžio protokole nurodyta, kad posėdis vyko nuo 10 val. 30 min. (t. 5, b.l. 24-31; -47-53).

Valstybės saugumo departamentas 2003 m. liepos 4 d. raštu Nr. (09)-18-352 pateiktose D. J. ir A. G. mobiliojo ryšio telefonų išklotinėse (nuo 2002-07-03 iki 2002-07-09) užfiksuota, jog iš karto, po šių teismo posėdžių, 2002 m. liepos 8 d., 11 val. 17 min., iš A. G. naudoto telefono buvo skambinta ir kalbėta su D. J. telefono abonentu. Iš karto po šio skambučio 2002 m. liepos 8 d., 11 val. 18 min., iš D. J. naudoto telefono skambinta ir kalbėta su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. L. Po pokalbio su P. L. naudotu abonentu, 2002 m. liepos 8 d., 11 val. 20 min., iš D. J. naudoto abonento skambinta į A. G. naudotą abonentą ir kalbėta (t. 1, b.l. 40-42).

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole iš karto po minėto iš D. J. skambučio užfiksuotas 2002 m. liepos 8 d., 11 val. 21 min., vykęs A. G. ir V. K. pokalbis, kurio metu A. G. klausia, ar pastarasis žino apie paleidimą, o V. K. atsako, jog jam „jau skambino, paleido“. Abu sutaria, jog viskas „tvarkoj“.

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole 2002 m. liepos 8 d., 13 val. 39 min., V. K. pokalbis, kurio metu jis pašnekovui sako, kad nors „jis ten tiesiogiai nepažįsta“, tačiau „viską sutvarkė per kitą, p.“ ir „paleido“ (t. 3, b.l. 19-24; 38; 39).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopinė specialisto išvada Nr. 11-2277 nurodė, jog 2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotose pokalbiuose, kurie vyko nuo 2002-07-06, 14 val. 39 min., iki 2002-07-18, 16 val. 30 min. (t.y. tarp jų ir anksčiau minėtuose pokalbiuose), yra užfiksuoti A. G. ir V. K. balsai. Kadangi pokalbiai buvo neilgos trukmės, tai specialistai pateikė tikėtiną išvadą (t. 4, b.l. 42-43; 139-140; 141-142).

Kolegija, kaip ir dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., nesutinka su prokuroro prašymu V. K., A. G., D. J. ir P. L. veiksmus šioje nusikalstamoje veikoje kvalifikuoti su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., nes ši nusikalstamų veikų aplinkybė yra pripažinta įrodyta ir aptarta nuosprendžio aprašomojoje dalyje – konstatuojama, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe įvairiose sudėtyse.

Be to, dar kartą atkreiptinas dėmesys į prokuroro apeliacinio skundo turinį, iš kurio matyti jį tvirtinant, jog A. G. organizavo mėginimą bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną (F. P.), prokurorą (G. Č.) ir teisėją (P. L.) norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje prokuroras jau nenurodo atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio, apibūdinančio organizatoriaus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas A. G. veiksmus šioje nusikalstamoje veikoje kvalifikuoja pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., nes bylos duomenys išties patvirtina, kad jis atliko organizatoriaus vaidmenį.

Taip pat nepagrįstas prokuroro prašymas dėl 2002-07-06 – 2002-07-08 nusikalstamos veikos, susijusios su V. ir M. R. V. K. kaltu ir nuteisti kaltu pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Argumentai, kurių pagrindu, toks prokuroro prašymas pripažintas nepagrįstu ir atmestas yra išdėstyti svarstant senaties klausimą pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. bei analizuojant 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamą veiką dėl G. A. R.

Dėl 2002-07-16 – 2002-07-18 nusikalstamos veikos, susijusios su V. ir M. R., prokuroras prašo pripažinti kaltais V. K. pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., A. G. – pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog byloje užfiksuoti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tiek V. K., tiek A. G. padarė nurodytus nusikaltimus, toks prokuroro prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kaip ir dėl ankstesnių inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip ir dėl šios V. K. savo kaltės nepripažino, t.y. apklausiamas ikiteisminiame tyrime jis visąlaik tvirtino niekada neprašęs savo partnerės tėvo - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko A. G., kad šis tarpininkautų paveikiant (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus, nagrinėjusius prokuroro skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta skirti V. ir M. R. kardomąją priemonę – suėmimą. Tuo tarpu teisme, kaip jau buvo pažymėta anksčiau, V. K. atsisakė duoti parodymus (t. 8, b.l. 131; 227).

Išteisintasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl 2002-07-16 – 2002-07-18 nusikalstamos veikos, susijusios su V. ir M. R., parodė, kad 2002 m. liepos mėn. viduryje jam mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. K. ir paprašė pasidomėti, ar prokuratūra apskundė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo neskyrimo broliams R. Kam informacija reikalinga, V. K. jam nepasakė, o jis to ir neklausė. A. G. neneigė pažadėjęs V. K. šį prašymą išpildyti ir pasidomėti nurodyta informacija. Pripažino iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambinęs (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui D. J. ir paprašė, kad jis (duomenys neskelbtini) apygardos teisme pasidomėtų, ar yra gautas toks skundas. Pabrėžė D. J. skambinęs kaip draugas draugui. A. G. teigimu, jis neprašė D. J., kad šis paveiktų (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus, siekiant, kad jie atmestų prokuratūros skundą. D. J. pažadėjo pasidomėti jo prašymu, tačiau A. G. pabrėžė nežinantis, kokius veiksmus, vykdydamas jo prašymą, atliko D. J., t.y. A. G. nėra žinoma, ar D. J. darė poveikį (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams, jog šie atmestų skundą. Po kurio laiko jam paskambino D. J. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teisme gauti prokuratūros skundai dėl brolių R. nesuėmimo, juos nagrinės teisėjas A. J. Pažymėjo neatsimenantis, ką D. J. dar šiuo klausimu šnekėjo. A. G. parodė, jog šią iš D. J. sužinotą informaciją perdavė V. K. Teigia tiesiogiai į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą neskambinęs dėl to, kad suprato jog toks jo elgesys gali būti suprastas kaip kišimasis į teismo veiklą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metų A. G. akcentavo, kad D. J. neprašė daryti poveikio (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjams, kad šie atmestų prokuratūros skundą dėl V. ir M. R. nesuėmimo (t. 2, b.l. 48-52; 57-61).

Teisme A. G. taip pat parodė, kad paskambinęs V. K. paprašė jo pasidomėti, ar yra paduotas skundas dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta V. ir M. R. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, kas ir kada nagrinės skundą, be to, V. K. minėjo, jog teismui ar teisėjams galimai yra daromas spaudimas, kadangi operatyviniai darbuotojai domisi, eina į teismą, todėl teisėjai gali būti paveikti. Tad dėl nurodyto V. K. prašymo jis vėl paskambino D. J. ir paprašė, ar šis negalėtų sužinoti, ar prokuratūra kreipėsi su skundu į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą, kokios skunde aplinkybės nurodomos, su kuo nesutinka prokurorai. Faktą, kad prokuratūros skundą nagrinės teisėjas A. J., galimai pasakė D. J., kadangi jis pats, nors ir pažinojo A. J., jam dėl V. ir M. R. tikrai neskambino. A. G. teismo posėdžio metu parodė, jog apie tai, koks buvo priimtas sprendimas dėl prokuratūros paduoto skundo, jis sužinojo iš šios bylos, tačiau tuo pačiu pripažino neatmetantis galimybės, kad jam sprendimą pasakė D. J. arba V. K. . A. G. taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jei D. J. jam nebūtų surinkęs reikiamos informacijos, ši aplinkybė nebūtų turėjusių jokios įtakos jų tarpusavio santykiams (t. 8, b.l. 73- 89).

Tuo tarpu 2003 m. liepos 17 d. įtariamojo apklausos metu D. J. dėl 2002-07-16 – 2002-07-18 nusikalstamos veikos, susijusios su V. ir M. R., parodė, kad jam iš tiesų 2002 m. liepos mėn. skambino A. G. ir prašė pasidomėti, kaip (duomenys neskelbtini) apygardos teisme buvo išnagrinėti prokuratūros skundai dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių neskirti V. ir M. R. suėmimo. Pripažino iš draugiškumo sutikęs šiuo klausimu pasidomėti, kodėl tuo nesidomėjo pats A. G. – jis nežino. D. J. patvirtino, kad, vykdydamas A. G. prašymą, telefonu (tarnybiniu stacionariuoju ar tarnybiniu mobiliuoju) skambino skundus nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui A. J. Nurodė skambinęs po posėdžio, tačiau neatmetė galimybės, kad šiuo klausimu galėjo skambinti ir prieš posėdį. Tiesa, protokolo pabaigoje D. J. ranka įrašė pastabą, kad išsireiškimas „skambinau tiek prieš posėdį, tiek po posėdžio“ yra netikslus, ir pažymėjo „galėjau paskambinti, tik dabar tiksliai nepamenu, kada, man atrodo, jog klausiau, kaip baigėsi nagrinėjimas po posėdžio“. Be to, pažymėjo nepamenantis ir to, ar A. G. iš viso prašė pasidomėti, kaip buvo išspręstas skundo nagrinėjimas, pabrėžė, negalintis to kategoriškai tvirtinti. Iš teisėjo A. J. sužinojo, kad jis atmetė prokuratūros skundus dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta skirti suėmimą V. ir M. R. Sužinotą informaciją apie atmestus skundus jis paskambinęs perdavė A. G. Pabrėžė jokio poveikio teisėjui A. J. nedaręs, neprašė, kad jis atmestų skundus, neatsižvelgdamas į bylos medžiagą (t. 2, b.l. 81-86).

2003 m. liepos 18 d. papildomos įtariamojo apklausos metu D. J. taip pat patvirtino A. G. prašymu domėjęsis, kaip bus išnagrinėti prokuratūros skundai dėl R. nesuėmimo, ir nurodė tuo klausimu kreipęsis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėją A. J., nagrinėjusį prokuratūros skundus. Teigė, jog teisėjas A. J. jį informavo tik apie tai, kokius procesinius sprendimus priėmė (t. 2, b.l. 93-94).

Tačiau 2003 m. rugsėjo 2 d. apklausiamas įtariamuoju D. J. kategoriškai paneigė kreipęsis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėją A. J., kuris nagrinėjo prokuratūros skundus dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių neskirti V. ir M. R. suėmimo, nė vienam (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui A. G. prašymų neperdavė ir neprašė, kad, neatsižvelgiant į bylos medžiagą, būtų atmesti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros skundai dėl nutarčių, susijusių su V. ir M. R. Šios įtariamojo apklausos metu D. J. parodė, kad jam buvo nepatogu prieš A. G., kuris buvo jo draugas ir kurį jis gerbė kaip kolegą, neišpildyti pastarojo prašymų, todėl telefoninių pokalbių metu melavo jam ir sakė, kad atliko jo prašomus veiksmus, t.y. paskambino į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą, kalbėjo su šio teismo teisėjais, o šie žadėjo priimti prašomą procesinį sprendimą. Parodė, kad A. G. nurodydamas, jog su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjais atliko jo prašomus veiksmus, jį apgaudinėjo. Be to, šios apklausos protokolo pabaigoje D. J. savo ranka įrašė pastabą ir nurodė, kad A. G. jo neprašė pasidomėti, kaip (duomenys neskelbtini) apygardos teisme bus nagrinėjami skundai dėl brolių R. Pabrėžė net nežinojęs, ar tokie skundai išvis buvo nagrinėjami, kada jie buvo nagrinėjami, taip pat tai, kokie teisėjai nagrinėjo šiuos skundus, jei jie buvo paduoti (t. 2, b.l. 118-121).

Nagrinėjant bylą teisme apklausiamas D. J. posėdžio metu paneigė tai, kad A. G. prašė jo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme pasidomėti, kaip bus sprendžiami prokuratūros skundai dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta V. ir M. R. skirti suėmimą. Tačiau vėliau jis pažymėjo neatsimenantis, ar A. G. skambino jam dėl tarpininkavimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, bet pabrėžė, kad jis (D. J.) su apygardos teismo teisėjais nekalbėjo. Jis negalėjo patvirtinti, kad A. G. prašė jo kažkokios informacijos, susijusios su V. ir M. R., (duomenys neskelbtini) apygardos teisme (t. 8, b.l. 112-116).

(Duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. J., 2002 m. liepos 19 d., nuo 15 val. iki 16 val., nagrinėjęs prokuratūros skundus dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių, juos atmetęs ir palikęs galioti apylinkės teismo nutartis, apklausiamas ikiteisminiame tyrime bei teisme paneigė galimybę, jog pašaliniai asmenys, tarp jų ir D. J., kreipėsi su prašymu priimti V. ir M. R. palankų sprendimą. Patvirtino, kad jam joks poveikis tikrai nebuvo daromas (t. 1, b.l. 53-56; t. 8, b.l. 138-142).

2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti tokio turinio pokalbiai:

2002 m. liepos 16 d., 15 val. 12 min., V. K. ir A. G. pokalbis, kurio metu A. G. informuoja V. K. , jog „atkeliavo tie reikalai tenai“, bus „devynioliktą dieną, 14-ą valandą“, „pas buvusį kėdainietį J.“, jis „suderino klausimus“, „tas mina takus, sako šnekėjau“, prašo „atvažiuoti“, tad „rytoj jis mins tenais“, „pašnekės ir viskas“. V. K. prašo A. G. „tai nuvažiuokit, kad tenai paskui nebūtų...“.

2002 m. liepos 18 d., 16 val. 30 min. pokalbio su V. K. metu A. G. šiam nurodo, jog „pašnekėjo“, „rytoj vyksta“, jam „sakė, kad viskas gerai“, „nebent apstumtų ir apgautų“. V. K. prašo, kad A. G. pats „ten nuvažiuotų“ (t. 3, b.l. 19-24; 41; 42).

2002 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokabių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti tokie pokalbiai:

2002 m. liepos 15 d., 18 val. 38 min., V. K. pokalbis su K. G. , kurio metu V. K. jai sako, kad „važiuoja į Panevėžį, pas tavo tėtę“, „veža rublių dar biškį“, nes „mano, kad pavyks“, K. G. klausia „ir vėl“, ar „ten suderino viską“.

2002 m. liepos 15 d., 20 val. 34 min., V. K. pokalbis su K. G. , kurio metu šis ją informuoja, jog „buvo pas jos tėvus“, „padavė ten kai ką nuvežti“.

2002 m. liepos 15 d., 21 val. 50 min., V. K. pokalbis su K. G. , kurio metu V. K. nurodo, jog „antri metai nebuvo tokio dalyko, dabar kaip tyčia“, o dar ir „vairuotojo paleidimas kainuos labai“, „gerai, kad ne vienas tvarkys“, todėl išlaidas „pusiau mes“ (t. 3, b.l. 44-52; 53-54; 55-56; 57-59).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopinė specialisto išvada Nr. 11-2277 nurodė, jog 2002 m. gruodžio 5 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotose pokalbiuose, kurie vyko nuo 2002-07-06, 14 val. 39 min., iki 2002-07-18, 16 val. 30 min. (t.y. tarp jų ir anksčiau minėtuose pokalbiuose), yra užfiksuoti A. G. ir V. K. balsai. Kadangi pokalbiai buvo neilgos trukmės, tai specialistai pateikė tikėtiną išvadą (t. 4, b.l. 42-43; 139-140; 141-142).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopinėje specialisto išvadoje Nr. 11-2277 nurodyta, jog 2002 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotose pokalbiuose, kurie vyko 2002-07-15, 18 val. 38 min., 20 val. 34 min., 21 val. 50 min., yra užfiksuoti V. K. ir K. G. balsai (t. 4, b.l. 43; 154-160).

Kolegija, kaip ir dėl 2002-11-15 – 2002-11-19 nusikalstamos veikos, susijusios su G. A. R., nesutinka su prokuroro prašymu V. K. ir A. G. veiksmus kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą ir mano, kad pastarųjų veiksmai dėl šios nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojami pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. kaip pasikėsinimas, nes jie nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą ir V. K. bei A. G. nurodymų (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui A. J., nagrinėjusiam prokuroro skundus V. ir M. R. byloje, neperdavė.

Dėl 2002-11-27 – 2002-11-28 nusikalstamos veikos, susijusios su V. P., prokuroras prašo pripažinti kaltais V. K. pagal 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., A. G. – pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., D. J. – 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas šį prokuroro prašymą tenkina ir dėsto įrodymus, pagrindžiančius V. K., A. G. ir D. J. kaltę dėl išvardintų nusikaltimų:

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2002-11-21 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas aštuonioms paroms, t.y. iki 2002-11-29. Suėmimo termino pasibaigimo dieną – 2002-11-29 prokuroras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam V. P. (Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja N. S. 2002-11-29 nutartimi priėmė nutartį atsisakyti pratęsti įtariamajam V. P. suėmimo terminą. Teismo posėdžio protokole nurodyta, kad posėdis vyko nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 15 min. (t. 5, b.l. 107; 112-115; 116).

Apklausiamas įtariamuoju V. K. neneigė, kad jam žinoma apie V. P. sulaikymą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje baudžiamoje byloje dėl cigarečių kontrabandos, tačiau kategoriškai patvirtino nesikreipęs į savo partnerės tėvą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininką A. G. dėl tarpininkavimo, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme V. P. nebūtų pratęstas suėmimo terminas (t. 2, b.l. 15-17; 18-21). Teisme V. K. atsisakė duoti parodymus (t. 8, b.l. 131; 227).

Tuo tarpu išteisintasis A. G. ikiteisminiame tyrime pripažino, jog 2002 m. lapkričio mėn., po G. A. R. sulaikymo, jam vėl paskambino V. K. ir paprašė pasidomėti dėl kito įtariamojo, t.y. V. P. Neatsimena, ko konkrečiai prašė V. K., tačiau pažymėjo, jog pastarasis galimai prašė pasidomėti V. P. sulaikymo aplinkybėmis, ar yra kreiptasi dėl jo suėmimo. Kaip ir ankstesniais atvejais A. G., gavęs tokį V. K. prašymą, paskambino D. J. ir paprašė, kad šis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme pasidomėtų, ar V. P. yra suimtas. Patvirtino supratęs, kad D. J. šiuo atveju kaip ir ankstesniais kreipsis į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L. Tačiau apklausiamas neigė D. J. prašęs, kad šis paveiktų teisėjus, siekiant, jog V. P. nebūtų skirtas suėmimas. A. G. teigimu, šį V. K. prašymą jis vykdė todėl, kad pastarasis buvo jo dukters K. G. partneris, jo ir V. K. santykiai buvo geri. Iš D. J. sužinotą informaciją perdavė V. K. Tiesiogiai į P. L. nesikreipė, nes suprato, jog tokie veiksmai gali būti suprasti kaip kišimasis į kito teismo darbą (t. 2, b.l. 48-52; 57-61).

Teisme A. G. taip pat parodė, jog neužilgo po skambučių dėl G. A. R. paskambinęs V. K. paprašė pasidomėti dėl V. P., nurodydamas, jog galimai teisėjams yra daromas spaudimas, nes operatyvininkai siekia, kad V. P. būtų suimtas. Kaip ir kitais atvejais A. G. po tokio V. K. prašymo paskambino savo bičiuliui D. J. ir paklausė, ar šis negalėtų pasidomėti „visais tais reikalais“. D. J. pažadėjo tą padaryti, o kaip buvo paskui, t.y. ar D. J. pranešė, kad V. P. nesuimtas, ar ne, A. G. neatsimena. Jeigu D. J. informaciją suteikė, tai jis ją perdavė V. K. Kas tas V. P., jis V. K. neklausė. Teisme A. G. pažymėjo, jog, kai V. K. į jį trečiąkart kreipėsi su analogiškais prašymais, jam pasirodė keista, kad pastarasis turi tiek prašymų, tačiau tikrai nežinojo, kad pats V. K. būtų susijęs su tais reikalais, tokios informacijos jis neturėjo. Savo abejones vieno pokalbio metu jis išsakė ir D. J. Anot A. G., V. K. jam minėjo, kad „jo prašė pasidomėti, paklausti. Matyt, kažkas žinojo, jog jis gali tai padaryti ir apie tai nusimano“. A. G. taip parodė, jog tuo metu nežinojo, kad tai buvo kontrabandos byla. Jis tik žinojo, jog tai susiję su neteisėtu cigarečių gabenimu, bet daugiau į šį klausimą nesigilino ir juo nesidomėjo. Kategoriškai paneigė D. J. prašęs daryti spaudimą ar įtakoti sprendimo priėmimą. Pabrėžė, jog jam pačiam V. K. prašoma informacija buvo visiškai nesvarbi, jis paklausė tiek, kiek jo prašė (t. 8, b.l. 102-108).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. taip pat parodė, kad 2002 m. lapkričio mėn. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. G. ir paprašė paskambinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L., kad ši ar kitos teisėjos, nagrinėdamas V. P. suėmimo termino pratęsimo klausimą, kardomosios priemonės - suėmimo termino nepratęstų. 2002 m. liepos 18 d. įtariamojo apklausos metu D. J. patvirtino šiuo A. G. prašymu skambinęs P. L. ir nurodė detalesnius parodymus duosiantis vėlesnių apklausų metu (t. 2, b.l. 93-94). Tačiau jau 2002 m. liepos 22 d. jis nors ir pripažino nurodytą A. G. prašymą, tačiau paneigė šiuo klausimu skambinęs P. L. . D. J. teigimu, jam A. G. prašymas nepatiko, jis nenorėjo „traukti“ asmenį iš suėmimo, todėl P. L. neskambino. Pažymėjo tik iš draugiškumo A. G. pažadėjęs paskambinti P. L., o vėliau išsisukinėdamas melavo kalbėjęs su ja, nors iš tikrųjų jokio skambučio, adresuoto P. L. , nebuvo ir su ja apie V. P. nekalbėjo (t. 2, b.l. 101-105).

Teisme D. J. parodė, kad 2002 m. lapkričio mėn. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. G. ir pasakė, kad „vienam asmeniui lyg buvo paskirta kardomoji priemonė, lyg nori suėmimą pratęsti, paminėjo pavardę P.“. Pasak D. J., kadangi žmogus jau buvo sulaikytas, jis susidarė asmeninę nuomonę, kad be nurodytos informacijos, A. G. tikriausiai norėjo pasidomėti, ar iš tikrųjų būtina tą asmenį suimti. Jis A. G. pasakė, kad jeigu ką sužinosiantis, tai jį būtinai apie tai informuos. Parodė A. G. melavęs, jog dėl V. P. kalbėjo su P. L., tačiau iš tikrųjų apie tai su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė jokių kalbų nebuvo. Neneigia tomis dienomis 2-3 kartus skambinęs P. L., tačiau su ja kalbėjo apie visai kitus reikalus, jį domino, ar P. L. dalyvaus valdybos posėdyje. Teisme D. J. kategoriškai paneigė ir tai, jog A. G. prašė, kad jis paskambintų P. L. ir paprašytų, kad ji nesuimtų V. P. Pažymėjo nežinojęs, kada buvo nagrinėjamas V. P. suėmimo klausimas, koks sprendimas buvo priimtas, taip pat, ar šis apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas apygardos teismui. A. G. to neklausė ir nesidomėjo. Mano, jog A. G. jokios informacijos dėl V. P. neperdavė (t. 8, b.l. 119-123).

P. L. ikiteisminio tyrimo pradžioje negalėjusi kategoriškai pasakyti, jog D. J. kreipėsi dėl V. P., o ji atliko kažkokius veiksmus, vėliau patvirtino faktą, kad galimai 2002 m. lapkričio 27 d. - 28 d. jai skambino D. J. ir prašė, jog V. P. nebūtų suimtas. Pokalbio metu D. J. minėjo dėl V. P. nesuėmimo vykdantis „vieno aukšto pareigūno“ prašymą, tačiau nenurodė nei to pareigūno pavardės, nei pareigų. Taip P. L. pripažino, jog D. J. jos tiesiogiai prašė, jog V. P. nebūtų suimtas arba jam nebūtų pratęstas suėmimo terminas. Neatsimena, ar jis minėjo, kad V. P. yra įtariamas organizavęs cigarečių kontrabandą stambiu mastu, todėl negalėjo patvirtinti, jog tuo metu jai buvo žinoma, kad V. P. yra sulaikytas toje pačioje byloje kaip ir broliai V. ir M. R. bei G. A. R.. P. L. parodė pokalbio su D. J. metu jam pasakiusi „žiūrėsiu“, ji tiesiogiai nenurodė jo prašymo netenkinsianti. Pažymėjo, kad jai sunku vertinti, kaip tokį atsakymą suprato D. J. . P. L. teigimu, ji suvokė, kad D. J. prašymas yra neteisėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J. gerbė kaip kvalifikuotą bei autoritetingą teisėją, negalėjo jam nurodytu prašymu duoti tiesioginį neigiamą atsakymą. Būtent dėl minėtų priežasčių ji D. J. ir pasakė „žiūrėsiu“. Tačiau, suvokdama prašymo neteisėtumą, ji jokių veiksmų, dėl kurių V. P. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebūtų suimtas ar nepratęstas jo suėmimo terminas, neatliko ir šio prašymo teisėjoms L. Š. ir N. S. neperdavė. Nesidomėjo, kuri iš teisėjų nagrinėjo V. P. suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo klausimą, taip pat nežinojo, koks sprendimas buvo priimtas. Neatsimena, ar išnagrinėjus V. P. suėmimo klausimą, jai skambino D. J., tačiau pažymėtina, kad apklausos metu P. L. pripažino, jog tuo atveju, jei V. P. suėmimo klausimo sprendimas būtų pakliuvęs jai, ji tikriausiai nebūtų galėjusi būti objektyvi, kadangi D. J. gerbė ir toks jo prašymas ją įpareigojo bei suvaržė veiksmų laisvę. Tokiu atveju ji pati nebūtų nagrinėjusi V. P. suėmimo klausimo, o būtų ieškojusi galimybės, kad jį išspręstų kitos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos. Be to, nurodė, kad 2002 m. lapkričio mėn. teisėja N. S. jai pranešė, jog pas ją buvo atvykę STT agentai (t. 2, b.l. 144-146; 158-161).

Teisiamojo posėdžio metu P. L. taip pat patvirtino, kad 2002 m. lapkričio 27 d. – 28 d. jai skambino D. J. ir perdavė jai prašymą, kurio esmė buvo tokia: jei ji spręs V. P. suėmimo klausimą, galbūt galėtų nesuimti V. P. arba suimti trumpesniam laikotarpiui, o jei šį klausimą spręs kitas teisėjas, prašė tarpininkauti dėl V. P. nesuėmimo arba suėmimo trumpesniam terminui. Nurodė, kad V. P. suėmimo klausimą nagrinėjo teisėja N. S., tačiau ji į ją tikrai nesikreipė ir jokio prašymo dėl V. P. neperdavė. P. L. teigė supratusi, kad tokie D. J. prašymai yra per dažni, „išeina iš draugiškumo ribų“. Nors D. J. ir neminėjo, tačiau ji suprato, kad prašoma dėl asmens iš tos pačios kontrabandos bylos (t. 8, b.l. 221-222).

Teisėja N. S., priėmusi 2002 m. lapkričio 21 d. nutartį suimti V. P. bei 2002 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl jo suėmimo termino nepratęsimo, apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad jokio spaudimo ar įtakojimo dėl minėtų nutarčių priėmimo nebuvo. Pabrėžė sprendimą nepratęsti suėmimo termino V. P. priėmusi, vadovaudamasi savo teisine sąmone, niekieno neįtakojama, visi sprendimo motyvai yra išdėstyti nutartyje. Jos niekas, taip pat ir P. L., neklausė, kada į teismą suėmimo termino pratęsimo klausimo nagrinėjimui bus atvežtas V. P., kada ji rengs posėdį. Pabrėžė šiuo klausimu su teismo pirmininke nekalbėjusi. N. S. taip pat parodė, kad daugmaž 2002-11-15 – 2002-12-02 laikotarpiu pas ją į teismą buvo atvykęs Muitinės kriminalinės tarnybos ir STT pareigūnai, kurie domėjosi, ar jai nėra daromas tiesioginis ar netiesioginis spaudimas priimant sprendimus dėl kardomojo kalinimo skyrimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje kontrabandos byloje. Konkrečių pavardžių, kurie galėjo daryti spaudimą, pareigūnai jai neįvardijo. N. S. patvirtino nurodžiusi, kad jokio kišimosi į jos, kaip teisėjos, darbą priimant sprendimus šioje byloje nebuvo. Apie pareigūnų apsilankymą kitą dieną ji informavo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę P. L. (t. 1, b.l. 44-48). Teisme N. S. taip pat patvirtino, kad nagrinėjant V. P. suėmimo klausimus jai niekas spaudimo nedarė ir neįtakojo, koks turi būti priimamas sprendimas (t. 8, b.l. 191-203).

2003 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002 m. lapkričio 27 d., 16 val. 53 min., vykęs A. G. ir D. J. pokalbis, kurio metu A. G. informuoja D. J., jog “nori panašiai kaip ir aną kartą”, “vieną žmogų rytoj į Šiaurę atbogins”, “ten pratęsimas, nes aštuonias buvo gavęs”, nes “ne ji skyrė, o kita”. A. G. prašo “pakalbėti su ta”, nes “aštuonios (paros) taip jau mizernai buvo duota”, “ir dabar būt gerai”, kad “ji pati pasižiūrėtų ir kad nu…”. A. G. pokalbio metu taip pat nurodo, jog “ten atrodo bardakas, ar ten jinai gali ar vadovauja kam nors”, atkreipia D. J. dėmesį, kad jam “sakė, jog maždaug po pietų atves”. Į tai D. J. atsako, jog “tuoj jai paskambins dabar”. Šio pokalbio metu A. G. taip pat pamini, jog “tą, kur anąkart šnekėjo, be ginčo paleido”, nes niekas “nežiūri tų pagrindų”. A. G. nurodo, jog šį kartą “tik vieną ves”, o D. J. paklaustas atsako, kad jo pavardė “P.”. D. J. pasitikslina, ar čia “iš tos pačios serijos”, o A. G. patvirtina “jog tas pats, visi jie suka tą patį, bando”. D. J. A. G. užtikrina “gerai, iš karto dabar į mobilų suka”, “kad ji pati pasižiūrėtų”. A. G. nurodo, jog “dabar iš kito jam suka”, o po to į “jo turi paskambinti”. D. J. paprašo, kad A. G. “dėl viso pikto dar rytoj jam paskambintų”. Po to D. J. dar priduria, jog “jinai biški į gurklį… ir nėra jos darbe”, A. G. pritaria apie tai girdėjęs, jam taip pat sakę, kad “ten palaida bala, kas ką nori, tas tą daro”, jam sakę, jog “ten visiška nesąmonė, ten viskas darosi”. Baigiant pokalbį A. G. prašo D. J. , kad šis “pasistengtų”, o D. J. garantuoja, kad “pasistengs”, sutaria, jog “rytoj susiskambins” (t. 3, b.l. 60-71; 89-92).

2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti tokio turinio pokalbiai:

2002 m. lapkričio 28 d., 7 val. 45 min., tarp A. G. ir D. J. vykęs pokalbis, kur D. J. informuoja A. G. , kad jis “jau skambino”, “surado ją, ji ne darbe buvo”, “jai jau pasakė”, “šiandien iš ryto dar perskambins“. D. J. sako, kad “jinai kažko tai nori pakalbėti”, nes “gal ten kažkokie niuansai išlenda, neduok Dieve”, nurodo, jog “jis dabar skambina ir po to jam perskambins”. A. G. pataria, jog iš “kur kitur paskambintų”, “dėl šventos ramybės”.

2002 m. lapkričio 28 d., 9 val. 25 min., A. G. kalba su V. K. ir informuoja jį, kad ”vakar šnekėjo ir šiandien šnekėjo”, jam “sakė, kad vakar šnekėjo ir šiandien šnekės” ir “duos jam žinią”.

2002 m. lapkričio 28 d., 13 val. 07 min., vykusio pokalbio metu V. K. informuoja A. G. , jog “tą draugą rytoj veš pasivaikščioti”.

2002 m. lapkričio 28 d., 13 val. 13 min., vyksta A. G. pokalbis su D. J. . A. G. praneša D. J. , jog “pasivaikščiojimas įvyks rytoj”, nes “mulkina tuos žmones, išsidirbinėja ten”, “gudrūs, buria ir buria, daro, ką nori”. D. J. nurodo, kad jis “rytoj mėgins tada dar”, o iš principo ji sakė, jog “pasižiūrės ir jam pažadėjo”. A. G. perspėja, jog “tik atsargiau ten”.

2002 m. lapkričio 28 d., 17 val. 30 min., pokalbio tarp A. G. ir D. J. metu, D. J. savo pašnekovą, t.y. A. G. informuoja, kad “suskambino jis su ja, tai ji sako, kad iš ryto su jomis derins”, “sakė, jog pasižiūrės ten”.

2002 m. lapkričio 28 d., 17 val. 34 min., vyksta A. G. ir K. G. pokalbis, kur A. G. nurodo, kad pasakytų šitam, kad “kalbėjo” ir “kad sakė, kad lyg tai viskas tvarkoj bus”. K. G. atsako, jog “pasakys” (t. 3, b.l. 95-99; 100; 101; 102; 103-104; 105; 106-107).

2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002 m. lapkričio 29 d., 16 val. 20 min., vykęs pokalbis, kurio metu A. G. moteris praneša, kad vieną paleido) „ tai jai eina namo vienas, tas kitas, žinai” (t. 3, b.l. 95-99; 115).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopijos srities specialisto išvada Nr. 11-2277 nustatė, kad 2003 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotame 2002 m. lapkričio 27 d., 16 val. 53 min., pokalbyje yra A. G. ir D. J. balsai (t. 4, b.l. 42; 106-109).

Minėtoje specialisto išvadoje Nr. 11-2277 taip pat nustatyta, kad 2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotuose pokalbiuose, kurie vyko nuo 2002 m. lapkričio 28 d. iki 2002 m. gruodžio 12 d., užfiksuoti balsai yra A. G., D. J., K. G. ir V. K. (t. 4, b.l. 18-44; 45-81).

Kolegija, kaip ir ankstesniais atvejais, nesutinka su prokuroro prašymu V. K. ir A. G. veiksmus šioje nusikalstamoje veikoje vertinti kaip baigtą nusikaltimą ir tinkama jų veiksmų kvalifikacija pagal senąjį kodeksą laiko tokią: V. K. - 2000 m. LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., A. G. – 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., nes P. L. savanoriškai atsisakė pabaigti jų organizuotą nusikalstamą veiką, pati atsisakė spręsti suėmimo pratęsimo klausimą V. P. ir jų nurodymų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. neperdavė.

Dėl 2002-11-29 – 2002-12-01 nusikalstamos veikos, susijusios su V. K. , prokuroras prašo pripažinti kaltais A. G. – pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., D. J. – 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Toks prokuroro prašymas yra pagrįstas, todėl kolegija jį tenkina ir dėsto įrodymus, pagrindžiančius A. G. ir D. J. kaltę padarius nurodytas nusikalstamas veikas. Šioje nusikalstamoje veikoje nusikalstamų veikų schema yra kiek kitokia, t.y. kontrabandos byloje sulaikius V. K. , neteisėti prašymai, perduodami telefoninių pokalbių metu, prasideda ne nuo V. K. , o nuo A. G. , kuris savo ruožtu, kaip ir visais kitais atvejais, skambina D. J. , o šis – P. L. .

Apklaustas įtariamuoju A. G. nurodė, jog 2002 m. lapkričio mėn. pabaigoje jis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje kontrabandos byloje buvo sulaikytas ir jo dukters partneris V. K. Sužinojęs šį faktą, suprato, kad gali kilti skandalas dėl to, jog asmuo, įtariamas kontrabandos gabenimu, gyvena su teismo pirmininku dukra ir spauda, savaip interpretuodama šį faktą, gali jį kaip teisėją tapatinti su galimai nusikalstama veikla. A. G. teigimu, jis, siekdamas sužinoti dėl ko buvo sulaikytas V. K., paskambino D. J. ir paprašė jo pasidomėti šiuo klausimu, taip pat paprašė sužinoti, ar prokuratūra kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl V. K. suėmimo. Pažymėjo, kad pokalbio su D. J. metu jis pastarojo prašė pasidomėti „rimtai“. Teigia, žodį „rimtai“ vartojęs, nes norėjo, jog D. J. suprastų, jog tai jam yra svarbu. Tačiau pabrėžė pokalbių metu D. J. neprašęs, kad jis tarpininkautų, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas nesuimtų V. K. Atsimena, jog D. J. įvykdė jo prašymą pasidomėti dėl V. K. sulaikymo, nes minėjo, jog „tai rimti dalykai“, V. K. sulaikytas toje pačioje kontrabandos byloje (t. 2, b.l. 48-52).

Teisiamojo posėdžio metu A. G., apklausiamas dėl 2002-11-29 – 2002-12-01 nusikalstamos veikos, susijusios su V. K., parodė, jog (duomenys neskelbtini) valdybos išvažiuojamojo posėdžio, vykusio, kiek jis pamena, 2002 m. lapkričio 29 d., metu (prieš ar po posėdį, gal per pertrauką) su D. J. pasidalinęs savo abejonėmis ir pasakęs, kad „jam tie reikalai tapo kažkokie neaiškūs“. Jis D. J. pasakė, jog visais atvejais į jį kreipėsi dukters partneris V. K. ir kad jam „šitie dalykai nepatinka ir neaišku, ar čia su juo (V. K. ) pačiu kažkokių problemų nebus, kad jis taip domisi visais šitais reikalais“. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. A. G. tvirtinimu, jam važiuojant namo, paskambino žmona ir pasakė, kad sulaikytas V. K. Neneigia po tokio žmonos skambučio paskambinęs D. J. ir pasakęs, kad „ta problema, apie kurią jie kalbėjo prieš pusvalandį, jau yra, V. K. – sulaikytas“. Kažkada V. K. jam buvo minėjęs, jog jis su tais dalykais nėra susijęs, tačiau A. G. po žmonos praneštos informacijos paskambinęs D. J. paprašė pasidomėti „šiomis aplinkybėmis“. Tačiau kategoriškai paneigė D. J. prašęs pasirūpinti, jog V. K. nebūtų suimtas. Jį tiesiog domino informacija (ar V. K. sulaikytas laikinai, ar bus kreipiamasis dėl suėmimo ir pan.), kadangi V. K. buvo jo dukters draugas. Jo niekas neprašė tuo domėtis, tą darė savo iniciatyva. Paskambinęs D. J. pasakė, kad „ten dedasi negeri, rimti dalykai“. Iš tokių D. J. žodžių suprato, jog V. K. įtariamas kažkokių nusikaltimų padarymu. Teisiamojo posėdžio metu A. G. akcentavo D. J. neprašęs atlikti jokių, kaltinamajame akte su šia nusikalstama veika nurodytų, neteisėtų veiksmų. Neatsimena, iš kur sužinojo, kad V. K. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebuvo suimtas (t. 8, b.l. 108- 112).

Išteisintasis D. J. ikiteisminiame tyrime neneigė, kad 2002 m. lapkričio mėn. pabaigoje jam vėl paskambino A. G. Iš pokalbio su A. G. turinio suprato, kad šis nori, jog jis vėl paskambintų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L. ir paprašytų, kad ji neskirtų suėmimo sulaikytam įtariamajam arba pasižiūrėtų, kad to nepadarytų kitos teisėjos. A. G. nurodė, kad to sulaikyto įtariamojo pavardė yra K. Patvirtino šiuo prašymu skambinęs P. L., kuri jam pasakė, kad tą žmogų gali suimti, bet pažadėjo, jog „pasižiūrės“. Pabrėžė P. L. nevertęs ir neįtikinėjęs nesuimti V. K. Po pokalbio su P. L. jis paskambino A. G. ir pasakė, kad „jam (V. K. ) gali liūdnai baigtis“. Daugiau A. G. neskambino. Teigia, kad A. G. jam buvo minėjęs, jog jo dukra K. G. turi partnerį ar jaunikį, kurio pavardė – K., tačiau neatsimena, kada A. G. tą sakė. Vėliau, 2002 m. lapkričio mėn., V. K. sulaikius kaip įtariamąjį, A. G., prašydamas kreiptis į P. L., kad ši ar kitos teisėjos neskirtų sulaikytam įtariamajam suėmimo, nurodė, jog sulaikytasis ir yra jo dukros draugas V. K. . D. J. tvirtinimu, žinodamas šį faktą, jis suprato, kad A. G., prašydamas kreiptis į P. L., kad V. K. nebūtų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, turėjo asmeninį interesą, kadangi bandė V. K., kaip savo šeimos narį, dukros artimą draugą gelbėti nuo suėmimo (t. 2, b.l. 93-94; 101-105).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. J. parodė, jog prieš (duomenys neskelbtini) valdybos posėdį ar po jo A. G. jam minėjo, kad jį domins informacija, susijusi su artimu žmogumi, nurodė jo pavardę – K., tačiau daugiau nieko apie jį nepasakė. Tą dieną, kai vyko (duomenys neskelbtini) valdybos posėdis, jam paskambino A. G. ir pasakė vėl norintis iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo gauti informacijos, t.y. A. G. pasakė, jog V. K. yra sulaikytas ir paprašė paskambinus į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą išsiaiškinti, ar bus kreipiamasi dėl V. K. suėmimo, kas ir kada šį klausimą nagrinės. Teigia iš A. G. susijaudinusio balso tembro supratęs, kad ši informacija jam yra labai svarbi. Tiksliai neatsimena, bet A. G. lyg ir minėjo, kad tas žmogus, t.y. V. K. yra lyg giminaitis, lyg dukters partneris. Tuomet jis paskambino P. L. ir pasakė, kad „žmogus domisi asmeniu, kurio pavardė K. “. P. L. jam pasakė, kad „dabar važiuoja į (duomenys neskelbtini), posėdžio nėra, jokios medžiagos nežino, bet, jeigu bus medžiaga, tai šitam žmogui gali būti blogai ir jis bus suimtas“. Teigia nežinantis, ar P. L. V.K. pavardė, ką nors sakė ar ne. Minėtą pokalbio turinį su P. L. jis paskambinęs perdavė A. G. Teismui D. J. patvirtino nežinojęs, koks buvo priimtas sprendimas dėl V. K. Taip pat pabrėžė, kad A. G. neprašė, jog V. K. nebūtų skirtas suėmimas, tokio prašymo jis neperdavė ir P. L. (t. 8, b.l. 123-127).

P. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad 2002 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio pradžioje paskambino D. J., pasakė, jog (duomenys neskelbtini) rajono teisėsaugos pareigūnų tiriamoje byloje yra sulaikytas asmuo, pavarde K., o prokuratūra kreipsis dėl jo suėmimo. Patvirtino, jog D. J. jos aiškiai paprašė, kad šio asmens, t.y. V. K., jei spręs suėmimo klausimą, nesuimtų. Nepamena, ką jam atsakė, t.y. neatsimena, ar pažadėjo šį prašymą patenkinti, ar žadėjo šį klausimą suderinti ir jam perskambinti. D. J. neminėjo, kokio nusikaltimo padarymu V. K. yra įtariamas, kur tiriama byla, kodėl reikia jo nesuimti, tačiau nurodė, kad šiuo klausimu jo tarpininkauti paprašė „kitas asmuo“. Taip pat neatsimena, kada konkrečiai skambino D. J. – ar prieš dieną iki jo atvedimo į teismą, ar klausimo dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo V. K. sprendimo dieną. Pripažino supratusi, kad šis D. J. prašymas buvo neteisėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ji (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininką D. J. gerbė kaip kvalifikuotą bei autoritetingą teisėją, jam tiesiogiai atsakyti, kad prašymo netenkins, buvo nepatogu. Neatsimena, ką konkrečiai ji atsakė į D. J. prašymą. Ikiteisminiame tyrime P. L. parodė, jog 2002 m. gruodžio 1 d., sekmadienį, pagal iš anksto sudarytą teisėjų budėjimo grafiką, budėti bei kardomųjų priemonių skyrimo klausimus spręsti turėjo teisėja L. Š. Kadangi ji (L. Š.) gyveno Rokiškyje ir dėl asmeninių priežasčių tą dieną į budėjimą atvykti negalėjo, su L. Š. iš anksto, t.y. 2002 m. lapkričio 29 d., penktadienį buvo sutarta, jog teisme, sprendžiant suėmimo klausimus, pavaduos ji pati (P. L.). Tiksliai neatsimena, ar 2002 m. gruodžio 1 d. jai tiesiogiai paskambino prokuroras G. Č. ir nurodė, jog kreipsis dėl suėmimo paskyrimo, ar paskambino teisėja L. Š., informuodama, kad prokuroras kreipsis dėl suėmimo paskyrimo bei paprašė ją pavaduoti. Tačiau P. L. patvirtino 2002 m. gruodžio 1 d. šia tema telefonu kalbėjusi tiek su prokuroru G. Č., tiek su teisėja L. Š. Parodė, jau ketinusi vykti į teismą, tačiau, iš prokuroro sužinojusi, kad bus kreipiamasi dėl suėmimo paskyrimo V. K., ji, nenorėdama vykdyti anksčiau nurodyto D. J. prašymo, nusprendė į teismą iš viso nevykti ir V. K. suėmimo klausimo nenagrinėti. Manė, kad negalės priimti objektyvaus sprendimo, be to, buvo ir asmeninių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo vykti į teismą. Pažymi telefonu susisiekusi su prokuroro G. Č., kuriam pasakė, jog dėl asmeninių priežasčių atvykti negalės ir pasiūlė šį klausimą derinti su teisėja L. Š. Teigia, jog, pirmadienį atvykusi į darbą, sužinojo, kad V. K. suėmimo klausimą sprendė teisėja N. S., kuri priėmė nutartį atsisakyti skirti suėmimą. Pabrėžė, kad, suvokdama D. J. prašymo neteisėtumą, pati jokių veiksmų, kad V. K. nebūtų suimtas, neatliko, su prašymais dėl jo nesuėmimo į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas L. Š. ir N. S. nesikreipė (t. 2, b.l. 140-142; 158-161). Šiuos parodymus P. L. patvirtino akistatos su D. J. metu (t. 2, b.l. 89-91).

Teisme P. L. davė analogiškus parodymus, išdėstydama tokias pat aplinkybes, susijusias su 2002-11-29 – 2002-12-01 nusikalstama veika dėl V. K. Pabrėžė, jog nors ir neatsimena, ką konkrečiai atsakė D. J. į jo prašymą, tačiau patvirtino leidusi jam suprasti, kad niekuo padėti negalės. D. J. prašymo niekam neperdavė, nesidomėjo, koks buvo priimtas sprendimas dėl V. K. (t. 8, b.l. 222-227).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras G. Č. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajam V. K. Šis pareiškimas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo atmestas, t.y. priimta nutartis atsisakyti paskirti suėmimą V. K. Pareiškimą nagrinėjo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja N. S. (t. 5, b.l. 121; 126).

Apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime ir teisme prokuroras G. Č. patvirtino, jog jam 2002 m. gruodžio 1 d. su pareiškimu kreipusis į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl suėmimo paskyrimo įtariamajam V. K. ir susisiekus su tądien budėjusia teisėja L. Š., ši jį informavo, kad dėl šeimyninių priežasčių atvykti į teismą negalės bei pažadėjo susisiekti su teismo pirmininke P. L., kad ji išspręstų suėmimo klausimą. Parodė, kad po pokalbio su teisėja L. Š. jam paskambino (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L., pasidomėjo, kokioje byloje ir dėl kokio asmens bus kreiptasi spręsti suėmimo skyrimo klausimą. Jis nurodė, kad toje pačioje kontrabandos byloje, galbūt paminėjo, kad kreipsis dėl suėmimo skyrimo V. K. Teigia, kad vėliau jam perskambino P. L. ir pasakė, kad dėl asmeninių priežasčių negali atvykti į teismą ir pasiūlė dar kartą paskambinti teisėjai L. Š. Parodė su teisėja L. Š. susitaręs, kad šį suėmimo skyrimo klausimą vietoj jos išspręs teisėja N. S. Patvirtino, kad teisėja N. S. 2002 m. gruodžio 1 d. jo pareiškimo netenkino ir priėmė nutartį atsisakyti skirti suėmimą V. K. Apklausiamas G. Č. nepaneigė, jog teisėjoms N. S. arba L. Š. galėjo pasakyti nenorintis, kad suėmimo skyrimo V. K. klausimą nagrinėtų P. L., tačiau pabrėžė pačiai P. L. to nesakęs (t. 1, b.l. 88-93; t. 8, b.l. 162-176).

(Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja L. Š., apklausta liudytoja, parodė 2002 m. gruodžio mėn., tikslios datos neatsimena, pagal iš anksto sudarytą grafiką turėjusi savaitgalį budėti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Sekmadienį jai paskambino prokuroras ir pranešė, kad kreipsis dėl suėmimo skyrimo įtariamajam kontrabandos byloje. Kadangi ji su teismo pirmininke P. L. iš anksto buvo sutarusi, jog ji tą dieną į teismą atvykti negalės, tai skambinusiam prokurorui nurodė skambinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei P. L. Po kiek laiko jai paskambino pati P. L., ir atsiprašydama pasakė, jog negalės jos pavaduoti bei išspręsti kardomojo kalinimo skyrimo klausimą, kadangi blogai jaučiasi. Liudytoja L. Š. teigimu, tuomet ji paskambino teisėjai N. S. ir paprašė už ją pabudėti. Teisėja N. S. sutiko vietoj jos išspręsti suėmimo skyrimo klausimą, tačiau, kaip šis klausimas buvo išspręstas, koks buvo priimtas sprendimas, ji nežino ir tuo nesidomėjo (t. 2, b.l. 49-52). Teisme L. Š. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo parodymus, nurodydama analogiškas aplinkybes. Tačiau L. Š., nesutikdama su N. S. parodymais, paneigė jais sakiusi „atvažiuok tu, nes teismo pirmininkės nenori“ ir pabrėžė, jog vienintelė priežastis, dėl kurios ji N. S. prašė pavaduoti, buvo ta, kad P. L. dėl blogos sveikatos būklės atvažiuoti negalėjo (t. 8, b.l. 181-191).

Apklausta liudytoja N. S. patvirtino 2002 m. gruodžio 1 d., sekmadienį, sprendusi suėmimo skyrimo V. K. klausimą ir priėmusi nutartį atsisakyti skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal iš anksto patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjų budėjimo savaitgaliais grafiką, tą dieną turėjo budėti ne ji, o teisėja L. Š. Parodė, kad 2002 m. gruodžio 1 d., apie 12 val., jai paskambino teisėja L. Š., kuri informavo, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje tiriamoje kontrabandos byloje prokuroras kreipėsi dėl suėmimo skyrimo, ir teisėja L. Š. paprašė vietoj jos išnagrinėti šį prokuroro pareiškimą. Teigia, jog L. Š. jai paaiškino pati negalinti atvykti į teismą, kadangi neturi transporto priemonės, su kuria galėtų atvažiuoti, be to, nėra kam palikti mažą vaiką. Pažymėjo, kad teisėja L. Š. jai minėjo, jog iš anksto buvo susitarusi su teismo pirmininke P. L., kad ši vietoj jos tą sekmadienį pabudės, tačiau prokuroras nenori, kad pastaroji, t.y. P. L. nagrinėtų kardomojo kalinimo klausimus toje byloje. Patvirtino iš kolegiškumo sutikusi išnagrinėti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo skyrimo V. K. Nutartį, kuria atsisakė skirti V. K. suėmimą, priėmė, kadangi pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis susijęs su šia kontrabanda. Visi sprendimo motyvai yra nurodyti 2002 m. gruodžio 1 d. nutartyje, jokio spaudimo ar neprocesinių prašymų dėl nesuėmimo nebuvo. Tokį sprendimą padarė, vadovaudamasi teisine sąmone ir atsižvelgdama į bylos medžiagą (t. 2, b.l. 44-48). Teisiamojo posėdžio metu N. S. taip pat patvirtino savo kolegės L. Š. prašymu, vietoj jos išnagrinėjusi prokuroro prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V. K. Nutartimi, kuria atsisakė skirti pastarajam suėmimą, priėmė atsižvelgdama į jai pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei vadovaudamasi teisine sąmone. Tokio sprendimo niekas neįtakojo, jokių neprocesinių prašymų nebuvo (t. 8, b.l. 191-197).

Toliau kolegija dėsto telefoninių pokalbių medžiagą, reikšmingą 2002-11-29 – 2002-12-01 nusikalstamai veikai, susijusiai su V. K. :

2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti šie pokalbiai:

2003 m. lapkričio 29 d., 15 val. 52 min., A. G. ir jo žmonos R. G. pokalbis, kur R. G. praneša, kad “sulaikė dviem parom”, A. G. atsako, jog “buvo aišku, matėsi iš visko”, sako, kad “kalbės, jau kalbėjo, bet dar nepilnai”. R.G. nurodo, jog “blogai, nes viena s atpažino”, “daugiau nieko, tik tiek, vienas”, prašo, kad “kalbėtų su kuo dar reikia”.

2002 m. lapkričio 29 d., 15 val. 53 min., A. G. ir D. J. pokalbis, kurio metu A. G. nurodo, jog “ta problema jau yra”, “tas su k. pavarde jau dviem”, “jie bandys turbūt vėl tą patį daryt” (suiminėti), todėl reikia “labai labai rimtai pažiūrėt”, nes “jeigu šiandien penktadienis, tai vyks sekmadienį” (2002 m. gruodžio 1 d.), prašo, kad D. J. “nepagailėtų nieko”, “nuvažiuotų, ar ką nori darytų”. D. J. prašo paskambinti rytoj, tačiau A. G. sako jam “šiandien šnekėti reikia”, nes “čia labai rimta šneka”. D. J. nurodo, jog „kuo gali tuo…”. A. G. dar kartą sako, jog “čia rimtesnė kalba”, o D. J. pažada “iš karto P. skambinti” ir “sakyti, kad K., reikia dėti visas pastangas”, garantuoja A. G. , jog “daro viską, ką gali”, “tuoj ir skambins”, nurodo A. G. , jog “jinai sakė, kad tie, kur TT baigiasi (STT) labai tuo domisi”. A. G. prašo, jog “čia su šauktuku”, o D. J. atsako, jog “skambina jau”.

2002 m. lapkričio 29 d., 15 val. 59 min., A. G. ir D. J. pokalbis, kur D. J. praneša, jog “pagavo bevažiuojančią”, ji “nelabai nori, jaučia kažką tai biškį”, “pasakos galas gali būti liūdnas”, bet nurodė, kad jam “perskambins dar rytoj” ir “iš principo viskas normaliai” ir už tai “daug daug reikės saldainių” ir “jei viskas normaliai, tuos saldainius ir jie užvalgys su likeriu”. A. G. garantuoja, jog “atveš šitų dalykų”, dėl to “jis gali būti ramus”.

2002 m. lapkričio 29 d., 16 val. 02 min., pokalbio, vykusio tarp A. G. ir D. J. metu, pastarasis dar kartą A. G. užtikrina, jog “ji jam rytoj perskambins ir jeigu jau dabro, tai pati viską tenai padaro, o po to su saldainiais”. A. G. dar kartą prašo D. J. , jog šis pasižiūrėtų rimtai (t. 3, b.l. 95-99; 109; 110-111; 112-113; 114).

2003 m. balandžio 16 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti še pokalbiai:

2002 m. lapkričio 30 d., 11 val. 26 min., K. G. pokalbis su G. S., kurio metu G. S. jai sako, jog ji elgtųsi „ramiai, neimtų į plaučius“, nes tai „gaidžių paskutinis pasispardymas“, „ten bezpriediela daro“, „buvo susitikęs su žmogumi, kuris iš tų pažįsta vieną“, „sako ten durniai, kad ir pažįsta žmogų, bet prie jo neprieisi“. K. G. informuoja, jog „mano išvažiavo, žinai, nuveš, ten paduos tai bobai, kad ji tenai nerašytų nieko daugiau“, nes „jei pasodins, tai nagus graušim“. G. S. sutinka ir atsako, kad „iš tikrųjų tai gerai apsidrausti“, o K. G. galvoja, jog „nieko čia bus gerai, patampys, patampys ir viskas“.

2002 m. lapkričio 30 d., 17 val. 25 min., vykusio pokalbio metu K. G. ir G. S. kalba apie prieš V. K. surinktus įrodymus bei apie tai, kas juos galėjo duoti. K. G. svarsto, ar „V.“ (V. P.) negalėjo pasakyti, žiūrėk, jį laikė, laikė ir paleido“, „matyt kažką tai, ko nesitiki turi, nes šiaip ant durniaus nelaikys“. G. S. sako „kaip ant durniaus nelaikys, juk dar dviejų parų nesuėjo“, teigia, kad „labai svarbu žinoti, veš jį kur – ar į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini)“. K. G. atsako, jog „kiek suprantu, jis (duomenys neskelbtini)“, o G. S. aiškina, kad „visuose miestuose eina sutvarkyti, svarbu žinoti, kur jis yra, kuriame kampe“. K. G. nurodo, jog „pratęsinėt veš jį jau rytoj“ (2002 m. gruodžio 1 d.) (t. 3, b.l. 157-162; 165; 166-167).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopijos ekspertizė Nr. 11-2277 pateikė išvadą, kad 2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotuose pokalbiuose, kurie vyko nuo 2002 m. lapkričio 28 d., 17 val. 34 min., iki 2002 m. gruodžio 16 d., 21 val. 41 min., t.y. ir anksčiau cituotose pokalbiuose, yra užfiksuoti A. G., D. J., K. G., R. G. balsai (t. 4, b.l. 30-31; 45-81). Minėtoje ekspertizės išvadoje taip pat nustatyta, kad 2003 m. balandžio 16 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole esančiuose 2002 m. lapkričio 29 d. nuo 9 val. iki 2002 m. lapkričio 30 d., 17 val. 25 min. vykusiuose pokalbiuose užfiksuoti K. G. ir G. S. balsai (t. 4, b.l. 44; 180-181).

Vis dėlto kolegija, sutikdama su prokuroro prašymu pripažinti dėl šios nusikalstamos veikos A. G. kaltu pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., o D. J. kaltu pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., negali sutikti su prokuroro nurodyta jų veiksmų kvalifikacija pagal senąjį BK, t.y. tiek A. G. , tiek D. J. pripažįstant kaltais pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Iš byloje užfiksuotų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad A. D. J., o šio P. L. perduotas prašymas sukliudė jai išnagrinėti prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V. K. P. L. pripažino, kad nenorėdama atlikti D. J. prašomų veiksmų, suprasdama jai perduoto prašymo neteisėtumą, nusprendė į teismą nevykti ir V. K. suėmimo klausimo nenagrinėti, kadangi manė „negalėsianti priimti objektyvaus sprendimo“. Nenustatyta, kad D. J. prašymą neskirti kardomosios priemonės – suėmimo V. K. ji būtų perdavusi kitoms teisėjoms – N. S. ir L. Š. Vadinasi, A. G. ir D. J. šioje nusikalstamoje veikoje padarė vieną baigtą nusikaltimą, t.y. taip paveikė (duomenys neskelbtini) rajono teismo pirmininkę P. L., kad ji negalėjo išnagrinėti bylos, ir pasikėsino paveikti kitas šio teismo teisėjas, jei šios nagrinėtų V. K. suėmimo skyrimo klausimus, t.y. antruoju atveju nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. G. ir D. J. valios, kadangi P. L. jų nurodymų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š neperdavė. Tad A. G. ir D. J. veiksmai kvalifikuojami pagal 1961 m. LR BK 298 str. 1 d., 16 str. 2 d., 298 str. 1 d.

Pagrįstu laikytinas ir tas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kuriuo prašoma dėl 2002-12-01 – 2002-12-16 nusikalstamos veikos, susijusios su V. K. , pripažinti kaltu A. G. pagal 2000 m. LR BK 228 str. 2 d., 1961 m. LR BK 298 str. 1 d. Tačiau kolegija dėl anksčiau įvardintų priežasčių nesutinka A. G. veiksmus dėl kišimosi į teismo veiklą įvertinti kaip baigtą nusikaltimą ir jo padarytą nusikalstamą veiką laiko pasikėsinimu mėginti bet kokia forma paveikti prokuroro skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2002-12-01 nutarties nagrinėjusį (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėją A. Š., norint sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą teisme, t.y. A. G. veiksmus šioje dalyje kvalifikuojant pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 298 str. 1 d., nes nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi D. J. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką ir A. G. nurodymų (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui A. Š. , nagrinėjusiam prokuroro skundą, neperdavė.

Taigi kolegija mano byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių A. G. pripažinti kaltu padarius šiuos nusikaltimus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti V. K. suėmimą, 2002 m. gruodžio 5 d. buvo paduotas skundas, kuris apygardos teismui išsiųstas 2002 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme šis prokuroro skundas buvo gautas 2002 m. gruodžio 11 d. ir tą pačią dieną buvo išnagrinėtas. Skundą nagrinėjo teisėjas A. Š., kuris nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 1 d. nutartį (t. 5, b.l. 128-129; 130; 133-134).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime A. G. atsisakė duoti parodymus dėl 2002-12-01 – 2002-12-16 nusikalstamos veikos, susijusios su V. K. (t. 2, b.l. 73), o teisme parodė, kad sužinojęs (iš ko sužinojo, neatsimena), jog V. K. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nebuvo suimtas, jis paskambino D. J. ir paprašė pasidomėti, ar apylinkės teismo nutartis bus apskųsta ir jei taip, tai kas ir kada ją apygardos teisme nagrinės. Pabrėžė tai daręs, kadangi jam buvo įdomu, viskas buvo jo iniciatyva. Be to, šis klausimas rūpėjo ir jo žmonai R. G., kuri klausė, kas atsitiko, kodėl V. K. buvo sulaikytas, ji prašė pasiteirauti informacijos, pasikalbėti „su kuo reikia“ ir sužinoti, kas atsitiko. Kiek atsimena, jam kalbantis su žmona tokių pasakymų kaip „kažką daryti, kad paleistų“ nebuvo. Teigia, kad gal D. J., o gal pats V. K. pasakė, jog nutartis bus apskųsta bei kas ir kada ją nagrinės. Pažymėjo D. J. klausęs, kokiais argumentais yra skundžiama ši apylinkės teismo nutartis. Neatsimena, ar D. J. jam juos nurodė ar ne. A. G. teigimu, D. J. jo prašymą nei vykdė, nei atsisakė vykdyti, jie pasikalbėjo ir tuo viskas baigėsi. Paneigė D. J. prašęs imtis kokių nors priemonių, kad apygardos teisme būtų atmestas skundas. Pabrėžia, jog to nėra užfiksuota nė viename telefoniniame pokalbyje (t. 8, b.l. 108-112).

Išteisintasis D. J. ikiteisminiame tyrime 2003 m. liepos 18 d. apklausos metu patvirtino 2002 m. gruodžio mėn. A. G. prašymu domėjęsis, kaip (duomenys neskelbtini) apygardos teisme bus išnagrinėtas prokuroro skundas dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti kardomąją priemonę – suėmimą įtariamajam V. K. Parodė šiuo klausimu kreipęsis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėją A. Š. (t. 2, b.l. 93-94). Tačiau jau 2003 m. liepos 22 d. atliekant papildomą įtariamojo apklausą jis kategoriškai paneigė kreipęsis į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus ir pabrėžė jokių klausimų nederinęs. Neišdrįsdamas neigiamai atsakyti į A. G. prašymą jis pamelavo šnekėjęs su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjais ir sakęs, jog „gali būti, kad skundas bus atmestas“. Meluodamas A. G. jis galėjo pasakyti frazę „rimta chebra“. Nežino, kuo baigėsi skundo nagrinėjimas, jis net nežino, ar toks skundas iš viso buvo paduotas. Specialiai šiuo klausimu tikrai nesidomėjo, tačiau iš kažkur, galbūt iš spaudos sužinojo, kad skundą nagrinės teisėjas A. Š. Pažymėjo, jog kažkokiu metu atsitiktinai sutiko teisėją A. Š., kurį užklausė dėl V. K. Jis iš A. Š. sužinojo, kad V. K. yra „kažkoks kontrabandininkas, kad ir A. J. anksčiau buvo kažkokį skundą toje byloje nagrinėjęs“ (t. 2, b.l. 101-105). 2003 m. gruodžio 4 d. apklausos metu D. J. dar kartą paneigė 2002 m. liepos 18 d. duotus parodymus, pabrėždamas, jog tie parodymai yra neteisingi, jis suklydo nurodydamas, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėją A. Š. (t. 2, b.l. 118-121).

Teisme D. J. teigė, jog A. G. galbūt ir prašė informacijos, susijusios su skundo dėl atsisakymo suimti V. K. nagrinėjimu (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, tačiau patvirtino A. G. jokių konkrečių duomenų nesuteikęs. Nesakė nei kas, nei kada tą klausimą nagrinės. Pabrėžė, kad galbūt A. G. prašė tik pasidomėti, tačiau jokiu būdu neprašė, kad būtų atmestas skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta V. K. skirti suėmimą, taip pat neprašė pakalbėti su teisėjais, kad šie atmestų skundą. Patvirtino nežinojęs ir nesidomėjęs, kas (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinės prokuratūros skundą, nei su vienu apygardos teismo teisėju apie tai nekalbėjo. Pažymėjo, jog, nenorėdamas bendrauti su apygardos teismo teisėjais, A. G. jis meluodamas pasakė, kad jo prašomą informaciją gaus ir gal pajuokaudamas pasakė, kad „rimta chebra“ žadėjo, t.y. tokius žodžius A. G. galėjo pasakyti tik juoko forma. Nurodė su apygardos teismo teisėju nieko bendro neturėjęs (t. 8, b.l. 127-131).

(Duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas A. Š., nagrinėjęs prokuroro skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 1 d. nutarties, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai patvirtino, jog nei skundo nagrinėjimo dieną, nei anksčiau jam joks poveikis nebuvo daromas. Prokuroro skundą atmetė todėl, kad bylos aplinkybės rodė nesant būtinumo V. K. skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, visi motyvai yra išdėstyti nutartyje. Neprisimena, kad jo kas nors būtų klausęs, koks buvo priimtas sprendimas. Ikiteisminiame tyrime parodė, kad daugmaž po poros dienų ar savaitės jis atsitiktinai (duomenys neskelbtini) apygardos teisme sutiko D. J. Nereikšmingo asmeninio pokalbio metu D. J. paklausė, ar jis (A. Š.) nagrinėjo skundą dėl V. K. nesuėmimo. Atsakė, kad šį skundą nagrinėjo jis ir paliko galioti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartį. Jis D. J. taip pat paminėjo, kad tai ta pati kontrabandos byla, kurioje 2002 m. liepos mėn. teisėjas A. J. nagrinėjo skundą dėl brolių R. nesuėmimo. Teisme liudytojas A. Š. pabrėžė, kad minėtas pokalbis su D. J. įvyko po posėdžio, t.y. kai jau buvo priimtas sprendimas (t. 1, b.l. 59-62; t. 8, b.l. 132-135).

2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole yra užfiksuotas 2002 m. gruodžio 1 d., 15 val. 49 min., vykęs A. G. ir D. J. pokalbis, kurio metu A. G. padėkoja už suteiktą paslaugą bei prašo, kad D. J. “pas žmogų pirmadienį nueitų, kad pasiruoštų”, nes “reikia toliau, kad pasižiūrėtų”, kad ”normaliai, protingai”, nes “po to žinai”. D. J. sutinka, kad “aišku, aišku” bei nurodo, jog “ji ko tai užsislaptinus”. A. G. sako, jog “ne pas šitą, reikia, kad toliau pasižiūrėtų”, o D. J. žada “pabandyti” (t. 3, b.l. 95-99; 120-121).

2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoti žemiau nurodyto turinio pokalbiai:

2002 m. gruodžio 2 d., 10 val. 55 min., A. G. ir dukters K. G. pokalbis, kurio metu A. G. jai sako, kad “reiks pasižiūrėti ir kitam servise” (apygardos teisme), nes “matomai gali būti vis tiek” (bus paduotas skundas).

2002 m. gruodžio 6 d., 9 val. 54 min., A. G. ir D. J. pokalbis, kur pastarasis A. G. praneša, jog jam “skambino iš šiaurės Lietuvos”, “yra dokumentai”, “jau kreipėsi”, “jis jau atėjo, suderino ir šiandien perskambino apygardai ir šitie žino”. D. J. prašo A. G. , kad “jis tada biškį,…kaip sako”. A. G. atsako patikrina viską supratęs ir dar kartą prašo, kad šis “pasižiūrėtų ten viską”.

2002 m. gruodžio 6 d., 10 val. 49 min., vykusio pokalbio metu A. G. informuoja pašnekovę K.G., jog “tolimesniajame servise tenai popieriai atėjo”, “ten paderino, kad suremontuotų”, klausia ”ar jis (V. K. ) žino, kad yra taip”, nes “jei nereikia, jis pasakys, jog nereikia”. Pašnekovė abejoja, ar jis (V. K. ) žino, o A. G. nurodo, kad “jo jam nepatinka ten” ir, kad jis “galvotų, jog labai net reikia” (t. 3, b.l. 95-99; 122-124; 125; 126).

2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuoto tokie pokalbiai:

2002 m. gruodžio 7 d., 15 val. 06 min., A. G. ir D. J. pokalbis, kurio metu D. J. A. G., kuris nuogąstauja “kad ten kokia nesąmonė nesigautų”, nurodo, jog “viskas suderinta”, “sušnekėta”, “jam pažadėjo rimta chebra”, tačiau “penktadienį jie dar neturėjo knygos”, bet kai “knygyne pasirodys knyga, tai iš kart”, nes “viskas suderinta, užsakyta”, “pirmadienį turbūt tik gaus”, “jau suderinta, kas skaitovas bus”.

2002 m. gruodžio 11 d., 15 val. 07 min., vykusio pokalbio tarp A. G. ir D. J. metu D. J. nurodo, kad “viskas bus kitą savaitę”, jam sakė, jog “gerai bus”.

2002 m. gruodžio 16 d., 21 val. 14 min., užfiksuotas A. G. ir D. J. pokalbis, kur A. G. nurodo, kad “dar kartą skambina, norėdamas pasiklaust”, o D. J. į tokį klausimą atsako, kad “tenai viskas tvarkoj”.

2002 m. gruodžio 16 d., 19 val. 50 min., A. G. ir V. K. pokalbis, kurio metu V. K. praneša, jog “gavo pranešimą, kad trečiadienį, ketvirtą pas Š. A. ”. A. G. nurodo, kad jis “prieš, visai neseniai kalbėjo” ir jam “dar kartą sakė, kad tvarka”. V. K. sako, jog “jis norėjo tik paklaust, primint, bet jeigu jau kalbėjo”, o A. G. jį užtikrina, kad “paklausė”, “viskas tvarkoj” (t. 3, b.l. 95-99; 127-129; 132-133; 138-139; 140-141).

2003 m. lapkričio 27 d. fonoskopijos ekspertizė Nr. 11-2277 pateikė išvadą, kad 2003 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotuose pokalbiuose, kurie vyko nuo 2002 m. lapkričio 28 d., 17 val. 34 min., iki 2002 m. gruodžio 16 d., 21 val. 41 min., t.y. ir anksčiau cituotose pokalbiuose, yra užfiksuoti A. G., D. J., K. G., R. G. balsai (t. 4, b.l. 30-31; 45-81).

Dėl V. K. apeliacinio skundo argumentų

V. K. skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d. ir 4 d., yra niekuo nepagrįstas. Jau anksčiau aptarti ir nuosprendyje įvertinti įrodymai rodo, kad jo kaltumas padarius nusikalstamas veikas neginčijamai įrodytas, o jo nusikalstami veiksmai įvertinti pritaikius tinkamus įstatymus.

Negalima sutikti su V. K. skundo argumentu, jog A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, kuriuose nėra duomenų apie tai, kad jis prašė A. G. padėti jam dėl brolių V. ir M. R., G. A. R. bei V. P. suėmimo, nesuėmimo ar suėmimo termino pratęsimo. Kolegija, įvertinusi A. G. viso proceso metu duotus parodymus, konstatuoja, kad jis, apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir teisme, išties buvo nenuoseklus: 2002-07-18 A. G. pirmąkart apklausiamas įtariamuoju pripažino, jog skambino D. J. ir kalbėjosi apie V. ir M. R., G. A. R. ir prašė pasidomėti jų sulaikymo aplinkybėmis (t. 2, b.l. 47). Tuo tarpu apklausiamas įtariamuoju 2002-07-21 A. G. paaiškino, jog nepamena, ar prašė D. J. tarpininkauti, kad V. ir M. R. nebūtų suimti, prašė tik pasidomėti (t. 2, b.l. 48-52). Tolimesnėje apklausoje A. G. jau tvirtino, kad D. J. neprašė tarpininkauti, jog V. ir M. R. nesuimtų, tačiau pripažino daug kartų skambinęs D. J. dėl V. ir M. R., G. A. R., V. P., paties V. K. ir prašė pasidomėti jų sulaikymo aplinkybėmis, po to iš D. J. gautus atsakymus rūpimais klausimais perduodamas V. K. Suėmus V. K. paskambino D. J. ir prašė pasidomėti “rimtai”. A. G., papildomai apklaustas įtariamuoju ir išklausęs telefoninių pokalbių išklotines, pripažino, jog pokalbiuose su V. K., D. J. ir K. G. yra jo balsas, tačiau paaiškinti, ką reiškia atitinkamos frazės, kaip antai: “šnekėjausi su žmogumi, kad išspręstų tenai”, “garantavo, kad išspręs tą reikalą”, “su ja susitarė, ji pati gali pasiimti”, “saldainiai”, “šitie dalykai” paaiškinti atsisakė, nurodydamas , jog šių aplinkybių neatsimena. Visais atvejais D. J. skambino savo dukters partnerio V. K. prašymu. A. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, pripažino daugkartinius skambučius D. J., tačiau neigė prašęs, kad kontrabandos byloje nebūtų suimtas kuris nors įtariamasis (t. 8, b.l. 73-110).

Taigi esant tokiems A. G. parodymams tikrai negalima laikyti, kad jo parodymai yra konkretūs ir nuoseklūs.

Negalima sutikti su V. K. skundo teiginiu, jog išteisintoji P. L. ir liudytoja N. S. nepatvirtino, kad joms buvo daromas poveikis priimant sprendimus dėl V. ir M. R., G. A. R. ir V. P. suėmimo ar nesuėmimo. Iš P. L. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, (t. 2, b.l. 140-142; 144-146; 150-154; 155-157; 158-161) matyti, jog dėl visų nusikalstamų veikų jai prieš posėdžius skambino D. J. su prašymu nesuimti V. ir M. R., G. A. R., V. K. , o V. P. nepratęsti suėmimo termino. V. ir M. R. bylas išnagrinėjo pati, o G. A. R., V. K., V. P. – kitos teisėjos, kurių ji taip pat prašė nesuimi tų asmenų, nes to prašė D. J. .

P. L., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės pakeitė parodymus dėl D. J. prašymo V. ir M. R. atžvilgiu – ji savaip pradėjo interpretuoti pokalbį su D. J., aiškino, jog šis prašė jos minėtiems asmenims skirti suėmimą ne mėnesiui, o trumpesniam laikotarpiui, gal savaitei. Jokio prašymo iš D. J. pusės neskirti suėmimo V. ir M. R. nebuvo (t. 8, b.l. 51-70). Pripažino, kad D. J. skambino jai dėl V. P. ir V. K. su prašymu jiems neskirti kardomojo kalinimo (suėmimo) (t. 8, b.l. 222-226).

Liudytojos N. S. ir L. Š. davė kategoriškus parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje apie tai, kad teismo pirmininkė P. L. kreipėsi į jas su prašymu neskirti suėmimo įtariamajam kontrabandos byloje G. A. R. (t. 1, b.l. 44-48; 49-52), paaiškinusi, jog to prašė kolega iš (duomenys neskelbtini) D. J.

Visi šie parodymai patvirtina, kad teisėjoms išties buvo daromas poveikis priimant sprendimus įtariamų asmenų atžvilgiu kontrabandos byloje.

V. K. skunde nurodytas teiginys, jog iš telefoninių pokalbių suvestinių nematyti, kad jis būtų A. G. prašęs tarpininkauti dėl kokių nors asmenų suėmimo ar nesuėmimo, ar nagrinėjant skundus (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, atmestinas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina ką kita. Nors iš pradžių D. J. neigė gavęs A. G. prašymus per P. L. padėti, jog įtariamieji kontrabandos byloje būtų nesuimti (t. 2, b.l. 81-86), tačiau akistatos su P. L. metu prisipažino skambinęs jai su tokiais prašymais ir prašė nesuimti brolių V. ir M. R., G. A. R. V. K. , nepratęsti suėmimo V. P. (t. 2, b.l. 89-91). Po to dukart apklaustas įtariamuoju D. J. prisipažino, kad A. G. paprašytas dėl įtariamųjų asmenų kontrabandos byloje nesuėmimo, paskambino P. L. ir perdavė jai šį prašymą, tačiau A. G. neįvardijo, sakė, jog prašo aukštas pareigūnas (t. 2, b.l. 93-94; 101-105). D. J. taip pat pripažino, jog A. G. paprašytas skambino (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjams dėl prokuroro paduotų skundų V. ir M. R., V. K. bylose.

Telefoninių pokalbių, vykusių tarp V. K. ir A. G., pastarojo ir D. J. suvestinių išklotinėse užfiksuotų pokalbių turinys neabejotinai patvirtina, kad V. K. nuolat ir intensyviai su prašymais kreipėsi į savo partnerės K. G., su kuria gyveno, tėvą A. G. nesuimti įtariamųjų cigarečių kontrabandos byloje brolių V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir jo paties; jis pats įvardijo sulaikytųjų pavardes, nurodė, koks teismas ir kada spręs prokuroro prašymus dėl kardomųjų priemonių – suėmimo paskyrimo, o prokurorui ar sulaikytiems asmenims padavus skundus (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, prašė sužinoti datas, teisėjų pavardes ir juos paveikti, kad teigiamai, sulaikytųjų naudai būtų išnagrinėti skundai. Šias aplinkybes patvirtina tokio turinio A. G. ir V. K. pokalbių metu užfiksuotos frazės: 2002-07-08 sulaikius įtariamuosius kontrabandos byloje brolius V. ir M. R., A. G. skambino V. K. ir klausė “tu man pamiršai pasakyt dar žinai, ką, pavardes, tų. Jų vienodos?”. V. K. atsakė “jo, jų vienodos’ (t. 3, b.l. 28). 2002-07-08 A. G. telefoninio pokalbio metu praneša V. K., jog “šnekėjaus aš su žmogumi tuo, žinai, pas kurį buvau. Tai jis sakė: aš gerai tenai, nu, pažįstu”, sako “aš to imuosi tada spręst” (buvo nuvykęs pas D. J.). Po posėdžio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme V. K., pranešdamas apie skundo dėl V. ir M. R. suėmimo išsprendimo rezultatus, savo pažįstamą (asmenybė nenustatyta) informavo, jog “aš ten per kitą sutvarkiau, per, per tą patį, panevėžietį žinai, sutvarkė” (t. 3, b.l. 39). Po to (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorui padavus skundą dėl 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių atsisakyti skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) V. ir M. R., A. G., sužinojęs skundo nagrinėjimo datą, informuoja V. K. : “acha, ir pas ... devynioliktą, keturioliktą valandą bus”, “jo pas tokį J. “. V. K. paklausus “acha, bet tai suderino klausimus, ne?”, A. G. atsakė “tai jo, tai sako, tai davai, važiuok”, “nu aš nežinau, ką jie man sakys, žinai aš nuvažiuosiu su ... , ką tu man, žinai, viską” (t. 3, b.l. 41). Iš tos pačios dienos, t.y. 2002 m. liepos 18 d., 16 val. 30 min., telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad A. G. praneša V. K. apie pokalbio su D. J. rezultatus: “nu tai pašnekėjau, viską, sako, kad tvarkoj, nu”, į ką V. K. “ai pašnekėjot, ten dokumentus atidavinėt’, o A. G. patvirtino “jo viską, viską, viską”, “nebent apstumtų, nebent apgautų, bet, nu, rodos, kad ne”. V. K. netiki, kad gali apgauti A. G. “ne, nu tai aš manau, kad jau, ką jau žais su tokiais dalykais” (t. 3, b.l. 42).

Kiti telefoninių pokalbių, įvykusių tarp V. K. ir A. G., įrašai patvirtina, kad panašiai buvo veikta ir dėl kito įtariamojo kontrabandos byloje G. A. R., kurio atžvilgiu 2002-11-15 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas prokuroro skundas dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo. Posėdžio išvakarėse, 2002-11-14, 19 val. 47 min., V. K. teiraujasi A. G., kuri iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjų nagrinės prokuroro skundą: “acha, nes pas tą pačią moterį tikriausiai ten viskas”, į ką A. G. atsako “jo”, o po to tvirtina, kad D. J. jau paprašyta “nu, jis žadėjo pažiūrėt, o kaip bus”, o V. K. pažada “o ten pasakykit viskas bus, kaip tvarkoj” (t. 3, b.l. 72). V. K. , sužinojęs posėdyje paskelbtos nutarties rezultatus, 2002-11-15, 12 val. 28 min., skambino A. G. su priekaištais “nu, tai nieko ten gero. 10 parų įvarė”, o A. G., po kelių minučių sužinojęs, kodėl taip įvyko, pats skambino V. K. ir paaiškino “ten matai ne pas šitą buvo sako”, “pas kitą, nu moteriškę. Ir va yra, kaip yra, sakė buvo ten sukalbėta, nu ten, taip bent aiškina, žinai, kaip per kelintą, tai va, bet yra, kaip yra. Tai dabar sako, jeigu šitą, rašytų kažką tai, jinai pabandys pažiūrėt”. Toliau A. G. aiškina V. K., kodėl taip įvyko: “pas kitą žmogų papuolė, supranti”, į ką V. K. atsako “nu ne, bet į tą patį teismą, nu”, o A. G. su tuo sutinka “taip, taip, taip, bet yra pas kitą”, o V. K. stebisi “nu ten gi pirmininkė” (t. 3, b.l. 77). Kai G. A. R. advokatas padavė skundą (duomenys neskelbtini) apygardos teismui dėl šios nutarties panaikinimo, A. G. teiraujasi V. K. suimtojo pavardės “nes man iškrito iš atminties, manęs paklausė ir aš susimėčiau”, į ką V. K. atsako “kiba R.”, o A. G. – “a, va, gerai” (t. 3, b.l. 81).

Apelianto V. K. teiginys, kad telefoninių pokalbių įrašai ir telefoninių pokalbių išklotinės nepatvirtina, jog teisėjams buvo daromas poveikis – jis tik netiesiogiai domėjosi apie operatyvinių darbuotojų kišimąsi į teismo darbą, yra paneigiamas bylos duomenimis. Tą aplinkybę, kad V. K. bet kokiomis priemonėmis ir būdais mėgino paveikti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, rodo ne tik anksčiau aptarti telefoniniai pokalbiai, bet ir tie, kurie yra susiję su kitomis nusikalstamomis veikomis, t.y. liečiančiomis V. P. kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimą ir kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą pačiam V. K. 2002-11-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl suėmimo pratęsimo V. P., todėl A. G. 2002-11-27, 16 val. 53 min., skambino D. J. ir prašė pakalbėti su P. L.: “bet tu gali su ta pasakyti, kad ten, ten pratęsimas, nes buvo 8-ias gavęs. Nu P. aš galiu pasakyti. Bet, kad jinai pažiūrėtų pati ir kad …”. D. J. pažadėjo paprašyti “acha, nu aš paprašysiu, kad šitą jau galėtų, galėtų, kaip sakant ten” (t. 3, b.l. 89-92). Iš kitą dieną, t.y. 2002-11-28 vykusių telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad A. G. keletą kartų skambino D. J., kuris pranešė, jog teisėją surado ir paprašė “ aš vakar su … šita … šnekėjau, bet jinai ne darbe, ji irgi kažko tai, žinai, sako labai noriu aš su tavim dėl kažko tai, žinai, tenais, jau, jau … nu, kaip sakė, jau šitą iš principo jau jau pažiūrėsiu ir, ir, ir, ir man žadėjo … sakau, tai kaip pažiūrėsi, sakau, paskambink. Tai va šitą … susiskambinau su ja, žinai, tenais, sakė, jau šiandien nebuvo, tai rytoj, matai, atvažiuoja jinai su … vienos teisėjos nėra. Jos dviese atvažiuoja, žinai, į (duomenys neskelbtini), tai sako iš ryto su jom dviese, žinai” (t. 3, b.l. 100-105). Analogiškai buvo veikta ir dėl paties V. K. nesuėmimo – A. G. skambino D. J., o jis – P. L. 2002-11-29, 15 val. 53 min., A. G. mobiliojo ryšio telefoninio pokalbio metu klausia, ar V. K. atsimena pavardę “tai ar atsimeni, kas toks”, o D. J. atsako “žinau, žinau, kaip sakant, K. … nu nu nu nu, K. yra ir sakysiu dėk visas pastangas ir … aš, kaip sakant, viską darau jau jau jau, kad … ”. Tuo tarpu A. G. pabrėžia “bet čia reikia, kad dar labiau pasižiūrėtų” (t. 3, b.l. 110-111). 2002-12-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui nepatenkinus prokuroro prašymo ir nepaskyrus V. K. kardomosios priemonės – suėmimo, prokuroras padavė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui skundą, o A. G., V. K. prašymu, ir toliau veikė pastarojo interesais bei perdavė neteisėtą jo prašymą atmesti prokuroro skundą. 2002-12-06, 9 val. 54 min., D. J. pokalbio su A. G. metu pranešė, kad skundas iš (duomenys neskelbtini) jau yra gautas (duomenys neskelbtini) apygardos teisme: “yra, yra dokumentai. Tai vat aš čionais jau, jau, jau vietoj, čia daugmaž suderinta” (t. 3, b.l. 125). O 2002-12-07, 15 val. 06 min., D. J. dar kartą paskambino A. G. ir užtikrino, kad viską sutvarkė “man pažadėjo chebra. Rimta chebra, kaip sakant, rimtai žada. Nu. Va jau viskas yra suderinta, kas skaitys, skaitovas, bus žinai” (t. 3, b.l. 128). Iš 2002-12-16, 21 val. 41 min., įvykusio pokalbio tarp A. G. ir V. K. suvestinėje užfiksuoto pokalbio matyti, jog V. K. primena datą, kada (duomenys neskelbtini) apygardos teisme bus nagrinėjamas skundas ir nurodo teisėjo pavardę “mhu, tai šitą, čia buvo, rytoj pusė trijų, bet ten kažkaip persakė, kad trečiadienį ketvirtą. Š. A. ”, o A. G. į tai atsakė “aš va prieš, visai neseniai šnekėjau. Tai dar kartą sakė, kad tvarka” (t. 3, b.l. 140).

Kad apeliantas V. K. , norėdamas sukliudyti išsamiai ir visapusiškai atlikti ikiteisminį tyrimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, per A. G. mėgindamas paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas, prašydamas, kad jos, nagrinėdamos kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus V. ir M. R., G. A. R., V. P., jų nesuimtų, įrodo ne tik anksčiau aptartų mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, bet ir telefoniniai pokalbiai tarp V. K. ir J. K., nors apeliantas su tuo kategoriškai nesutinka (t. 3., b.l. 44; t. 7, b.l. 3-263).

Kolegija nesutinka su V. K. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės prie šios bylos pridėti kitos bylos medžiagą, kurią papildomai pateikė prokuroras, kadangi tai įstatymo neuždrausta. Iš pridėto 7-ojo bylos tomo medžiagos matyti, kad jame yra telefoninių pokalbių klausymosi protokolai bei telefoninių pokalbių tarp J. K. ir V. K. suvestinės, o taip pat fonoskopinės specialisto išvados.

Baudžiamojo proceso normos suteikia teisę proceso dalyviams pateikti duomenis, turinčius reikšmės tirti ir nagrinėti bylą. Teismas, pridėdamas prie šios bylos rašytinius įrodymus, surinktus kitoje V. K. baudžiamojoje byloje, pripažino, kad jie yra tinkamas įrodymų šaltinis ir juos renkant nebuvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas įrodymų leistinumo ir liestinumo principas. Ar pateikti duomenys pripažintini įrodymais, kiekvienu konkrečius atveju sprendžia teismas. Teismas, pridėjęs paminėtą medžiagą prie bylos, pasielgė teisingai.

Šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama V. K. kaltė, kartu su kitais bendrininkais padarius aptartas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje taip pat išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl atmesti A. G., D. J., P. L. parodymai teisiamajame posėdyje ir kodėl patikėta P. L. bei D. J. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. Kolegija remiasi ir vertina įrodymus, išnagrinėtus teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nors apeliaciniame skunde V. K. nurodo, jog teismas ne visą bylos medžiagą išnagrinėjo – nebuvo perklausyti telefoninių pokalbių garso įrašai, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 8, b.l. 227-229) matyti, kad teisiamajame posėdyje išties buvo perklausyti telefoninių pokalbių garso įrašai – tai teismas padarę patenkinęs prokuroro prašymą. Išklausius telefoninių pokalbių įrašus, proceso dalyviai – kaltinamieji P. L., D. J., A. G. davė paaiškinimus dėl šių įrašų (t. 8, b.l. 228-229).

Nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas yra teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus apibendrinimo rezultatas ir turi tik rekomendacinį pobūdį. Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iš esmės panaikinamas, todėl plačiau atsakyti į minėtą skundo argumentą netikslinga.

Dėl A. G. apeliacinio skundo argumentų

Išteisintasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su kai kuriomis teismo išvadomis, nurodytomis teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir mano, jog teismas turėjo nurodyti kitus išteisinimo pagrindus. Kolegija nedaro specialios analizės dėl jo išteisinimo pagrindų ir neatsako į šį skundo argumentą, nes, kaip jau buvo anksčiau paminėta, išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

A. G. ginčija nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą išvadą, jos jis, darydamas tam tikrą poveikį P. L. ir per D. J. prašydamas, kad, ši nagrinėdama kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo V. ir M. R. klausimą, jų nesuimtų, o taip pat, kad per P. L. buvo prašoma paveikti ir kitas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas, taip pat tai, kad analogiškai buvo prašoma paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus nagrinėjant prokuroro ar gynėjo skundus dėl priimtų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokie jo veiksmai galimai vertintini kaip teisėjų profesinės etikos pažeidimai.

Kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog įvardinti A. G. veiksmai vertinami ne kaip teisėjų profesinės etikos pažeidimai, o kaip nusikalstami, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su A. G. skundo motyvu, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jis davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nei V. K. į jį, nei jis į D. J. su neteisėtais prašymais nesuimti V. ir M. R., G. A. R., paties V. K., nepratęsti suėmimo termino V. P., nesikreipė. Atsakant į V. K. skundo argumentus, jau buvo išsamiai išanalizuoti visi įrodymai – liudytojų, taip pat P. L., D. J. parodymai bei rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tiek V. K. , tiek ir A. G. kaltę. Taip pat pasisakyta, kodėl A. G. parodymų negalima laikyti nei nuosekliais, nei patikimais, o vadovautasi kitais įrodymais, kuriais ir grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia A. G., būtent telefoninių pokalbių metu jis ir perduodavo neteisėtus V. K. prašymus D. J. o šis – P. L. Telefoninių pokalbių išklotinės ir įrašai, esantys byloje, patvirtina, jog sulaikius vieną ar kitą asmenį cigarečių kontrabandos byloje ir V. K. apie tai sužinojus, tuoj pat buvo skambinama A. G., šis – D. J., o po to D. J. intensyviai ieškodavo P. L., norėdamas perduoti gautus prašymus, siekiant, kad nebūtų suimti nurodyti asmenys ar suimtajam nebūtų pratęstas suėmimo terminas bei paveikti apygardos teismo teisėjus, kad šie priimtų palankius sprendimus. Byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių A. G. ir kitų išteisintųjų kaltumą. Atsakant į V. K. skunde nurodytus teiginius, buvo išanalizuoti konkretūs telefoniniai pokalbiai, įvykę atitinkamai kelių dienų laikotarpyje tarp V. K. ir A. G., pastarojo ir D. J., po to tarp šio išteisintojo ir P. L. Buvo pacituotos atitinkamos ištraukos ir frazės iš vykusių telefoninių pokalbių, kurie patvirtina, kad išties buvo primygtinai prašoma nesuimti kontrabandos byloje sulaikytų asmenų ar paleisti V. P., kuris buvo sulaikytas 8 paroms.

A. G. skundo argumentas, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. J. pažadėjo jam atlikti neteisėtus veiksmus, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Išklotinėse užfiksuotas telefoninių pokalbių turinys, kuris buvo aptartas ir išanalizuotas atsakant į konkrečius V. K. apeliacinio skundo argumentus, parodo, kad A. G. dažnų ir intensyvių telefoninių pokalbių metu atkakliai reikalavo, prašė skambinti P. L., jog ji pati įvykdytų prašymą, jei ne – kad tai padarytų kitos teisėjos – neskirtų kardomosios priemonės – suėmimo kontrabandos byloje suimtiems asmenims. Iš telefoninių pokalbių klausymosi protokolų ir prie jų pridėtų priedų suvestinių matyti, kad 2002-11-27 pokalbio tarp A. G. ir D. J. metu pastarasis aiškina A. G., kad teisėjos (P. L.) negali surasti; vėliau praneša, kad ją surado ne darbe, tikslina laiką, kada ves į teismą V. P. dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo. A. G. piktinasi dėl to, kad V. P. buvo suimtas 8 paroms “ten atrodo bardakas … ar ten ji vadovauja kam”. Sulaikius V. K., 2002-11-29, 15 val. 53 min., A. G. informuoja D. J., jog “ta problema jau yra”, “dėk visas pastangas”, o D. J. atsako “ir aš iškart P. dabar skambinu” (t. 3, b.l. 89-92; 95-98; 108-110). Po pokalbio su P. L., D. J. informuoja A. G., jog ji nenori nagrinėti prokuroro prašymo dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo V. K. “ji nelabai nori, ji jaučia biškį” ir siūlo jai įsidėti kai kurias “priemones”, o A. G. pažada atvežti “saldainių” (t. 3, b.l. 112-113). Kito pokalbio, įvykusio po trijų minučių, t.y. 2002-11-29, 16 val. 02 min., (A. G. vėl skambina D. J.), metu pastarasis praneša “jinai man tiktai suskambins ir, jeigu jau dabro, pati viską tenai padaro, tada, su tada saldainiais, kaip sakant” (t. 3, b.l. 114). Po to, kai V. K. nebuvo suimtas ir prokuroras padavė skundą, D. J. 2002-12-06 informuoja A. G., jog skambino iš Šiaurės, yra vietoj dokumentai ir čia suderinta: “tai vat jau yra apygarda”, o kitą dieną – 2002-11-07 D. J. užtikrina A. G. “man pažadėjo chebra. Rimta chebra”, “nu vat jau viskas yra suderinta, kas skaitys, skaitovas bus, žinai” (t. 3, b.l. 125; 127-129). 2002-12-16, 21 val. 41 min., įvykusio telefoninio pokalbio metu A. G. praneša V. K., kad nagrinėjant prokuroro skundą dėl jo nesuėmimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme “tai dar kartą sakė, kad tvarka” (t. 3, b.l. 140-141).

Apeliantas A. G. skunde nurodo, jog neteisėtų prašymų iš jo pusės išvis nebuvo, o jei ir buvo, tai to nepatvirtina telefoninių pokalbių įrašai. Priešingai, aptartos trumpos ištraukos iš telefoninių pokalbių ir pačių pokalbių suvestinių, esančių bylos trečiame ir septintame tomuose, rodo, kad jis, V. K. paprašytas, kartu su juo organizavo piktnaudžiavimą tarnyba ir kišimąsi į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokurorų bei teisėjų veiklą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pats D. J. pripažino skambinęs P. L. ir prieš posėdžius, kuomet buvo sprendžiamas suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo klausimas V. ir M. R., G. A. R., V. P., V. K. , ir po jų, prašė šių asmenų nesuimti, o vėliau teiravosi apie priimtus sprendimus (t. 3, b.l. 81-86; 89-91; 93-94, 101). Šias D. J. nurodytas aplinkybes kategoriškai patvirtino ir P. L. (t. 2, b.l. 140-142; 144-146; 155-157; 158-161).

Šalies argumentai

A. G. skundo teiginys, jog telefoninių pokalbių įrašai padaryti neteisėtai, todėl jais negalima vadovautis, atmetamas kaip nepagrįstas. Telefoninių pokalbių buvo klausomasi laikantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio įstatymo – 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 198² numatytų reikalavimų, o telefoninių pokalbių klausymosi protokolai surašyti vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos 198¹ str. nuostatomis, kuriose reglamentuojamos operatyvinių veiksmų metu gautos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą įforminimas. Iš bylos duomenų, t.y. 2003-03-17 telefoninių pokalbių klausymosi protokolo (t. 3, b.l. 95-99) matyti, kad A. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir pokalbių, vykusių šiuo telefonu nuo 2002-11-27 iki 2003-02-27, buvo klausomasi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui sankcionavus, t.y. tinkamam subjektui, kuriam, vadovaujantis 2002-06-20 Operatyvinės veiklos įstatymo Nr. IX-965 10 str. 1 d., tokia teisė buvo suteikta. Buvo realus pagrindas sankcionuoti A. G. pokalbių pasiklausymą – byloje esantys faktiniai duomenys rodo, kad buvo pirminė pagrįsta informacija apie tai, kad daromas nusikaltimas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 285 str.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių klausymosi protokolų matyti, kad V. K. naudotas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasiklausomas anksčiau ir užfiksuotuose pokalbiuose, įvykusiuose nuo 2002-07-06 iki 2002-11-27, V. K. prašė A. G. padėti, kad nebūtų suimti broliai V. ir M. R., G. A. R., o V. P. nepratęstų suėmimo termino. Tą aplinkybę, kad po šių pokalbių A. G. skambino D. J., o pakalbėjęs su juo – vėl V. K., patvirtina Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 9-osios valdybos medžiaga „Dėl operatyvinių tyrimo rezultatų“ ir mobiliojo ryšio telefonų abonentų išklotinė (t. 1, b.l. 35-39, 41-42).

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių klausymosi protokolų (t. 3, b.l. 67; 89-91) matyti, kad A. G. dar iki jo mobiliojo ryšio telefono pasiklausymo sankcionavimo skambino D. J. ne iš savo, bet ir iš V. K. telefono ir prašė D. J. tarpininkauti, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė pati nagrinėtų prokuroro skundą ir nepratęstų suėmimo termino V. P.

Apeliantas A. G. teigia, kad nusikalstamoje veikoje, susijusioje su V. ir M. R., yra nurodytas visai kitas, ne jo mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nesinaudojo ir jam nežinoma, kam šis telefonas priklauso.

Priešingai nei skunde teigia A. G., jam šis mobiliojo ryšio telefono numeris buvo žinomas, nes jis pats juo naudojosi ir tai įrodo šie byloje esantys duomenys: 2002-12-05 telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) klausymosi protokole užfiksuotas 2002-07-06, 14 val. 47 min., vykęs pokalbis tarp K. G. ir A. G.: K. G. skambina A. G. iš V. K. mobiliojo ryšio telefono į jau paminėtą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepia A. G. Aplinkybę, kad šis pokalbis išties vyko tarp A. G. ir K. G., patvirtino Teismo ekspertizės centro Fonoskopinių ekspertizių skyriaus specialistų išvados (t. 4, b.l. 14-44).

Byloje esanti telefoninių pokalbių išklotinė (t. 1, b.l. 41-42) kaip tik ir patvirtina, kad būtent iš šio mobiliojo ryšio telefono ir prieš pokalbį su K. G. ir po jo buvo skambinta į D. J. naudotą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).

A. G. apeliacinio skundo motyvas, jog byloje padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes nėra įstatymo nustatyto kompetentingo pareigūno (Generalinio prokuroro) sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą šioje byloje, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-450 redakcija, įsigaliojusi 2003-04-24) 89 straipsnio „Teisėjo baudžiamoji atsakomybė“ 2 dalyje nurodyta, jog pradėti ikiteisminį tyrimą, kai įtariamasis yra teisėjas, gali tik generalinis prokuroras. Kolegijos manymu, šio įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos ir štai dėl ko:

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2003-07-11 Generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaičio tarnybiniu pranešimu (t. 1, b.l. 7-8), o dėl sutikimo patraukti teisėjus A. G., D. J. ir P. L. baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę į Lietuvos Respublikos Prezidentą kreipėsi Generalinio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas (t. 1, b.l. 3). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 5 d. numatyta konstitucinė Generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka, o šio straipsnio 6 dalyje teigiama, kad prokurorų (tarp jų ir generalinio prokurorų pavaduotojų) skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 7 str. 1 d. numatoma, kad „Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją“ (2003-04-22 įstatymo Nr. IX-1518 redakcija, įsigaliojo nuo 2003-05-01). Generalinio prokuroro pavaduotojų kompetencija nustatoma Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintais Kompetencijos nuostatais (Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 23 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas nenumato Generalinio prokuroro pavadavimo tvarkos, tačiau tai apsprendžia Kompetencijos nuostatai.

Iš byloje esančio 2002-06-04 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo Nr. 66 „Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiklos sritis paskirstymo“ 3 punkto matyti, jog laikinai nesant Generalinio prokuroro jo funkcijas pavedama vykdyti Generalinio prokuroro pavaduotojui V.Barkauskui, o laikinai nesant V.Barkausko – kitam Generalinio prokuroro pavaduotojui G.Jasaičiui (t. 6, b.l. 109-110).

Šiuo konkrečiu atveju, kuomet 2003-07-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Generalinis prokuroras savo funkcijų nevykdė – 2003-03-26 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 132 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui A.Klimavičiui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2003-06-03 iki 2003-07-28 (t. 8, b.l. 111). 2003-07-11 Generalinio prokuroro funkcijas vykdė Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis, kuris, kaip jau buvo paminėta, 2003-07-11 tarnybiniu pranešimu ir pradėjo ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Tai atsispindi ir šiame pranešime.

Tuomet, kai 2003-07-17 buvo kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu leisti patraukti teisėjus A. G. , D. J. ir P. L. baudžiamojon atsakomybėn, Generalinio prokuroro funkcijas pagal įstatymų nustatytas ribas vykdė Generalinio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas, todėl jis ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą (t. 1, b.l. 109, 111). Kadangi Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme nėra numatyta Generalinio prokuroro pavadavimo tvarka, todėl šio įstatymo 23 str. yra aptarti Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai, tarp jų ir 2 dalyje numatyti Kompetencijos nuostatai. Kolegijos nuomone, Kompetencijos nuostatai neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo nuostatoms.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su tuo A. G. skundo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu neduotas sutikimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip teisėją, o teismo pirmininko sąvoka, kuri minima dekrete, nėra tapati teisėjo sąvokai.

Byloje esantys 2003-07-17 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai Nr. 161 ir 162 patvirtina, kad pirmu atveju buvo sustabdyti A. G., kaip teismo pirmininko, įgaliojimai, o antruoju – duotas sutikimas jį, kaip teismo pirmininką, patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kolegija konstatuoja, kad A. G. , kaip teisėjo imunitetas, kaip tik ir buvo panaikintas, nes nusikaltimų padarymo metu galiojusiame 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 25 str. „Pagrindinių šiame kodekse vartojamų sąvokų paaiškinimas“ 1 d. 5 p. sakoma, jog teisėjas baudžiamajame procese reiškia – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininką, Lietuvos apeliacinio teismo teisėją; apygardos teismo pirmininką, apygardos teismo skyriaus pirmininką, apygardos teismo teisėją; apylinkės teismo pirmininką ir jo pavaduotoją bei apylinkės teismo teisėją. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir naujojo Lietuvos Respublikos BPK 39 str.

Reikia pažymėti, jog tai, kad teismo pirmininko, kaip teisėjo bei teismo administratoriaus, funkcijos susietos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pasisakyta ir 1999-12-21 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 25 (1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69 (1) ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad 2003-07-17 Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto Nr. 162 tekste pavadinime Dėl sutikimo patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn pasisakyta apie tapačias sąvokas – teismo pirmininko ir teisėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija negali sutikti su A. G. teiginiu, jog Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 3 p. pagrindu baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas. Be to, kaip jau buvo paminėta anksčiau, nėra jokio pagrindo tenkinti A. G. prašymą ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti išvadas, jog V. K. per jį, o jis per D. J. ir P. L. darė tam tikrą poveikį jai ir kitoms (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms, kad nebūtų suimti V. ir M. R., kad analogiškais prašymais jie bandė paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus dėl V. ir M. R. bei V. K. nesuėmimo, taip pat dėl G. A. R. gynėjo skundo palankaus išsprendimo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (didelės žalos valstybei ir asmeninės naudos požymiai)

Byloje surinkti duomenys – liudytojų N. S. , L. Š., M. ir V. R., F. P., T. B., G. Č. parodymai, D. J. ir P. L. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, rašytiniai įrodymai - akistatų protokolai: P. L. su D. J., P. L. su N. S., telefoninių pokalbių klausymosi protokolai, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti pokalbiai, Teismo ekspertizės centro Fonoskopinių ekspertizių skyriaus specialistų išvados telefoninių pokalbių garso įrašai patvirtina, kad V. K. su A. G. organizavo piktnaudžiavimą tarnyba, o A. G., D. J. ir P. L., dirbdami teismų pirmininkais, ja piktnaudžiavo. Visi įrodymai byloje surinkti ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytų reikalavimų.

Kolegija, nesutikdama su apygardos teismo išvada, kad V. K., A. G., D. J. ir P. L. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų kaltę piktnaudžiavus tarnyba arba organizavus jos piktnaudžiavimą.

Nors V. K., A. G., D. J. ir P. L. nusikalstamas veikas dėl piktnaudžiavimo tarnyba padarė galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos BK, tačiau kolegija taiko įstatymą, numatytą 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., 3 d. nuostatomis, taikomas tas įstatymas, kuris yra palankesnis.

Svarstant klausimą, koks įstatymas – senasis ar naujasis – yra švelnesnis, kolegija aptaria sankcijose numatytas bausmes: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 285 str. 2 d. gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų, o pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vien tai, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. nustatyta didesnė maksimalios laisvės atėmimo bausmės riba, neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad naujasis įstatymas yra griežtinantis baudžiamumą. Šiame įstatyme nenustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba bei numatyta alternatyvi švelnesnės bausmės rūšis. Reikia pažymėti, jog ir tada, kai naujasis baudžiamasis įstatymas tik sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią, taip pat negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis.

Aptariant šį klausimą, kolegija vadovaujasi teismų praktika, o taip pat atsižvelgia į išaiškinimą, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“, kuriame sakoma, jog šis klausimas gali būti išspręstas tik priimant nuosprendį arba nutartį, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę.

Šiuo konkrečiu atveju 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. sankcija yra švelnesnė nei 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d. sankcija, nes naujajame įstatyme kaip savarankiška bausmė numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, ko nėra senajame įstatyme. Ši bausmės rūšis bus plačiau aptarta skiriant A. G. , D. J. ir P. L. konkrečią bausmę už padarytas nusikalstamas veikas ir nuosprendyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kolegija padarė išvadą, kad A. G., V. K., D. J. ir P. L. yra palankesnis ne veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o naujasis 2000 m. įstatymas.

Kolegija, tenkindama prokuroro skundą šioje dalyje, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teisėjai, pasinaudodami savo tarnybine padėtimi paveikti kitus teisėjus (o P. L. pati asmeniškai) priimti sprendimus ne pagal įstatymus, padarė didelę žalą valstybei, savo veiksmais siekė asmeninės naudos ir bendrininkavo įvairiomis grupėmis, atlikdami inkriminuotose nusikalstamose veikose konkrečius veiksmus. Kolegija, nesutikdama su apygardos teismo išvada, jog V. K., A. G., D. J. ir P. L. veiksmais didelės žalos valstybei nebuvo padaryta, konstatuoja priešingai: jų padaryti konkretūs veiksmai paveikti asmenis, vykdančius teisingumą, įrodo, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas teisėjo vardas.

Taip pat kolegija sutinka su prokuroro skundo teiginiu, jog didelės žalos valstybei padarymas siejamas ir su tuo, kad A. G., V. K., D. J., P. L. atliktais veiksmais buvo bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Kad tokių tikslų siekta, įrodo konkrečios V. K. ir kitų kaltų asmenų priemonės, kurių buvo imtasi: nuo pat to momento, kai V. K. sužinojo, jog sulaikyti broliai V. ir M. R., ėmėsi aktyvių ir skubių veiksmų, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos nesuimtų kontrabandos byloje įtariamų V. ir M. R., kurie galėjo duoti nepalankius parodymus V. K. ir įvardinti bylą tiriantiems pareigūnams asmenų, dalyvavusių kontrabandoje, tarp jų ir V. K., pavardes; telefoninių pokalbių klausymosi protokolai, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinys, telefoninių pokalbių garso įrašai patvirtina, jog V. K., A. G., D. J. ir P. L. (pastarieji pasinaudodami tarnybine padėtimi) mėgino bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėjus, norėdami sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti ikiteisminį tyrimą ar teisingai išnagrinėti bylas teisme. Apie kišimąsi į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą bus aptarta vėliau atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

Reikia sutikti su prokuroro skunde išdėstytais motyvais, jog kaltinamajame akte išvardinti išteisintųjų veiksmai, kuriais buvo padaryta didelė žala valstybei, pasireiškė keturiais aspektais: bandyta apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn; siekta trukdyti normaliai teismo, tyrimo institucijos, prokuroro veiklai; pažemintas teisminės valdžios autoritetas; diskredituotas teisėjo vardas, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo, pasisakė ir iš esmės įvertino tik didelės žalos nebuvimo požymį, o apie kitus – nutylėta arba nemotyvuotai atmesta.

Sprendžiant klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju valstybė patyrė didelę žalą, būtina pažymėti, jog Lietuvos Respublikos BK 228 str. sudėtis yra materialioji, pasireiškianti ne turtinės ar fizinės žalos atsiradimu, o neturtinės. Šio straipsnio dispozicija nepateikia sąvokos ar kriterijų nustatant didelės žalos požymį. Šio požymio sąvokos nėra ir Lietuvos Respublikos BK 230 str. esančiame sąvokų išaiškinime. Atsižvelgiant į tai, tokia žala turi būti konkrečiai įvertinta ir aptarta šiame nuosprendyje. Ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Sprendžiant šį klausimą, būtina nustatyti, koks valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnyba ir kokioms vertybėms buvo padaryta žala, taip pat kokio ji dydžio ir kokie objektai pažeisti.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant šiuo konkrečiu atveju teisėjų baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl veikų, padarytų piktnaudžiaujant tarnyba, vadovaujamasi ne Valstybės tarnybos įstatymo ( 2002-07-01 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), o 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 290 str. nuostatomis, kadangi jų visos nusikalstamos veikos padarytos galiojant šiam įstatymui. Būtent šiame straipsnyje pateikiamas valstybės pareigūno ir valstybės tarnautojo sąvokų išaiškinimas. Aktuali šiam atvejui valstybės tarnautojo ir pareigūno sąvoka yra apibrėžta 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 290 str. 1 d. (2002-01-25 įstatymo Nr. IX-737 redakcija). Tai yra asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose ir atlieka valdžios atstovo funkcijos arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija priėjo pagrįstos išvados, kad nusikaltimus, numatytus 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., A. G., D. J. ir P. L. padarė būdami valstybės pareigūnais. Taip teisėjo sąvoka yra apibrėžta ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje kalbama apie teisėjo įgaliojimus: „Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus“.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas – vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. „Svarbiausias kriterijus, kuriuo būtina vadovautis vertinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą“ – sakoma Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas pabrėžiamas ir kituose Konstitucinio teismo nutarimuose, priimtuose 1997 m. spalio 1 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d. ir liepos 12 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir gruodžio 29 d., 2006 m. kovo 28 d. bei gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės valdžios, valdymo institucijų, atskirų pareigūnų, organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Teisėjo procesinis nepriklausomumas yra būtina nešališko ir teisingo bylos nagrinėjimo sąlyga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismui visi asmenys yra lygūs. Analogiškos nuostatos apie teisėjų ir teismų nepriklausomumą bei lygybės įstatymui ir teismui yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 2 straipsnyje, 3 straipsnyje bei 6 straipsnyje (2002 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija). Taip pat Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnis bei 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 14 straipsnis draudžia daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Visus šiuos išvardintų įstatymų reikalavimus, o taip pat Lietuvos Respublikos teisėjų etikos atitinkamas taisykles, nurodytas kaltinamajame akte, ir pažeidė A. G., D. J. ir P. L. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, nuo 2002-07-06 iki 2002-12-18 V. K. paprašytas A. G. perdavė nurodymą D. J., šis – P. L., kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos, nesuimtų sulaikytų įtariamųjų kontrabandos byloje V. ir M. R., G. A. R., V. P. bei V. K., o po to, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant atitinkamus prokuroro ar gynėjo skundus, būtų sulaikytųjų atžvilgiu priimti palankūs teismo sprendimai. Todėl esant ypatingai teismo padėčiai valstybės valdžios sistemoje, įstatymų leidėjas numato baudžiamąją atsakomybę jau vien už mėginimą bet kokia forma paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teisėją, turint tikslą sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ar teisingai išnagrinėti bylą teisme.

Apylinkių teismų pirmininkai, pasinaudoję savo tarnybine padėtimi ir piktnaudžiaudami tarnyba, pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus ir padarė kvalifikuotą piktnaudžiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Kolegija, tenkindama prokuroro skundą ir visus pripažindama kaltais – A. G., D. J. ir P. L. piktnaudžiavus tarnyba, o V. K. bei A. G. – organizavus piktnaudžiavimą tarnyba, tinkamai įvertina surinktų įrodymų visetą bei šio straipsnio dispozicijoje numatytą būtinąjį didelės žalos valstybei požymį, kurį pirmosios instancijos taikė siaurinamai. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad teisėjai nusikalstamus veiksmus padarė pasinaudodami tarnybine padėtimi. Susiformavusioje teismų praktikoje būtinas šio nusikaltimo požymis ir padariniai – didelės žalos valstybei padarymas siejamas su valstybės neturtiniais interesais susijusia žala. Ši žala atsiranda, kai pakenkiama įstatymo saugomoms ir ginamoms vertybėms – tai pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens geras vardas, diskredituojamas institucijų prestižas bei sutrikdoma jos veikla.

Tenkinant prokuroro skundą ir nuteisiant išteisintuosius pagal šį straipsnį negalima sutikti su apygardos teismo išvada, jog jų veiksmai, nurodyti kaltinamajame akte, gali būti vertinami tik kaip tarnybinis nusižengimas. Tokią neteisingą išvadą teismas padarė nepakankamai įvertinęs Konstitucijoje, Teismų įstatyme ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintas nuostatas dėl teisėjo nepriklausomumo ir priimamų sprendimų garantijų. Juk apylinkių teismų pirmininkai, tenkindami V. K. prašymus ir atlikdami Lietuvos Respublikos BK 228 str. dispozicijoje nurodytus objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, veikė ne kaip privatūs asmenys, o kaip teismų pirmininkai.

Be to, kad A. G., D. J. ir P. L. tyčia pažeidė paminėtų įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, draudžiančius daryti poveikį teismui bei veikė priešingais teisėjo tarnybai interesais, įrodo jų ilgą laiko tarpą atlikti neteisėti veiksmai – jie suprato, kad taip elgdamiesi pažeidė įstatymus ir sulaužė duotas teisėjo priesaikas, kurias pasirašę pasižadėjo visur ir visada elgtis taip, kaip ir įsipareigojo (t. 2, b.l. 196-200), o visi trys įsipareigojo „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves, teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui“.

Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, jog apie tai, kad V. K. prašymus tenkina ir atlieka (duomenys neskelbtini) rajono teismo pirmininkas A. G., (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. žinojo pašaliniai asmenys – ne tik V. K. ir G. S., įtariami padarę kontrabandą, bet ir A. G. dukra K. G., advokatas J. K., kuris V. K. oficialiai nei šioje, nei kontrabandos byloje negynė. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių matyti, jog paminėti asmenys buvo gerai informuoti apie daromą poveikį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjams, patys davė patarimus, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės ir iš anksto, teisėjams dar nepriėmus sprendimų, žinojo, kad jie bus tokie, kokių reikia V. K. Šios aplinkybės įrodo, kad V. K. buvo įsitikinęs, jog teisėjai, spręsdami atitinkamus klausimus, nekreips dėmesio nei į įstatymo reikalavimus, nei į bylose surinktą medžiagą, o patenkins jo prašymus ir nesuims asmenų, įtariamų kontrabandos padarymu. Šios aplinkybės įrodo, kad išties buvo diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas ir pažemintas teisminės valdžios autoritetas.

Išteisintiesiems atlikus neteisėtus veiksmus bei kišantis ir pasikėsinus kištis į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą, buvo sutrukdyta normali teismo, teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų veikla. V. K., A. G., D. J. ir P. L., atlikdami nusikalstamus veiksmus ir kišdamiesi į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą, padarė institucijoms, kuriose jie dirbo, ir organizacinę žalą: buvo sutrukdyta normali (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ir teisėjų veikla nagrinėjant prokuroro prašymus paskirti asmenims, įtariamiems padarius kontrabandą, kardomąją priemonę – suėmimą. Iš P. L. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, jog ji prisipažino, kad dėl visų įtariamųjų kontrabandos bylose – V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir V. K. paskambino D. J. prieš posėdžius ir paprašė jų nesuimti, o V. P. – nepratęsti suėmimo termino. D. J. prašymą dėl G. A. R. perdavė N. S. ir L. Š. Pati P. L. pripažino, kad D. J. prašymai nesuimti G. A. R., V. K., nepratęsti suėmimo V. P. suvaržė jos veiksmų laisvę, ji negalėjo priimti objektyvaus sprendimo, todėl šių bylų pati nenagrinėjo (t. 2, b.l. 155-161). Teisėjos N. S. ir L. Š. Pripažino, kad teismo pirmininkė P. L. prieš posėdį užėjusi į kabinetą prašė neskirti kardomojo kalinimo įtariamajam kontrabandos byloje, pasakė, jog to prašo teisėjas iš (duomenys neskelbtini). Iš L. Š. parodymų matyti, kad ji visais būdais bandė išvengti nagrinėti G. A. R. ir V. K. bylas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir jai tai pavyko – šias bylas išnagrinėjo N. S. Tai rodo, jog L. Š., nagrinėdama nurodytas bylas, galbūt taip pat, kaip ir P. L., nebūtų galėjusi priimti objektyvaus sprendimo. Be to, aptartos aplinkybės įrodo, jog Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrai, atliekantiems ikiteisminė tyrimą kontrabandos stambiu mastu baudžiamosiose bylose, taip pat buvo sutrukdytas normalus darbas ir tyrimas, nebuvo išaiškinti kiti įtariamieji šioje bylose, ką teisme patvirtino liudytojai F. P., T. B., G. Č. , R. R., D. T. Šiuo aspektu taip pat buvo padaryta didelė žala valstybei.

Visi aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad buvo pažeisti teismų ir teisėjų nepriklausomumo principai, suvaržytos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės bei sumenkintas ne vien tik (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo, ikiteisminio tyrimo institucijų autoritetas, bet ir pačios valstybės autoritetas.

Ta aplinkybė, kad V. K. interesus ilgą laiką tenkino du Respublikos teismai – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismas bei apie tai buvo žinoma tretiesiems asmenims, akivaizdžiai rodo, kad ilgą laiką buvo kišamasi į teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų bei teismų veiklą, ir tai darė ne pašaliniai asmenys, o aukšti teisminės valdžios tarnautojai; iškilus viešumon šiems faktams, krito visuomenės pasitikėjimas teismais, kaip valstybės institucija. Ir šiuo požiūriu buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas bei padaryta didelė žala valstybei.

Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, jog vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartys, kuriomis atsisakyta paskirti kardomąją priemonę – suėmimą V. ir M. R. ir V. K., V. P. atsisakyta pratęsti suėmimą, o G. A. R. atžvilgiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo buvo paliktos galioti, negalima laikyti teisėtomis ir pagrįstomis žinant, kokiomis aplinkybėmis jos buvo priimtos. Iš byloje esančių 2002-07-19 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarčių V. ir M. R. byloje (t. 1, b.l. 168-170) matyti, kad jose yra išdėstyti tik formalūs kardomojo kalinimo nepaskyrimo motyvai, nes teisėjas atmetė prokuroro skundus net nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir neišsiaiškinęs faktinių bylos aplinkybių, o 2002-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos P. L. skundžiamos nutartys buvo mažai informatyvios ir neatitinkančios tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 104³ str. reikalavimų, kadangi jas priimdama teisėja nenurodė tinkamų motyvų, kodėl atsisakė patenkinti prokuroro pareiškimą (t. 5, b.l. 31; 53).

Analogiška padėtis ir su 2002-11-22 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjo J. T. priimta nutartimi, kuria atsisakyta patenkinti G. A. R. gynėjo skundą ir paleisti jį iš suėmimo: teisėjas taip pat išnagrinėjo skundą neišsireikalavęs baudžiamosios bylos medžiagos ir nepatikrinęs, ar gynėjo skundo argumentai yra pagrįsti ir ar buvo pagrindas suimti G. A. R. Teisėjui susipažinus su baudžiamąja byla, jis būtų įsitikinęs, kad jau prieš dieną iki skundo nagrinėjimo, t.y. 2002-11-21, G. A. R. iš suėmimo buvo paleistas, o skundo nagrinėjimo dieną, t.y. 2002-11-22, jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Iš įtariamojo D. J. 2002-07-17 ir 2002-07-18 apklausos protokolo bei akistatos su P. L. (t. 1, b.l. 89-93; 93-94) matyti, jog jis paaiškino pats (duomenys neskelbtini) apygardos teisme domėjęsis, kaip bus išnagrinėti prokuroro skundai dėl V. ir M. R bei V. K. – tuo klausimu kreipėsi į A. J. ir A. Š., o šie jį informavo apie priimtus sprendimus. Tai, kad šiose bylose, o taip pat G. A. R. byloje (duomenys neskelbtini) apygardos teisme skundai nebus patenkinti, įrodo ir kiti byloje esantys duomenys – telefoninių pokalbių suvestinės: D. J. pranešė A. G., kad skambino iš Šiaurės, yra vietoj dokumentai ir čia suderinta „tai, vat jau apygarda“, „man pažadėjo chebra. Rimta chebra“, „ nu, vat jau viskas yra suderinta, kas skaitys, skaitovas bus, žinai“. Vėliau D. J. atsisakius aukščiau paminėtų parodymų ir paaiškinus, jog jis A. G. prašymų atmesti prokuroro ir patenkinti gynėjo skundus bylas nagrinėjusiems (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjams A. J., A. Š. ir J. T. neperdavė, o A. G. suklaidino nurodydamas, kad reikalaujamus veiksmus atliko, buvo prieita išvados, kad išteisintieji V. K. su A. G. organizavo pasikėsinimą kištis į teisėjų veiklą šiose bylose.

Esant šioms aplinkybėms pagrįstai suabejota (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarčių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl ir pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodytas teiginys, kad didelės žalos valstybei nebuvo padaryta vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartys aukštesniojo teismo buvo paliktos galioti, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Apelianto teiginys, kad A. G., D. J. ir P. L. , atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, veikė siekdami asmeninės naudos: A. G. – palaikyti su dukters partneriu V. K. (dabartiniu dukters K. G. vyru) gerus, draugiškus santykius, D. J. – su A. G. , o P. L. – su D. J., pasitvirtino.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. asmeniškai nepažinojo P. L., todėl jai negalėjo perduoti V. K. prašymo nesuimti cigarečių kontrabandos byloje įtariamųjų brolių V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir paties V. K. Jam buvo žinoma, kad ją pažįsta jo artimas draugas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkas D. J., todėl iškart į jį A. G. su prašymu tarpininkauti ir kreipėsi. Vadinasi, nei V.K., nei A. G. tiesiogiai kreiptis į P. L., kuri pati ar kitos teisėjos nagrinėjo bylas dėl įtariamųjų suėmimo, negalėjo. Tam tikslui buvo būtinas dar vienas nusikaltimų vykdytojas – D. J. Iš A. G. , D. J. ir P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog nuo pat pirmo pateikto prašymo jiems buvo aišku, kad jie atliks neteisėtus veiksmus dėl sulaikytų įtariamųjų kontrabandos byloje ir sutiko juos atlikti. D. J., perduodamas P. L. prašymus nesuimti įtariamųjų, nurodė, jog jis veikia “dar vieno aukšto teismų pareigūno interesais”, t.y. jis P. L. nepasakė, kad to prašė A. G., nors pačiam D. J. buvo žinoma, kad tarpe kitų įtariamųjų kontrabandos byloje yra ir A. G. dukters partneris V.K., kurio interesai ir yra tenkinami. Pati P. L. pripažino, jog ji suprato, kad D. J. prašymai nesuimti įtariamųjų yra neteisėti, bet ji vis dėlto juos vykdė ir perdavė kitoms (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms. Šiuos veiksmus ji atliko todėl, kad to prašė geras jos pažįstamas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J., kurį ji vertino kaip gerbiamą, kvalifikuotą ir didelį autoritetą turintį teisėją. Analogiškai situaciją aiškino ir D. J. – jis vykdė A. G. prašymus, kadangi jis buvo jo geras ir artimas draugas. Neginčytinai nustatyta, kad aukščiau paminėtus neteisėtus veiksmus visi trys teisėjai atiko, siekdami asmeninės naudos: A. G., vykdydamas V.K., kaip būsimo žento, nurodymus, nenorėjo su juo gadinti gerų santykių, o nusikalstamose veikose V.K. byloje – dar ir tikslą nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkas, palaiko glaudžius ryšius su įtariamu kontrabandos stambiu mastu organizavimu V.K. . D. J. atliko neteisėtus veiksmus vedamas tikslo palaikyti gerus, draugiškus santykius su turinčiu didelį autoritetą ir įtaką teismo pirmininku A. G., kuris tuo metu buvo ir (duomenys neskelbtini) narys ir (duomenys neskelbtini) pirmininkas. P. L., siekdama tų pačių tikslų – palaikyti gerus santykius su D. J., kuris taip pat turėjo didesnį autoritetą bei įtaką kaip teismo pirmininkas. Pažymėtina, kad iš telefoninių pokalbių suvestinių turinio matyti, kad visi trys teisėjai vienas kitą vadino vardais, kalbėjo apie “saldainių”, “rublių”, “lapių” vežimą už įvykdytus prašymus. Atsižvelgiant į tai, kolegija nesutinka su jų teiginiais, kad tarpusavyje buvo bendrauta tik dėl oficialios informacijos gavimo.

Išteisintųjų A. G., D. J. ir P. L. įvykdyti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. dispozicijoje nurodytą kvalifikuojantį požymį – asmeninės naudos siekimą sau, o A. G. – dar ir šeimos nariui, t.y. dukrai bei būsimam žentui V.K., kurį su jo dukra siejo partnerystės ryšiai, kurie nebuvo oficialiai įteisinti, bet abiejų šalių – V.K. ir K. G. – pripažinti. Be to, tokiu būdu užsitarnavę palankumą: D. J. – A. G. , o P. L. – D. J. , ateityje būtų turėję galimybę siekti karjeros, paslėpti atsiradusius darbo trūkumus ar sulaukę pagalbos sprendžiant kitas asmenines savo šeimos ar kitų artimų žmonių problemas. Duomenų apie tai, kad teisėjai būtų siekę ne asmeninės, o turtinės naudos, byloje nesurinkta.

Dėl 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 straipsnio 1 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat įrodyta, jog nuteistasis V. K. ir išteisintieji A. G., D. J. ir P. L. atliko jiems inkriminuotus trukdymo teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai veiksmus, tačiau nepagrįstai jiems pareikštas įtarimas ne pagal veikų padarymo metu galiojusį 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., o pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., kuris pasunkina jų teisinę padėtį. Nors 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. dispozicija yra platesnė nei 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., tačiau, kolegijos nuomone, V. K., A. G., D. J. ir P. L. inkriminuotos nusikalstamų veikų esminės aplinkybės nepasikeitė, todėl kaltinimas teisme jiems nekeičiamas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d., 2 d., taikomas įstatymas, kuris švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina jų teisinę padėtį.

Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir išteisintųjų veiksmai dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikuojami iš 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., remiantis teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo duotais išaiškinimais apie tai, kad naujojo Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. dispozicijoje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai apima mėginimą bet kokia forma paveikti pareigūnus, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme. Naujojo įstatymo dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį, tarp jų ir prašymus, reikalavimus, nurodymus, kliudančius išvardintiems asmenims juos atlikti. Šis nusikaltimas yra formalios sudėties ir nereikalaujantis pasekmių, todėl kaltininko atsakomybė nėra būtinas jo veika siekiamų tikslų realus įgyvendinimas.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats teismas be prokuroro prašymo negali pakeisti kaltinimą ir A. G., D. J., P. L. veikas perkvalifikuoti iš 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. į švelnesnį 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., galiojusį veikų padarymo metu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas pasielgė prieštaringai – V. K. veiksmus dėl 2002-07-06 – 2002-07-08 V. ir M. R. bylos bei 2002-11-13 – 2002-11-15 dėl G. A. R. bylos pats teismas perkvalifikavo iš naujojo Lietuvos Respublikos BK į lengvesnį senojo Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. nuostatas, tačiau analogiškai nepasielgė kitų išteisintųjų atžvilgiu. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas pripažino, kad kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nuo nusikalstamų veikų aplinkybių, už kurias nuteistas V. K., iš esmės nesiskiria, todėl ir kitų išteisintųjų atžvilgiu turėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Negalima sutikti su apygardos teismo padaryta išvada, jog A. G., D. J. ir P. L. nebuvo inkriminuotas būtinas 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. numatytas nusikalstamos veikos požymis – norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme, o V. K. toks tikslas nurodytas. Reikia sutikti su apelianto skundo argumentu, kad A. G., D. J. ir P. L. buvo inkriminuota, jog neteisėtus veiksmus jie atliko priešingais baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, todėl buvo apsunkintas ar bandoma apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas bei jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. O A. G. dėl veiksmų V. K. byloje buvo papildomai inkriminuota ir tai, kad veiksmus, priešingus tarnybos interesams, atliko turėdamas tikslą padėti savo dukters partneriui V. K. išvengti suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei norą nuslėpti nuo žiniasklaidos ir visuomenės, kad su V. K. palaiko artimus ryšius.

Byloje esantis atsakymas apie senajame ir naujajame kodeksuose atliktą vartojamų sąvokų prasminę ir loginę analizę patvirtina, jog išteisintiesiems inkriminuoti veiksmai, kad juos atliko “priešingais baudžiamųjų bylų tyrimo interesais, dėl ko buvo apsunkintas ar bandomas apsunkinti nusikaltimą padariusių asmenų išaiškinimas ir jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn” yra tapatūs senojo Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. dispozicijoje nurodytam požymiui “norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą”.

Teismas, nuteisdamas V. K. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. dėl dviejų nusikalstamų veikų, pripažino, kad nuo 2002-07-06 iki 2002-12-18 (ši data nurodyta klaidingai) V. K. per A. G. ir D. J., o G. A. R. byloje dėl 2002-11-13 – 2002-11-15 veikos ir per P. L. atliko nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo bandoma paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas neskirti kardomosios priemonės – suėmimo V. ir M. R., G. A. R., V. P. bei V. K., tačiau A. G., D. J. ir P. L. pagal nurodytą straipsnį nepagrįstai nenuteisė, kadangi išimtinai rėmėsi tik jų parodymais, duotais teisme, kuomet jie pakeitė parodymus ir davė tokius, kurie iš esmės buvo prieštaringi duotiems tyrime. Įrodymai, kuriais grindžiamas jų kaltumas kišantis ar pasikėsinus kištis į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą buvo išanalizuoti ir aptarti anksčiau.

Kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamai kištis galima tik konkrečiam pareigūnui, atliekančiam byloje procesinius veiksmus ir laiko, kad nepagrįstai V. K. iš kaltinimo pašalino jo 2002-11-13 – 2002-11-15 atliktoje nusikalstamoje veikoje dėl G. A. R. mėginimą paveikti teisėją L. Š., o 2002-11-27 – 2002-11-28 veiksmuose dėl V. P. – P. L. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog šios teisėjos nurodytose bylose neatliko jokių procesinių veiksmų. Su tokiu teismo teiginiu kolegija nesutinka ir štai dėl ko:

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. per A. G., A. G. per D. J., D. J. per P. L. perdavė V. K. prašymą nesuimti G. A. R. abiem (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms – N. S. ir L. Š., nesvarbu, kuri iš jų būtų nagrinėjusi G. A. R. bylą. Tai buvo padaryta dar prieš posėdį – 2002-11-15, rytą, ir tai padarė teismo pirmininkė P. L., kuriai pirmajai ir buvo perduotas prašymas nesuimti G. A. R. Kadangi pati P. L. prokuroro pareiškimo nenagrinėjo ir negalėjo patenkinti prašymą, jį perdavė kitoms teisėjoms. Šias aplinkybes viso proceso metu patvirtino N. S. ir L. Š., o pati P. L. ikiteisminiame tyrime tik parodė, teisėjoms pasakiusi, jog tai padaryti prašo teisėjas iš (duomenys neskelbtini). Vadinasi išteisintieji mėgino paveikti abi teisėjas, todėl iš kaltinimo nepagrįstai pašalinta aplinkybė, kad buvo mėginta paveikti ir teisėją L. Š.

Taip pat teismas neteisingai pasielgė išteisinęs V. K. ir pašalinęs mėginimą paveikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją P. L. nuo 2002-11-27 iki 2002-11-28 atliktoje veikoje dėl V. P. suėmimo termino nepratęsimo. V. K. prašymą nepratęsti suėmimo termino V. P. A. G. perdavė D. J., o šis – P. L., kuri pripažino, kad spręsti šio klausimo negalėjo, nes nebūtų išlikusi objektyvi – D. J. prašymas ją įpareigojo ir suvaržė jos veiksmų laisvę. Vadinasi, jai buvo padarytas neteisingas poveikis, tačiau tai, kad V. P. bylą išnagrinėjo ne ji pati, o N. S., išteisintųjų padarytų veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi.

Kolegija, sutikdama su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog teismas, išteisindamas A. G., V. K. , D. J. bei P. L. dėl 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., padarė neteisingą išvadą, jog jie neturėjo jokio intereso ir noro sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba išsamiai išnagrinėti bylą teisme ir ko per juos siekė V. K. teisėjai nežinojo, rėmėsi tik jų parodymais, duotais teisme, ir visiškai neįvertino jų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ikiteisminiame tyrime pats A. G. pripažino, jog dėl visų suimtųjų skambinęs D. J., siekdamas pasidomėti jų sulaikymo aplinkybėmis; iš D. J. sužinojo, kad V. ir M. R., G. A. R. įtariami padarė kontrabandą (t. 2, b.l. 48-52), o dėl V. K. prašė pasidomėti rimtai. D. J. paaiškino, jog paprašytas A. G. skambino P. L. dėl V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir paties V. K. . pastarasis pasakė, jog V. K. yra artimas jo dukters draugas, todėl A. G. turėjo asmeninį interesą, kad sulaikytieji nebūtų suimti (t. 2, b.l. 93-94). P. L. , apklausta įtariamąja (t. 1, b.l. 144-146; 155-157; 158-161) bei akistatoje su D. J. ir N. S. (t. 1, b.l. 89-91; 150-154) patvirtino, kad visais atvejais – dėl V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir V. K. , D. J. prašė, kad sulaikytieji nebūtų suimti. Pati išnagrinėjusi prokuroro pareiškimus ir priėmusi nutartį neskirti V. ir M. R. kardomojo kalinimo (suėmimo), žinojo, kad jie įtariami padarę cigarečių kontrabandą stambiu mastu. O ir kitų pokalbių su D. J. metu sužinojusi, kad visi sulaikytieji yra iš tos pačios kontrabandos bylos, vis dėlto prašė teisėjų N. S. ir L. Š. nesuimti G. A. R., o dėl V. P. ir V. K. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamas veikas ir D. J. prašymo toms pačioms teisėjoms neperdavė, pati šių bylų nenagrinėjo, kadangi suprato tenkinanti neteisėtus prašymus. Subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai ir atlikti daugkartiniai analogiški išteisintųjų veiksmai įrodo, jog išties turėjo interesą sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme. Reikia atsižvelgti į A. G., D. J. ir P. L. kaip subjektų ypatingą paskirtį vykdant teisingumą, jų ir teismų nepriklausomumą bei pareigą priimant sprendimus veikti nešališkai ir klausyti tik įstatymų, tačiau šias įstatyme įtvirtintas nuostatas patys nusikalstamai pažeidė ir tenkino: A. G. – V. K. prašymus, D. J. – A. G. nurodymus, o pati P. L. – „aukšto teismų pareigūno“ (taip jai buvo pasakyta) ir paties D. J. prašymus. Kad išteisintieji neteisėtai kišosi į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą, mėgindami bet kokia forma paveikti šiuos asmenis, turėdami tikslą sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą ir teisingai išnagrinėti bylas teisme, patvirtina aukščiau aptarti ir išanalizuoti jų nusikalstami veiksmai atskiromis bendrininkų grupėmis ir atskirose nusikalstamose veikose.

Be to, P. L., perduodama D. J. prašymą to paties (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjoms N. S. ir L. Š. nesuimti G. A. R., pasinaudojo savo, kaip teismo pirmininkės tarnybine padėtimi, nors gerai žinojo, kad tai daro neteisėtai bei taip pat neteisėtai kišasi į šių teisėjų veiklą, kad tik patenkintų D. J. , su kuriuo palaikė draugiškus santykius ir kurių nenorėjo sugadinti, bei dar kito „aukšto teismų pareigūno“ pageidavimus.

Tą aplinkybę, kad V. K., A. G., D. J., mėgindami bet kokia forma paveikti teisėtvarkos, teisėsaugos institucijų pareigūnus bei teisėjus, perdavė ne tik prašymus nesuimti įtariamųjų V. ir M. R., G. A. R., V. P. bei paties V. K., bet ir aktyviai sekė, kaip yra vykdomi tie prašymai, kas matyti jų tarpusavio pokalbiuose, užfiksuotose telefoninių pokalbių suvestinėse. Jie patys ne tik ragino nepamiršti ir patenkinti prašymus, bet ir iš paveiktų asmenų sužinoję apie priimtus sprendimus, telefonu informuodavo vienas kitą. Tai ikiteisminiame tyrime pripažino A. G., D. J. ir P. L. . A. G. parodė, jog ir jis supratęs, kad elgiasi neteisėtai, tačiau laiko, kad padarė ne nusikaltimus, o tik nusižengė teisėjų etikai (t. 2, b.l. 48-52).

Kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie tai, kad A. G., D. J., P. L., perduodami prašymus pačiai P. L. bei kitoms teisėjoms, jog nebūtų suimti V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir V. K., nenurodė tai padaryti, neatsižvelgiant į byloje esančius procesinius suėmimo skyrimo pagrindus ir bylos medžiagą, teigia, kad tokių aplinkybių išvis nebuvo nustatyta. Faktiniai bylos duomenys – A. G., D. J., P. L. parodymai tiriant bylą patvirtina, kad jie, prašydami vienas per kitą patenkinti prašymus nesuimti įtariamųjų kontrabandos byloje, pokalbiuose, užfiksuotuose telefoninių pokalbių suvestinėse, net nenurodė esant tikslinga atsižvelgti į faktinius bylos duomenis – jie turėjo vienintelį tikslą – kad sulaikytieji nebūtų suimti. Liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad teismo pirmininkė P. L. 2002-11-15, ryte, kreipdamasi į ją dėl G. A. R, perdavė vienintelį (duomenys neskelbtini) teisėjo prašymą neskirti sulaikytajam suėmimo. Liudytoja supratusi, jog prašymą reikia patenkinti neatsižvelgus į bylos duomenis (t. 1, b.l. 44-48), tai N. S. patvirtino ir teisme (t. 8, b.l. 191-203). P. L. akistatos metu sutiko su N. S. parodymais (t. 2, b.l. 150-154). Išteisintieji A. G. ir D. J. viso proceso metu nedavė parodymų apie tai, kad jų prašymai vienų ar kitų sulaikytųjų atžvilgiu būtų tenkinami atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą.

Nors P. L. ir parodė, kad, priimdama nutartis atsisakyti skirti kardomąją priemonę – suėmimą V. ir M. R., į gautą D. J. prašymą jų nesuimti neatsižvelgė, jo telefoninio pokalbio nesureikšmino ir sprendimą byloje priėmė, vadovaudamasi įstatymu, tačiau byloje esančios nutartys rodo ką kita – motyvai, kurių pagrindu atsisakyta V. ir M. R. skirti suėmimą išdėstyti vos keliuose sakiniuose, o nutarties turinys nepatvirtina, kad išties buvo remtasis bylos medžiaga.

Sprendžiant klausimą dėl 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. taikymo, būtina pasisakyti apie šio nusikaltimo sudėties subjektyviuosius požymius, taip pat apie šiuos požymius, numatytus 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., kadangi apie tai nebuvo užsiminta sprendžiant išteisintųjų kaltumo klausimą pagal šį straipsnį. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties būtini požymiai yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia, bei tikslas: pirmu atveju – norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme, o antruoju – siekti asmeninės naudos.

Pažymėtina, jog nė vienas išteisintasis kaltės nepripažino, tačiau kaltės, o šiuo atveju – tiesioginės tyčios turinys atskleidžiamas ne vien tik jų prisipažinimu padarius nusikaltimą, bet ir suvokimu, kai jie įvertino savo atliktų veiksmų pobūdį, kas nulėmė elgtis pažeidžiant įstatymus, kokių padarinių siekta ir tikėtasi. Atskleidžiant visus šiuos požymius būtina atkreipti dėmesį į išteisintųjų atliktus objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius: kaip, kokiu būdu juos atliko, kokių pastangų buvo imtasi, kokie jų veiksmai – intensyvūs ar neintensyvūs buvo. Taigi apie išteisintųjų kaltę sprendžiama ir iš jų elgesio.

Visi anksčiau aptarti ir įvertinti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai įrodo, kad jie veikė tiesiogine tyčia: išteisintieji, darydami nusikaltimus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti neigiami padariniai ir jų norėjo.

Nors V. K., A. G., D. J. ir P. L. kaltė, padarius nusikalstamas veikas dėl kišimosi ir pasikėsinimo kištis į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą, įrodyta remiantis bylos faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų visumos įvertinimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl nusikaltimų, numatytų 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d., apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, kadangi yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – atitinkamai nuo 2005-07-07 iki 2005-12-16.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo redakcija), asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003-05-01, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma, vadovaujantis senojo Baudžiamojo kodekso 7 str., 49 str. ir 50 str. taisyklėmis, kuomet senaties terminai pagal naująjį kodeksą yra ilgesni. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatomis, kad sunkinantis padėtį baudžiamasis įstatymas (šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 95 str.) negali būti taikomas.

Esant šioms aplinkybėms baudžiamosios bylos dalis dėl V. K., A. G., D. J. ir P. L. išteisinimo dėl anksčiau paminėtų nusikalstamų veikų panaikinama, taip pat panaikinama ir nutraukiama bylos dalis dėl V. K. nuteisimo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos 298 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nors prokuroro apeliaciniame skunde prašoma visus išteisintuosius nuteisti pagal šį straipsnį, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras taip pat prašė bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Dėl bendrininkavimo formos ir rūšies

Teisėjų kolegija, analizuodama V. K., A. G., D. J. ir P. L. veiksmus ir įvertindama jų pobūdį, daro išvadą juos veikus bendrininkų grupėje, kur V. K. ir A. G. atliko organizatorių, o D. J. ir P. L. – vykdytojų vaidmenis. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupę apibrėžia tokią situaciją, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad anksčiau išvardintos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant asmenų grupei, susidedančiai iš V. K., A. G. ir D. J. arba V. K., A. G., D. J. ir P. L.; tik V. K. ir A. G. arba tik vieno A. G. Taigi šių asmenų bendrininkavimas padarant anksčiau nurodytus nusikaltimus pasireiškė keliomis sudėtimis: esant dviems organizatoriams ir dviems vykdytojams, dviems organizatoriams ir vienam vykdytojui arba esant dviems organizatoriams.

Kadangi nusikaltimus V. K., A. G., D. J. ir P. L. padarė veikiant bendrininkų grupe įvairiose sudėtyse ir ši aplinkybė yra nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje nusikalstamų veikų aplinkybės pripažintos įrodytomis, todėl jų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., nepriklausomai nuo jų vaidmens padarant nusikaltimus. Tokia praktika vadovaujasi Respublikos teismai, tam pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pripažįstant asmenį bendrininku kartu turi būti nustatyta, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos. Jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Byloje užfiksuoti duomenys akivaizdžiai rodo, kad bendrininkavimas padarant nusikaltimus vyko „grandinės“ principu, t.y. V. K. nusikalstamus prašymus perdavė savo gyvenimo draugės K. G. tėvui – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui A. G., tuomet šis iš V. K. gautą prašymą perdavė D. J., o pastarasis skambino P.L. Ta aplinkybė, kad D. J. ir P. L. asmeniškai nepažinojo V. K. bei nepalaikė tarpusavio ryšių su juo, nepaneigia to, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti bendrininkaujant, t.y. nepaisant to, kad bendrininkavimas subjektyviąja prasme vertinamas kaip tyčinis dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas toje pačioje tyčinėje nusikalstamoje veikoje, tačiau atskirų bendrininkų tos pačios nusikalstamos veikos motyvai ar tikslai gali būti skirtingi. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų dalyviai, atlikdami neteisėtus veiksmus, veikė skirtingais tikslais. Nors V. K. nepripažino, tačiau darytina pagrįsta išvada, kad skambindamas A. G. su prašymais, jis siekė, kad byloje dėl cigarečių kontrabandos sulaikyti asmenys nebūtų suimti arba būtų paleisti iš suėmimo, tokiu būdu bandant išvengti nenaudingų parodymų, nukreiptų prieš V. K. Tuo tarpu A. G. apklausiamas pripažino V. K. prašymus vykdęs todėl, kad jis buvo jo dukters K. G. gyvenimo draugas, be to, su juo palaikė gerus santykius. D. J. nurodė A. G. prašymus įvykdęs tik iš kolegiškumo ir draugiškumo, A. G. buvo vyresnis kolega, abu priklausė (duomenys neskelbtini) asociacijai. P. L. taip pat pripažino, jog, sulaukusi D. J. skambučių su prašymais, jai iš draugiškumo ir kolegiškumo buvo nepatogu pastarajam atsakyti neigiamai, D. J. ji gerbė kaip kvalifikuotą bei autoritetingą teisėją.

Skunde prokuroras neteisingai nurodo, jog V. K. visais atvejais nuo 2002-07-06 iki 2002-12-18 suprato, kad be jo, vykdydamas jo nurodymus, nusikalstamas veikas organizuoja A. G., o vykdo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkas D. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė P. L. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K., perduodamas neteisėtus prašymus A. G., nusikalstamas veikas kartu su juo organizavo nuo 2002-07-06 iki 2002-11-28, o ne iki 2002-12-18. Ir nors telefoniniuose pokalbiuose nėra konkrečiai nurodoma D. J. ar P. L. pavardžių, tačiau iš pokalbių turinio galima daryti išvadą, kad V. K., A. G. informuotas, jog „tas su pirmininke šnekėjo“, „ nu ten gi pirmininkė“, taip pat A. G. sakant „šnekėjaus aš su žmogum tuo, žinai, pas kurį buvau“, o V. K. atsakant „taip“, V. K. pokalbio metu nenustatytos tapatybės pašnekovui nurodant, kad „per tą patį, panevėžietį, žinai, sutvarkė“, V. K. iš tiesų žinojo, kad A. G. jo prašymų įvykdymą organizuoja per D. J. ir P. L. . A. G. kartu su V. K., organizuodamas, kaip įvykdyti dukters partnerio perduotus prašymus, ir tuo tikslu skambinęs D. J. su nurodymu skambinti P.L. arba pasidomėti, kaip (duomenys neskelbtini) apygardos teisme bus nagrinėjami jį dominantys klausimai, tikrai žinojo, kad jo prašymus vienais atvejais vykdo D. J. ir P. L. , o kitais atvejais – D. J. Taip pat neginčytina ir tai, kad A. G. suorganizavus ir D. J. toliau vykdant pastarojo prašymus, D. J. suprato ir galvojo, kad be A. G., jo paties, nusikalstamas veikas 2002-07-06 – 2002-07-08 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su V. ir M. R., 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su G. A. R., 2002-11-27 – 2002-11-29 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su V. P. ir 2002-11-29 - 2002-12-01 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su V. K., nusikalstamus veiksmus atlieka ir P. L. Tuo tarpu P. L., 2002-07-06 – 2002-07-08 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su V. ir M. R., ir 2002-11-13 – 2002-11-15 nusikalstamoje veikoje, susijusioje su G. A. R., suprato, kad be jos, jai prašymus perdavusio D. J. dar veikia trečias asmuo, kadangi D. J. jai minėjo, kad to prašo „kitas asmuo“, „kažkoks įtakingas asmuo“.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, V. K. ir A. G. veiksmus vertina kaip organizatorių, o D. J. ir P. L. vaidmenį bendrininkaujant pripažįsta kaip vykdytojų. Būtent V. K. ir A. G. veiksmais buvo sukurta sistema, kurioje atitinkamai nukreipus kitų bendrininkų pastangas buvo pasiektas nusikalstamas sumanymas arba pasikėsinta jį įvykdyti. Kadangi V. K. pats asmeniškai nepažinojo asmenų, galinčių realizuoti nusikalstamus sumanymus, jis paprašė, kad tą padarytų jo draugės (partnerės) tėvas A. G., ėjęs (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas. Pastarasis savo ruožtu nusikaltimų padarymui parinko tinkamą asmenį – D. J., nurodydamas jam būtinus padaryti veiksmus, t.y. paskambinti P. L. ir perduoti atitinkamus prašymus. Tokiu būdu V. K. ir A. G. suorganizavus, o D. J. ir P. L. įvykdžius arba tik D. J. įvykdžius, buvo padarytos anksčiau įvardintos ir aprašytos nusikalstamos veikos.

Dėl bausmės skyrimo

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas V. K., A. G., D. J. ir P. L. bausmes, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, asmenybę charakterizuojančius duomenis, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. K., A. G., D. J. ir P. L. padarytos nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumą priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), jais nurodyti asmenys siekė asmeninės naudos, nusikaltimai padaryti veikiant įvairios sudėties bendrininkų grupėse, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę bei parenkant jos rūšį taip pat atsižvelgiama į kaltus asmenis charakterizuojančią medžiagą. Tiek A. G., tiek D. J. ir P. L. charakterizuojami teigiamai, V. K. asmenybės charakteristika taip pat teigiama, anksčiau administracine tvarka nebaustas, iki nurodytų nusikalstamų veikų padarymo momento neteistas ir tik vėliau Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 199 str. 1 d., tačiau ši aplinkybė neįtakoja bausmės skyrimo klausimo šioje byloje.

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį teismas taip pat atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t.y. paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati nusikalstamai veikai. Šio principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Tai pasiekiama tik nuosekliai laikantis visų anksčiau išvardytų įstatymo reikalavimų. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenines savybes ir kitas aplinkybes. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat bendrą jų visumą.

Kolegija įvertinusi nusikalstamų veikų aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei, atsižvelgdama į bausmės paskirtį ir tikslus, V. K. už įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertina nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo, kaip organizatoriaus vaidmenį, taip pat tai, kad daromais nusikaltimais jis siekė išvengti jam nenaudingų parodymų, kuriuos galėjo duoti kontrabandos byloje sulaikyti asmenys, ir kardomosios priemonės – suėmimo bei skiria laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių, yra artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui arba kiek žemesnis už vidurkį. Kolegija mano, kad V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą, pakankamai ilgą laiko tarpą nuo jų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo, laikantis teisingumo principo, taip pat esant visoms Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytoms sąlygoms, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo tarpu A. G., D. J. ir P. L. už įvykdytas nusikalstamas veikas kolegija mano esant tikslinga paskirti teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą. Įvertinus tai, kad visi trys – A. G., D. J. ir P. L. - nusikaltimus padarė tiek savo darbinės, tiek ir profesinės veiklos srityse, yra pakankamas pagrindas uždrausti jiems dirbti tam tikrose institucijose - teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose. Iš faktinių bylos aplinkybių ir nuosprendyje išanalizuotų įrodymų matyti, kad jie nusikaltimus padarė užimamų pareigų pagrindų, t.y. visi trys, būdami skirtingų teismų pirmininkais, turėjo realią galimybę įvykdyti neteisėtus V. K. prašymus. Pagrįstai manytina, kad ši kaltininkams parinkta bausmės rūšis yra efektyviausia priemonė, galinti įgyvendinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį, t.y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti juos ir paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų, be to, tai neprieštarauja ir teisingumo principo įgyvendinimui. Atėmimo teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose bausmės trukmė nustatoma įvertinus kiekvieno iš jų vaidmenį padarant nusikalstamas veikas bei atsižvelgiant į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes: A. G. skiriama teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose atėmimo bausmė, savo trukme artima maksimaliai šios bausmės skyrimo trukmei, D. J. – artima vidurkiui, o P. L. – artima minimaliai šios bausmės rūšies skyrimo trukmei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 2 p. ir 4 d., 327 str. 1 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. ir išteisintojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. , A. G. , D. J. ir P. L. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti laisvės atėmimu:

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.) – šešiems (6) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2002 m. liepos 18 d.) – devyniems (9) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) – vieneriems (1) metams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. lapkričio 19 d.) – vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.) – dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į laisvės atėmimo bausmę įskaityti V. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2003 m. liepos 21 d. iki 2003 m. liepos 22 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. (kišimasis į ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo veiklą V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d. bei kišimasis į prokuroro ir teisėjo veiklą G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) ir bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Baudžiamosios bylos dalį dėl V. K. nusikalstamų veikų:

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimo kištis į teisėjo veiklą V. ir M. R byloje nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2002 m. liepos 18 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimo kištis į teisėjo veiklą G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. lapkričio 19 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimo kištis į teisėjo ir prokuroro veiklą V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. organizavimas) -

nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. G. pripažinti kaltu ir nuteisti atėmimu teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose:

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.) – vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.) – vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2002 m. liepos 18 d.) – vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) – dvejiems (2) metams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) – dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. lapkričio 19 d.) – dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.) – dvejiems (2) metams ir devyniems (9) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.) – trejiems (3) metams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. K. byloje nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 1 d.) – trejiems (3) metams ir trims (3) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyboje organizavimas V. K. byloje nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 1 d.) – trejiems (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. K. byloje nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 16 d.) – trejiems (3) metams ir devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose ketveriems (4) metams.

Baudžiamosios bylos dalį dėl A. G. nusikalstamų veikų:

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (kišimosi į ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiklą V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimo kištis į teisėjo veiklą V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2002 m. liepos 18 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (kišimosi į prokuroro ir teisėjo veiklą G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimo kištis į teisėjo veiklą G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. lapkričio 19 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 18 str. 4 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimo kištis į teisėjo ir prokuroro veiklą V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. organizavimas);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., 16 str. 2 d., 298 str. 1 d. (kišimasis į teisėjo veiklą ir pasikėsinimas kištis į teisėjo veiklą V. K. byloje nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 1 d.);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 298 str. 1 d. (pasikėsinimas kištis į teisėjo veiklą V. K. byloje nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 16 d.) -

nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

D. J. pripažinti kaltu ir nuteisti atėmimu teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose:

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.) – vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) – vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.) – vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. K. byloje nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 1 d.) – dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę D. J. paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams.

Baudžiamosios bylos dalį dėl D. J. nusikalstamų veikų:

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. (kišimasis į ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiklą V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. (kišimasis į prokuroro ir teisėjo veiklą G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. (kišimasis į prokuroro ir teisėjo veiklą V. P. byloje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d., 16 str. 2 d., 298 str. 1 d. (kišimasis į teisėjo veiklą ir pasikėsinimas kištis į teisėjo veiklą V. K. byloje nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 1 d.) -

nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

P. L. pripažinti kalta ir nuteisti atėmimu teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose:

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.) – vieneriems (1) metams;

pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyboje G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) – vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridėti švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę P. L. paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams.

Baudžiamosios bylos dalį dėl P. L. nusikalstamų veikų:

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. (kišimasis į ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiklą V. ir M. R. byloje nuo 2002 m. liepos 6 d. iki 2002 m. liepos 8 d.);

pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 298 str. 1 d. (kišimasis į prokuroro ir teisėjo veiklą G. A. R. byloje nuo 2002 m. lapkričio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 15 d.) -

nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai: Violeta RažinskaitėTomas Šeškauskas