- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- ATP-796-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03352-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- O. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. J. 2014 m. rugsėjo 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 29 d., 9.58 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini), 63 kilometre, vairavo transporto priemonę „BMW 5erReihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo 104 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 54 km/h.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo O. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėn.
Šalies argumentai
O. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 mėnesiui. Prašo vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, skirti nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisės vairuoti atėmimas sukels sunkias pasekmes. Dėl to bus nutraukta darbo sutartis. O. J., kuris turi mažametį vaiką, didelį kreditą būstui įsigyti, neturės lėšų išlaikyti vaiką ir vykdyti finansinius įsipareigojimus, gali būti nutraukta būsto paskolos sutartis ir pradėtas priverstinis išieškojimas iš gyvenamojo būsto. Tai sukels papildomus didelius piniginius nuostolius. Teigia, jog teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 1 mėn. formaliai nėra sunki ar ilgai trunkanti nuobauda, tačiau jos sukeliamos pasekmės tolygios sunkesnei bausmei ir nėra skirtumo ar teisė vairuoti atimama 3 mėn., ar 1 mėn., pasekmės būtų vienodos – nutraukiama darbo sutartis. Teismui nustačius lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių aplinkybių, nustačius papildomas aplinkybes, t. y. su O. J. dėl teisės vairuoti praradimo bus nutraukta darbo sutartis, kils grėsmė pagal kredito sutartis neįvykdyti finansinius įsipareigojimus, buvo pagrindas skirti mažesnę nuobaudą nei nustato įstatymas. Bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant mažesnę nuobaudą įvertinant darbovietės pateiktą charakteristiką bei faktą, kad O. J. elgesys pasikeitė ir dėl viršyto greičio galiojančių nuobaudų neturi. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo ir pažeidėjas nuoširdžiai gailisi. Ankstesnių pažeidimų padarymas, kuriems yra suėjusi senatis, neturi jokios teisinės reikšmės, nes tokių duomenų pateikimas ir vertinimas įstatyme nenumatytas. Apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A12-801/2003, Nr. N12-1580-03, kuriose buvo įvertintas proporcingumo principas sprendžiant klausimą dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į O. J. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu, įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų susijusių su asmeniui komfortu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ str. – neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 124 str. 6 d. nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Taigi už minėto pažeidimo padarymą yra numatyta viena pagrindinė administracinė nuobauda, kuri skiriama kartu su papildoma – su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos O. J. paskyrimo atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltę prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad O. J. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, bus nutraukta darbo sutartis, atsiras papildomi dideli piniginiai nuostoliai, kils grėsmė pagal kredito sutartis neįvykdyti finansinius įsipareigojimus, nebus lėšų išlaikyti vaiką, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, O. J. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kelių eismo taisyklių 135 punkte nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. O. J. leistiną greitį viršijo net 54 km/h, tokiu elgesiu sukeldamas realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengdamas rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
O. J. darbe charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad O. J. 28 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2003 m. iki 2012 m. 13 kartų viršijo leistiną greitį ir buvo nubaustas, 2013 m. vieną kartą viršijo leistiną greitį ir buvo nubaustas (b. l. 5-19). Nuo 2013 m. liepos 17 d. paskirtos administracinės nuobaudos O. J. per metus padarė naują administracinį teisės pažeidimą, t. y. 2014 m. liepos 29 d., be to, 2014 m. rugpjūčio 4 d. vėl padarė administracinį teisės pažeidimą. Tai neigiamai apibūdina O. J. asmenybę, rodo, jog anksčiau taikytos administracinės nuobaudos – baudos teigiamos įtakos nepadarė, jis nesilaiko Kelių eismo taisyklių.
Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A12-801/2003, Nr. N12-1580-03, kuriose buvo įvertintas proporcingumo principas sprendžiant klausimą dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo, nes šių bylų ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi.
Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje nėra jokių išimtinių sąlygų, kurios leistų daryti išvadą, jog O. J. skirta minimali ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda (1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėn.) prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinės nuobaudos keliamiems tikslams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.