Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. D. ir jo gynėjo advokato Jono Milčiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nutarties, kuria T. D. pripažintas padaręs BK 145 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Valstybinės ligonių kasos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. P. ir K. A. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismo nutartimi pripažinta, kad T. D., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas :

nuo 2005 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2006 m. birželio 26 d. sistemingai baugino R. P. : naudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą sakydamas: „tu, kuris remontuoji butą, aš tave papjausiu“, „tave nužudysiu“, „aš tave papjausiu, išvešiu į Rokiškį gydytis, tavo dienos suskaičiuotos, mirusiesiems nereikia remonto“, „nupjausiu galvą“, „invalidu padarysiu“ bei terorizavo nukentėjusįjį sakydamas: „susprogdinsiu butą, išdaužysiu langus, padegsiu duris“;

2006 m. birželio 29 d., apie 21 val., būdamas viešoje vietoje - namo, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pirmojo aukšto laiptinėje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai : šaudamas iš D kategorijos šaunamiesiems ginklams priskirto šaunamojo ginklo į K. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., duris, sugadino nukentėjusiojo turtą 500 Lt vertės ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2006 m. birželio 29 d., apie 21 val. 30 min., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini),, Panevėžio m., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš to paties ginklo iššovė į minėto namo kieme stovėjusį R. P., padarydamas jam aklą šautinę žaizdą kairiajame skruoste, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliaciniu skundu T. D. prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis arba paskirti ambulatorinį gydymą. Skunde nurodo, kad dėl sunkios sveikatos būklės – širdies ligos – jam paskirta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis yra per griežta.

Apeliaciniu skundu T. D. gynėjas prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir T. D. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundą motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino T. D. grasinimus realiais, nes jo kaimynystėje 10-15 metų gyvenantiems liudytojams jis yra grasinęs, tačiau nėra niekada realizavęs savo grasinimų. Konfliktas su R. P. kilo ne dėl T. D. socialinio pavojingumo, bet dėl nukentėjusiojo kelto triukšmo remontuojant butą. R. P. buvo sumušęs T. D., tai patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada. T. D. yra II grupės invalidas, jo sveikata pablogėjusi, o kokybiška sveikatos priežiūra jam gali būti suteikta tik namuose jį prižiūrinčios motinos.

Teismo posėdyje T. D. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl T. D. veikų

Teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nutartyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad T. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Gynėjo skunde teigiama, kad epizode dėl žmogaus terorizavimo nenustatytas vienas iš būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių – veikos padarymo būdas, t.y. grasinimų realumas, nes T. D. per keliolika metų nėra realizavęs savo grasinimų kaimynams. Šis argumentas nepagrįstas. Vertinant grasinimų realumą, pirmiausia atsižvelgiama į tai, kaip juos suvokė nukentėjusysis asmuo. Įvertinus T. D. nukentėjusiajam R. P. išsakytų frazių turinį ir sistemingumą, nukentėjusiojo elgesį – bandymus tartis su T. D., jo motina, pokalbius su kaimynais, kurie, pasak nukentėjusiojo, T. D. apibūdino kaip neprognozuojamo elgesio asmenį, galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Grasinimų realumą patvirtina ir tai, kad T. D. juos realizavo, šaunamuoju ginklu sužalodamas R. P.. Be to, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, teisme liudytojais apklausti T. D. kaimynai patvirtino, kad jis yra atlikęs konkrečius veiksmus : M. S. ir M. L. parodė, kad T. D. šaudė į jų buto langus, I. L. – kad stūmė ją, nešančią vaiką.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina gynėjo teiginį, kad konfliktas tarp T. D. ir R. P. kilo dėl pastarojo bute daryto remonto, tačiau T. D. pasirinktas konflikto sprendimo būdas - darant nusikalstamus veiksmus : terorizuojant, žalojant nukentėjusįjį, pažeidžiant viešąją tvarką – rodo T. D. pavojingumą visuomenei. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad R. P. sumušė T. D., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad T. D. sveikata nežymiai sutrikdyta 2006-07-04 ( 2 t., 115 b. l. ), t. y. po to, kai jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, T. D. nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, veiką padaręs asmuo nenustatytas, todėl jo ekspertei pasakyti teiginiai apie jį sužalojusį asmenį nėra teisiškai pagrįsti ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 98 str. nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones : psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; padarytos pavojingos veikos pobūdis; pavojus, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad T. D. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo ir šiuo metu (ekspertizė buvo atliekama 2006 m. rugsėjo 6 d. - spalio 6 d.) tebeserga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl savo psichikos būsenos jis yra socialiai pavojingas. Jam rekomenduojamas priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( 1 t., 157-160 b. l. ). Teisminio bylos nagrinėjimo metu viena išvadą pateikusių gydytojų - teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad šiuo metu T. D. būsena psichozinė, jam rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Gydymas bendro stebėjimo sąlygomis nerekomenduojamas, nes T. D. smurtavo ir panaudojo šaunamąjį ginklą ( 2 t., 104-105 b. l. ). Ekspertizę atlikusiems teismo medicinos ekspertams iš medicininės dokumentacijos buvo žinomos ne tik psichinės, bet ir somatinės T. D. ligos, taigi ekspertai įvertino ne tik psichinę, bet ir fizinę apelianto būklę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertų rekomenduotas ir teismo nutartimi paskirtas gydymo režimas per sunkus T. D. sveikatai. Ekspertė paaiškino, kad T. D. ligoninėje gydomas ne tik nuo psichikos, bet ir širdies-kraujagyslių sistemos ligų, todėl gynėjo skundo argumentas, jog tinkama medicininė priežiūra jam gali būti suteikta tik gydantis namuose, yra nepagrįstas.

T. D. padarė tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Jų metu, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusįjį R. P., iš revolverio šovė į viešoje vietoje buvusį nukentėjusįjį ir sužalojo jo veidą, taip nesunkiai sutrikdydamas R. P. sveikatą, tuo pačiu ginklu šaudė į kito nukentėjusiojo buto duris. Smurtinių nusikaltimų padarymas, kėsinimasis į kito žmogaus sveikatą, panaudojant šaunamąjį ginklą, šaudymas viešoje vietoje rodo didelį T. D. padarytų veikų pavojingumą.

Iš teismo medicinos ekspertizės išvados ir ekspertės paaiškinimų teisme matyti, kad T. D. nesugeba adekvačiai ir kritiškai vertinti savo būsenos, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo ir psichikos sutrikimo yra pavojingas visuomenei. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas dėl T. D. psichikos būklės ir socialinio pavojingumo, jo padarytų įstatymo uždraustų veikų pobūdį, tenkinti T. D. ir jo gynėjo apeliacinius skundus ir keisti T. D. teismo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 2 d. įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas įvertina gydomo asmens sveikatos būklę, remiantis išvada iš psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, siekiant nustatyti, ar asmens psichinė būsena yra pablogėjusi ar pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turi būti pakeista į griežtesnę ar švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. D. ir jo gynėjo advokato Jono Milčiaus apeliacinius skundus atmesti.