Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas už tai, kad 2015 m. spalio 10 d., 1.30 val., (duomenys neskelbtini), jis, pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą iš picerijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl konflikto su picerijos darbuotojais, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojosi rankomis, triukšmavo, bandė pasišalinti iš policijos komisariato. Į perspėjimus nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau triukšmavo, skeryčiojosi rankomis. Pakartotinai buvo perspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudotos specialiosios priemonės - antrankiai bei bus patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Tačiau V. K. toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, todėl buvo uždėti antrankiai ir asmuo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą. V. K. padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2015 m. spalio 10 d. su draugu vakarieniavo „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje. Sumokėjus už maistą bei gėrimus ir išeinant iš restorano, prie jų priėjo kažkoks vaikinas ir jų neišleido. Jis prisistatė esąs apsaugos darbuotojas, nors nedėvėjo išsiskiriančios aprangos ir neturėjo jokių apsaugos darbuotojo ženklų. Nesuprasdamas jo veiksmų ir nenorėdamas veltis į konfliktą, paskambino į policiją, prašydamas policijos pagalbos. Prieš atvykstant policijos pareigūnams į piceriją, taip pat atvyko ir apsaugos darbuotojų ekipažas. Atvažiavus policijos pareigūnams su jais bendravo normaliai, ir nuvyko kartu į policijos komisariatą, kaip jie sakė, išsiaiškinti. Policijos komisariate buvę pareigūnai F. T. ir S. N. iš esmės konflikto picerijoje aplinkybių nesiaiškino, elgėsi taip, kaip nepridera policijos pareigūnams, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, naudojo kreipinį „tu“. Dėl tokio elgesio pareigūnams jis išsakė pastabas bei pasiteiravo, kokiu pagrindu jis randasi policijos komisariate. Jam liepė laukti kampe, sakydami, kad kai turės laiko, jį pakvies. Kadangi pats iškvietė policijos pareigūnus ir nemanė esąs dėl kokios nors priežasties sulaikytas, juo labiau, kad ir pareigūnai to taip pat nepaaiškino, ketino iš komisariato išeiti. Tų pačių pareigūnų buvo sugrąžintas į komisariatą, kuriame su juo buvo bendraujama šiurkščiai. Paėmė savo telefoną ir jiems pasakė, kad įrašinės jų elgesį, tačiau tuomet pareigūnai iš jo telefoną atėmė ir užsukę rankas uždėjo antrankius. Teigė, pareigūnams nesipriešinęs, tvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, jog dėl pažeidimo gailisi, nepasirašė, nežino, kas tai padarė. Taip pat parodė, kad nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl kokių nors veiksmų picerijoje, nesupranta, dėl kokių priežasčių apsaugos darbuotojas nenorėjo jų išleisti.

Liudytojas S. N. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pristatytas patrulių pagal gautą pranešimą į Centro policijos komisariatą. Kartu su asmeniu patruliai atvežė ir apsaugos darbuotojo pareiškimą, kuriame, pagal išdėstytas aplinkybes buvo matomi dviejų asmenų padaryto administracinio teisės pažeidimo požymiai, tačiau veiksmai nekonkretizuoti, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašomas. Patruliai taip pat surašė tarnybinius pranešimus. Buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, o tuo metu V. K. atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus. Todėl buvo pradėta kita administracinio teisės pažeidimo byla. Budėtojų darbo instrukcija suteikia teisę reikalauti iš asmens būti nurodytoje patalpoje. Tuo tarpu V. K. kelis kartus ėjo link išėjimo durų, buvo sulaikomas ir grąžinamas atgal į patalpas. Jam buvo paaiškinta, kad jis turi būti nustatytoje patalpoje, iki bus nustatyta asmenybė, patikrinta ar asmuo nėra ieškomas, paprašyta pasitikrinti apsvaigimo laipsnį ir priimti sprendimai. Tačiau šių nurodymų jis nevykdė ne kartą šalindamasis iš patalpos. Tuomet už nurodymų nevykdymą buvo sulaikomas. Policijos patalpose buvo šūkaujama, rėkaujama, skeryčiojamasi rankomis. Pripažino, kad jam nebuvo žinoma, jog V. K. pats paskambino į policiją. Vėliau, bendraujant su budėtoju N. F. T., šis sakė, jog jam kilo abejonių dėl apsaugos darbuotojo pareiškimo, nes pranešėjas buvo ne jis, o V. K.. Nei pareiškimo, nei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio nurodyti negalėjo, pripažindamas, kad buvo kilusios abejonės dėl V. K. ar apskritai jis buvo padaręs pažeidimą. Kiek pamena patruliai buvo siunčiami į piceriją tikslinti aplinkybių, tačiau restoranas jau nebedirbo. Taip pat jokie sprendimai pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ar atsisakyti ją pradėti, nebuvo priimti, paliekant tai kitiems pareigūnams medžiagos patikslinimui. Kilus abejonėms, su V. K. pristatytas asmuo buvo paleistas, o V. K. dėl naujo pažeidimo, t.y. teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo, sulaikytas. Negalėjo patvirtinti ar buvo pristatytas teisėtai, tačiau, anot jo, V. K. policijos komisariate padarė naują pažeidimą.

Liudytojas N. F. T. parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. ėjo budėtojo pareigas Centro policijos komisariate. Patruliai pristatė du asmenis, vienas iš jų buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl konflikto su apsaugos darbuotojais picerijoje „(duomenys neskelbtini)“. Asmenys buvo neblaivūs. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų nebuvo aišku ką tie asmenys buvo padarę, todėl buvo patikrintos jų asmenybės. Vienam iš pristatytų asmenų buvo surašytas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, o V. K., už tai, kad elgėsi agresyviai, į perspėjimus nusiraminti, neiti iš komisariato, nereagavo, sulaikytas, jam uždėti antrankiai. Įvykio picerijoje aplinkybių nesiaiškino, o medžiaga buvo perduota Centro nuovadai.

Liudytojas V. B. parodė, kad kartu su V. K. vakarieniavo picerijoje. Kartu valgė bei gėrė, po to atsiskaitė už paslaugas ir norėjo išeiti. Tuo metu išsikvietė dukrą, kad juos parvežtų namo, kuriai atėjus pasakė, kad privažiuotų prie picerijos, nes jau baigia atsiskaityti ir tuoj išeis. Jiems jau išeinant prie jų priėjo vyras, prisistatęs apsaugos darbuotoju ir jų neišleido. Buvo su V. K. išgėrę, tačiau nesuprato, kodėl jie yra neišleidžiami, nes už paslaugas atsiskaitė, o jiems būnant picerijoje, niekas nei iš apsaugos darbuotojų nei iš restorano personalo, nebuvo priėję prie jų stalelio ir jokių pretenzijų nereiškė. V. K. dėl to paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, su jų tarnybiniu automobiliu nuvyko į policijos komisariatą. Nematė, kad apsaugos darbuotojai perduotų pareigūnams kokius nors dokumentus. Nuvykus į komisariatą, jiems niekas nieko nepaaiškino, liepė sėdėti. K. V., klausiant dėl ko jie yra komisariate ir garsiau kalbant bei pradėjus filmuoti, pareigūnai jį uždarė į grotuotas patalpas.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. buvo pakviesta tėčio parvežti jį ir jo draugą V. K. iš picerijos. Jai užėjus į piceriją jie baigė valgyti. Jiems paprašius sąskaitos, ji nuėjo į mašiną ir jų laukė. Jų nesulaukusi, grįžo į piceriją ir pamatė, kaip ji suprato, apsaugos darbuotojus aiškinantis su V. B. ir V. K.. Jai būnant picerijoje, niekas jiems pretenzijų dėl ko nors nereiškė. Policijos komisariato patalpose ji nebuvo, laukė jų automobilyje.

Liudytojas R. V. parodė, kad vyko pagal pranešimą į piceriją „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vyksta konfliktas su apsaugos darbuotojais. Budėtojas nenurodė, kad apie įvykį pranešė restorano lankytojas, tačiau tik įvardino įvykio esmę. Nuvykę rado du apsaugos darbuotojus ir du vyriškius, kurie tarpusavyje konfliktavo, buvo aiškinamasi pakeltu balso tonu, vartojami keiksmažodžiai. Vėliau priėjo dar vienas apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad dėl šių klientų veiksmų rašys pareiškimą. Šis apsaugos darbuotojas nurodė, jog šie klientai, pavakarieniavę, pradėjo keiktis, šūkauti. Tuo metu jiems pareiškimo neįteikė ir vežant asmenis į komisariatą jie pareiškimo neturėjo, bet kiek jam žinoma, pareiškimą atvežė vėliau į komisariatą apsaugos darbuotojas. Pats komisariate parašė tarnybinį pranešimą. Vežami į komisariatą, asmenys elgėsi normaliai, jokių pastabų dėl jų elgesio neturėjo. Kas vyko komisariate, nematė. V. B. ir V. K. pristatė į komisariatą, nes matė jų konfliktą su apsaugos darbuotojais, kurie sakė, jog bus rašomas pareiškimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad vyko pagal iškvietimą į piceriją „(duomenys neskelbtini)“. Budėtojas nedetalizavo įvykio, tik nurodė, kad du vyrai konfliktuoja su apsaugos darbuotojais. Jam nebuvo žinoma, kad apie įvykį pranešė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atvykę į piceriją, rado konfliktuojančius asmenis, o apsaugos darbuotojas paaiškino, kad klientai V. B. ir V. K. elgėsi įžūliai, kabinėjosi prie praeivių, ir dėl to bus rašomas pareiškimas policijai. Pareiškimas vežant asmenis, nebuvo įteiktas, o jis buvo atvežtas pačių apsaugos darbuotojų į komisariatą. Vežamas į komisariatą, V. K. elgėsi normaliai. Dėl įvykio pats tarnybinio pranešimo nerašė, nes budėtojas sakė, jog pakaks ir vieno, kurį parašė jo kolega. Būdamas komisariate nematė bei negirdėjo, kad V. K. būtų nevykdęs policijos pareigūnų nurodymų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti šie duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2015 m. spalio 10 d. 1.30 val. iš picerijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl konflikto su picerijos darbuotojais buvo pristatytas V. K., kuris elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojosi rankomis, bandė pasišalinti iš komisariato, į perspėjimus nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo. Pakartotinai buvo perspėtas, tačiau ir toliau jam nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, buvo uždėti antrankiai ir jis uždarytas į laikino sulaikymo kambarį (b. l. 3, 4), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, kad asmuo administracine tvarka nebaustas (b. l. 9), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 10), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad V. K. buvo nustatytas 0,90 promilės neblaivumas (b. l. 11), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados atsakymas į teismo paklausimą, kuriame nurodoma, kad negali pateikti Centro PK policijos patalpų vaizdo įrašo, kai 2015-10-10 į jas buvo pristatytas V. K., nes vaizdo įrašai saugomi 20 parų, o visa turėta medžiaga persiųsta teismui (b. l. 19), pranešimas apie įvykį, iš kurio matyti, kad Kauno apskrities VPK 2015-10-10 1.16 val. buvo užregistruotas V. K. pranešimas, jog picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ tarp pranešėjo ir darbuotojo vyksta konfliktas, pranešėjo neišleidžia iš kavinės, teigia, kad už paslaugas asmuo yra susimokėjęs, prašo, kad atvyktų policija išsiaiškinimui (b. l. 21, 22), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados atsakymas į pakartotinį teismo paklausimą pateikti teismui visą turimą medžiagą dėl picerijoje įvykusio konflikto, t.y. iškvietime buvusių pareigūnų tarnybinius pranešimus, picerijos „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pareiškimą ir kitą turimą medžiagą, kuriame nurodoma, kad visa turėta medžiaga (reg. Nr. 20-PR2-82316, 11 lapų) buvo išsiųsta į Kauno apylinkės teismą 2015-10-13 Nr. 2-S-183992, ir, kad jokios kitos medžiagos apie įvykį Centro policijos komisariate nėra (b. l. 36), V. K. skundas dėl pareigūnų tarnybinių įgaliojimų viršijimo (b. l. 41-43), Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus raštas (b. l. 48, 49).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 187 str. 2 d. nurodoma, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Teismų praktikoje pažymima, kad tam, jog būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-841/2006, Nr. N575-344/2012, Nr. N575-3923/2011 ir kt.). Be to, darytina išvada, kad asmuo šį pažeidimą gali padaryti tik tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jam duodami policijos pareigūnų nurodymai ir reikalavimai grindžiami teisės aktais jiems suteiktų įgaliojimų pagrindu, tačiau sąmoningai juos ignoruoja, jiems nepaklūsta, nekeičia savo elgesio taip, kad juos įvykdytų ir tokiu būdu kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką. Pažymėtina, kad asmeniui neturėtų kilti pagrįstų abejonių, kad policijos pareigūnų veiksmai teisėti ir, kad pareigūnai veikia vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokiu būdu, nurodymus ar reikalavimus nepavaldiems asmenims duodantys pareigūnai, turėtų aiškiai įvardinti priežastį ir nurodyti savo reikalavimų teisinį pagrindą. Tokia pareiga, teismo įsitikinimu, kyla iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų, imperatyviai pakartojančių, kad kitiems asmenims privalomi tik įstatymų pagrindu duodami teisėti nurodymai.

Vertinant byloje esančius duomenis, daryti kategorišką išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindo. Priešingai, pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes konstatuotina, kad V. K. pagrįstai galėjo manyti, kad Centro policijos komisariato pareigūno S. N. ir N. F. T. jam duodami reikalavimai yra neteisėti, nes nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl ir neprivalomi jiems paklusti. Kaip matyti, V. K. į Centro policijos komisariatą atvyko policijos patrulių tarnybiniu automobiliu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis buvo pristatytas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir turėjo pristatyto dėl teisės pažeidimo asmens teisinį statusą ir, kad jam tai buvo paaiškinta. Kaip patvirtino liudytojas V. B., jie kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu vaišinosi picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių nusiskundimų dėl elgesio iš picerijos darbuotojų nesulaukė, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jiems apsaugos darbuotojas sukliudė išeiti. Reaguodamas į tai, V. K. paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus, kad šie padėtų išspręsti su apsaugos darbuotoju kilusį konfliktą. Kad policiją kvietė būtent V. K., patvirtina ir policijos pateikti duomenys apie užregistruotą iškvietimą. Tuo tarpu atvykę policijos pareigūnai R. V. ir Ž. K., įvykio vietoje, nebūdami informuoti apie tai, kas kvietė policijos pareigūnus, iš esmės konflikto priežasčių neišsiaiškino ir pabendravę su apsaugos darbuotojais, konfliktavusius restorano klientus atvežė į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. K. picerijoje elgėsi netinkamai ir, kad buvo pristatytas dėl padaryto pažeidimo ir tai suprato. Teismas ne kartą reikalavo pateikti policijos turimus duomenis, t.y. apsaugos darbuotojo pareiškimą, V. K. pristačiusių pareigūnų tarnybinius pranešimus, tačiau tokių duomenų negavo, policijos įstaigai tvirtinant, kad visi surinkti duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 17, 19, 35, 36). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima būtų manyti, kad V. K. į policijos komisariatą buvo pristatytas dėl padaryto teisės pažeidimo ar patrauktas administracinėn atsakomybėn už kokius nors administracinius teisės pažeidimus, nėra, daro išvadą, kad teisinio pagrindo pristatyti į komisariatą nebuvo ir jis neturėjo pristatyto dėl pažeidimo asmens teisinio statuso. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai nurodė skirtingas pristatymo aplinkybes, t.y. S. N. tvirtino, kad apsaugos darbuotojo pareiškimą patruliai pristatė kartu su pristatytais asmenimis, tuo tarpu patys policijos patruliai nurodė, kad pareiškimas įvykio vietoje jiems nebuvo perduotas, o į komisariatą pareiškimą apsaugos darbuotojas atvežė pats. Pažymėtina ir tai, kad Centro PK dirbę policijos pareigūnai S. N. ir N. F. T., tarnybiniuose pranešimuose nenurodę kokiais teisės aktais vadovaudamiesi jie iš V. K. reikalavo atitinkamo elgesio, t.y. likti policijos komisariato patalpose ir tik abstrakčiai įvardinę pristatymo priežastį – dėl konflikto picerijoje, pripažino suabejoję pristatymo pagrįstumu, nes, kaip patys tvirtino, nebuvo aišku kas ką padarė, todėl atsižvelgdami į tai, negalėjo riboti tų asmenų judėjimo laisvės ir turėjo nedelsdami juos paleisti. Juo labiau, kad kaip teigė teismo posėdžio metu R. V. ir Ž. K., vykstant į policijos komisariatą, V. K. elgesys buvo nepriekaištingas. Tokiu būdu, Centro PK pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad V. K. liktų policijos komisariate, iš kurio jis norėjo išeiti, anot paties V. K., pastariesiems jį ignoruojant, nesiaiškinant įvykio, dėl kurio jis iškvietė policijos pareigūnus ir su jais atvyko į komisariatą, aplinkybių bei nepagarbaus pareigūnų elgesio. Taip pat ir V. K., pats būdamas pranešėju apie konfliktą su apsaugos darbuotoju, turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra policijos pristatytas ar sulaikytas asmuo, ir pareigūnai be teisėto pagrindo draudžia jam palikti policijos patalpas.

Taigi, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Taigi konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant V. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., bylos teiseną V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.