- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-214-210/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Bronius Zalaga, Virginija Žindulienė
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėja Vilija Pilitauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-210/2008
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., padarymą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2007 m. gegužės 16 d. apie 2.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 24 vienetus „Funai 20“ LCD TV stovų už 812,10 Lt (kurių vieno vieneto vertė 33,84 Lt), 90 vienetų „Funai 20“ LCD TV garsiakalbių už 226,85 Lt (kurių vieno vieneto vertė 2,52 Lt), 18 vienetų „Funai 20“ LCD TV skystųjų kristalų panelių už 6697,33 Lt (kurių vieno vieneto vertė 372,07 Lt), 18 vienetų „Funai 20“ LCD TV gaubtų už 377,87 Lt (kurių vieno vieneto vertė 20,99 Lt), 19 vienetų „Funai 20“ LCD TV korpusų už 511,70 Lt (kurių vieno vieneto vertė 26,93 Lt), 18 vienetų „Funai 20“ LCD TV plokščių už 1789,93 Lt (kurių vieno vieneto vertė 99,44 Lt), 19 vienetų ŠTT LCD TV gaubto panelių 20/32 už 190,25 Lt (kurių vieno vieneto vertė 10,01 Lt), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas teritoriją saugojančių darbuotojų.
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. Ž. skundu prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su pašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 str. 1 d., 56 str. 1 d., 273 str. 1 d., 312 str. 3 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos priambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su pašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 str. 1 d., 56 str. 1 d., 273 str. 1 d., 321 str. 3 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatoms, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Taip pat prašo panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti G. T. kaltinantį nuosprendį paskiriant G. T. įstatymo numatytą bausmę.
Taip pat prašo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. T. 196,78 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat prašo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. T. 18 Lt kelionės į teismą išlaidų atlyginimo.
Taip pat prašo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. T. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde nurodo, kad G. T. parodymai prieštarauja I. B. ir V. Ž. parodymams, todėl, apelianto nuomone, negalima teigti, jog G. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat nurodo, kad yra pakankamai duomenų, jog G. T. veiką padarė grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ir kad teismas neatsižvelgė į šią sunkinančią aplinkybę.
Taip pat nurodo, kad automobilis „Mitstubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. T., turi būti konfiskuotas kaip nusikaltimo įrankis ir priemonė, nes be šio automobilio G. T. nebūtų galėjęs atlikti nusikalstamos veikos.
Taip pat nurodo, kad G. T. padaryta veika pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės reputaciją, jos kliento, kompanijos „(duomenys neskelbtini) akyse ir tarptautiniu mastu. Pasak apelianto, pasikėsinimas pagrobti klientui priklausančio ir tik bendrovėje laikinai sandėliuoto turto, buvo viena iš priežasčių, įtakojusi kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė pagrįstą nuosprendį, taip pat tinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.
Priimdamas nuosprendį G. T. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų V. Ž. (t. 1, b. l. 71–72), A. M. (t. 1, b. l. 73–74), A. J. (t. 1, b. l. 77–78), E. U. (t. 1, b. l. 75–76), G. B. (t. 1, b. l. 79) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio apžiūros protokolu, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad G. T. pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y., įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.
LR BPK komentaro 110 str. nurodyta, kad civilinis ieškovas savo teisėmis naudojasi tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu. Iš to seka, kad civilinio ieškovo duodami paaiškinimai, teikiami įrodymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo ar teismo veiksmų ar sprendimų ribojami civilinio ieškinio palaikymo interesais, todėl civilinis ieškovas ar jo atstovas negali įrodinėti su civiliniu ieškiniu nesusijusių aplinkybių, t. y., apskųsti teismo nuosprendžio dėl paskirtos bausmės dydžio, rūšies.
Taigi, atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškovas gali skųsti nuosprendį tik civilinio ieškinio dalyje, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl turto konfiskavimo, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pripažinimo, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pritaikymo skiriant G. T. bausmę, neanalizuotini. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl šių aplinkybių ir laiko, kad teismas pagrįstai netaikė kaltininkui turto konfiskavimo, bei nustatė kitas aplinkybes, tame tarpe ir lengvinančias.
Be to, pažymėtina, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, civilinio ieškovo atstovas neprašo taikyti LR BK 75 str., kaip ir neprašo panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Civilinio ieškovo skunde nurodyti prašymai priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. T. 196,78 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl I. B. ir V. Ž. darbo užmokesčio kompensavimo, bei priteisti 18 Lt kelionės išlaidų, nepagrįsti. Akcinė bendrovė negali už liudytojus atstovauti teisme ir paduoti skundą dėl neapmokėtų kelionės išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą tvarką, asmuo, kuris patyrė kelionės išlaidų, turėjo kreiptis vyriausybės nustatyta tvarka į teismo buhalteriją dėl šių išlaidų atlyginimo. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 2 p. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo, tačiau nors I. B. ir V. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu atlyginti išlaidas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo ir pirmosios instancijos teismui nepatenkinus jų prašymo, jos galėjo apskųsti šį apylinkės teismo sprendimą LR BPK X dalies tvarka, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog pačios I. B. ir V. Ž. nepasinaudojo savo teisėmis, o įgaliojimo ginti jas civilinis ieškovas neturi.
Civilinio ieškovo skunde nurodytas teiginys, jog G. T. padaryta veika pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės reputaciją, jos kliento, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, akyse ir tarptautiniu mastu ir, pasak apelianto, pasikėsinimas pagrobti klientui priklausančio ir tik bendrovėje laikinai sandėliuoto turto buvo viena iš priežasčių, įtakojusi kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, nepagrįstas. Byloje yra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-08-23 sudarė sutartį su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, o 2007-08-23 sutartis buvo nutraukta pasibaigus sutarties terminui. Pažymtina, jog kompanijos atstovai nenurodė priežasties, kodėl nenorėjo pratęsti sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi skunde nurodyti teiginiai, jog dėl vagystės bendrovėje buvo nutraukta sutartis, yra tik civilinio ieškovo niekuo nepagrįsti spėjimai. Civilinis ieškovas skunde taip pat nurodė, kad dėl to, jog buvo įvykdyta vagystė bendrovėje, penkiolika darbuotojų išėjo iš darbo, tačiau civilinio ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog darbuotojai savo noru išėjo iš darbo dėl mažų atlyginimų ir be to, tuo metu bendrovėje vyko reorganizacija. Taigi nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, jog G. T. neteisėti veiksmai galėjo padaryti žalą bendrovei. Be to, civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti buvo pateiktas, kai jau buvo pradėtas įrodymų tyrimas, pagal procesą civilinis ieškinys turi būti pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios.
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.
Kolegija pažymi, kad civilinio ieškovo teisės numatytos Lietuvos Respublikos BPK 110 str., kuriame nurodyta, jog civilinis ieškovas teismo sprendimą gali skųsti tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą civilinio ieškovo numatytais pagrindais, kaip to prašo civilinis ieškovas.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį įstatyminio pagrindo nėra.
Dėl bausmės skyrimo.
Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą, išteisintojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant G. T. asmenybę – anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą 274,38 Lt turtinę žalą.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymėtina, kad byloje buvo gautas A. T., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės brolio, prašymas perduoti jam G. T. jo atsakomybei pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, jog G. T. yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir G. T. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą jį perduodant A. T. atsakomybėn pagal laidavimą. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į A. T. turtinę padėtį ir skyrė laidavimą su užstatu bei baudžiamąją bylą nutraukė.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. T. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, svetimo turto jis neužvaldė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą turtinę žalą atlygino, todėl pagrįstai neskyrė G. T. jokios baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.