- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- I-2377-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00656-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovėms Lietuvos darbo biržai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos darbo biržos ir Valstybės kontrolės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. K. prašo iš atsakovių priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtas darbo užmokesčio dalis ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (b. l. 1–9). Be to, nurodė, kad pareiškėjas valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos valstybės kontrolėje ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojo pareigas ėjo nuo 2011 m. vasario 24 d. iki (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos darbo birža ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos darbo biržos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Patenkinus K. K. skundą, atsakovės prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams, o netenkinus šio prašymo, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ne trumpesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui (b. l. 41-43).
3. Atsakovės Valstybės kontrolė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės kontrolės, nurodė, kad Valstybės kontrolė, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, vykdė galiojančiuose įstatymuose nustatytus reikalavimus, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo išmokėti ne pagal K. K. nurodytu laikotarpiu galiojančius įstatymus apskaičiuoto darbo užmokesčio sumų. Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui buvo sumažintas darbo užmokestis. Tvirtino, kad Valstybės kontrolė negali būti atsakovės Lietuvos valstybės atstove šioje administracinėje byloje. Atsakovių nuomone, reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo neturėtų būti tenkinamas, kadangi yra nepagrįstas (b. l. 27-31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelė, b. l. 32). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.