- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1905-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06022-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Skolininkas
- A. R.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) UAB ,,Senamiesčio ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiškimą dėl skolininko A. R. turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š., V. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti skolininko A. R. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Nurodė, kad antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-36027-819/2014, išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d., dėl 266,94 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. R.. Skolos išieškojimą vykdanti antstolė pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe su skolininko sutuoktine, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino.
Nurodė, jog vykdomosios bylos Nr. 33-984/2014 duomenimis nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-36027-819/2014, išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d., dėl 266,94 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. R., išieškotojo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai. Taip pat iš į vykdomąją bylą pateiktos 2015 m. kovo 18 d. darbo sutarties Nr. 2384 matyti, kad skolininkas A. R. nuo 2015 m. kovo 19 d. dirba VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre profesijos mokytojo pareigose, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui pagal darbo grafiką. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios SODROS pažymos, iš kurių matyti, kad A. R. kas mėnesį yra mokamas didesnis nei 600 Eur dydžio darbo užmokestis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas A. R. dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl antstolė skolos išieškojimą privalo nukreipti į skolininko darbo užmokestį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo netenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliantas UAB ,,Senamiesčio ūkis“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį ir pareiškėjo UAB ,,Senamiesčio ūkis“ pareiškimą tenkinti.
Nurodė, jog apeliantas kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios už suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir komunalines paslaugas, kurios buvo suteiktos patalpoms, esančioms adresu Malūnų g. 1-8, Vilniuje, priteisimo. Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininko A. R. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas (butas), esantis Malūnų g. 1-8, Vilnius. Minėtas butas įgytas esant santuokoje su V. R., todėl šis turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. Kadangi turtu turi rūpintis abu bendrasavininkai, tai ir prievolės, susijusios su minėtu nekilnojamuoju turtu privalo būti vykdomos abiejų bendrasavininkų ir iš abiejų bendrasavininkų turto. Atkreiptinas dėmesys, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. patenkino pareiškėjo UAB ,,Senamiesčio ūkis“ prašymą ir priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo išieškoti iš skolininko A. R. 266,94 Eur skolą (v. b. l. 1). N. Š. 2014 m. spalio 31 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomasis dokumentas (v. b. l. 35). Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkas su V. R. sudarė santuoką. VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis, skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso negyvenamoji patalpa, esanti Malūnų g. 1, Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, antstolė pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Remiantis minėta teisės norma, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pažymėtina, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog skolininkas A. R. dirba VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre mokytoju ir gauna didesnį nei 600 Eur darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, antstolis skolos išieškojimą pagal įstatymą (CPK 664 str. 2 d.) turi nukreipti į skolininko darbo užmokestį. Tuo atveju, kai darbo užmokesčio neužtenka išieškotinai sumai, antstolis turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo pareiškimą, atmestinas.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko darbo užmokestį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo motyvais pakeisti nutartį nėra pagrindo, o kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.