- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-399-193/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- J. A.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios J. A. skundą dėl 2012-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl nuteistosios J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. A. nuteista 2009-05-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Lietuvos Respublikos Prezidento 2011-04-29 dekretu Nr. 1K-674 dėl malonės suteikimo laisvės atėmimo bausmė J. A. sumažinta dvejais metais, jai paliekant galutinę bausmę – šešerius metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2009-05-11, bausmės pabaiga: 2015-03-18.
Šalies argumentai
Nuteistajai atlikus 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės Panevėžio pataisos namų administracija 2012-03-10 teikimu kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismą dėl J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 2 p. Panevėžio m. apylinkės teismas skundžiama 2012-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Panevėžio pataisos namų teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad dar nėra pagrindų ir nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas, kad būtų galima konstatuoti, jog nuteistoji jau gali būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti 2012-04-05 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartį, tenkinti Panevėžio pataisos namų teikimą ir ją paleisti lygtinai iš pataisos namų. Nurodo, kad ji savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl nusikaltimo labai gailisi, yra priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, nebausta, tris kartus skatinta, dvejus metus dirbo ūkio brigadoje valytoja-tvarkdare, įgijo kirpėjos, siuvėjos specialybes, lankė kompiuterių, jogos ir kitokius kursus, užsiėmimus, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Pažymi, kad nusikalto pirmą kartą. Teigia supratusi, jog šeima yra didžiausia vertybė ir norinti jai padėti tiek moraliai, tiek materialiai. Nurodo, kad jos dukra baigė universitetą, dirba ir augina sūnų, jos sūnus gyvena ir dirba Londone, vyras dirba statybininku. Pažymi, kad turi nuosavą namą, žemės, iki nusikaltimo dirbo – prekiavo turguje. Teigia supratusi savo klaidas ir pasižada jų nebedaryti, nepažeidinėti įstatymų.
Teismo posėdyje nuteistoji prašė tenkinti jos skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio m. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visumą aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji J. A. toliau taisytina izoliuota nuo visuomenės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistoji J. A. yra faktiškai atlikusi 1/2 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuo 2012-01-17 laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ji atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis. Iš Panevėžio pataisos namų teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji J. A. bausmės atlikimo metu išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę, taip pat kitose programose bei kursuose, įgijo kirpėjos specialybę, išmoko siuvėjos amato, mokėsi kompiuterinio raštingumo pradmenų, su pertraukomis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje valytoja-tvarkdare, darbo drausmės nepažeidinėja, nebausta, tris kartus skatinta, palaiko socialinius ryšius su vyru ir vaikais. Nepaisant aukščiau nurodytų pozityviai nuteistąją apibūdinančių aplinkybių bei to, kad J. A. formaliai atitinka BVK 157 str. 3 d. 2 p. įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygas, BVK 157 str. 1 d. norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą esant objektyvioms sąlygoms nuteistąją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, todėl teismas kiekvienu atveju atsižvelgia ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir BVK 157 str. 1 d. nustatytą materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Vertinant šios sąlygos buvimą turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, susijusias ir su nuteistojo asmenybe, ir su padaryta nusikalstama veika.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas Panevėžio pataisos namų teikimą atmetė tuo pagrindu, kad nuteistosios atliktos bausmės trukmė už padarytą labai sunkų nusikaltimą, kuriuo atimta žmogaus gyvybė, yra akivaizdžiai per trumpa, kad būtų patenkinti nukentėjusiosios ir visuomenės lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo, t.y. pripažino nesant materialiosios lygtinio J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, numatytos BVK 157 str. 1 d. Nuteistosios skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada visiškai sutinka.
BVK 140 straipsnyje nurodytos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės. Pagal šio straipsnio 4 dalį nuteistieji, kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme. Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 77, 94 straipsniuose.
Pagal BK 77 straipsnio 1 dalį asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme (išskyrus bauda), jeigu šis asmuo:
a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba
b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba
c) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba
d) ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu;
2) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti;
3) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.
Taigi BK 77 straipsnyje numatytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra paskatinimo priemonė nuteistiesiems. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas nuteistiesiems ne kaip paskatinimo priemonė, bet bendra tvarka, jeigu nuteistieji raštu įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (BVK 157 str. 2 d., 164 str. 3 d.). Nuoseklumas reikalauja, kad tokie nuteistieji būtų sąlyginai atleidžiami nuo tolesnio bausmės atlikimo griežtesnėmis sąlygomis nei tie, kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi jau įrodė, kad pasitaisė, ir dėl to jiems taikoma minėta paskatinimo priemonė (BK 77 str. 1 d. 3 p., BVK 140 str. 4 d.). Taigi sprendžiant, ar pagal BVK 157 straipsnį nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis turi atitikti bent minėtas BK 77 str. 1 d. 1, 2 punktuose nurodytas sąlygas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų asmeniui, neatitinkančiam BK 77 str. 1 d. 1, 2 punktuose, gali būti taikomas tik esant ypatingoms aplinkybėms, į kurias atsižvelgus tolesnis asmens kalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tokios išimtys turi būti taikomos itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Vertinant aplinkybes, susijusias su nuteistojo, dėl kurio yra teikimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, padaryta nusikalstama veika, turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos kategoriją (BK 11 str.). Kuo sunkesnė nusikalstama veika, tuo paprastai didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis turi atlikti.
Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, asmens sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, atėmimas ar apribojimas nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas yra siejamas ir su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesais. Kaip seka iš pataisos namų teikimo, sąlygų taikyti J. A. BK 77 str. numatytą lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą kaip paskatinimo priemonę Panevėžio pataisos namai nenustatė. Atliktos J. A. bausmės laiko tarpas yra per trumpas, kad būtų patenkinti nukentėjusiosios lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo. Kokių nors ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgus tolesnis J. A. kalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra nustatyta.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko teisinga apylinkės teismo išvadą, kad nuteistosios pataisos įstaigoje atliktos bausmės terminas yra per trumpas spręsti, jog ji yra pasiruošusi toliau būti taisoma laisvėje, todėl šiuo metu jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
NUTARIA:
Nuteistosios J. A. skundą atmesti ir palikti galioti 2012-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.