Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-12-27 · Byla Nr. M1-215-457/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-27
Bylos Nr.
M1-215-457/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21574-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Nukentėjusysis
S. V., A. M.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-215-457/2017 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21574-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.10.1.; 2.10.9.; 2.10.11. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 27 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiosioms S. V., A. M.,ekspertui G. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, pagrindinio išsilavinimo, neįgaliam (nustatytas 35 % darbingumas), gyv. Jurdaičių socialinės globos namuose, esančiuose Dvaro g. 25, Jurdaičių k., Joniškio r., teistam 2015 m. liepos 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamam dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (6 veikos).

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje – 2015 m. pradžioje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smogė ranka į veidą savo močiutei A. M. nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau trijų kartų, bei smogė rankomis pastarajai į abi rankas nenustatytą kiekį kartų, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Be to, E. V. 2016 m., tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė motinos S. V. kaklą ir jį pasuko, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Be to, E. V. 2016 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia galva smogė savo močiutei A. M. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Be to, E. V., 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia parvertė ant žemės savo močiutę A. M. ir spyrė jai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Be to, E. V., 2016 m. rugpjūčio mėnesio gale, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, gatvėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia stumdė motiną S. V., parvertė ją ant žemės ir trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Be to, E. V., 2017 m. gegužės 11 d., apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis stumdė savo močiutę A. M., sugriebė motinai S. V. už rankų ir jas suko, du kartus tyčia smogė jai į dešinį petį, toliau tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, minėto namo kieme jis tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai A. M. į dešinį petį ir vieną kartą į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiosioms S. V. ir A. M. fizinį skausmą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiosios S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji ir jos sūnus E. V. gyveno pas jos mamą A. M., adresu (duomenys neskelbtini). E. V. serga psichine liga, jis nekontroliuoja savo veiksmų, būna labai agresyvus. Smurtas jos ir jos mamos atžvilgiu buvo naudojamas nuolat, tikslių datų nurodyti negali, tai galėjo būti 2016 metų rugpjūčio mėn. ir nuo 2017 metų sausio iki 2017 gegužės mėnesio pradžios. 2016 m. rugpjūčio 31 d. sūnus E. V., būdamas neblaivus, naudojo smurtą jos ir jos mamos atžvilgiu, mušė ją su šluota per galvą, kumščiu vieną kartą trenkė į lūpą ir ją prakirto, taip pat vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę, dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. 2017 m. gegužės 11 d., apie 21.30 val., į namus grįžo girtas E. V. ir ėmė kabinėtis prie jos ir jos mamos, koneveikė necenzūriniais žodžiais, jos liepė jam nusiraminti ir eiti miegoti. Tada E. V. puolė prie jos mamos ir ėmė ją stumdyti. Ji pasakė, kad paskambins draugei G. Š., kuri jas prižiūri. Tada E. V. puolė prie jos ir ėmė sukti rankas, kumščiu du kartus jai sudavė į dešinį petį. Jai pavyko pasprukti nuo E. V. ir ji išbėgo į kiemą. Iš paskos į kiemą išbėgo ir jos mama, paskui ją išbėgo ir E. V.. Kieme E. V. pagavo A. M. ir du kartus kumščiu sudavė jai į dešinį petį ir kartą kumščiu sudavė į veidą (1 t., b. l. 72–73; 82–86; 86–87). Nukentėjusioji S. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad nori, jog E. V. būtų skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis bet ką gali jai padaryti, ji jo labai bijo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su dukra S. V. ir jos sūnumi E. V.. Maždaug metai laiko, kai nuo 2016 metų, jos anūkas E. V., kuris turi protinę negalią, pradėjo smurtauti prieš ją ir jos dukrą S. V.. E. V. smurtauja prieš ją ir jos dukrą tada, kai yra išgėręs ir nebeturi pinigų cigaretėms. E. V. ją muša įvairiais būdais – trenkia iš savo galvos į jos galvą, suka rankas, su šluota muša per kojas. 2016 metų žiemą, tačiau gali ir suklysti dėl tikslaus laiko, nes jos atmintis labai prasta, E. V. kumščiais buvo sumušęs jai galvą ir veidą. 2017 m. gegužės 11 d., apie 22:00 val., į namus grįžo neblaivus E. V. ir pradėjo konfliktuoti, ją pastūmė. S. V. pasakė, kad taip negalima ir tada jis pradėjo ant jų abiejų rėkti, keiktis. Jos E. V. išsigando, bijojo, kad šis nepradėtų muštis ir išbėgo į kiemą. E. V. bėgo joms iš paskos ir lauke jis jai kumščiu trenkė į petį bei į veidą, ji dėl to pajuto fizinį skausmą, o S. V. anūkas taip pat trenkė kumščiu, suko jai rankas (1 t., b. l. 97–98; 105–106). Nukentėjusioji A. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad anūkas yra agresyvus ir ji nenori, kad jis gyventų su jomis, norėtų, jog jis būtų gydomas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji vieną kartą yra mačiusi, kaip E. V. smurtauja S. V. ir A. M. atžvilgiu – jis rankomis griebia mamai ir močiutei už kaklo, spardo jas kojomis į įvairias kūno vietas, griebia rankomis už krūtinės. Tikslios datos ji nurodyti negali, tai galėjo būti 2016 metais, mėnesio neprisimena, pas S. V. namuose darė remontą ir tuo metu E. V. atėjo mamos S. V. paprašyti cigarečių, o šiai cigarečių nedavus, rankomis sugriebė S. V. už kaklo, jį suko. Tik kai E. V. sudrausmino, jis atitraukė rankas nuo motinos kaklo. Kai E. V. grįžo iš reabilitacijos, tikslios dienos ji neprisimena, jai paskambino S. V. ir paprašė skubiai atvykti pas ją į namus, nes E. V. mušasi, daužo baldus. Nuvykus į jų namus, pro gyvenamo namo langą matė, kaip E. V. kumščiu smūgiavo močiutei A. M. į veidą ir į ranką. Kiek smūgių buvo suduota, neprisimena. Ji nieko nelaukusi užėjo į kambarį ir E. V. pradėjo raminti. Tuo metu tai padaryti jai pavyko. Ji nuo A. M. nuvilko rūbus ir ant abiejų rankų pamatė mėlynes, taip pat, matėsi nubrozdinta lūpa (1 t., b. l. 114–115). Liudytoja G. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ekspertas G. B. paaiškino, kad tvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą. Atlikus ekspertizę buvo konstatuota, kad E. V. serga psichikos sutrikimu, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis gydymo ir dėmesio. Jis negalėjo suvokti savo daromų veiksmų reikšmės ir juos valdyti. E. V. dėl nustatyto psichikos sutrikimo negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų.

Tai, kad E. V. įvykdė šešias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

- 2017 m. balandžio 26 d. S. V. prašymu prokuratūrai dėl jos ir A. M. atžvilgiu E. V. vartojamo fizinio smurto (1 t., b. l. 13–14);

- 2017 m. gegužės 12 d. S. V. protokolu-pareiškimu dėl 2017 m. gegužės 11 d. jos ir A. M. atžvilgiu E. V. panaudoto fizinio smurto (1 t., b. l. 39);

- 2017 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo naudojamas fizinis smurtas S. V. ir A. M. atžvilgiu (1 t., b. l. 49–53);

- 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 11 d., 22:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. V. savo močiutei A. M. ranka trenkė į dešinį skruostą ir į dešinį petį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 55–58);

- 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 11 d., 22:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. V. savo mamai S. V. vieną kartą trenkė į dešinį patį ir bandė išsukti kairę ranką ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 61–64);

- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86 TPK-262/2017, kuriame nurodyta, kad E. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. E. V. dėl nustatyto psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmus. Šiuo metu E. V. konstatuojamas tas pats psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. E. V. dalyvauti teismo procese nerekomenduojama, nes nesugeba būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. E. V. dėl savo psichikos sutrikimo negali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme ir negali duoti parodymų. E. V. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 82–84);

- asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 11 d., 23 val. 24 min., E. V. nustatytas 1,08 prom. girtumas (2 t., b. l. 85).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad E. V., smurtaudamas prieš motiną S. V. ir močiutę A. M., sukėlė joms fizinį skausmą. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. V. padarė šešias baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad E. V. baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, todėl jis tiek dabar, tiek darydamas minėtas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties E. V. atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Siekiant užtikrinti, kad E. V. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. M. ir S. V., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 10 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis, nesilankyti jų gyvenamosiose vietose, dokumentų paėmimas, iki nutarties įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos (2 t., b. l. 112–113; 119–120).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

E. V. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų šešių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

E. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. M. ir S. V., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 10 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis, nesilankyti jų gyvenamosiose vietose bei dokumentų paėmimą, iki nutarties įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Joniškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Vidmantas Gestautas