- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- I1-1457-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04047-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. Teigia, kad jis yra priklausomas nuo tabako, tačiau jam nuo atvykimo į Vilniaus PN dienos buvo uždrausta įsigyti ir turėti tabako gaminius ar cigaretes, todėl jautė abstinenciją. Nurodo, kad jam turėjo būti suteiktas gydymas, dėl kurio kreipėsi raštiškai į medicinos darbuotojus dėl priklausomybės atsikratymo, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Paaiškina, kad dėl esamos problemos kreipėsi ir į psichologus, ir į būrio viršininkus, bet niekas į tai nereagavo. Paaiškina, kad savavališkai tai padaryti yra labai sunku, kadangi rūko nuo mažametystės. Teigia, kad koridoriuje yra pažymėtos rūkymo vietos. Šalia jų stovi šiukšliadėžės pilnos nuorūkų. Paaiškina, kad prižiūrėtojai ten nuolat rūko, todėl kiekvieną dieną tai matant ar užuodžiant psichologiškai turi save kankinti. Dėl to kyla irzlumas, pyktis, gaunasi konfliktinės situacijos, jaučiasi prislėgtas, skauda galvą, jaučia nerimą bei psichologinį spaudimą.
Teigia, kad nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. Vilniau PN centralizuotai neskalbė pareiškėjo turimų asmeninių drabužių bei patalynės. Nebuvo aprūpintas švariais apatiniais ir viršutiniai drabužiais, valdiškos švarios patalynės negavo. Kameroje Nr. 21 nėra sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovinti drabužius. Paaiškina, kad dėl atsakovo veiksmų turėjo vaikščioti su nesmagiu drabužių kvapu, kuris laikėsi kameroje, todėl pats pareiškėjas turėjo juo kvėpuoti. Patalynė buvo neplauta, dėl to blogai ir nesmagiai miegojo. Turėjo rankomis skalbti drabužius ir taip susidarė drėgmė dėl ko gali atsirasti grybelis. Nurodo, kad dėl to kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, bet į pareiškėjo nusiskundimus nebuvo reaguojama. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė diskriminaciją, psichologinę traumą (gėdą). Jautė nuolatinį susierzinimą, kurį jaučia iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, todėl įsigyti ir turėti tabako gaminių negalėjo. Teigia, kad Vilniaus PN rūkymo vietų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Nurodo, kad Vilniaus PN nėra įtraukti į vietų, kuriose draudžiama rūkyti, sąrašą.
Atkreipia dėmesį, kad kuruojantis drausmės grupės kameras Resocializacijos skyriaus specialistas informavo, kad pareiškėjas žodžiu dėl 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktame šioje administracinėje byloje skunde išdėstytų aplinkybių ir nusiskundimų nesikreipė. Teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai ir kiti darbuotojai su sulaikytais ir nuteistaisiais asmenimis elgiasi ir bendrauja laikydamiesi etikos kodekso reikalavimų, bendrauja pagarbiai.
Paaiškina, kad norint gauti pagalbą dėl turimos priklausomybės nuo rūkymo, nuteistieji gali raštu kreiptis į Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistus, dėl medicininių preparatų įsigijimo, priklausomybei nuo rūkymo gydyti. Pažymėjo, kad vaistinį preparatą ,,TABEX“, skirtą priklausomybei nuo tabako gydyti bei palengvinantį rūkymo nutraukimo simptomus, iš anksto užsakius, nuteistieji gali įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas Vilniaus PN parduotuvėje. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į kuruojantį drausmės grupės kameras Resocializacijos skyriaus specialistą žodžiu dėl minėtų nusiskundimų šiuo aspektu nesikreipė. Nurodo, kad pareiškėjas į psichologą raštu kreipėsi vieną kartą 2020 m. lapkričio 9 d. prašymu, o pokalbiui buvo priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad atsisakė žalingo įpročio, tačiau to nesureikšmino. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į priklausomybių konsultantą, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė, neigdamas papildomos pagalbos poreikį, anot jo, tvarkosi savarankiškai. Pokalbio metu vyravo pareiškėjo nusiskundimai netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjui paskirtas laikas pakartotiniam susitikimui. Pakartotinio susitikimo metu, kurio iniciatorius buvo specialistas, nuteistasis pakartotinai išsakė nusiskundimus ne psichologo kompetencijoje, jam buvo pasiūlyta pagalba orientuojantis į išsakomus nusiskundimus, tačiau nuteistasis pakartotinai neišreiškė tam poreikio ir pabrėžė, kad tvarkosi su sunkumais savarankiškai bei kreipsis į psichologus, kai tam bus poreikis. Daugiau nuteistasis nesikreipė, o poreikis tęstinėms psichologo konsultacijoms nustatytas nebuvo.
Paaiškina, kad nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. dėl laikinų trikdžių, nuteistieji bei suimtieji negalėjo pasinaudoti Vilniaus PN teikiama skalbimo paslauga. Šiuo metu paslaugos yra atnaujintos ir toliau vykdomos pagal Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką. Pareiškėjo asmeniniai drabužiai buvo paimti ir išskalbti. Susiklosčiusios situacijos metu, kaip ir drabužius ir avalynę, kurie neskalbiami Vilniaus PN skalbykloje, apatinius drabužius pareiškėjas galėjo plauti asmeniškai. Pažymi, kad nuteistasis apgyvendintas kamerų tipo patalpoje, kurioje yra sanitarinis mazgas ir priėjimas prie švaraus tekančio vandens. Kitų, drabužių skalbimui būtinų, priemonių (tokių kaip skalbimo milteliai) galima įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Nuteistiesiems, atitinkantiems nemokumo kriterijus, skalbimo milteliai yra išduodami, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis.
Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl kilusios neturtinės žalos grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą. Nurodo, kad skundė išdėstytus jo teisių pažeidimus patvirtina jo rašyti Vilniaus PN administracijai skundai, į kuriuos atsakovės atstovas nereaguodavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias kameras, nėra atsižvelgiama į laisvo judėjimo plotą, dėl to kameroje laisvai judėti nėra galimybės, priešgaisrinės signalizacijos nėra, ventiliavimo įrangos nėra, susidaro pelėsis, tvyro nemalonus kvapas, drabužiai centralizuotai neskalbiami, jei skalbi kameroje, nėra kur džiovinti.
Teigia, kad jam nesudaryta galimybė rinktis: rūkyti ar ne, tai nusprendžia kiti, tokiu būdu pažeidžiant jo laisvą valią, pasirinkimo laisvę. Kad padėtų atsikratyti priklausomybės rūkymui ir žodžiu, ir raštu ne vieną kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją. Yra nemokus, todėl negali įsigyti vaistų, sumažinančių priklausomybę. Erzina tai, kad pareigūnai rūko, įrengtos rūkymo vietos, tai veikia psichologiškai. Nurodo, kad parašo skundą, administracija ateina su juo tartis, duoda cigarečių, leidžia pasirinkti nuorūkų, o tai jį trikdo ir žemina. Dėl tokių veiksmų patiria depresiją, irzlumą, nervinę įtampą, kamuoja galvos skausmas, kosulys, turi gerti vaistus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (dėl rūkymo neužtikrinimo, dėl pagalbos siekiant atsikratyti priklausomybės tabakui neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., dėl centralizuoto drabužių neskalbimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.), atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN namuose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo suteikta teisė įsigyti, turėti ir rūkyti tabako gaminius, dėl to jautė psichologinę įtampą, kančią, kadangi aplinkoje, kurioje buvo laikomas buvo įrengtos rūkymo vietos, pareigūnai rūkė. Teigia, kad jam nebuvo suteiktas gydymas, psichologinė pagalba dėl priklausomybės tabakui. Teigia, kad ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į administraciją, tačiau nebuvo reaguojama.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas E. D. aktualiu ginčui laikotarpiu buvo laikomas drausmės grupėje.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 20 punkte yra nurodyti leidžiami lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, tarp kurių 20.5.6 punkte nurodyti tabako gaminiai ir reikmenys (pypkė, popierius, filtrai), vienkartinis žiebtuvėlis, degtukai (išskyrus nepilnamečiams ir asmenims, laikomiems nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje). Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų. Taigi, kaip matyti, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato teisės nuteistiesiems bausmę atliekant drausmės grupėje turėti, įsigyti tabako gaminius, juos rūkyti. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupėje nurodytu ginčo laikotarpiu, pareiškėjas to neneigia, pagrįstai jam buvo apribota teisė įsigyti, turėti, rūkyti tabako gaminius.
Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu, kuris registruotas 2020 m. lapkričio 5 d, dėl neva jam daromo psichologinio spaudimo, neleidžiant rūkyti, prašydamas ir pataisos namų prižiūrėtojams uždrausti rūkyti, panaikinti visas rūkymui skirtas vietas, arba suteikti vaistų nuo priklausomybės, arba leisti rūkyti. Atsakovės atstovas pateikė pareiškėjui atsakymą į šį jo skundą, nurodydamas, kad ši pareiškėjo teisė yra apribota pagrįstai. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas būtų skundęs šį Vilniaus PN atsakymą Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka.
Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad įrengtos rūkymo vietos, kad kiti rūkantys asmenys kėlė jam psichologinę įtampą, jautėsi kankinamas nepaneigia šios teisės apribojimo pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės nesiskundžia dėl rūkymo vietų Vilniaus PN įrengimo, todėl teismas dėl to nepasisako.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam Vilniaus PN nebuvo suteikta pagalba siekiant atsikratyti priklausomybės tabakui.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad norint gauti pagalbą dėl turimos prilausomybės, nuteistieji gali raštu kreiptis į Vilniaus PN Resocializacijos skyrių dėl medicininių preparatų įsigijimo. Vaistinį preparatą Tabex, skirtą priklausomybei nuo tabako gydyti bei palengvinti rūkymo nutraukimo simptomus, iš anksto užsakius, nuteistieji gali už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas, įsigyti Vilniaus PN parduotuvėje. Į bylą pateiktas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 4 d. (Vilniaus PN reg. 2020 m. lapkričio 5 d.) skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad nesuteikiama jam jokia pagalba dėl priklausomybės atsisakymo, prašė skirti jam vaistų nuo priklausomybės. Atsakovės atstovas į šiuos skunde nurodytus prašymus pareiškėjui yra pateikęs atsakymą. Kaip minėta, nėra duomenų apie jo apskundimą. Į bylą pateiktame atsakovės atstovo 2020 m. gruodžio mėnesio specialisto P. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas dėl skunde teismui nurodytų aplinkybių žodžiu nesikreipė. 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus pataisos namų Resocializacjos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, jog E. D. į psichologus kreipėsi vieną kartą - 2020 m. lapkričio 9 d., pokalbiui buvo priimtas 2020 m. lapkričio 12 d., pokalbio metu pareiškėjas nurodė specialistui, jog žalingo įpročio atsisakė, jam buvo pasiūlyta kreiptis į priklausomybių konsultantą, tačiau, kaip nurodoma pranešime, pareiškėjas atsisakė, neigdamas papildomos pagalbos poreikį. Nuteistajam buvo paskirtas laikas pakartotinam individualiam susitikimui, kurio metu pareiškėjas išsakė nusiskundimus ne psichologo kompetencijoje. Pareiškėjas atsisakė pagalbos dėl jo nusiskundimų, pabrėžė, kad su sunkumais tvarkosi savarankiškai, į psichologus kreipsis, kai bus tam poreikis. Daugiau nuteistasis nesikreipė, poreikis tęstinėms psichologo konsultacijoms nustatytas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais, juolab, kad pareiškėjas šių duomenų įrodymais nepaneigė, nepateikė konkrečių įrodymų, kad jam buvo atsisakyta teikti pagalbą, gydymą, kad jis nebuvo registruotas pas gydytoją, psichologą, dėl to pareiškėjo skundų, prašymų ar kreipimųsi į kompetetingas įstaigas į bylą nėra pateikta. Todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes bei turimus įrodymus byloje, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jam buvo atsisakyta teikti pagalbą dėl priklausomybės tabakui. Pažymėtina, kad vaistų priklausomybei lengvinti pataisos įstaiga nemokamai pareiškėjui teikti neprivalo, teisės aktai to nenumato. Vaistą įsigyti pareiškėjas galėjo už asmeninės lėšas Vilniaus PN esančioje parduotuvėje. Todėl remiantis išdėstytais argumentais nėra pagrindo nustatyti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl draudimo pareiškėjui rūkyti bei, kad pareiškėjui nebuvo teikiama pagalba dėl priklausomybės gydymo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. nebuvo centralizuotai skalbiami apatiniai ir viršutiniai drabužiai, patalynė, rankšluosčiai. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. spalio 27 d. ir lapkričio 10 d. nebuvo išskalbti priduoti drabužiai, patalynė.
Byloje pateikti pareiškėjo 2020 m. spalio 28 d. (Vilniaus PN reg. 2020 m. lapkričio 3 d.), ir 2020 m. lapkričio 10 d. (Vilniaus PN reg. 2020 m. lapkričio 11 d.) skundai, kuriuose pareiškėjas nurodė Vilniaus PN direktoriui, jog kameroje Nr. 21, kurioje gyvena, 2020 m. spalio 27 d. pridavus drabužius ir patalynę skalbimui, jie visą parą nebuvo paimti ir išskalbti, taip pat 2020 m. lapkričio 10 d. drabužiai nebuvo išskalbti. Nurodo, kad juntamas nemalonus kvapas, skalbti turi kameroje rankomis, nėra kur džiovinti, kaupiasi drėgmė, kenkia kvėpavimui.
Vilniaus PN atsakydama į pareiškėjo 2020 m. spalio 28 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. skundus, atsakymuose nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų asmeninių drabužių ir patalynės švarą, nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino drabužius ir patalynę. Drabužių skalbimo grafikas į bylą nėra pateiktas. Tačiau minėtas nuteistasis su pavestu darbu nesusitvarkydavo, todėl buvo atleistas iš pareigų. 2020 m. lapkričio 25 d. buvo įdarbintas kitas nuteistasis šioms pareigoms atlikti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu pareiškėjo asmeniniai drabužiai bus paimti ir išskalbti.
Tinkamos higienos laisvės atėmimo vietose užtikrinimas yra viena iš Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų laikymosi sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tokie aspektai, kaip aprūpinimas higienos priemonėmis (tualetinio popieriaus išdavimas), tinkamų sąlygų nusiprausti, skalbti kalinamųjų rūbus bei patalynę nesudarymas, nors ir negali pagrįsti „žeminančio orumą“ elgesio buvimo, tačiau jie, kartu su pagrindiniu ypatingo perpildymo faktoriumi, gali pagrįsti, kad ginčytinos kalinimo sąlygos viršijo leistinas ribas pagal Konvencijos 3 straipsnį (EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo byloje K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99) 40 p.).
Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui 2020 m. spalio 27 d. ir lapkričio 10 d. nebuvo išskalbti drabužiai, patalynė, rankšluosčiai. Atsakovės atstovas to neneigia, patvirtindamas, jog su šiuo darbu nesusitvarkė tam įdarbintas nuteistasis. Pareiškėjas skunde neneigia, kad skalbimo rankomis galimybę turėjo kameroje, tačiau nebuvo kur džiovinti. Kaip minėta, atsakovės atstovas nurodydamas, kad drabužiai buvo skalbiami pagal nustatytą grafiką, jo į bylą nepateikė.
Jei atsakovas nepaneigia pareiškėjo teiginių dėl netinkamų higienos sąlygų, tai vertinama pareiškėjo naudai ir konstatuojamas atitinkamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018).
Kalinimo sąlygų neatitiktis higienos reikalavimams, tame tarpe ir asmeninių rūbų skalbimo, vertinama remiantis bendrosiomis šio pobūdžio bylų įrodinėjimo taisyklėmis. Pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017, 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017).
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas konkrečias nusiskundimo aplinkybes, atsakovės atstovo paaiškinimus dėl pareiškėjo nusiskundimų, tai, kad pareiškėjas bausmę atliko šiuo laikotarpiu drausmės grupėje kamerų tipo patalpoje, teismas vertina, kad šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į centralizuotą viršutinių drabužių, patalynės skalbimą nurodytomis datomis: 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. lapkričio 10 d., būtent dėl atsakovės atstovo veiksmų, kadangi šiam darbui atlikti atsakovės atstovas buvo įdarbinęs asmenį, kuris nevykdė pavesto darbo, o atsakovės atstovas to nesukontroliavo. Iš esmės atsakovės atstovas neneigia šio pažeidimo, padaryto Vilniaus PN veiksmais. Nepateikė ir įrodymų, kad pareiškėjui buvo suteikti švarūs viršutiniai drabužiai, patalynė. Pažeidimas nustatytinas būtent dėl dviejų atvejų nurodytomis datomis, kadangi pareiškėjas dėl konkrečių atvejų su skundais kreipėsi į pataisos namų administraciją.
Pareiškėjo atsikirtime į atsiliepimą nurodytos kitos aplinkybės, t.y. kad paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias kameras, nėra atsižvelgiama į laisvo judėjimo plotą, dėl to kameroje laisvai judėti nėra galimybės, priešgaisrinės signalizacijos nėra, ventiliavimo įrangos nėra, susidaro pelėsis, tvyro nemalonus kvapas, taip pat, kad gavę skundą, prižiūrėtojai derėdavosi su juo, duodavo cigarečių yra pateiktos deklaratyviai, konkrečiau jų neapibūdinant, neidentifikuojant, net nenurodant, kaip ir kuriuo laikotarpiu dėl šių aplinkybių galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, vertina tai, kaip subjektyviai išreikštą pareiškėjo nuomonę, nesudarančią skundo faktinio pagrindo ir dalyko.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti iš Vilniaus PN 700 Eurų. Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl centralizuoto drabužių ir patalynės neskalbimo) jis turėjo vaikščioti su nesmagiu drabužių kvapu, turėjo juo kvėpuoti. Patalynė buvo neplauta, dėl to blogai miegojo. Turėjo rankomis skalbti drabužius ir taip susidarė drėgmė. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė diskriminaciją, psichologinę traumą (gėdą), jautė nuolatinį susierzinimą, kurį jaučia iki šiol.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2012 m. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018; 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai nustatytais neteisėtais veiksmais siekęs pažeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis, diskriminuoti.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiškėjo teisę centralizuotai skalbti drabužius du kartus, ko pasekmėje nors pareiškėjui ir buvo sudaryta galimybė drabužius skalbti kameroje, tačiau nebuvo užtikrinta teisė tinkami juos džiovinti, logiška manyti, kad tokio kiekio drabužiai, patalynė, rankšluoščiai, neišdžiūtų, kameroje dėl to padidėtų drėgmės lygis, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 20 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą higieną, tačiau tik du kartus per ginčo laikotarpį, vėliau pareiškėjo drabužiai ir patalynė buvo išskalbti ir išdžiovinti, pareiškėjas į kitas kompetetingas įstaigas su skundais nesikreipė, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pakenkti jam, ar tokiu būdu diskriminuoti pareiškėją. Logiška manyti, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas jautė susierzinimą, kameroje galėjo būti blogas kvapas.
Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 20 Eur suma.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. D. 20 Eur (dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.