Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-510.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo 11 metų bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 8 d. Bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 21 d. 2/3 teismo paskirtos bausmės atlikta 2025 m. birželio 23 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. R. skundą ir paliko galioti Komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. LK-N-510.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir jie yra atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos bei yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą ir nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, yra itin svarbus ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalis lingvistinio aiškinimo matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio riziką yra žema, ar vidutinė, arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų bei pakartotinai nedarys naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų.

9. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos 2025 m. liepos 24 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo E. R. asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2025 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. LK-N-510 pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos E. R., o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo.

10. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2022 m. gruodžio 22 d. Alytaus pataisos namuose, taikant „OASys“ metodiką nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinai 2024 m. spalio 16 d. atlikto „OASys“ pervertinimo metu Vilniaus kalėjime nustatyta žema E. R. nusikalstamo elgesio rizika, o kartu nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. 2025 m. gegužės 26 d. Vilniaus kalėjime atlikto „OASys“ pervertinimo metu nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir žema didelės žalos rizika (a. b., b. l. 68–72). Iš 2025 m. gegužės mėnesio Socialinio tyrimo išvados matyti, kad aptariamu atveju E. R. nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai (teistumų istorija; smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas) ir dinaminiai (pernelyg geras savęs vertinimas; išsamesnės kriminogeninių veiksnių analizės stoka; būdinga kriminalinių kompanijų įtaka) kriminogeniniai veiksniai. Nors dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio, t. y. asmens elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas tai padaryti. Vis dėlto negalima nevertinti aplinkybės, kad šiuo metu yra nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra susiję su nuteistojo praeitimi, o kartu yra nekintantys. Nors nuteistajam šiuo metu nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir žema didelės žalos rizika, sutiktina su žemesniojo teismo išvadomis, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį laikyti neizoliuotą nuo visuomenės bei toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

11. Kaip matyti iš nuteistojo E. R. asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką skatintas septynis kartus, paskutinį – 2025 m. birželio mėn., drausmine tvarka baustas nebuvo. Laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2025 m. gegužės 14 d. vykdė jam paskirtas socialinės reabilitacijos priemones – lankė įvairias programas, dalyvavo konkursuose, seminaruose ir paskaitose. Dėl to vertintina, kad E. R. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gali formaliai rodyti jo siekį keistis teigiama linkme, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės yra susijusios su kiekvieno nuteisto asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo E. R. nusikalstamo elgesio riziką lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jam būdinga kriminalinių kompanijų įtaka, kuri, nors šiuo metu yra suvaldoma, tačiau iš esmės nėra garantijos, galinčios užtikrinti, kad ši įtaka, nuteistąjį paleidus lygtinai, nedidės. Nors skunde teigiama, kad nuteistajam vykdytina probacija lygtinio paleidimo atveju užtikrintų galimybę toliau stebėti jo elgesį, aukštesnysis teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos negali būti vertinamas kaip formalus bandymas patikrinti, kaip nuteistasis gebės įsilieti į visuomenę. Įvertinus aplinkybes, jog E. R. paskutinį kartą skatintas 2025 m. birželio mėn., tačiau pastebėtina, kad iki šio momento paskutinį kartą nuteistasis skatintas 2022 m. gruodžio 22 d., t. y. prieš kiek mažiau nei tris metus, kas atskleidžia tam tikras nuteistojo nuostatas į gero elgesio palaikymą atliekant laisvės atėmimo bausmę; jo atžvilgiu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės nei kiek nepasikeitė ir jam vis dar būdingas pernelyg geras savęs vertinimas, išsamesnė kriminogeninių veiksnių analizės stoka bei kriminalinių kompanijų įtaka, šiuo atveju dar nėra pagrindo neginčijamai išvadai, jog asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Nors aukštesnysis teismas įvertina aplinkybes, kad E. R. dalyvauja įvairiose veiklose bei priemonėse, pastebėtina, jog jos savo esme nors ir galėjo leisti nuteistajam giliau pažinti save, tačiau jos nėra susijusios su jo nusikalstamo elgesio ir mąstymo aktyviu keitimu ir (ar) gerinimu.

12. Atsižvelgtina ir į tai, jog 2025 m. gegužės mėnesį vykusio individualaus pokalbio metu nuteistasis vėl nepažymėjo nei vienos šiai dienai aktualios probleminės srities ar problemų, kurios praeityje sąveikavo su nusikalstamu elgesiu, nors E. R. suvokia to svarbą ir deda aktyvias pastangas atpažįstamoms problemoms valdyti. Skundo argumentus, jog nuteistasis jaučia empatiją bei geba įvardyti jo padarytų nusikalstamų veikų aukas, paneigia aplinkybės, jog jo nuostatos į visuomenę (bendruomenę) yra dviprasmiškos, kadangi E. R. vengia išsamiai analizuoti nusikalstamos veikos aplinkybes, stokoja empatijos į nuo nusikaltimų galėjusius nukentėti asmenis. Taip pat pastebėtina, kad skunde nurodomos aplinkybės – nuteistojo turimi darbiniai santykiai, šeiminė padėtis bei gyvenamosios vietos turėjimas – egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti E. R. nuo jo pasirinkto elgesio modelio. Skunde teigiama, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos leistų geriau rūpintis nuteistojo sergančiu šeimos nariu, tačiau iš dalies ši aplinkybė buvo viena iš paskatų, lėmusių nusikalstamų veikų padarymą, taigi negalima jos vertinti kaip neginčijamai įrodančios E. R. pasikeitusias visuomenines nuostatas. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikalstamų veikų padarymą – labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, susijusių su disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir baudžiamojo nusižengimo valdymo tvarkai, kuris susijęs su dokumentų klastojimu, padarymą, kurie padaryti E. R. esant teistam už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog E. R. savo elgesį geba kontroliuoti ir keisti tik esant struktūrizuotoje aplinkoje, kadangi to jam padaryti esant laisvėje nepavyko, ką įrodo ir naujų nusikalstamų veikų padarymas turint dar neišnykusį teistumą. Dėl to spręstina, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo lygtinai paleisti nuteistąjį.

13. Nors E. R. yra atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės, t. y. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, pastebėtina, kad vien tik formaliųjų aptariamo instituto taikymo sąlygų atitikimas savaime nėra pakankamas pagrindas neginčijamai išvadai, jog nuteistasis iš tikrųjų įdėjo visas maksimalias ir nuoširdžias pastangas keisti subjektyvų savo nusikalstamo elgesio vertinimą. Šiuo atveju nėra ir pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo advokato argumentais, jog Komisija ir žemesnysis teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, kadangi, kaip minėta anksčiau, nagrinėjamo instituto taikymo klausimas yra išimtinai individualus, vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal kiekvieną konkretų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o ne vadovaujantis kitomis bylomis dėl to paties klausimo, tačiau su nustatytomis visiškai skirtingomis aplinkybėmis.

14. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas savaime nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą (ar sutinkančiam su intensyvios priežiūros taikymu) ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą šiuo klausimu. Skundą nagrinėjantis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.