Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D. (I. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1973-12-17 Vilniuje, rusas, LR pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis Linksmoji g.81-7, Vilniuje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent:

2013-04-19 apie 21.50 val. šalia prekybinio kiosko, esančio Parko g. tarp Nr.22 ir Nr. 28 gyvenamųjų namų, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. G. metu tyčia vieną kartą peiliu sudavė V. G. į krūtinės kairę pusę, padarydamas pastarajam durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą su širdies sužalojimu bei kairiųjų V ir VI kremzlių įpjovimu ir dėl sukelto ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė V. G..

Kaltinamasis I. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-04-19 apie 21.30 val. jis nuėjo į prekybos kioską, esantį priešais parduotuvę „Maxima“, Parko g., Vilniuje, išgerti alaus. Prieš tai buvo išgėręs nepilną 1 litro talpos alaus butelį. Prie kiosko buvo keli jam iš matymo pažįstami asmenys, taip pat priėjo labai girtas V. G., kuris jam buvo pažįstamas iš matymo, dažnai stovėdavo prie kiosko, jokių asmeninių santykių iki tol tarp jų nebuvo. I. D. gėrė nusipirktą alaus butelį, kai V. G. priėjo prie jo ir ėmė jį vadinti įvairiais necenzūriniais, jį įžeidžiančiais žodžiais. Tada I. D. su sūnumi nuėjo į kioską, kur vėl atėjo V. G. ir ėmė jį vadinti įžeidžiančiais žodžiais. I. D. ir V. G. išėjo aiškintis į lauką. Vos tik išėjus į lauką, V. G. iš karto koja kartą spyrė jam į tarpukojį, nuo ko jis susirietė. Tuomet jį V. G. pargriovė jį ant žemės ir ėmė kumščiais jam smūgiuoti į galvą, buvo atsisėdęs ant jo, tuo tarpu I. D. jokių fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tik rėkė, kad jis jį paleistų. Pasibaigus muštinėms, I. D. atsistojo ir grįžo į kioską, tikėdamasis, kad V. G. nueis, tačiau, kai maždaug po 10 minučių iš jo išėjo, pamatė kieme stovintį V. G., kuris kažką jam sakė ir rankoje turėjo peilį. I. D. nežino, kaip viskas įvyko, jis buvo labai išsigandęs, nežino, kaip pas jį rankose atsirado peilis. Jis dešine ranka, kuria laikė peilį, stumtelėjo nukentėjusįjį į krūtinę, nuo ko šis atsitrenkė į kioską ir pargriuvo, ėmė bėgti kraujas, tai pamatęs I. D. buvo šoke. Kad jis sudavė peiliu, suprato, niekur konkrečiai nesitaikė. I. D. apsisuko ir nuėjo su sūnumi, už kioskų nusileido į apačią, perėjo parką. Matė, kad peilio geležtė buvo nedaug kruvina. Peilis buvo apie 15 cm ilgio, jam atrodo, sulenkiamas juoda plastmasine rankena. Jis perėjo parką ir peilį ties buvusia gamykla „Neris“ išmetė į upę. Tada jis nuėjo į 4 policijos komisariatą pranešti apie įvykį, tačiau sužinojo, kad jis nebedirba ir jam reikia važiuoti į 3 policijos komisariatą. Tada jis parėjo su sūnumi namo, persirengė kitais rūbais. Kelnes su batais išmetė į šiukšlių konteinerį. Kitos dienos vakare buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nuo jų nesislapstė ir nebėgo. Įvykio metu jautėsi blaivus, nes iki tol buvo išgėręs 0,5 l talpos butelį alaus. Ikiteisminio tyrimo metu neįvardino daikto, kurį matė V. G. rankoje, nes suprato, kad tai buvo peilis tik po to, kai pastarasis nugriuvo, o jo paties rankoje buvo peilis. Pats jis iki tol peilio neturėjo, nesinešiodavo Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta, nors norėtų mažesnių sumų, supranta, kad savo veiksmais nukentėjusiesiems padarė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis I. D. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pilnai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2 b.l.75-76).

Be kaltinamojo I. D. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad V. G. buvo jos brolis, jo žuvimo aplinkybių ji nežino. Reiškia šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 6010 Lt, kurią sudaro jos turėtos brolio laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, minusavus sumą, gautą, kaip valstybės parama laidotuvėms. Dėl moralinės žalos ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji buvo faktinė V. G. sutuoktinė, ji su juo turi 1 metų 7 mėn. amžiaus vaiką. V. G. žuvimo aplinkybės jai nėra žinomos, tik žino, kad tą dieną buvo kaimynės gimtadienis, į kurį jie nėjo, nes pas juos viešėjo jos motina, kaimynė vėliau atnešė butelį alkoholio, kurį jie gėrė. V. G. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, apie 20.30 val. jis išėjo nupirkti alaus. Apie 24 val. atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad jos sugyventinis yra nužudytas. Reiškia byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 50 000 Lt sumai, kadangi su V. G. gyveno kaip šeima devynis metus, nors santuokos nebuvo sudarę, augino sūnų, kuris liko be tėvo, o šeima - be maitintojo. V. G. mirus, šeimos materialinė padėtis labai pasunkėjo. V. G. iki nužudymo dirbo, jo uždarbiu buvo išlaikoma šeima, nes ji tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose ir gaudavo nedidelę dalį savo užmokesčio.

Nukentėjusiojo B. G. (B. G.) atstovė D. G. parodė, kad ji yra buvusi V. G. žmona ir jo vaiko B. G. motina. V. G. žuvimo aplinkybės jai nėra žinomos. Ji atstovauja sūnų, kuris dirba užsienyje ir neturi galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose. B. G. reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės 1519,23 Lt ir neturtinės žalos 50 000 Lt. Turtinę žalą sudaro atvykimo į laidotuves iš Jungtinės Karalystės išlaidos ir negautas uždarbis už savaitę, kurią jis dėl laidotuvių nedirbo. Neturtinė žala B. G. padaryta, praradus tėvą, nes santykiai tėvo ir sūnaus buvo labai artimi, sūnus nuolat bendravo su naująja tėvo šeima, kitą V. G. sūnų laikė savo broliu, sakė, kad juo rūpinsis. V. G. žuvimas B. G. buvo šokas, didelis smūgis, sūnaus ir tėvo santykiai buvo tikrai artimi, nežiūrint į tai, kad B. G. jau du metus gyveno užsienyje, jis nuolat palaikydavo ryšius su tėvu internetinėmis ryšio priemonėmis, atvykęs aplankydavo.

Liudytojas R. I. parodė, kad 2013-04-19 apie 21.35 val. jis su draugu V. V. ėjo į parduotuvę „Maxima“ Naujojoje Vilnioje, esančią Parko g. 23, Vilniuje. Prie kiosko, esančio priešais parduotuvę, pamatė du ant žemės gulinčius ir besimušančius vyriškius. Parduotuvėje prabuvo apie 15-20 minučių, iš parduotuvės išėjo apie 21.50 val. Eidami atgal, pamatė, kad vyras, kuris vėliau buvo nužudytasis - V. G. prie kiosko rūkydamas kalbasi su kitais asmenimis, kai staiga iš kiosko išbėgo I. D., puolė prie V. G., vieną kartą tiesiai spyrė pastarajam į galvą, nuo ko šis nugara atsitrenkė į kiosko sieną, o tada dešine ranka kartą dūrė jam peiliu į krūtinę. V. G. tik susigriebė už pilvo, pasakė, kad skauda, ir didele srove pradėjo lietis kraujas. V. G. susmuko, o I. D. su sūnumi nuėjo link parduotuvės „IKI“. Liudytojas R. I. bandė užspausti žaisdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios medikai netrukus atvažiavo, o taip pat ir policijos pareigūnai, tačiau vyriškis jau buvo miręs.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2013-04-19 apie 21.30 val. jis, eidamas su R. I. į parduotuvę „Maxima“, esančią Parko g., Vilniuje, matė ant žemės gulinčius ir besimušančius du vyriškius. Už maždaug 10 minučių grįžtant iš parduotuvės prie kioskų pamatė, kaip prie stovinčio vyriškio, vilkinčio ruda striuke, pribėgo kaltinamasis, spyrė jam į galvos sritį, po to kažkuo trenkė jam į krūtinės sritį. Po ko vyriškis ruda striuke nugriuvo ant nugaros. Matė raudonos spalvos skystį, kurį apžiūrėjęs jo draugas R. I. pasakė, kad tai kraujas ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis nematė, ką kaltinamasis turėjo rankoje, tik matė, kad kažką turėjo.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t.1 b.l.195-199) matyti, kad liudytojas V. V. atpažino V. G., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus - kaip tą asmenį, kuriam plikas vyras spyrė vieną kartą į galvos sritį ir dūrė į krūtinę.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t.2 b.l.1-5) matyti, kad liudytojas V. V. atpažino kaltinamąjį I. D., kaip vyrą, kuris vieną kartą sudavė smūgį koja į galvos sritį ir sudavė kitą smūgį į krūtinę.

Liudytojas K. K. parodė, kad dienos gerai neprisimena vakare jis buvo su draugais prie Parko g. 22 esančių kioskų bei matė, kaip kaltinamasis I. D. su koja spyrė nukentėjusiajam ir pradėjo su juo grumtis, ką jie prieš tai šnekėjo - negirdėjo. Tuo metu jis pats stovėjo prie antrojo kiosko, o I. D. su kitu vyriškiu - prie pirmojo. Po kiek laiko šie asmenys išsiskyrė, nuėjo į skirtingas puses. Neužilgo po to kažkas prabėgo pro juos ir maždaug toje vietoje, kur vyko grumtynės, nukrito tas kitas vyriškis, o jam iš pilvo bėgo kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, įvykio aplinkybes prisiminė geriau, nes buvo apklaustas netrukus po įvykio.

Liudytojui K. K. nurodžius, jog jis nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojo parodymus, duotus 2013-04-20 ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.185-186), kur jis be kitako parodė, kad 2013-04-19 19.00 val. nuėjo išgerti alaus į barą, esantį Parko g., priešais parduotuvę „Maxima“. Bare buvo V. G., kurį dažnai sutikdavo alaus bare. Jis net nežino dėl ko, bet tarp V. G. ir dar vieno asmens kilo žodinis konfliktas. Tą konfliktą pradėjo įtariamasis (I. D.). Jie konfliktuodami išėjo į lauką. Per langą pamatė, kaip jie gatvėje stumdosi. Jis išėjo į lauką ir matė, kad jie abu pradėjo vienas kitą mušti, suduodami smūgius. V. G. įspyrė I. D. į tarpukojį, tas susirietė, tada V. G. užgulė jį ir dar kelis kartus jam sudavė kumščiu. Vėliau I. D. įlėkė į kavinę ir vėl netrukus išlėkė į lauką. Staiga jis pribėgo prie V. G.. Liudytojas tik pamatė kaip V. G. iš pilvo fontanu pradėjo bėgti kraujas. Iš pradžių jis nesuprato kas įvyko, pamanė, kad gal vyno butelį sudaužė. Iš karto V. G. nugriuvo ant žemės. Liudytojas dar priėjo, patikrino pulsą, pakėlė jo marškinius ir pamatė pjautinę žaizdą pilve. V. G. dar kelis kartus giliai įkvėpė ir mirė. Viskas vyko labai greitai, kažkas kvietė greitąją medicinos pagalbą. I. D. kartu su nepilnamečiu sūnumi nubėgo link parduotuvės „IKI“.

Liudytojas K. K., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad nuo to momento, kai pamatė, kad vyko grumtynės ir asmenys išsiskirstė iki to momento, kai pamatė nukentėjusįjį sukniumbant, praėjo apie 30-40 minučių, o grumtynės vyko apie 15-20 minučių.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.3-23) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Parko g., Vilniuje, šalia keturių metalinių prekybos kioskų. Prie iš kairės pirmojo kiosko ant grindinio guli lavonas. Šalia lavono ir po juo telkšo daug kraujo. Greta mėtosi cigarečių pakelis, alaus buteliai, žiebtuvėlis, ant žolės guli centai.

Iš lavono apžiūros protokolo (t.1 b.l.24-25) matyti, jog apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant nugaros ant grindinio. Apsirengęs viršutiniais rūbais. Išoriškai apžiūrėjus lavoną, matyti krūtinės kairėje pusėje, 1,5 cm nuo krūtinės spenelio į apačią, horizontalios krypties 3 cm ilgio durtinė-pjautinė žaizda.

Iš specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.28-35) matyti, jog V. G. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies sužalojimu bei kairiųjų V ir VI kremzlių įpjovimu, sukelto ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo. Durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu bei kairiųjų V ir VI kremzlių įpjovimu padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu į krūtinės kairę pusę iš viršaus žemyn, iš priekio atgal, iš kairės į dešinę, keleto - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Odos nubrozdinimai su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis pakaušio ir nugaros kairėse pusėse padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, iki keleto valandų laikotarpyje iki mirties ir galėjo būti padaryti, nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam pakaušiu ir nugaros kaire puse atsitrenkus į kietą buką neribotą paviršių. Odos nubrozdinimai su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po nukentėjusiojo lavone rastų sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, kol dėl nukraujavimo iš sužalotos širdies jam sutriko sąmonė ir netrukus jis mirė. Tai galėjo trukti iki keleto - keliasdešimties minučių. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Tikėtina, kad nukentėjusysis durtinio pjautinio sužalojimo padarymo metu buvo vertikalioje padėtyje ir trauminis poveikis sužalojimą padariusiu daiktu atliktas jam iš priekio, galimai užpuolikui esant priešpriešiais. Pakaušio ir nugaros sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam, pavyzdžiui po smūgio į veidą, kur rasta kraujosruva. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais: vienu į krūtinę, vienu į pakaušį, vienu į nugarą ir vienu į veidą.

Iš 2013-04-20 kratos protokolo (t.2 b.l.13-14) matyti, kad kratos I. D. namuose adresu Linksmoji g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje metu paimta kepuraitė „Adidas“ su raudonos spalvos patepliojimais, panašiais į kraują, ir pilkos spalvos megztinis.

Iš 2013-08-29 apžiūros protokolo (t.1 b.l.48-60) matyti, kad apžiūrėtikaltinamojo I. D. rūbai, paimti kratos metu, ant kepuraitės matyti raudonos spalvos patepliojimai, panašūs į kraują; taip pat apžiūrėti nužudytojo V. G. rūbai, kurie gausiai permirkę rudos spalvos biologinės kilmės medžiaga, panašia į kraują.

Iš specialisto išvados Nr. G 1273/13 (01) (t. 2 b.l.73-17) matyti, kad I. D. padaryta kraujosruva su odos nubrozdinimais kairės akies - antakio srityje, galimai 2013-04-19, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu; sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai galėjo būti padaryti nuo vieno ar dviejų trauminių poveikių.

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. D. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t.y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad I. D. 2013-04-19 apie 21.50 val. šalia prekybinio kiosko, esančio Parko g. tarp Nr.22 ir Nr. 28 gyvenamųjų namų, Vilniuje, asmeninio konflikto su V. G. metu tyčia vieną kartą peiliu sudavė V. G. į krūtinės kairę pusę. I. D. pripažino, kad ranka, kurioje nežinia iš kur atsirado peilis, stumtelėjo V. G. į krūtinę, tačiau nurodė, kad veikė netrukus po V. G. jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto ir necenzūrinių jį įžeidžiančių žodžių, dėl tokio elgesio buvo labai susijaudinęs, matė, kaip V. G., kažką laikydamas rankoje, ją tiesia link jo.

Baudžiamojoje byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos ištyręs ir patikrinęs teismas laiko kaltinamojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, nustatyta aplinkybė, kad tarp I. D. ir V. G. vyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes ir jų metu kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai, kurie visumoje vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau liudytojas K. K. nurodė, kad po muštynių vyrai išsiskyrė, nuėjo į skirtingas puses ir tik po keliolikos minučių jis pamatė kažką, prabėgantį pro jį, ir sukniumbantį V. G.. Aplinkybę, kad po I. D. ir V. G. konflikto, peraugusio į muštynes, praėjo keliolikos minučių tarpas iki I. D. veiksmų, patvirtino ir liudytojai R. I., V. V., nurodę, kad, po to, kai jie išėjo iš parduotuvės, kurioje buvo apie 15 min., matė, kaip kaltinamasis I. D. pribėgo prie stovinčio V. G., koja sudavė pastarajam smūgį į galvą, nuo ko šis atsitrenkė nugara į kioską, bei peiliu sudavė smūgį į krūtinę. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nenurodė, kad prieš pat I. D. nusikalstamus veiksmus V. G. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriuos kaltinamasis būtų galėjęs vertinti, kaip grėsmę sau, nuo kurių būtų turėjęs gintis, ar tokius, kurie galėjo sukelti didelį jo susijaudinimą. Priešingai, liudytojai nurodė, kad V. G. stovėjo, tuo tarpu pribėgęs kaltinamasis koja spyrė jam į galvą, nuo ko šis atsitrenkė nugara į kiosko sieną, po to dūrė peiliu į krūtinę. Šios aplinkybės taip pat patvirtintos objektyviais įrodymais - specialisto išvada apie V. G. padarytus sužalojimus, jų pobūdį ir lokalizaciją. Todėl kaltinamojo parodymai, kad jis veikė, būdamas labai susijaudinęs dėl V. G. veiksmų išsigandęs V. G. veiksmų, kadangi pastarasis turėjo peilį, atliko judesį su juo, atmestini, kaip nepatvirtinti bylos įrodymais ir vertintini kaip, siekis, pripažįstant savo padarytus veiksmus, pateisinti juos.

Pagal LR BK 130 straipsnį tyčinis nužudymas kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama, kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas), 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi būti iš karto po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena tęsiasi labai trumpą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2008, 2K-419/2009, 2K-226/2011). Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad nužudytojo V. G. elgesys būtų sukėlęs kaltinamajam fiziologinį afektą, po kurio betarpiškai būtų sekę kaltinamojo veiksmai, nužudant V. G.. Tiek pats kaltinamasis I. D., tiek liudytojai R. I., V. V., K. K. nurodė, kad po to, kai tarp V. G. ir I. D. pasibaigė muštynės, praėjo keliolikos minučių laiko tarpas. Faktinių duomenų apie tai, kad betarpiškai prie I. D. veiksmus, nužudant V. G., pastarasis kokiais nors savo veiksmais galėjo sukelti staigų didelį I. D. susijaudinimą, baudžiamojoje byloje nėra. Be to kaltinamojo tolesni veiksmai - kad jis iš įvykio vietos išėjo, atsikratė nusikaltimo įrankio - peilio, išmesdamas jį į upę, nuėjo į policijos komisariatą, siekdamas prisipažinti dėl savo veiksmų, rodo, kad jis suvokė ir savo veiksmų pavojingumą, ir galėjo juos valdyti. Tuo tarpu esant fiziologinio afekto būsenai asmens suvokimas savo veiksmų pavojingumo ir gebėjimas juos valdyti yra ribotas. Be to, iš specialisto išvados (t.2 b.l.130) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad I. D. praeityje būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų protiškai atsilikęs, nėra, taip pat nėra duomenų apie I. D. progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos padarymo metu, todėl vien alkoholinė priklausomybė ir pichopatizacija nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant šiuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje išvadoje konstatuota, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra laikoma, kad, siekiant nustatyti, ar kaltininkas nebuvo afekto būsenos, esant reikalui gali būti skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tai paprastai daroma, kai nustatomos prielaidos, jog kaltininkas įvykio metu galėjo būti labai susijaudinęs. Tokių prielaidų šioje byloje nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nei pats kaltinamasis I. D., nei jo gynėjas neprašė skirti tokios ekspertizės, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tokį ekspertinį tyrimą skirti.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente. Jei asmuo nori pavojingų pasekmių, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Nors kaltinamasis I. D. nurodė, kad savo veiksmų, suduodant smūgį V. G. peiliu į krūtinę, negali paaiškinti, nieko neprisimena, iš ko galima suprasti, kad jis teigia neturėjęs tyčios pastarąjį nužudyti, tačiau, kaip jau minėta, jis įrankiu, pritaikytu sužaloti asmenį - peiliu, sudavė smūgį V. G. į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamiausią kūną vietą, t.y. į krūtinės srities kairę pusę. Įvykio metu V. G. buvo padaryta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu bei kairiųjų V ir VI kremzlių įpjovimu padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu į krūtinės kairę pusę iš viršaus žemyn, iš priekio atgal, iš kairės į dešinę, po kurios keleto - keliasdešimt minučių laikotarpyje jis mirė. Taigi, smūgiuodamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, I. D. privalėjo suvokti ir suvokė, jog tokiais veiksmais kelia realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė, kad dėl jo suduoto smūgio pastarasis gali mirti. I. D., pasirinkdamas tokį pavojingą veikimo būdą, buvo abejingas galimoms savo veiksmų pasekmėms, t.y. nukentėjusiojo mirčiai, ką patvirtina ir pastarojo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo, kuomet jis, palikęs gulintį ir kraujuojantį V. G., pasitraukė iš įvykio vietos. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog I. D. tyčia nužudė V. G. ir nustatyti jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

I. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinai tai, kad jis pripažino faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), tokia nelaikytina, kadangi objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo neblaivumą nusikaltimo padarymo metu nėra, kaltinamasis teigė, kad jis į įvykio vietą atėjo po darbo, būdamas blaivus, atėjęs nusipirko butelį alaus, kurį pradėjo gerti, kai V. G. iniciavo žodinį konfliktą, peraugusį į muštynes. Kitų duomenų, patvirtinančių I. D. apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje nėra.

I. D. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdamas netiesiogine tyčia. Jis našlys, gyvenantis faktinėje santuokoje, iki nusikaltimo padarymo dirbo pagal verslo liudijimą, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, 8 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje -paskutinį kartą nuo 2012-12-27 iki 2013-01-02, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (t.2 b.l.127). Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.2 b.l.126). Specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-287 nurodyta, kad I. D. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę būtų netikslinga (t.2 b.l.130)

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį. Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtas laikas (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė V. G. sesuo A. M., žuvusiojo V. G. faktinė sutuoktinė J. S. ir V. G. sūnus B. G. . Kaltinamasis I. D. civilinius ieškinius pripažino.

Civilinė ieškovė A. M. pareiškė civilinį ieškinį 6010 Lt turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro žuvusiojo V. G. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos. Byloje pateikti dokumentai (t.1 b.l.77-80, 201) patvirtina dalį civilinės ieškovės reikalavimų pagrįstumo, kita ieškovės nurodyto reikalavimo dalis, nors ir nepatvirtinta rašytiniais įrodymais, yra protinga, kaip sudaranti laidotuvių išlaidas, todėl teismas tenkina civilinį ieškinį pilnai.

Civilinis ieškovas B. G. teisme pareiškė civilinį ieškinį 1519,23 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro atvykimo į laidotuves išlaidos ir negautas uždarbis už savaitę, kurią jis dėl laidotuvių nedirbo, neturtinę žalą sudaro pergyvenimai dėl artimo žmogaus - tėvo netekties, dvasinis netekties skausmas, dėl tėvo smurtinės mirties jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Byloje pateikti dokumentai (t.1 b.l.86-166) patvirtina civilinio ieškovo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą.

Civilinė ieškovė J. S. teisme pareiškė civilinį ieškinį 50000 litų dydžio neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama patirtais pergyvenimais dėl artimo žmogaus - faktinio sutuoktinio, su kuriuo turi mažametį vaiką ir kuris faktiškai išlaikė šeimą, netekties, dvasiniu netekties skausmu, patirtais dvasiniais išgyvenimais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. B. G. atstovė nurodė, kad jis, nežiūrint, kad po tėvų ištuokos gyveno su motina, palaikė tamprius santykius su tėvu, nuolat bendravo, išvykęs į užsienį, palaikė su juo ryšius internetinėmis priemonėmis, nuolat dalyvavo naujos tėvo šeimos gyvenime, gimusį kitą tėvo sūnų laikė savo broliu, jautė pareigą juo rūpintis. J. S. su žuvusiuoju gyveno faktinėje santuokoje, turėjo su juo mažametį vaiką, žuvusysis buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas, netekus jo, ji neteko sugyventinio, jos vaikas - tėvo, šeima - maitintojo. Akivaizdu, kad dėl tėvo ir sugyventinio mirties civiliniai ieškovai turėjo dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su tėvu, sugyventiniu, šeima neteko išlaikytojo.

Nustatyta, kad kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinami pilnai, priteisiant civiliniam ieškovui B. G. 50000 litų neturtinei žalai atlyginti, J. S. 50000 litų neturtinei žalai atlyginti .

Kaltinamajam I. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė- suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.,

nusprendžia:

I. D. (I. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., I. D. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laiką nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. D. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. D. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš I. D. 6010 Lt (šešis tūkstančius dešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. G. (B. G.) civilinį ieškinį ir priteisti jam iš I. D. 1519,23 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus devyniolika litų 23 ct) turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš I. D. 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

80 centų monetomis, priduotus saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus ūkio poskyrį (kvitas B serija BBB 046509 (t.1 b.l.61-62)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. G. sugyventinei J. S..

I. D. kepuraitę, megztinį, striukę; V. G. striukę, kelnes, marškinėlius, trumpikes, puskojines, batus; cigarečių pakelį, šešias nuorūkas, 80 centų monetomis, žiebtuvėlį, keturis tuščius butelius; voką su nuoplova, priduotus saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus ūkio poskyrį (kvitas B serija BBB 046509 (t.1 b.l.61-62)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimto nuteistojo - per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.