- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2-954-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00006-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MERSSY“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS, Reikalavimas.lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius Merssy
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MERSSY“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MERSSY“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. e2-1035-866/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS.LT.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius arba ieškovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MERSSY“ (toliau – UAB „MERSSY“ arba atsakovė) iškėlimo. Pareiškime VSDFV Mažeikių skyrius nurodė, kad atsakovė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką pažeidinėja nuo 2013 m. balandžio mėnesio. VSDFV Mažeikių skyrius, siekdamas išieškoti nesumokėtas įmokas, taikė atsakovei priverstinio poveikio priemones. Atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. gruodžio 14 d. siekė 3 360,40 Eur, iš jų 3 227,39 Eur įmokų už apdraustuosius ir 133,01 Eur delspinigių. Remiantis atsakovės 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita, pateikta Registrų centrui, įmonė 2013 metais dirbo nuostolingai, 2014 metais įmonė gavo 5 398,23 Eur pelną, įmonės turtą sudarė 53 120,37 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 45 057,05 Eur. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, įmonei priklauso 1999 m. lengvasis automobilis „F. F.“, kuris yra areštuotas. UAB „MERSSY“ dirba keturi darbuotojai. Kadangi atsakovė nėra pajėgi vykdyti bei plėtoti ūkinės veiklos, sumokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą, jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė UAB „MERSSY“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė V. Š..
Teismas nustatė, kad atsakovės pateikto 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „MERSSY“ turto vertė finansiniais metais siekė 44 800 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė sudarė 15 477 Eur, 2015 m. įmonė veikė nuostolingai ir jos nuostoliai sudarė 1 328 Eur, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma siekė 23 627,84 Eur, t. y. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad įmonei pavyko sumažinti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ar susitarti dėl šių įpareigojimų įvykdymo terminų pratęsimo. Priešingai, VSDFV duomenimis, atsakovės 3 603,53 Eur skola valstybinio socialinio fondo biudžetui nepakito.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad UAB „MERSSY“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Teismas sprendė, kad UAB „MERSSY“ administratore skirtina V. Š., kurią atrinko bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „MERSSY“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti VSDFV Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovės UAB „MERSSY“ atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų, nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, t. y. ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę.
2. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija daugiau kaip pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad įmonė yra nemoki. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė su atskiruoju skundu pateikė UAB „MERSSY“ balansą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurio duomenimis įmonė finansiniais metais iš viso turėjo 183 414 Lt (53 120,37 Eur) vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 83 872 Lt (24 291,01 Eur), trumpalaikis - 99 542 Lt (28 829,36 Eur), įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 60 733 Lt (17 589,49 Eur).
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, pagrįstai vadovavosi atsakovės į bylą pateiktais naujaisiais UAB „MERSSY“ finansiniais dokumentais, t. y. pateiktu 2015 m. gruodžio 31 d. balansu, o ne 2014 m. balansu, nurodytu atskirajame skunde.
2. Atsakovė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką pažeidinėja nuo 2013 metų balandžio mėnesio, kas patvirtina, jog ji turi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų, iki šiol atsakovė nėra padengusi skolos ieškovui, kurią atsiliepimo parengimo dieną sudarė 4 036,90 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „MERSSY“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo
Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui UAB „MERSSY“ balansą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurio duomenimis grindžia atskirojo skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytas įmonės balansas jau yra byloje (pateikė ieškovė kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo) bei buvo įvertintas priimant skundžiamą teismo nutartį, sprendžia, jog netikslinga priimti į bylą analogišką įmonės finansinį dokumentą.
Dėl bankroto bylos UAB „MERSSY“ iškėlimo
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „MERSSY“ (ne)mokumo, vadovavosi atsakovės pateiktais naujausiais finansiniais dokumentais, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytu įmonės kreditorių sąrašu, pelno (nuostolių) ataskaita bei įmonės balansu už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuose dokumentuose esančius duomenis, nustatė, kad nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu UAB „MERSSY“ įsipareigojimai kreditoriams (23 627,84 Eur) viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (44 800 Eur), kas sudaro pagrindą išvadai, jos įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Be to, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Kaip jau buvo minėta, vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindą įmonei kelti bankroto bylą, būtina išanalizuoti įmonės aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, t. y. ne tik konstatuoti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, bet ir nustatyti, ar įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą – neapsiribojo vien įmonės balansais, tačiau vertino ir kitus atsakovės pateiktus aktualius finansinius dokumentus, tarp jų ir duomenis apie įmonės kreditorius ir skolas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės balansų už ataskaitinius 2014 m. ir 2015 m., įmonės turtą 2014 m. sudarė 53 120 Eur (183 414 Lt), tuo tarpu 2015 m. – 44 800 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė sudarė 15 477 Eur, trumpalaikio – 29 323 Eur. Remiantis pačios atsakovės pateiktais 2015 m. balansais ir duomenimis apie įmonės kreditorius ir skolas jiems, 2015 m. įmonė veikė nuostolingai ir jos nuostoliai sudarė 1 328 Eur, įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma siekė 23 627,84 Eur. Šių byloje esančių duomenų, kurių nepaneigė atsakovė, visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „MERSSY“ įsipareigojimai (23 627,84 Eur) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (44 800 Eur), kas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Šios išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis UAB „MERSSY“ balansais už 2014 m., kadangi nurodytuose balansuose esantys duomenys neatitinka realios įmonės finansinės būklės skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienai, kuri per 2015 m. pakito.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „MERSSY“ nemokumo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, jos veikla pelninga, įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo, įmonė moka privalomuosius mokėjimus valstybės bei savivaldybės biudžetams bei turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „MERSSY“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.