- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1915-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00310-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- I. Č.
- Atsakovas
- E. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal byloje nedalyvaujančio asmens A. A. Č. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9-714/2016 pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovui E. Č. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimą arba įtraukimą dalyvauti civiliame procese ( CPK 47 straipsnis).
Byloje nedalyvaujantis asmuo A. A. Č. prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo I. Č. ieškinys dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu atsakovui E. Č.. Ieškovas ir atsakovas tarpusavyje yra broliai, abu yra apelianto A. A. Č. sūnūs. Ieškovas ir atsakovas yra įpėdiniai po jų motinos I. Č., mirusios 2014-03-18, mirties. Testamento mirusioji nebuvo palikusi. S. A. A. Č. paveldi ¼ dalį, o kitas ¾ dalis paveldėtų mirusios vaikai.
Šalies argumentai
A. A. Č. nurodė, kad turėtų dalyvauti byloje kaip tretysis asmuo, nes ieškovas ieškinyje teigia, kad buvo savo tėvo, t.y. apelianto, įkalbėtas ir įtikintas atsisakyti motinos palikimo. Todėl ši byla nebūtų paskutinė teisme nagrinėjama byla.
Net jeigu šalys sudarytų byloje taikos sutartį, tai ieškovas, atsakovas ir A. A. Č. taptų turto bendrasavininkiais, o tai įtakotų apelianto teises ir pareigas.
Šalių ketinama sudaryti taikos sutartis neatitinka ieškinio reikalavimo ribų. A. E. Č. sandorio pasirašymo metu turėjo ribotą civilinį veiksnumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymo netenkino.
Teismas nurodė, kad A. A. Č. iš pradžių buvo byloje trečiuoju asmeniu, tačiau 2016-01-08 nutartimi buvo pašalintas iš bylos, ir priimtos nutarties neskundė. Teismas nenustatė, kad šios bylos išnagrinėjimo rezultatas turės kokios nors įtakos A. A. Č. teisėms ir pareigoms. A. E. Č. nuo 2016-04-07 tapo pilnametis, įgijo visišką civilinį veiksnumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas A. A. Č. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas neskundė 2016-01-08 teismo nutarties pašalinti jį iš proceso, nes įvyko nesusikalbėjimas su jį atstovavusiu advokatu. Apeliantas norėjo dalyvauti procese ir atgauti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nutartis buvo nusiųsta tik advokatui, todėl praleido terminą nutartį apskųsti.
Santykiai su ieškovu I. Č. yra konfliktiški, ieškovas kaltina apeliantą įkalbėjimu atsisakyti nuo palikimo, todėl apeliantas turi dalyvauti procese, žinoti, koks sprendimas bus priimtas, nes ieškovas tikriausiai reikalaus priteisti jam iš apelianto žalą ar kompensaciją. Todėl bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos apelianto teisių, interesų ir pareigų apimčiai ateityje.
Kol vyksta ginčas, apeliantas negali laisvai disponuoti jam priklausančia palikimo dalimi.
Apelianto interesai procesine teisine prasme sutampa su atsakovo, tačiau materialine teisine prasme yra skirtingi. Apeliantas mano, kad turi teisę reikalauti teisinės gynybos, t.y. dalyvauti procese, kai jam trukdoma įgyvendinti savo teisę arba kai kitas nevykdo savo pareigų arba kai piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
A. A. A. Č., prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, savarankiško reikalavimo nepareiškė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Č. paveldėjimo byloje 2014-06-27 yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ¼ dalis palikimo turto atiteko A. A. Č., o ¾ dalys atiteko E. Č., atsakovui šioje byloje. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę į pusę nuo 3/4 dalių I. Č. palikimo, tuo tarpu mirusios sutuoktinio A. A. Č. paveldėta dalis nesikeistų. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priimtas teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos apelianto materialinių teisių apimčiai, jo teisinės padėties palikimo turto atžvilgiu nei ieškinio patenkinimo atveju, nei ieškinio atmetimo atveju nei pagerins, nei pablogins.
Apeliantas ir šiuo metu yra bendraturtis su atsakovu E. Č., o ieškinio patenkinimo atveju būtų bendraturtis su ieškovu ir atsakovu, tačiau apelianto teisių apimtis turto atžvilgiu nesikeis nepriklausomai nuo to, kiek asmenų bus savininkai kitos turto dalies.
Atmestini apelianto argumentai, kad jis turi dalyvauti byloje siekdamas išvengti ieškovo reiškiamų kaltinimų dėl įkalbėjimo ar įtikinimo atsisakyti nuo palikimo. Ieškovo dėstomos aplinkybės, dėl ko jis atsisakė palikimo, nesudaro savarankiško reikalavimo ir nėra ieškinio dalykas. Jeigu teismas būsimo sprendimo motyvuose net ir paminėtų įkalbinėjimą ar įtikinėjimą, tai nesukurs prejudicinių faktų, kurie galėtų būti naudojami kitoje byloje jau vien dėl to, kad galimai įkalbinėjęs asmuo (šiuo atveju A. A. Č.) nėra byloje dalyvaujantis asmuo ( CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Pažymėtina, kad 2016-01-08 nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismas jau išsprendė klausimą dėl apelianto dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu ir pašalino jį iš bylos. Šios nutarties apeliantas neskundė ir iki šiol neskundžia. Argumentai, kad tuo metu nesutarė su savo advokatu, nėra pateisinimas apeliantui neskųsti nutarties, jeigu mano, kad tokia nutartis pažeidė jo teises.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta teisingai aiškinant ir taikant civilinio proceso normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą dalyvauti procese ar pašalinimą iš proceso. Nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.