- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 1-1617-817/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- B. L.
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: paskutinį kartą 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 145 str. str. 1 d. – 80 parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. L. grasino nužudyti savo šeimos narį, o būtent: jis 2016-05-17, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 promilės girtumas), naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. L. – pastūmęs ranka pastarajai į petį, naudodamas psichinę prievartą – garsiai sakė nukentėjusiajai R. L. „užmušiu, papjausiu“, taip grasino nužudyti savo žmoną R. L., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. L. kaltu neprisipažino, nurodė, kad jam būnant namuose Smolensko g. jokių grasinančių žodžių R. L. nesakė, su ja nesibarė, jos nestumdė. Savo veiksmus atsimena gerai, nors buvo neblaivus. Tuo metu namuose buvo dukra D. L., anūko namuose jis nematė. Žmona jam policiją kviečia tada, kai yra girta.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. paaiškino, jog jų santykiai su B. L. blogi, paskutiniu metu jis pradėjo labai gerti, nenori pasitaisyti. Nukentėjusioji nurodė, kad tą dieną, kai ji parėjo iš darbo, nuėjo į darželį pasiimti anūko. Tuomet jai dukra, kuri buvo namuose, parašė žinutę, jog B. L. girtas, neįleidžia į butą, jei ji bandys atidaryti duris, baigsis blogai. Jis taip pasakė dukrai. Nukentėjusioji dukrai pasakė, kad parašytų žinutę, kai B. L. užmigs. Ji su anūku stovėjo prie namų, laukė, kol B. L. užmigs, kad juos D. įleistų į namus. Vėliau D. įleido juos į namus, jie nuėjo į kambarį. Kai B. L. pamiegojo, pradėjo eiti pas juos į kambarį. Jis pradėjo visokiais žodžiais nukentėjusiąją įžeidinėti. Kai nukentėjusioji atstūmė jį nuo savęs, jis išėjo iš kambario ir sakė, kad ją nužudys arba papjaus, pasakė, kad blogai, jog ji grįžo iš ligoninės, kad geriau būtų mirusi. Nukentėjusioji uždarė duris, tačiau jis laužėsi į kambarį. Už durų jis sakė grasinančius žodžius. Nukentėjusioji laikė užrėmusi duris, nes kaltinamasis buvo agresyvus, ji išsigando, kad jis gali taip padaryti kaip sako, jis ją mušdavo, girtas jis gali padaryti tai ką sako. Nukentėjusioji laikydama duris, davė dukteriai D. telefoną ir ji iškvietė policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad, kai kaltinamasis būna išgėręs, jo elgesys yra labai agresyvus, anksčiau jis smurtavo prieš ją, yra jai grasinęs, kai jis išgeria ji jo bijo. Iki kol neatvažiavo policijos pareigūnai, į kambarį vyro neįleido, nes jis stovėjo prie durų, sakė visokius grasinančius žodžius. Vėliau ji išgirdo, kad jis nuėjo prie balkono, tuomet ji greitai nuėjo atidaryti durų policijos pareigūnams.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis B. L. parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs pranešime apie įtarimą nurodytą nusikaltimą. Paaiškino, kad 2016-05-17 jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, pats išgėrė apie 2 l stipraus alaus. 2016-05-17, apie 20.00 val., grįžo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose buvo jo žmona R. L. ir dukra D. L.. Žmona pamatė, kad jis neblaivus ir nieko nesakiusi, nepriekaištavusi, nuėjusi į kitą kambarį iškvietė policiją. Jis tuo metu balkone rūkydamas pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Jis taip ir nesuprato, nes tarp žmonos ir jo konflikto nebuvo. Žmonos teiginiai, kad jis grasino susidorojimu su ja yra nepagrįsti ir melagingi, nes jis nieko panašaus nesakė ir iš viso nesupranta dėl ko žmona nuolat kviečia policiją. Jis galvoja, kad R. L. tiesiog nori pasodinti jį į kalėjimą ir užvaldyti jam nuosavybės teise priklausantį butą (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2016-05-17, apie 17.30 val., namuose jos vyras B. L., būdamas girtas, keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino jai susidorojimu sakydamas žodžius „užmušiu, papjausiu“, vieną kartą ranka trenkė jai per kairį petį. Kadangi B. L. anksčiau yra prieš ją smurtavęs, ji bijo B. L. ir galvoja, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti (b. l. 1, 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. L. parodė, kad 2016-05-17, apie 17.00 val., ji grįžo iš mokyklos namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į namus grįžęs girtas jos tėvas B. L. keikėsi buvo labai agresyvus, rėkavo, klausinėjo kur mama (R. L.), kada mama grįš. Tėvas supykęs rėkė, kad kai mama grįš bus „šakės“ ir, kad mamos neįleis į namus. Liudytoja paskambino R. L. ir apie tai pasakė. Kai tėvas nuėjo miegoti, ji pasakė mamai, kad gali grįžti namo. Mama kartu su anūku grįžo namo apie 18.00 val. ir atėjo pas ją į kambarį. Visi tyliai sėdėjo. Anūkas D. žaidė, ji ruošė pamokas, mama tiesiog sėdėjo kambaryje, kai išgirdo, kad prabudo tėvas, kuris atėjęs į kambarį pradėjo rėkti ant R. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais ir grasino, kad „nužudys“. Mama labai išsigando, nes tėvas buvo neblaivus ir labai agresyvus, be to, ne kartą prieš tai buvo sumušęs mamą, todėl grasinimai buvo realūs ir jie visi buvo labai išsigandę, kad tėvas ko nors nepadarytų mamai. Tėvas nestipriai pastūmė mamą ir trumpam išėjo iš kambario, tada liudytoja iškvietė policiją. Tėvas sugrįžo, bet mama laikė užrėmusi duris, kad jis negalėtų įeiti. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė B. L. ir išvežė (b. l. 15-16).
Iš 2016-05-17 R. L. pareiškimo matyti, kad jame ji nurodė, jog jos vyras B. L. trenkė ranka jai per petį, grasino užmušti (b.l. 2).
Iš 2016-05-17 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis pranešė, kad patruliuojant 2016-05-17 apie 20 val. 50 min., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras smurtauja. Policininkai atvykę į įvykio vietą nustatė, jog policiją kvietė D. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-05-17 neblaivus R. L. vyras B. L. grasino ją sumušti, trenkė ranka į petį, varė iš namų. R. L. policijos pareigūnams nurodė, kad B. L. trenkė ranka jai per petį, grasino sumušti, papjauti (b.l. 3-5).
Iš Alkotesterio kvito nustatyta, kad B. L. 2016-05-17 21.28 val. nustatytas 2,56 promilės girtumas (b. l. 28).
Teismo vertinimu, kaltinimas dėl kaltinamajam inkriminuojamo BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, t. y. kad kaltinimas B. L. grasino nukentėjusiąją R. L. nužudyti, nepaisant to kad kaltinamasis jį neigia, yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu. Visų pirma, nukentėjusiosios R. L. parodymais apie tai, kad kaltinamasis būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino ją nužudyti, – apie tai ji paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 15-16, šie liudytojos parodymai remiantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje). Pažymėtina, kad kaltinamajam, praėjus kelioms valandoms po įvykio, nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 28), todėl kaltinamasis natūraliai gali ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Todėl teismas kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai negrasino, vertina kritiškai, kaip nepatikimus ir prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji pagal grasinimo pobūdį, išraišką ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis B. L. jau kelis kartus buvo teistas už panašius veiksmus jos atžvilgiu, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikrai turėjo realų pagrindą bijoti grasinimo įvykdymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 str. 1 d., vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi būtent tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos. Todėl teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo B. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (b. l. 28) ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka, teistas šešis kartus, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru), nustatytą sunkinančią aplinkybę. Spręsdamas bausmės klausimą, teismas įvertina ir kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. kad, nusikaltimas buvo padarytas kaltinamojo nepilnametės dukters akivaizdoje, be to kaltinamasis 2015 m. buvo ne kartą teistas už veikų, numatytų BK 145 str. 1 dalyje, BK 140 str. 1 d., padarymą prieš nukentėjusiąją R. L., tačiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis vėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nukentėjusiajai. Šių padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.
Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės B. L. skyrimo klausimą pažymi, kad, teismo vertinimu, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad B. L. gyvendamas kartu su nukentėjusiąją toliau smurtaus ir grasins nukentėjusiajai, kadangi jis BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas už BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. numatytas veikas, padarytas prieš nukentėjusiąją R. L.. B. L. bausmę už šias veikas atliko tik 2016-03-25, tačiau praėjus visai neilgam laiko tarpui vėl, būdamas neblaivus, grasino nukentėjusiajai R. L.. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad iki nuosprendžio vykdymo pradžios B. L. skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. L..
Kaltinamasis B. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas nuo 2016-05-17 20 val. 50 min. (b. l. 21). B. L. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas (LR BK 66 str.) nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 145 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str.,
nusprendė:
B. L. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Iki bausmės vykdymo pradžios paskirti B. L. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Į bausmės laiką įskaityti B. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19. Paskelbus šį nuosprendį, B. L. nedelsiant paleisti iš laikino sulaikymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.