Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo T. P. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 3000 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsiliepime pažymima, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad tiek darbuotojo, tiek darbdavio pageidavimu galima sutarti dėl išbandymo. Apeliacinio skundo teiginiai, jog neva atrinktoms merginoms leidžiama pasivaikščioti po klubo patalpas, pabūti ant scenos, bandyti sukurti šokio judesius ir juos pademonstruoti prieš publiką, yra nesuvokiami, ypač esant faktui, kad šie pabandymai vyko klubo darbo laiku, kai bet kada į klubo patalpas gali užeiti klientai.

25. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas tvirtina, jog L. T., E. M. ir E. O. nebuvo pasirašiusios darbo sutarčių ir apie jas nebuvo pranešta VSDFV nustatyta tvarka, dėl šios priežastis asmenų darbas laikomas nelegaliu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.

28. Be jokių abejonių, juridinis asmuo turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ir panašiai. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.716 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y., ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus. Vienas iš požymių, skiriančių paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra tam tikrą veiklą vykdančio asmens savarankiškumas. Veikla yra savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Be to, civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu.

29. Iš 2019 m. liepos 19 d. tarp bendrovės ir S. M. bei K. A. sudarytų atlikėjo paslaugų sutarčių 2.1. punktų matyti, kad S. M. ir K. A. įsipareigojo sukurti choreografijos kūrinį ar tokių kūrinių ciklą ir viešai tokį kūrinį ar jų ciklą atlikti (b. l. 13, 14). Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog patikrinimo metu, kai klubas jau dirbo, S. M., apsirengusi sceniniais drabužiais, buvo ant scenos, o K. A., apsirengusi sceniniais drabužiais, buvo šalia scenos. T. P. tiek tyrimo metu (b. l. 11), tiek pirmosios instancijos teisme (b. l. 81) aiškino, kad S. M. ir K. A. 2019 m. liepos 19 d. pagal sudarytas sutartis atliko savo autorines šokių programas. Vis tik tokią T. P. poziciją paneigia liudytojos S. M. parodymai, duoti tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, K. A. paaiškinimai, duoti tyrimo metu, bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

30. Iš tyrimo veiksmų protokolo turinio matyti, kad UAB „B.“ patikrinimo metu, kuris vyko 2019 m. liepos 19 d., ant scenos šoko S. M., o šalia scenos sėdėjo K. A. (b. l. 8). Liudytoja S. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad į striptizo klubą ji atėjo pasiklausti dėl darbo pagal darbo skelbimą. Susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad būtų galima parengti kokį nors pasirodymą. Patikrinimo metu ant scenos ji mėgino šokti (b. l. 89-90). Tyrimo metu ši liudytoja nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Iš S. M. paaiškinimo matyti, kad ji į striptizo klubą atėjo pagal skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog yra ieškomos šokėjos. Ji klube bendravo su T. P.. Buvo kalbama apie darbo laiką, užmokestį. Pokalbio metu buvo sutarta, kad, jei S. M. patiks darbas, bus pasirašyta darbo sutartis. S. M. paaiškinime nurodė, jog jokios šokio programos sukūrusi neturi (b. l. 9). K. A. savo paaiškinime iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir S. M.. K. A. paaiškino, kad į striptizo klubą atėjo pagal skelbimą, pabandė pavaikščioti su aukštakulniais, įvertinti, kokios grindys. Buvo sutarta, jog tuo atveju, jeigu jai patiks darbas, bus pasirašyta darbo sutartis. Šokių programos patikrinimo metu nebuvo sukūrusi, anksčiau nėra dirbusi šokėja (b. l. 10). Tiek tyrimo veiksmų protokole užfiksuotus faktus, tiek liudytojos S. M. paaiškinimus, duotus tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tiek K. A. tyrimo metu duotus paaiškinimus patvirtina byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini).MOV yra užfiksuota ant scenos apsirengusi sceniniais rūbais šokanti S. M., o šalia scenos sėdinti K. A., kuri taip pat apsirengusi sceniniais rūbais. Tiek K. A., tiek S. M. patikrinimo metu nurodo, jog jos atėjo į darbo pokalbį, pasibandyti, tai pirma jų diena, pirma valanda klube. S. M. teigia, kad į klubą atėjo pagal skelbimą, kuriame buvo nurodoma, jog ieškomos šokėjos. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)2.MOV yra užfiksuota, kaip S. M. nurodo, kad su T. P. tarėsi, jog ji gaus už valandą 15-20 Eur. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)3.MOV yra užfiksuota, kad abi merginos patvirtino, jog buvo sutarta, jei joms tiks darbas, jos bus įdarbintos. Taigi iš aptartų aplinkybių yra akivaizdu, kad tiek S. M., tiek K. A. patikrinimo metu atliko ne sutartimi sulygtus veiksmus, o santykiai, susiklostę tarp UAB „B.“ ir merginų, vertinami kaip darbo santykiai.

31. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. M. bei K. A. 2019 m. liepos 19 d. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbines (šokėjų) funkcijas pagal bendrovėje nustatytą tvarką ir šios bendrovės naudai, o už atliktus veiksmus jos turėjo gauti atlygį, kuris priklausė nuo darbo jų laiko, o ne nuo atliktų šokių (pasirodymų) skaičiaus. Čia pabrėžtina, jog S. M. bei K. A. patikrinimo metu nurodė, kad jos atėjo į darbo pokalbį, pasibandyti, tuo atveju, jeigu joms darbas tiktų, jos būtų įdarbintos. Tokie paaiškinimai, vertinant juos kartu su merginų teiginiais, jog jos jokios šokių programos nebuvo paruošusios, leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. liepos 19 d. atlikėjo paslaugų sutartyse nurodyti įsipareigojimai nebuvo realiai vykdomi, o S. M. ir K. A., siekdamos pademonstruoti savo galimybes bei pačios įsitikinti, ar joms tinka siūlomas darbas, už sutartą atlygį, paklusdamos nustatytai tvarkai, bendrovės naudai atliko šokėjų funkcijas. Be to, pastebėtina ir tai, kad iš abiejų liudytojų paaiškinimų matyti, jog įsitikinus, kad darbas joms tinka, su jomis perspektyvoje turėjo būti sudarytos darbo sutartys, t. y. tokie patys santykiai turėjo būti įteisinti kaip darbo teisiniai santykiai. Su K. A. 2019 m. liepos 23 d. tai ir buvo padaryta, t. y. su ja buvo sudaryta darbo sutartis, apie šios liudytojos įdarbinimą buvo pranešta VSDFV (b. l. 16, 39-40).

32. Iš S. M. ir K. A. paaiškinimų matyti, kad darbo pokalbio metu jos ant lapo nurodė savo asmens duomenis. Vaizdo įrašuose (duomenys neskelbtini)3.MOV ir (duomenys neskelbtini)4.MOV yra užfiksuota, jog tiek K. A., tiek S. M. negalėjo nurodyti, ar pasirašė kokias nors sutartis su bendrove. Abi merginos teigė, kad jokio pasirašyto dokumento egzemplioriaus negavo, pasirašė ir tiek, į pasirašomą tekstą nesigilino, jo neskaitė. Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini)5.MOV matyti, jog S. M. ir K. A. parodžius bendrovės atlikėjo paslaugų sutarties blanką jos negalėjo patvirtinti, kad būtent tokį dokumentą pasirašė. Po kiek laiko parodžius jų pačių pasirašytas atlikėjų paslaugų sutartis abi patvirtino, jog ant sutarčių yra jų ranka rašyti duomenys, jų parašai. Pradėjus cituoti sutarties turinį, jog jos įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, S. M. ir K. A. nurodė, kad joms šis sutarties punktas nebuvo žinomas. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)2.MOV yra užfiksuota, jog S. M. aiškina, kad ji nurodė duomenis, pasirašė kažką, jei bendrovėje būtų atliekamas patikrinimas. Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdu , kad sudarytos atlikėjo paslaugų sutartys neatspindėjo tikrosios šalių valios ir susidariusių faktinių teisinių santykių, minėtos sutartys buvo sudarytos tik siekiant pateisinti S. M. ir K. A. buvimą ir veiksmus klube, kurie buvo atlikti bendrovės naudai, paklūstant joje nustatytai tvarkai bei gaunant už atliktus veiksmus atlygį.

33. Pažymėtina ir tai, jog T. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad klubas „B.“ yra striptizo klubas (b. l. 81). Taigi pagrindinė klubo veiklos sritis yra striptizo šokėjų pasirodymai, kuriuos ateina pažiūrėti klubo lankytojai. Šis faktas leidžia daryti išvadą, jog klube „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbusios merginos turėjo atlikti nuolatinę bei pasikartojančią tą pačią darbinę funkciją, t. y. šokti scenoje. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. patikrinimų metu darbo inspektoriams užėjus į klubą buvo pareikalauta susimokėti 20 Eur už ėjimą. Taigi akivaizdu ir tai, kad šokėjų veiksmai buvo nukreipti į tai, jog darbdavys gautų naudą.

34. Kaip jau minėta anksčiau, vienas esminių požymių, skiriančių civilinius teisinius santykius nuo darbo santykių, yra asmens vykdančio tam tikras funkcijas savarankiškumas. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad merginos turėjo dirbti pagal klube nustatytą darbo grafiką. Liudytoja S. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji buvo supažindinta su klubo vidine tvarka, t. y., klubo darbo valandomis, daiktų laikymo tvarka (b. l. 91). Aplinkybę, jog šokėjos negalėjo veikti savarankiškai bei privalėjo paklusti klubo vidinei tvarkai, patvirtina ir E. M., L. M., J. S. paaiškinimai, iš kurių matyti, jog klubo šokėjos buvo instruktuojamos dėl darbo tvarkos (b. l. 22, 23, 34). K. A. nurodė, kad anksčiau nėra dirbusi šokėja (b. l. 10). Iš UAB „B.“ darbo skelbimų (b. l. 64, 67), matyti, jog merginoms, neturinčioms patirties šokant striptizo klube, siūlomas nemokamas apmokymas. Taigi šiuo atveju apskritai kyla abejonių dėl šokėjų gebėjimo veikti savarankiškai. Įvertinęs šias bei anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir atsižvelgus į tai, jog tarp UAB „B.“ ir S. M. bei K. A. buvo sudarytos atlikėjų paslaugų sutartys, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitiko darbo teisinius santykius, todėl jie turėjo būti įforminti taip, kaip tokius santykius įforminti įpareigoja teisės aktai, t. y. sudarant darbo sutartis bei pranešant VSDFV.

35. Apeliacinio skundo argumentai, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovai bei su jais 2019 m. liepos 19 d. patikrinime dalyvavę policijos pareigūnai diktavo S. M. ir K. A., ką rašyti paaiškinimuose, darė spaudimą, yra nepagrįsti. Susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė apelianto nurodytų faktų. Vaizdo įrašų turinys neleidžia daryti išvados, kad patikrinimo metu valstybės institucijų atstovai būtų darę kokį nors neleistiną poveikį liudytojoms. Iš vaizdo įrašų matyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, policijos pareigūnai elgėsi ir bendravo su merginomis korektiškai, o merginos visus paaiškinimus davė laisva valia, atsakydamos į užduodamus klausimus.

36. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamo nutarimo dalį dėl S. M. ir K. A. nelegalaus darbo, nesirėmė visais byloje esančiais vaizdo įrašais, kuriuose yra užfiksuotas 2019 m. liepos 19 d. vykęs patikrinimas, bei pakeitė šio nutarimo paskelbimo laiką, neleidžia daryti išvados, jog priimtas procesinis sprendimas yra neteisingas, todėl turėtų būti naikinamas ar keičiamas. Apeliaciniame skunde nėra pagrindžiama tai, kad pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime neaptartuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės keičia nustatytų aplinkybių vertinimą. Kita vertus, pažymėtina tai, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o teisingą teismo sprendimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, jog E. M. ir E. O. darbo santykių neįforminimas su UAB „B.“ taip, kaip numatyta teisės aktuose, yra vertintinas kaip formalus pažeidimas. Iš E. M. paaiškinimo (b. l. 22) matyti, kad ji dėl darbo tarėsi su T. P., su bendrove nėra pasirašiusi darbo sutarties. L. M., dirbanti UAB „B.“ administratore, savo paaiškinime nurodė, jog E. M. klube dirba, jos duomenys įdarbinimui buvo perduoti direktoriui (b. l. 23). Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad su E. M. nebuvo pasirašyta darbo sutartis dėl nesušnekėjimo su administratore, kuriai buvo palikta paruošta darbo sutartis, nėra pagrįsti. Tiek iš pačios L. M. paaiškinimų, tiek iš vaizdo įraše (b. l. 102) užfiksuoto 2019 m. lapkričio 15 d. patikrinimo, kuris truko apie valandą, matyti, kad administratorei L. M. nieko nebuvo žinoma apie parengtą darbo sutartį su E. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak T. P., minėta darbo sutartis buvo palikta klube ant baro. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apie tokios sutarties buvimą, administratorė negalėjo nežinoti. Be to, iš E. M. paaiškinimo (b. l. 22) matyti, kad ji su T. P. nebuvo sutariusi dėl atlyginimo, kurį privalu nurodyti darbo sutartyje. Šis faktas taip pat verčia abejoti tuo, kad darbo sutartis su E. M. buvo paruošta, tačiau nepasirašyta dėl bendrovės atstovų nesusikalbėjimo. Pastebėtina, jog iš esmės tokia pati situacija yra ir su E. O.. T. P. savo paaiškinime (b. l. 38) dėl E. O. nurodė, jog paruoštą darbo sutartį paliko administratorei. Vis tik iš E. O. paaiškinimų (b. l. 33) matyti, kad darbo sutarties ji nepasirašė, jos žiniomis, ji ruošiama. J. S., dirbanti klubo administratore, patvirtino, kad darbo sutartis su E. O. dar nėra pasirašyta, klubo patalpose sutartis nebuvo palikta (b. l. 34). Taigi, atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta, minėtų merginų atžvilgiu padaryti pažeidimai nevertintini kaip formalūs. Čia pažymėtina, jog apie E. O. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje. E. O. bendrovėje dirbo nuo 2019 m. gruodžio 18 d., o VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą buvo pranešta tik 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 35), nors apie darbo sutarties sudarymą (apie šį faktą net negalėjo būti pranešta, kadangi darbo sutartis su E. O. nebuvo sudaryta) ir darbuotojo priėmimą į darbą turėjo būti pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

38. L. T. (b. l. 21), L. M. (b. l. 23) paaiškinimai visiškai paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad T. P. nebuvo žinoma, jog klube šokėja dirba L. T.. L. T. tyrimo metu nurodė, kad į UAB „B.“ atvyko 2019 m. lapkričio 15 d. bandomajam laikotarpiui. Darbo pokalbis vyko su direktoriumi T. P.. Darbo sutartis tarp jos ir bendrovės nebuvo pasirašyta (b. l. 21). L. M. savo paaiškinime patvirtino, kad T. P. yra žinoma, jog klube dirba L. T.. T. P. jai pats nurodė, kad į klubą ateis pasibandyti L. T.. Ji neturi duomenų, kad su minėta mergina būtų sudaryta kokia nors sutartis (b. l. 23). Taigi, atsižvelgus į L. T. ir L. M. tarpusavyje sutampančius, vienas kitam neprieštaraujančius bei vienas kitą patvirtinančius paaiškinimus bei anksčiau aptartus merginų nelegalaus darbo atvejus, konstatuotina, jog yra visiškai įrodyta, kad T. P. žinojo apie L. T. atliekamas darbo funkcijas klube, tačiau apie minėtą darbuotoją, veikdamas tyčia, nepranešė VSDFV bei nesudarė su ja darbo sutarties.

39. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

40. Asmenys padarę administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra baudžiami bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju T. P. buvo paskirta bauda, kurios dydis neviršija ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto baudos vidurkio. Įvertinus administracinėje byloje nustatytas aplinkybes (administracinio nusižengimo pavojingumą, pobūdį (padarytų pažeidimų gausą, sistemingumą), teisės pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), mažinti T. P. paskirtos baudos dydį nėra jokio pagrindo. Paskirtoji bauda nelaikytina aiškiai per griežta, neužtikrinančia efektyvaus ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.