- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-756-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- G. J.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. (toliau – G. J.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 1 (vienerių) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL bauda ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 36 MGL (1800 eurų) bauda.
Civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš G. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 2063,63 (du tūkstančiai šešiasdešimt trys eurai 63 centai) eurų gydymo išlaidų ir D. G. priteista 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. J. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs kaire ranka nukentėjusiajam D. G. (toliau – D. G.) dešinio žasto srityje, jį stūmė, dėl ko D. G. krūtinės ląstos kaire puse trenkėsi į stalą, o pastarajam nugriuvus ant grindų, įrėmė dešinės kojos keliu į krūtinės ląstos apatinę kairę pusę, taip pat D. G. keturis kartus atsuktuvu dūrė į krūtinės ląstą bei kaklo sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas krūtinės ląstos sumušimą, dauginius šonkaulių (V ir VII) lūžius kairėje, kairio plaučio sumušimą, kairio plaučio pažeidimą, kairį pneumohemotoraksą, kaklo srities ir krūtinės srities paviršines žaizdas, tai yra nukentėjusiajam D. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojimų visuma, dėl lydimų oro ir kraujo kaupimosi kairėje pleuros ertmėje bei ryškios anemijos dauginių kairės pusės šonkaulių lūžimų, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir taip atlyginti jam priteistus ieškinius.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo G. J. skundas atmetamas.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, apygardos teismas pasisakys tik dėl nuteistajam G. J. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.
6. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų, su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
7. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Apylinkės teismės, skirdamas bausmę G. J., įvertino jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaip G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad nors kaltinamajame akte buvo nurodyta ir dar viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės sunkinančia nepripažino, pažymėdamas, kad G. J. anksčiau buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, o nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo teisiamas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas už jį nėra išnykęs (BK 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę buvo atsižvelgta, kad nuteistasis padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Praeityje jis buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, bauda nesumokėta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. J. 2018 metais administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus buvo baustas dešimt kartų ir baudų sumokėjęs nebuvo. Skiriant bausmę G. J. buvo nedirbantis, registravosi Užimtumo tarnyboje. Į bylą pateiktoje seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad seniūnija neigiamų atsiliepimų ar nusiskundimų dėl nuteistojo elgesio nėra gavusi. G. J. yra įrašytas į psichiatro įskaitą, taip pat į priklausomybės ligų įskaitą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis aukščiau išvardintų aplinkybių pagrindu, siekiant, kad nuteistajam būtų atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad būtų užtikrintas teisingumo principas, G. J. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad G. J. paskirta bausmė pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas. Apylinkės teismas, skirdamas baumę G. J., BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirtą bausmę apylinkės teismas sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Taip pat, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrindamas su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.
8. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu G. J. paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis šiomis aplinkybės, apygardos teismas konstatuoja, kad G. J. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.