Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-82-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
A15.-82-298/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05286-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaclavas Karšulis (pirm.)
Pažeidėjas
L. N.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-82-298/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05286-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. N.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančios, teistos, administracine tvarka baustos, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. 2019 m. lapkričio 20 d. apie 19.32 val. vairuodama automobilį ,,Infiniti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę į (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas norėjo sukti į kairę į (duomenys neskelbtini).; L. N. padariusi eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 5, 9, 126, 127 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

L. N. į pirmą teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikti jokie neatvykimą pateisinantys dokumentai. Į sekančius teismo posėdžius L. N. sąmoningai ir piktybiškai teismo šaukimus neatsiima iš pašto skyriaus, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

L. N. tyrimo metu nurodė, kad sutinka su nusižengimais, yra atsakinga už padarytą.

Be minėtų paaiškinimų, L. N. kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais. Byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, iš kurio šalinasi eismo dalyvis; atvykus minėtu adresu pasitiko automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. R.; BIRT ataskaitų žiūrykle; eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota vieta po eismo įvykio; papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės ratas, sparnas, bamperis; V. R. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. vairavo (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ruošėsi posūkiui ir jo automobilį kliudė (smūgis buvo juntamas) automobilis ,,Infiniti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vijosi apie 1 km ir kalbėjo su 112 (numeriu) (sustojus automobiliams, moteris siūlėsi susitarti, kartu važiavo jos mažas vaikas); Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu; Neblaivumo nustatymo aktu, iš kuriuo matyti, kad L. N. 2019 m. lapkričio 20 d. 20.16 val. nustatytas 2,72 prom. girtumas, o 20.37 val. – 2,94 prom. girtumas; asmens duomenimis; apgadinto automobilio foto nuotraukomis; administracinio nusižengimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; UAB „Mototoja“ remonto sąmatomis automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra remonto kaina 1225,65 Eur).

Teismui ištyrus bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. N. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (2019-11-01 - 2019-12-19 ANK suvestinė redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) atsako tas, kas padarė kitus ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių 5 punktu nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 126 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigą laikytis saugaus atstumo, kad būtų išvengta atsitrenkimo į kitas transporto priemones. Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

L. N. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje įrodyta jos pačios parodymais (neneigė, kad įvykio dieną vairuodama automobilį ,,Infiniti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės; eismo įvykio vietos schema; policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu; remonto sąmata; V. R. paaiškinimu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. N. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kadangi ji pažeidė KET 5, 9 ir 126 bei 127 punktų reikalavimus.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2019-04-01 - 2019-12-31 suvestinė redakcija) 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju L. N. padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių, kuri yra 1225,65 Eur, jos veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jai kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir ji privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys. Bylos duomenimis matyti, kad L. N. neneigė savo kaltės, be to ji siūlėsi eismo įvykio metu su vairuotoju susitarti, taip pat sutiko padarytą žalą atlyginti bei nurodė, kad ji tikėjosi pravažiuoti, tačiau neapskaičiavo automobilio matmenų. Visa tai bei kitų teismo aptartų įrodymų visuma patvirtina, L. N. veikoje buvus būtinąjį subjektyviosios pusės požymį – tyčios kaltės formą. Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. N. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinius nusižengimus padarė būdama neblaivi (ANK 36 straipsnis 1 dalies 8 punktas) bei ANK 417 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnis 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi šeimą, dirbanti, teista, bausta administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjusi iš dalies.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga L. N. skirti nuobaudas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose ribose. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn patraukta L. N. yra nuteista įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – L. N. uždrausta 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymo pradžios, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d., todėl administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – teismas netaiko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti jai 11 Eur baudą.

L. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 1600 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, L. N. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 19108213596.

(duomenys neskelbtini) kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis