Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Jevmenovaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

E.B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas Kauno g. 25-95, Vilniuje, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2011-12-10, apie 18.30 val., bute, esančiame Kauno g. 25-90, Vilniuje, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė J. Š. į galvos sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė paviršiniu odos įbrėžimu dešiniame skruoste, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame žande, pereinančia į kaklą su kraujosruva kairio žando gleivinėje ir odos nubrozdinimu apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodine kraujosruva apatinės lūpos-smakro srityje, pereinančia į kaklą su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinėje bei lūpos raudonio srityje, odos nubrozdinimu apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. B. savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad su kaimynu J. Š. buvo kaimynai maždaug 15 metų, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jie visą laiką sutarė gerai, nesipyko. 2011-12-10 jis šventė savo gimtadienį, J. Š. iš ryto, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo pas jį svečiuose, apie 18.00 val. J. išėjo pas save namo. Kažkur po pusvalandžio, t.y. 18.30 val. jis paėmė butelį degtinės, užkandos ir nuėjo pas Joną toliau švęsti savo gimtadienį. Su Jonu jo bute buvo dviese. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jie sėdėjo ant sofos. Jis norėjo parūkyti. P. J., kad rūkys vietoje. Sėdėdamas ant sofos jis ištraukė iš pakelio cigaretę, kuri nukrito ant grindų. Besilenkdamas pajuto, kad J. Š., kuris sėdėjo šalia jo, spyrė jam vieną smūgį koja į veidą. Po tokio smūgio jis pargriuvo ant grindų ir tuo metu J. dar kelis kartu spyrė jam į šonus. Kiek kartų J. jam sudavė, pasakyti negali. Parodo, kad ant veido jam buvo likę sužalojimai, tačiau dėl minėtų sumušimų jis į teismo medicinos institutą ir į policiją nesikreipė. Kai atsistojo savo dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė J. į veidą. Po jo suduotų smūgių J. nukrito ant sofos, galima sakyti atsisėdo. Krisdamas nuo jo smūgių J. niekur negalėjo susižaloti, t.y. susilaužyti šonkaulius, kadangi jis griūdamas į nieką bukaus neatsitrenkė, o tiesiog atsisėdo ant sofos. 2011-12-10, kai jis buvo pas J., pas jį jokių mėlynių ant veido nematė, J. jam nesiskundė, kad jam kažkas skauda. Po to, iš karto grįžo pas save namo. J. daugiau smūgių nesudavė. Nežino, kodėl J. jam sudavė pirmas. 2011-12-10 J. Š. matė paskutinį kartą, o 2011-12-16 sužinojo, kad J. mirė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b.l. 52-53, 62-63).

Iš 2011-12-13 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrajame PK gauto J. Š. pareiškimo matyti, kad 2011-12-10 arba 11 d., kaimynas E. pakvietė pas save švęsti gimtadienį. Atšventęs jis grįžo pas save namo. Po kurio laiko pas jį atėjo kaimynas E. su butelių. Vartojant alkoholį kaimynas Edurdas jį sumušė, prašo policijos pagalbos, nes nesupranta už ką (b.l. 2).

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), kuriame rastas lavonas su smurto žymėmis (ant dešinio veido šono aiškiai matyti sumušimai, kraujosruvos) (b.l. 14-15, 17-18).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. M. parodė, kad yra velionio dukra. Tėvas bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno vienas. Paskutinį kartą tėvą gyvą matė 2011-12-15, apie 17.00 val., jie buvo pas akių gydytoją ir ji tėvui padėjo nuvažiuoti iki namų. 2011-12-16, apie 10.00 val. - 11.30 val. bandė tėvui prisiskambinti, tačiau jis į skambučius nereagavo. 2011-12-16, apie 15.50 val., ji užėjo pas tėvą į butą ir pamatė jį negyvą. Tėvas gulėjo ant grindų. Tada ji telefonu paskambino savo sūnui R. M., buvo iškviesta GMP ir policija. Taip pat nurodo, kad apytiksliai 2011 metų gruodžio 10 arba 11 dienomis tėvas buvo sumuštas kaimyno iš buto Nr. 95, jo vardas, berods, Eduard, tiksliai nežino. Dėl minėto įvykio ji kreipėsi 2011-12-13 į Vilniaus m. 2PK, buvo surašytas pareiškimas. Taip pat nurodo, kad 2011-12-15 tėvas buvo nuvežtas į teismo medicinos tarnybą ir apžiūrėtas teismo med. eksperto Dorošenko (b.l. 41).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. T. M. parodė, kad jos tėvas J. Š. 2011-12-10 buvo sumuštas kaimyno E. B.. Jai tai yra žinoma, nes tėvas jai papasakojo. Ji pas tėvą buvo atvykusi 2011-12-13 po darbo, maždaug 16.00 val. Kai atvyko pas tėvą pamatė, kad jis yra su sumuštu veidu. Kur tiksliai pas tėvą buvo mėlynės ji pasakyti negali, bet jai susidarė toks įspūdis, jog pas tėvą yra sumušta visa veido puse, kokia tiksliai pasakyti negali. Kai ji paklausė tėvo, kas jį sumušė, kas jam atsitiko, tėvas jai atsakė, kad jį 2011-12-10 sumušė kaimynas E. B.. Kai ji tėvo paklausė, kaip tas atsitiko, jis jai atsakė, kad buvo atėjęs kaimynas ir padarė jam „masažą“. Ji dar tėvui pasakė, kad koks čia gali būti masažas. Kai tėvas jai papasakojo, kad jį primušė kaimynas, ji nuėjo pas minėtą kaimyną. Kaimynas E. B. jai paaiškino, kad jos tėvas buvo pas jį, jie šventė gimtadienį, jie išgėrė, po ko, jis išjungė šviesą ir pasakė, kad nori ilsėtis ir tada jos tėvas nuėjo namo. Po kiek laiko E. B. paėmęs butelį neišgertos degtines nuėjo pas jos tėvą į butą ir ten gėrė. Begeriant E. B. norėjo parūkyti ir tada jos tėvas jį užpuolė ir jis jos tėvui trenkė atgal. Kaip jos tėvas jį užpuolė B. jai nepaaiškino. Kai ji paklausė pas B., kur pas jį matosi sužalojimai, jis jai atsakė, kad tepėsi vaistais ir praėjo. Tada ji jam atsakė, kad pas jį niekur nesimato, o pas tėvą viskas matosi ant veido. Ji grįžusi namo pasiėmė savo tėvą ir jie nuvyko į Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Komisariate jiems siuntimo važiuoti į teismo medicinos ekspertizę niekas nedavė, todėl jie 2011-12-14 nuvyko ten patys. Tą pačią dieną jokio tyrimo nedarė, užrašė ketvirtadieniui, t. y. 2011-12-15. 2011-12-14 vakare ji nuvežė savo tėvą į Centro polikliniką, esančią Kalinausko gatvėje, šeimos gydytojo apžiūrai. Šeimos gydytoja yra J. Š.. Tą pačią dieną tėvui padarė rentgenogramą, kurioje gydytojai nenustatė jokių šonkaulių lūžių. 2011-12-15 ryte tėvą nuvežė į Teismo medicinos institutą specialisto apžiūrai ir ten jį apžiūrėjo teismo med. ekspertė Dorošenko. Dar 2011-12-15 buvo pas okulistą. Teismo med. ekspertė negalėjo duoti galutinės išvados, kadangi jie dar turėjo siuntimą daryti magnetinį rezonansą ir ji jai galutiniai išvadai surašyti turėjo atnešti to tyrimo rezultatus, tačiau tą tyrimą padaryti nespėjo, kadangi tėvas 2011-12-16 mirė. 2011-12-16 ji atvykusi po darbo pas savo tėvą rado jį negyvą. Kai tėvas mirė ir jį išvežė ji pastebėjo jo bute, kad ant kambario durų staktos bei ant tapetų yra raudonos žymės, taip suprato, kad čia kraujo žymės. Dar 2011-12-13 pas jos tėvą buvo atvykęs ir jos vyras G. M. bei sūnus R. M. (b.l. 42-43).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2011-12-13 paskambino jo sesuo A. T. M. ir pasakė, kad jų tėvas yra sumuštas. Jam nuvykus pas tėvą pamatė, kad pas tėvą visas veidas buvo sumuštas, mėlynės buvo ant veido, taip pat mėlynės buvo ant krūtinės, ant peties, tačiau kurios pusės šiuo metu pasakyti negali, kadangi neatsimena. Kambaryje buvo kraujo ant grindų, ant sienų, ant patalynės. Jis paklausė pas tėvą, kas atsitiko. Tėvas paaiškino, kad savaitgalį su kaimynu E. šventė jo gimtadienį ir kaimynas padarė jam „masažą“. Būtent dėl ko jo tėvas susiginčijo su kaimynu E., dėl ko E. jį primušė jis pasakyti negali, kadangi nežino. Tėvas jam to taip ir nepaaiškino. Jis dar tėvui pasiūlė važiuoti į ligoninę, o sesuo jam pasakė, kad ji kartu su tėvu 2011-12-14 važiuos į teismo medicinos tarnybą apžiūrai pas ekspertus. 2011-12-14 tėvą pas ekspertus nuvežė sesuo A., tačiau kiek žino, jų ten nepriėmė, o užrašė kitai dienai. Sekančia dieną, t. y. 2011-12-15, jis tėvą vežė į TMI, jį ten apžiūrėjo, tačiau galutinės išvados, kadangi dar reikėjo kitų medicininių dokumentų, t.y. dar nurodė, kad tėvą būtina nuvežti pas okulistą, o okulistas nurodė, kad tėvui reikia padaryti magnetinį rezonansą, tačiau to nespėjo padaryti, kadangi tėvas 2011-12-16 mirė. Pas okulistą tėvą vežė į Centro polikliniką, esančia Kalinausko gatvėj. Nori dar pasakyti, kad jis pas tėvą buvo nuvykęs 2011-12-13 vakare, kai jau jo sesuo su tėvu buvo atvykusi iš komisariato, nes Vilniaus m. 2 PK rašė pareiškimą dėl tėvo sumušimo. Dar papildo, kad iki 2011-12-13 tėvas savo sveikata jam nesiskundė, nieko nebuvo sakęs, kad jį kažkas buvo sumušęs, ar jis kur nors būtų pargriuvęs (b.l. 44).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. apklausos metu parodė, kad 2011-12-16, po pietų, jam paskambino motina ir pasakė, kad jo senelis J. Š. yra miręs. Jis kartu su savo tėvu G. M. nuvyko adresu, kur gyveno senelis, ten buvo mama. 2011-12-13 jam būnant darbe paskambino tėvas G. ir pasakė, kad jis yra pas senelį ir senelis yra sumuštas. Jis nuvyko pas savo senelį ir pamatė, kad pas jį yra sumuštas veidas. Atsimena, kad senelis pasakojo, jog 2011-12-10 jis buvo pas savo kaimyną, iš buto 95 (tikslių duomenų nežino, bet iš matymo jį pažįsta), svečiuose. Po kiek laiko jis išėjo namo ir pas jį atėjo tas kaimynas, kurio buvo gimtadienis, toliau švęsti. Iš senelio pasakojimų suprato, kad tas kaimynas pradėjo rūkyti kambaryje, o senelis paprašė, kad jis išeitų į balkoną ir nuo to prasidėjo muštynės. Jis, kiek atsimena, iš senelio pasakojimų, suprato, kad konfliktas įvyko dėl to, kad kaimynas norėjo parūkyti namuose. Senelis skundėsi, kad jam skauda galvą ir krūtinę. Jis negali pasakyti, kas pirmas pradėjo muštynes, kiek kartų kas smūgiavo, nes to nežino. Tą pačią dieną, t.y. 2011-12-13, jis kartu su tėvais bei seneliu nuvyko į Vilniaus m. 2 PK rašyti pareiškimą dėl senelio sumušimo. Kai nuvyko į Vilniaus m. 2 PK jis išvažiavo, su seneliu liko tėvas ir motina. Į gydymo įstaigas senelį vežiojo mama. Kada jis paskutinį kartą matė savo senelį prieš 2011-12-10, jis pasakyti negali, tačiau gali nurodyti, kad pas senelį buvo kažkurią dieną nuo 2011-12-05 iki 2011-12-08 dienos. Tada, kai jis jį matė, senelis buvo sveikas, nesumuštas ir savo sveikata nesiskundė. Dar gali nurodyti, kad 2011-12-13 kai atvyko pas senelį, pamatė, kad senelis gulėjo ant grindų tarp fotelio ir lovos. Kambaryje ant kambario durų staktos bei sienos (šalia durų staktos) buvo kraujas. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 45).

Nukentėjusysis J. Š. mirė 2011-12-16 (b.l. 40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1717/11 (01) matyti, kad remiantis J. Š., gim. 1928 m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į jo mirties aplinkybes duodama išvada, jog J. Š. mirė nuo išeminės širdies ligos. Į tai nurodo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė iki 50 proc., širdies raumens netolygi pilnakraujystė, vietomis smulkiažidininė perivaskulinė fibrozė, smulkiažidininė perivaskulinė bei intersticinė lipidozė, kas komplikavosi progresuojančiu širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2011-12-19 d., 13.00 val., lavono radimo aplinkybės ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve“ rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-4 paros laiko. J. Š. lavone nustatyta: kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiajame skruoste nusoitęsianti į kaklą, dešiniame žande, dešiniame žaste, kairio kelio projekcijoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, kairiame žaste, pagal mikrospopinį vaizdą padarytis kietu, buku daiktu 4-6 paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos kairėje lūžę IV-V šonkauliai, pagal mikroskopinį vaizdą padaryti kietu, buku daiktu 9daiktais), 4-8 parų laikotarpyje iki mirties (šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu). Randas kairėje blauzdoje pagal mikroskopinį vaizdą susiformavo sugijus žaizdai, padarytai mažiausiai 6 mėn. laikotarpyje iki mirties. J. Š. lavono kraujyje rasta 2,69 promilės etilo alkoholio, šlapime 1,94 promilės etilo alkoholio. Tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (b.l. 26-27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3783/11 (01) matyti, kad J. Š. nustatyti šie kūno sužalojimai: paviršinis odos įbrėžimas dešiname skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, pereinanti į kaklą su kraujosruva kairio žando gleivinėje ir odos nubrozdinimu apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinė kraujosruva apatinės lūpos-smakro srityje, pereinanti į kaklą su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinėje bei lūpos raudonio srityje, odos nubrozdinimu apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje. VĮ Centro poliklinikoje nustatytas galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviais neurologiniais simptomais. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 28-30).

Iš specialisto S. L. apklausos protokolo matyti, jog į klausimą „Ar J. Š. lavone nustatyti sužalojimai turėjo įtakos mirčiai?“ specialistas atsakė, jog J. Š. lavone nustatyti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo. Į klausimą „ar nustatyta etilo alkoholio koncentracija J. Š. kraujyje galėjo pabloginti jo širdies veiklą, esant išreikštai širdies patologijai, t.y. išreikštai vainikinių širdies kraujagyslių aterosklerozei ir esant širdies raumens išeminiams pažeidimams?“ specialistas atsakė, jog tikėtina, kad etilo alkoholio vartojimas prieš mirtį galėjo ženkliai pabloginti širdies veiklą, esant išreikštai širdies patologijai, ir netgi sukelti mirtį. Į klausimą „Ar sužalojimus, išskyrus veide, J. Š. galėjo pasidaryti griuvinėdamas?“ specialistas atsakė, kad J. Š. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne, galėjo būti padaryti J. Š. griūvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (b.l. 38, 39).

2013-04-10 prokuroro nutarimu J. Š. pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 40).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. B. kaltę pripažino visiškai, jo bei liudytojų A. T. M., A. Š., R. M. parodymais, nukentėjusiojo J. Š. pareiškimo duomenimis, apžiūros protokolo duomenimis bei specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis E. B. 2011-12-10, apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus kumščiu suduodamas J. Š. į galvos sritį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1717/11 (01) bei specialisto S. L. paaiškinimų matyti, jog E. B. nukentėjusiajam J. Š. padaryti sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai, kadangi J. Š. mirė nuo išeminės širdies ligos. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamojo E. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroras neprašė kaltinamajam inkriminuoti neblaivumo kaip sunkinančios atsakomybę aplinkybės, dėl to teismas pats savo iniciatyva kaltinamojo padėties nesunkina ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustato.

Paskelbus kaltinamajam E. B. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418-425 str. ir pasiūlyta už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir teismo prašyti skirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. visą bausmės vykdymo laiką. Kaltinamasis E. B. pareiškė, kad tokią galimybę suprato, dėl šio kreipimosi sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausme ir įpareigojimais (b.l. 97).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, civilinys ieškinys nepareikštas, turtinė žala nepadaryta, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 72 metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. visą bausmės vykdymo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti E.B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. visą bausmės vykdymo laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. visą bausmės vykdymo laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajam E. B. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.