- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-19
- Bylos Nr.
- eII-482-972/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pareiškėjas
- E. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. birželio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ((duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate (toliau – ir Institucija) pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad 2025 m. gegužės 29 d. apie 10.50 val. kaimynas V. D., gyv. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs įžeidinėjo, grasino E. K., pradėjo rėkti į veidą: „Tu šliundra, žiurke, valkata, kiaule, gyveni kaip kiaulė“.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, konstatavus, kad V. D. nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
2025 m. liepos 7 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas E. K. skundas, kuriuo prašoma peržiūrėti Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą ir priimti objektyvų, teisingą sprendimą. Skunde pareiškėja nurodo, kad kambario savininkas V. D., gyv. (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, nes prieš ją nuolat naudoja psichologinį smurtą: įžeidinėja, tyčiojasi, kritikuoja, žemina ir grasina. Tokiu savo elgesiu jis pažeidžia jos teisę į orų gyvenimą. Ji mano, kad tokiu elgesiu yra siekiama ją (pareiškėją) išgyvendinti iš jos buto. Policija neatliko išsamaus tyrimo: neapklausė liudytojos, kuri girdėjo, kokiais žodžiais ją (pareiškėją) įžeidinėjo. V. D. prisipažino tik iš dalies, pripažino, kad ją pavadino „kiaule“ ir „nevala“, tačiau kitų įžeidžiančių žodžių, kuriuos girdėjo kaimynė („valkata“, „žiurkė“, „šliundra“), jis policijoje neminėjo. Jos pačios (pareiškėjos) papildomai taip pat neapklausė, o pakako vien subjektyvaus V. D. pasakojimo. Kalbant apie kelis jos vonios kambario daiktus bendrose patalpose (dantų pastą, muilą, oro gaiviklį, kibirą), šie daiktai jau buvo bendrose patalpose dar prieš V. D. įsigyjant kambarį su bendra nuosavybe. Nei buto savininkas, nei jo nuomininkas bendrų patalpų niekada neplauna. Dėl papildomo apšvietimo bendro naudojimo patalpose V. D. privalėjo gauti jos (pareiškėjos) raštišką sutikimą. Reikalingas būtent raštiškas sutikimas, nes savininkas nuolat kalba netiesą. Savininkas V. D. kartu su savo nuomininku taip „pagerino“ bendro naudojimo patalpas, jog klozeto dangčiai nulaužti, bakelis įskeltas, dušo padas vietomis išdaužytas, jis niekada neplovė nei klozeto, nei kriauklės, nei grindų. Kadangi savininkas išnuomojo savo kambarį labai netvarkingam nuomininkui, ji (pareiškėja) ne kartą žodžiu kreipėsi į savininką, prašydama, kad jo nuomininkas po savęs tvarkytųsi, nes, pasinaudojęs klozetu, jį apdergia ir neišvalo. Ji prašė, kad savininkas užtikrintų tvarką arba iškeldintų nuomininką. Tačiau savininkas į jos žodžius nekreipė dėmesio ir net pasityčiojo, sakydamas: „Aš nieko nematau, viskas gerai“. Dėl šios problemos ir dėl tų pačių prašymų ji kreipėsi raštu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių ir į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį V. K..
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į E. K. skundą prašo jo netenkinti, palikti galioti 2025 m. birželio 17 d. nutarimą be pakeitimų. Nurodo, kad yra akivaizdu, jog tarp E. K. ir V. D. kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo patalpų. Nesutarimai yra asmeninio pobūdžio, nenukreipti į viešosios tvarkos trikdymą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visi nurodomi asmens įžeidimai galimai atitinka garbės ir orumo įžeidimo požymius. Įžeisti asmenys savo teises turi ginti civilinio proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.114 str. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės). Pareiškėja dėl įžeidimo turi teisę kreiptis su civiliniu ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Bylos duomenimis nenustatyta, jog V. D. veiksmai buvo orientuoti į viešosios tvarkos pažeidimą ar žmonių rimties trikdymą, tai labiau vertintina kaip santykių aiškinimasis.
Teismo posėdyje pareiškėja E. K. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ji gyvena bendrabutyje, kuriame yra blokinė sistema. Ji (pareiškėja) gyvena jai priklausančiame kambaryje, o V. D. savo kambarį, esantį tame pačiame bloke, yra išnuomojęs kitam asmeniui. Įsigijęs šį kambarį, V. D., motyvuodamas bendro naudojimo patalpų priežiūra, reikalauja daryti remontus, prie kurių ji turėtų prisidėti finansiškai. Ji su tuo nesutinka, nes remonto išlaidas tektų dengti per pusę. Be to, nuomininkas netvarkingai naudojosi tualetu, jį apdergė, tačiau V. D. atsakė, kad tai ne jo darbas, ir nesutinka pats valyti. Dėl to ji (pareiškėja) nežino, kas turėtų užtikrinti šių patalpų švarą. Nuomininkas taip pat gadino bendro naudojimo patalpas, o V. D. reikalauja, jog ji prisidėtų prie remonto išlaidų. Šiuo metu minėtas nuomininkas jau negyvena. 2025 m. gegužės 29 d. V. D. ji sutiko bendro naudojimo koridoriuje, kuris yra skirtas visiems bendrabučio gyventojams. Ji ėjo į bendrą virtuvę, esančią tame pačiame aukšte netoli jos kambario. Virtuvėje tuo metu gaminosi valgyti Z. R., kuri taip pat yra šio bendrabučio gyventoja, gyvenanti kitame bloke šalia jos (pareiškėjos) bloko. Jai (pareiškėjai) einant, prie jos priėjo V. D. ir ėmė rėkti jai į veidą įžeidžiančius žodžius: „žiurkė“, „nevala“, „valkata“, „šliundra“, „gyveni kaip kiaulė“ ir kitus. Šiuos įžeidimus girdėjo liudytoja Z. R.. V. D. ją (pareiškėją) įžeidinėja ne pirmą kartą, tokie įžeidinėjimai vyksta nuolat. Dėl 2025 m. gegužės 29 d. ypač įžeidusių užgauliojimų ji parašė pareiškimą policijai. Ji nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nes nebuvo apklausta liudytoja Z. R., kurios telefono numerį ji buvo pateikusi policijai, taip pat papildomai nebuvo apklausta ir ji pati.
Teismo posėdyje V. D., kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą, nurodė, kad kartu su žmona 2021 m. įsigijo kambarį tame pačiame bendrabučio bloke, kuriame gyvena ir E. K.. Įsigiję kambarį, atvyko jį sutvarkyti, nes planavo jį nuomoti. Neatmeta galimybės, kad tvarkydamiesi galėjo truputį priberti trupinių ar išmesti šiukšles į bendrame bloke buvusį kibirą, tačiau jau kitą dieną rado pakabintą nedraugišką E. K. raštelį su užrašais: „nepilk šiukšlių į mano kibirą!“, „neimk mano daiktų!“, „nusipirk savo, neliesk savo nagais mano daiktų!!!“, „nesinaudok ir nestumdyk mano durų kilimėlio!!!“ ir kt. Po tokio raštelio jį ištiko šokas, jie su žmona nesuprato, kas vyksta. Jis prašė E. K., kaip bendraturtės, pasikeisti telefono numeriais, tačiau ji atsisakė. Vėliau jie išnuomojo kambarį vaikinui. Kai jis (V. D.) kartais atvažiuodavo į bendrabutį, nuomininkas jam skųsdavosi E. K. elgesiu, sakydavo, kad ji yra nedraugiška, grubi. Iki aptariamo konflikto jis (V. D.) keitė vandens čiaupą bendro naudojimo patalpose. Po šių darbų jis rado jam skirtą E. K. raštelį su žodžiais: „nusimyžęs vandenį nuleisk, kiaule“. Jis tik siekia pagerinti bendro naudojimo patalpų būklę, norėjo dėl to pasitarti su E. K., tačiau ši nebendrauja. Dar iki 2025 m. gegužės 29 d. jis virš jų bendro bloko durų buvo įrengęs LED lemputę, reaguojančią į judesį, kad būtų šviesiau ir patogiau atrakinant duris. Tačiau vieną dieną rado lemputę užklijuotą. Nuėjus apie tai pasiteirauti E. K., ši paaiškino, kad jai per šviesu. E. K. jam draudžia ką nors daryti, o pati elgiasi savo nuožiūra, daro ką nori, laiko savo daiktus bendro naudojimo patalpose be jo sutikimo. 2025 m. gegužės 29 d. jis rado LED lemputę nuimtą ir padėtą ant žemės, nors buvo E. K. įspėjęs jo daiktų neliesti. Pripažįsta, kad tąkart jam trūko kantrybė, todėl jis ją pavadino „kiaule“ ir „nevala“. Šiuos žodžius ištarė iš pykčio, be to, ji yra tikrai netvarkinga, stumia šiukšles į jų pusę, neprisideda prie bendro naudojimo patalpų pagerinimo. Konfliktas tarp jų kilo pačiame bloke. Virtuvė, kurioje tuo metu buvo kaimynė, yra maždaug už 10 metrų nuo šio bloko, todėl kaimynė konflikto negalėjo matyti. Kaip turi būti palaikoma švara ir tvarka bendrame bloke, jie nebuvo susitarę, nes E. K. su jais nebendrauja.
Teismo posėdyje liudytoja S. A. nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja. Ji priėmė skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Paaiškino, kad gavusi E. K. pareiškimą, ji iš karto susidarė aiškų situacijos vaizdą. Pirmiausia ji pasikvietė V. D. paaiškinimui. Pastarasis atvyko į komisariatą ir parašė paaiškinimą. Kadangi V. D. pripažino, jog E. K. pavadino „kiaule“ ir „nevala“, jai (liudytojai) klausimų daugiau nebekilo. Jai buvo aišku, kad šis konfliktas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos nurodyta liudytoja nebuvo apklausta, o administracinio nusižengimo teisena V. D. nutraukta.
Teismo posėdyje liudytoja Z. R. nurodė, kad yra E. K. kaimynė. Su E. sutaria gerai, susitikusios virtuvėje dažnai pasikalba. 2025 m. gegužės 29 d. ji girdėjo, kaip V. D. E. išvadino negražiais žodžiais. Tuo metu ji (liudytoja) ėjo bendro naudojimo koridoriumi link virtuvės ir aiškiai girdėjo, kaip V. D. sakė: „Tu sterva, padla, tu nešvari, gyveni kaip valkata“. Ji matė, kad E. stovėjo koridoriuke-prieškambaryje, o V. D. vaikščiojo tarp savo kambario ir koridoriaus. Ji (liudytoja) nesupranta, kaip vyras, turintis savigarbos, gali taip elgtis su moterimi. V. D. į savo turimą kambarį buvo priėmęs nuomininką, kuris elgėsi įžūliai, buvo labai netvarkingas. Apie nuomininko elgesį ji V. D. nieko nesakė, nes, jos manymu, tai buvo jo paties atsakomybė. Šiuo metu minėtas nuomininkas tame aukšte jau negyvena. E. ir V. D. santykiai yra konfliktiški ir toks jų bendravimas kenkia E. sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jo veikoje yra nustatoma jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nesant bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, negalima ir administracinė atsakomybė už jį.
Nagrinėjamu atveju buvo pradėtas tyrimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo būtinieji objektyviosios pusės požymiai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taipogi ir pasekmės – minėtais veiksmais sukeltas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Šiuo atveju byloje surinktais ir ištirtais įrodymais šių požymių nebuvo nustatyta.
V. D. pripažino, kad trūkus kantrybei, E. K. pavadino „kiaule“ ir „nevala“. Bylos duomenys patvirtina, kad konfliktinė situacija tarp minėtų asmenų kilo dėl bendro naudojimo patalpų priežiūros, tvarkos jose palaikymo, jau iki aptariamo įvykio dienos tarp minėtų asmenų buvo įtempti santykiai. Įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti asmeninio ginčo metu, kurį lėmė ilgalaikiai nesutarimai dėl bendros nuosavybės naudojimo ir tvarkos palaikymo. Tokie iš bendraturčių santykių kilę nesutarimai yra susiję su privačių teisių įgyvendinimu, jie negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl net ir pripažinus, kad pareiškėja buvo įžeista V. D. žodžių, tai nesudaro pagrindo konstatuoti jo veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmuo savo veiksmais turi siekti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jie turi būti nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos, pašalinių, konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojamai pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad šiuo atveju pašalinių asmenų aplink nebuvo, jie tiesiogiai konflikto nestebėjo, įžeidžiantys žodžiai buvo nukreipti tik į kitą konfliktuojančią pusę. Nors liudytoja Z. R. patvirtino girdėjusi V. D. E. K. sakomus įžeidžiančius žodžius, tačiau nurodė, kad pati tuo metu tik ėjo pro šalį, E. K. nurodė, kad ši liudytoja tuo metu buvo bendroje bendrabučio virtuvėje, V. D. nurodė, kad aplinkui kitų pašalinių asmenų nebuvo. Jei asmuo dėl tokių veiksmų, žodžių pasijuto įžeistas, jis turi teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo. Už įžeidimą nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nenustačius būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, negalima ir atsakomybė už šį nusižengimą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo atliko dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju to nenustačius, teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas nutarimas V. D. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjos E. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjos E. K. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. birželio 17 d. nutarimą ((duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.