Kauno apygardos teismo nutartis

2007-02-21 · Byla Nr. M1-82-348/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-21
Bylos Nr.
M1-82-348/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Advokatai
Vytautas Gineika
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-348-07
Procesinė kategorija: 1.2.4.1.,2.8.(S)N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007m. vasario 21d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Vansevičienei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo ekspertui psichiatrui Sigitui Simanauskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl V. M., gim. (duomenys neskelbtini) lietuviui, LR piliečiui, nesusituokusiam, be išsilavinimo, nedirbančiam, neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini) taikymo priverčiamųjų medicinos priemonių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2006-11-07 apie 15,30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užpykęs už tai, kad S. P. prievarta jį parvedė į savo namus, vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinę, padarydamas kepenų, dešinio plaučio ir nugaros diafragmos pažeidimą – sunkų pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad V. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina šie įrodymai.

N. S. P. parodė, kad 2006-11-07 jis su žmonos broliu V. M. girtavo namuose, po to abu nuėjo pas kaimyną A. R., kur toliau girtavo. Kadangi abu buvo girti, jis V. M. liepė eiti namo. Vilmantas eiti nenorėjo, nes dar liko neišgertas alkoholis. Tada paėmęs V. M. už megztinio, jį ištempė. Sugrįžus į namus ir jam sėdint ant lovos, V. M. virtuviniu peiliu dūrė jam į dešinį šoną. Po smūgio išbėgo pas kaimyną A. R., peilį išmetė kieme. Jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atliktos dvi operacijos. Nukentėjęs parodė, kad Vilmantas jo nužudyti nenorėjo, jam negrasino,tarp jų konfliktų nebuvo. Mano, kad Vilmantas jį sužalojo užpykęs už tai, kad neleido pasilikti pas kaimyną toliau girtauti.

Liudytoja V. P. parodė, kad nuo 2006-11-04 pas ją namuose viešėjo brolis V. M., kuris nuo vaikystės serga epilepsija. Visą tą laiką brolis su vyru girtavo. 2006-11-07 apie 16 val. jai paskambino į darbą ir pranešė apie įvykį. Grįžusi į namus rado mažametį sūnų, kuris buvo šoko būsenoje. Sūnus sakė, kad tėtis iš kaimyno parsivedė Vilmantą, abu buvo girti. Jie nesipyko ir nekonfliktavo. Po to Vilmantas dūrė tėčiui į šoną.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra medinis namas. Prie šiame name esančių butų Nr.1,2,3 yra prilašėję raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Kambaryje Nr.3 yra ant mikštasuolio rasta raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Prie buto Nr.2 durų, prie antro lango, lauke ant žemės rastas juodos spalvos plastmasine rankena peilis su raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują (b. l. 2-7).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad KMUK buvo paimti S. P. rūbai, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (b. l. 29-33).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. P. konstatuota kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje su diafragmos sužalojimu, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kepenų sužalojimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje su diafragmos sužalojimu, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės plėvėje, kepenų, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 18).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų : peilio bei 3-jų vatos gabalėlių rastas žmogaus kraujas, kur rastas tik antigenas A, būdingas A(II) kraujo grupei. Šis kraujas gali priklausyti S. P. (b. l. 20-26).

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad V. M. nusikaltimo padarymo metu sirgo psichine liga – silpnaprotyste sergant epilepsija. Nusikaltimo padarymo metu V. M. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, patologinio girtumo būsenoje. Jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu V. M. serga silpnaprotyste sergant epilepsija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. M. reikalingas priverstinis medicininis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (b. l. 101-102).

Teisiamojo posėdžio metu dalyvavęs teismo ekspertas psichiatras Sigitas Simanauskas patvirtino duotą išvadą.

Surinktų įrodymų visetas rodo, kad V. M. sunkiai sužalojo S. P.. Sužalojimo pobūdį patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kiauryminė durtinė pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje su diafragmos sužalojimu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės plėvėje, kepenų, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. M. ir S. P. girtavo iš pradžių namuose, po to pas kaimyną A. R.. Nebaigus gerti alkoholinių gėrimų, S. P. ištempė už megztinio V. M. į savo namus. Užpykęs už tai, kad S. P. neleido daugiau išgerti, V. M. dūrė jam vieną kartą į dešinę krūtinės pusę. Nenustatyta, kad nukentėjęs V. M. grasintų, o nukentėjęs aktyviai priešintųsi. Esant tokiom aplinkybėm, V. M. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti S. P., nes pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojamas tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti gyvybę. Spręsdamas klausimą apie tyčios rūšį, teismas atsižvelgė į visas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, veiksmų intensyvumą, elgesį įvykio metu, prieš įvykį ir po įvykio. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek nukentėjęs, tiek V. M. buvo girti, nors S. P. sužalotas pavojingu būdu, bet suduotas tik vienas smūgis, tai buvo padaryta spontaniškai, staigaus pykčio dėl neišgerto alkoholio pasekoje, nei prieš įvykį nei po įvykio tarpusavio konfliktų ir grasinimų nebuvo. Tokiu būdu V. M. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika iš LR BK 22 str. 1d. 129 str. 1d. turi būti perkvalifikuota į LR BK 135 str. 1d.

Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir dabar V. M. serga psichine liga - silpnaprotyste sergant epilepsija. Jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra nepakaltinamas, pagal įstatymą neatsako už padarytą pavojingą veiką, todėl jam turi būti paskirtas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (LR BK 17 str., 98 str. ).

Daiktiniai įrodymai: nukentėjusiojo S. P. rūbai - du megztiniai, golfas, pora kojinių, marškinėliai, glaudės, džinsinės kelnės, sportiniai marškinėliai turi būti grąžinti nukentėjusiajam S. P., peilis – turi būti sunaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 400,401,403 str. str. , BK 98 str.

nutarė:

V. M. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą LR BK 135 str. 1d. ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Daiktinius įrodymus: nukentėjusiojo S. P. rūbus – du megztinius, golfą, porą kojinių, marškinėlius, glaudes, džinsines kelnes, sportinius marškinėlius grąžinti nukentėjusiajam S. P., peilį - sunaikinti.

Nutartis per 20d. gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius