- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-175-1022/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49011-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- F. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
F. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Č. L. ūkyje, darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
2009 m. liepos 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įspėjant ir taikant elgesio apribojimą, 2011 m. sausio 31 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos minėtu nuosprendžiu ir 2011 m. vasario 25 d. išregistruotas ir pataisos inspekcijos įskaitos; 2011 m. gegužės 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, laisvės atėmimu dvejiems metams bei BK 64 straipsnio 1,3 dalių pagrindu subendrinus su 2009 m. liepos 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams su įpareigojimais, 2012 m. gruodžio 10 d. išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro; 2012 m. gruodžio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas laisvės apribojimas 5 mėnesiams su įpareigojimais, 2013 m. liepos 1 d. išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro; 2015 m. spalio 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme su įpareigojimu, 2016 m. kovo 7d. išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
F. P. laikotarpiu nuo 2016 m. rusėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasikėsino įvykdyti vagystę, t. y. iškirtęs P. A. 7,369 m³priklausančio miško, 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val. 00 min. susikrovęs į traktoriaus „MTZ-80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą medžio rąstus, pasikėsino juos pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas Valstybės įmonės „Mažeikių miškų urėdijos Papilės girininkijos“ darbuotojų, taip jis pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo P. A. turtą 1000 eurų vertės.
Baudžiamoji atsakomybė už šią F. P. padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis F. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė 2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, norėjęs pasirūpinti sau malkų žiemai. Nuėjo į netoli Baublių kaimo esantį mišką ir ten pradėjo pjauti pagal melioracijos kanalą augančius medžius. Medžius pjovė savo benzininiu pjūklu. Kam priklausė miškas nežinojo. Kiek iš viso medžių nupjovė pasakyti negali, daugiausia pjovė baltalksnį, tai darė vienas. Tame miške pjaudamas pjūklu sunaudojo 2 bakelius benzino. Kitą dieną paprašė kaimyno R. P. padėti parsivežti malkas. Jam pasakė, kad yra prisikirtęs malkų ir nori jas žiemai parsivežti. Iš kaimyno J. M. pasiskolino traktorių „Belarus“ su savadarbe priekabėle. J. M. traktorių davė R. P., nes šis turi traktorininko pažymėjimą. Nuvažiavę į mišką pakrovė nepilną priekabėlę malkų, jas nuvežė į Klaišių kaimą vyrui, pravarde (duomenys neskelbtini) ir malkas pardavė. Kitą dieną jis vėl paprašė R. P. padėti parsivežti likusias malkas. R. P. vėl pasiėmus traktorių iš J. M. jie nuvažiavo į mišką. F. P. paaiškino tas malkas norėjęs parsivežti namo. Jas pasikrovę išvažiavo iš miško, tačiau laukuose traktorius įklimpo. Tada iš priekabos krovė malkas, kai prie jų priėjo miškininkai ir teiravosi, kieno malkas jie veža. Jis pripažino savavališkai iškirtęs mišką. Miškininkams liepus jie iškrovė malkas, traktoriumi išvažiavo iš lauko ir parašė paaiškinimus. Nurodė nežinojęs, kieno mišką kirtęs, tiesiog norėjęs turėti malkų žiemai. Dalį malkų pardavė, kad galėtų sumokėti R. P. ir į J. M. traktorių įpilti kuro. Paaiškino R. P. nesakęs, jog mišką iškirto savavališkai, o jis ir neklausęs. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 67-68).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis F. P. patikslino traktorių skolinęsis iš J. M. sugyventinės A., nes šis gulėjo ligoninėje. Su R. P. skolintu traktoriumi nuvažiavo į mišką, kur pats jau buvo prikirtęs malkų ir jas sunešęs į pakanalę. Malkas jie susikrovė į priekabą ir bandė išvežti, tačiau traktorius įklimpo laukuose. Tada, miškininkams liepus, malkas iškrovė lauke ir paliko. Taip pat pakanalėje liko ir malkos, kurių nespėjo išvežti. Patikslino, kad iš miško, kuriame jis savavališkai iškirto malkas, neišvežė nė vienos priekabos malkų, visos liko lauke. Malkomis norėjo šildyti namus žiemą. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 76-77).
F. P. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje, grindžiama jo paties prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo P. A., liudytojų R. A., R. P. ir J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, protokolu – pareiškimu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kitais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis P. A. parodė, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 10 val. 00 min. jam paskambino privačių miškų inspektorė A., iš kurios ir sužinojo, kad iškirsta dalis jam priklausančio miško. Ji nurodė paėmusi paaiškinimus iš P. ir P. dėl to, kad jie, neturėdami teisės, iškirto dalį jam priklausančio miško, adresu (duomenys neskelbtini). Paminėjo, kad paliktos medienos negalima išvežti, nes reikia apskaičiuoti žalą. Norėdamas patikrinti gautą informaciją pats nuvyko į jam priklausantį mišką 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 15 val. 00 min ir pamatė dvi medienos kupetas dviejose vietose – lauko vidury ir palei kanalą, rąstai buvo netvarkingai išversti, ant žemės galėjo būti apie 10-12 m³ malkų. Įėjęs į mišką pamatė kelmus dviejuose vietose. Atsižvelgdamas į kelmų šviesią spalvą mano, kad šie medžiai galėjo būti iškirsti 1 – 2 savaičių laikotarpiu. Jam padaryta 1000 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas. Paskutinį kartą savo miške buvo 2016 m. rugsėjį. Inspektorei R. A. išmatavus nukirsto miško plotą, medžius bei jai leidus jis malkas parsivežė namo. Malkų, paliktų lauke ir pakanalėje, kiekis, atitiko nukirstų medžių jo miške kiekį. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18-21, 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. A. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, jai paskambino Mažeikių miškų urėdijos Papilės girininkijos girininkas ir pranešė, kad Akmenės rajono Papilės girininkijos teritorijoje esančiame privačiame miške yra savavališkai kertamas miškas. Girininkas informavo, kad iš dviejų asmenų, kirtusių mišką buvo paimti paaiškinimai. Registro duomenų pagalba nustatė miško savininką ir jam paskambino, norėdama išsiaiškinti, ar miškas kertamas savininko leidimu. P. A. pasakė, kad miškas kertamas be jo žinios, jis pats nuvyks pasižiūrėti į mišką ir nuspręs, ar kreipsis į policiją. Jam paaiškino, kad mediena reikalinga apskaitai atlikti. Po kurio laiko paskambinęs P. A. pranešė dėl iškirsto miško kreipęsis į policiją. 2017 m. spalio 11 d. susitikę P. A. miške, ji ir kartu su savininku atvykęs B. K. atliko savavališkai iškirsto miško matavimą, kurio metu nustatyta, jog savavališkai iškirsta 7,369 m³. medienos. Iš viso iškirsti 48 medžiai, iš kurių 9 vnt. beržų, 37 vnt. baltalksnio, po 1 vnt. eglės ir drebulės (b. l. 37-38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. P. parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį į namus atėjęs pažįstamas F. P. paprašė parvežti jam iš miško malkas, kurias jis buvo prisikirtęs. F. sakė kirtęs kanale, kuris priklauso ūkininkui iš Klaišių kaimo, pravarde (duomenys neskelbtini). F. pasakė traktorių pasiskolinsiąs iš J. M., nors šis tuo metu buvo ligoninėje. Abu nuėjo pas J. M. sugyventinę A. ir F.s jos paprašė paskolinti traktorių. Traktorių „MTZ -80“ vairavo jis, nes F. neturi traktorininko pažymėjimo. Pasiėmę traktorių su priekaba nuvažiavo į F. nurodytą vietą, kur pakanalėje buvo sukrautos malkos. Buvo sukrauta keletą krūvelių, daugiausia alksnio. Su F. pasikrovė visas malkas į priekabą ir važiavo link kelio. Važiuojant arimu traktorius sukrito, todėl jie pradėjo krauti malkas iš priekabos, kai netrukus prie jų priėjo miškininkai. F. su miškininkais nuėjo link tos vietos, kur buvo sukrautos malkos, o jis liko prie traktoriaus. Grįžęs girininkas liepė iškrauti priekabą ir malkas palikti ant lauko, kadangi jos vogtos iš privataus miško. Iškrovę malkas ir išvažiavę iš lauko, traktorių pastatė J. kieme. Iš F. kalbos teigia supratęs, kad jis tas malkas turėjo nuvežti į Klaišių kaimą parduoti A. B., pravarde (duomenys neskelbtini). Paaiškino F. vežti malkas padėjęs tik tąkart. Nežinojo, kad F. malkas vogė iš svetimo miško, galvojo, kad ūkininkas jam leido kirsti pakanalėje (b. l. 46-47).
2017 m. lapkričio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės vyriausioji specialistė R. A. pateikė privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos kopiją, kelmų matavimo akto kopiją, iš kurių matyti, kad Mažeikių miškų urėdijos Papilės girininkijos kvartale Nr. 58, sklype 13b savavališko kirtimo metu buvo atliktas rinktinis kirtimas. Privataus miško žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso P. A.. Savavališkai iškirsti 48 medžiai – 7,369 m³ (b. l. 39-42).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Teismas sprendžia, jog kaltinamojo F. P. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad F. P. pasikėsino pagrobti svetimą – P. A. priklausantį turtą, t. y. 7,369 m³ miško – 1000 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas Valstybės įmonės „Mažeikių miškų urėdijos Papilės girininkijos“ darbuotojų.
Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo F. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad F. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 78-80).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas nebaigtas. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimą padarė būdamas teistas (b. l. 54-57); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 58-60); dirba (b. l. 52); duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus byloje nėra, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą bei nusprendė jam paskirti vieną iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu F. P. pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį bei nustatyti įpareigojimą (BK 48 straipsnio 3 dalis, 6 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, F. P. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
F. P. 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-70) naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais,
nusprendžia:
F. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, F. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti F. P. 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti F. P., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.