Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-12-09 · Byla Nr. E1-4089-1262/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-09
Bylos Nr.
E1-4089-1262/2025
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00681-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantė Greblikaitė
Kategorijos
Teikimas Nr. E1-4089-1262/2025Teisminis proceso Nr. 1-69-3-00681-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.6.2.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rimantė Greblikaitė,sekretoriaujant Inesai Neverbickaitei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. spalio 9 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, kuriame nurodyta, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro 2023 m. spalio 4 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 28 d., paskirta 80 Eur bauda.

Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, prašo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro 2023 m. spalio 4 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 28 d., paskirtą 80 Eur piniginę sankciją pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė atsižvelgti į tai, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje už tokius pažeidimus yra baudžiama, todėl, jo manymu, teikimas tūrėtų būti tenkintas (b. l. 86).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai. Pažymėtina, kad nubausto asmens atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje, nesustabdo šio klausimo narinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-153-579/2019). Pamatinis sprendimas yra įgyvendinamas kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ ir 365² straipsniais.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos situacijos kontekste privalu atkreipti dėmesį į tai, jog 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.

Iš 2025 m. lapkričio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus pateikto rašto matyti, kad teikimo nagrinėjimo laikotarpyje pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų asmenų skaičius buvo – 0 (b. l. 72–75).

Taip pat, 2025 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nėra. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2024 m. įmonė gautų pajamų nedeklaravo. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS1) duomenimis, 2025 m. lapkričio 17 d. pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus įmonė nepriemokų neturi (b. l. 76–79).

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad nepaisant to, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruota buveinė yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnams vykdant teismo šaukimo įteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam asmeniui, buvo nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini), įmonė persikėlė į (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų raštų, minėta įmonė Lietuvos Respublikoje realiai veiklos nevykdo, neturi apdraustųjų darbuotojų ir duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje turi turto ir iš savo veiklos gauna pajamų, nėra, be to, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. K. yra Latvijos Respublikos pilietis. Taigi Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, teikdama prašymą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, nenustatė visų bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, o būtent neįvertino to, kad prašymas nagrinėjamu atveju apskritai neturėjo būti perduotas Lietuvos Respublikai, atsižvelgus tik į tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra užregistravusi savo buveinę (duomenys neskelbtini), (arba (duomenys neskelbtini)), prieš tai neišsiaiškinus, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje turto neturi, realiai veiklos nevykdo ir yra vadovaujama Latvijos Respublikos piliečio. Dėl nurodytų priežasčių juridinio asmens atsakomybės realizuoti (pripažinti ir vykdyti) Lietuvos Respublikoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nėra galimybės, nes ši įmonė Lietuvos Respublikoje neturi nei turto, nei darbuotojų, nei realiai vykdo kokią nors veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro 2023 m. spalio 4 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 28 d., paskirtos 80 Eur piniginės sankcijos pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra pagrindo, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365, 365¹ straipsniais, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, teismas

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro 2023 m. spalio 4 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 28 d., paskirtos 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) piniginės sankcijos uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“.

Apie šį sprendimą informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rimantė Greblikaitė