Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-775-238/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
1S-775-238/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. B.
1S-775-238/2011;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį galutine subendrinta su 2005-11-11 nuosprendžiu bausme - laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 26 dienoms.

V. B. bausmę atlieka nuo 2007-08-23, bausmės pabaiga 2013-10-08.

2011-05-04 Kybartų pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-23 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis į Kybartų pataisos namus atvyko 2008-10-21, yra atlikęs ½ paskirto bausmės laiko. Neatliktas bausmės laikas 2011-05-23 yra 2 metai 4 mėnesiai 15 dienų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvoje grupėje. Per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 2 kartus, skatintas 7 kartus. Įsipareigojo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Dalyvauja „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, požiūris į administraciją teigiamas. Psichologo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo savęs vertinimas adekvatus - aukštas, išreikštas egocentrizmas. Savo elgesį vertina, analizuoja, tačiau daro tai paviršutiniškai. Analizės paviršutiniškumą motyvuoja tuo, jog jam gėda kalbėti apie savo praeitį. Nuteistajam stresinėse situacijose būdingos impulsyvios, neapgalvotos reakcijos. Konfliktinėse situacijose galimos neadekvačios reakcijos, agresyvūs veiksmai. Socialiniai įgūdžiai silpni, tačiau suvokia, jog jam reikalinga pagalba juos lavinant. Sau nuolaidus. Savo elgesį stengiasi pateisinti, nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, geba manipuliuoti situacija ir žmonėmis. Kaip matyti iš asmens byloje esančio nuosprendžio, pateiktos teistumų pažymos, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertina ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgia į aplinkybių visumą, nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, į atliktos paskirtos bausmės dalį. Nuteistasis teistas 8 kartus. Praeityje nuteistajam ne vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, buvo suteikta malonė, tačiau po parodyto pasitikėjimo nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias vėl buvo nuteistas. Paskutinį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu. Šios aplinkybės rodo, jog šiam nuteistajam pritaikius lygtinio paleidimo išimtines sąlygas, jis jų nepateisino. Psichologo išvada nuteistajam nėra palanki. Tai, kad nuteistasis pastaruoju metu yra skatinamas, rodo, jog jis laikosi nuteistiesiems privalomų pareigų ir duoda pagrindo tikėtis tolesnės tinkamos elgesio korekcijos, tačiau tai dar nėra pagrindas padaryti išvadą, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nuteistojo asmenybė, nusikaltimo pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, o iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, teismų parodyto pasitikėjimo nepateisino, neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, o jo įsipareigojimas pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys, sietinas tik su tikslu būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Nustatytos aplinkybės rodo nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei bei negalėjimą jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl teikimas atmestas.

Nuteistasis V. B. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-05-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Pažymi, jog įstatymas nereikalauja, kad lygtinai paleidžiamas asmuo turi būti pasitaisęs, ir mano, jog pagrindinė sąlyga yra rašytinis įsipareigojimas pasitaisyti. Nuteistojo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo iniciatyva įdarbintas, po paskutinio teikimo lygtinai paleisti skatintas 2 kartus, o tai rodo, kad pakankami pakoregavęs savo elgesį, be to, įstatymai nenumato pareigų siekti paskatinimų. Teigia, jog teismo išvada dėl padidinto pavojingumo visuomenei nepagrįsta, o tai, kad po paskutinio teikimo skatintas du kartus, šią išvadą paneigia. Teigia, jog dėl praeities nusikaltimų gailisi ir jau pakankamai tvirtai suformavęs vertybines nuostatas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš pataisos namų vyktų gyventi į Kaune esančius „Gailestingumo namus“. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, patvirtina, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, skiriant teismo įpareigojimus. Nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai palaikė prokuroro prašymą, o ne savo vidiniu įsitikinimu, paremtu įstatymu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis V. B. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas aukščiau minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai, atsižvelgė į visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad baustas, nuteistojo charakteristiką, asmenybę, likusią bausmės dalį, ankstesnius teistumus, jų skaičių bei anksčiau taikytų lygtinių paleidimų skaičių bei jų rezultatus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą. Ta aplinkybė, jog nuteistasis jau ne kartą buvo paleistas iš pataisos įstaigos ir vėl nusikalsdavo, šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimus, padarytus lygtinio paleidimo metu, šiuo atveju turi labai didelę reikšmę kartu su kitomis aplinkybės, sprendžiant, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. O tai, kad nuteistasis skatintas, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju, atsižvelgiant į kitas aukščiau nurodytas ir teismo teisingai įvertintas aplinkybes, nenusveria kitų aplinkybių, duodančių pagrindą išvadai dėl negalimumo taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbos. Todėl skundo argumentai dėl šių aplinkybių laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą V. B. nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. B. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas