- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- A-248-977-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą Nr.(21/20)-12-3779, kuriuo atsisakyta jam išmokėti kompensaciją dėl jo sveikatos sutrikdymo, bei įpareigoti atsakovą išmokėti jam 22216,68 Lt kompensaciją.
Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Mickūnų užkardoje Sargybų būrio pasieniečiu. 2006 m. gegužės 16 d. dalyvaudamas fizinio pasirengimo patikrinime ir bėgdamas 100 metrų distanciją jis patyrė traumą: susimušė dešinės kojos kelio sąnarį, pasitempė raiščius, nusibrozdino rankas. Tačiau atsakovas atsisakė jam išmokėti kompensaciją dėl šio sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjas nurodė, kad fizinio pasirengimo normatyvų laikymas buvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjo tarnyba ir jis vyko darbo metu. Todėl akivaizdu, jog yra priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų atlikimo ir pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, o tai vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas pareiškėjui išmokėti kompensaciją už vykdant tarnybines pareigas patirtą sveikatos sutrikdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, todėl jam negali būti išmokama Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymą reikėtų vertinti kaip nelaimingą atsitikimą sporto varžybų metu, nes pareiškėjas bėgdamas 100 metrų distanciją tiesiogiai jokių tarnybinių pareigų nevykdė, jo veiksmai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, o sveikatos sutrikdymas nesusijęs su specifiniais pareigūno veiklos požymiais. Be to, pareiškėjas traumą patyrė bėgdamas lygiu asfaltuotu keliu dėl savo paties didelio neatsargumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalį tai, ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.1V-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ir įvadiniu mokymu, taisyklės, kurių 11 punkte numatyta, jog tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui. Minėtose Taisyklėse nėra nustatyta, kad dėl tarnybinio patikrinimo išvados tvirtinimo įstaigos vadovas priima atskirą sprendimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo panaikinti atsakovo 2006 m. spalio 23 d. raštą Nr.(21/20)-12-3779 „Dėl informavimo apie kompensacijos išmokėjimą“ įvardindamas jį kaip sprendimą. Tačiau šis raštas nėra administracinis sprendimas, nesukelia pareiškėjui juridinių pasekmių ir vertintinas kaip informacinio pobūdžio atsakymas. Pareiškėjui pasekmes sukelia tarnybinio patikrinimo išvada, kurios teisėtumo jis neginčija. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia ne tą aktą, kuris jam sukelia tiesiogines pasekmes, todėl jo skundas atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo ištirti bei įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir išspręsti priežastinio ryšio tarp pareiškėjo sveikatos sutrikdymo ir jo tarnybos buvimo ar nebuvimo klausimą. Tačiau teismas šio klausimo nesprendė ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra administracinis aktas, kuris turėtų būti skundžiamas teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A(10)-871/2006, yra konstatuota, jog tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, įpareigojantis išmokėti kompensaciją, ar teisės aktas, kuriuo kompensaciją išmokėti atsisakyta; tai yra tik kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti procedūros dalis; tokia išvada negali būti laikoma nei teisės aktu, nei veiksmu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje buvo skundžiamas atsakovo atsisakymas mokėti jam kompensaciją bei neveikimas, t. y. jam priklausančios kompensacijos už sveikatos sutrikdymą dėl tarnybos neišmokėjimas. Šis neveikimas pareiškėjui sukėlė neigiamas teisines pasekmes, pažeidė jo teisę į kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad išvadų, surašytų remiantis vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.1V-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis, pobūdis skiriasi nuo išvadų, surašytų remiantis vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, pobūdžio. Tarnybinio patikrinimo išvada, surašyta remiantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis, turi būti nuginčyta siekiant paneigti patikrinimo metu padarytas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pakartodami apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, sutikdamas su teismo sprendime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Norint apginti viešuoju ar vidaus administravimu pažeistą teisę visų pirma būtina nustatyti, kokiu administraciniu aktu ar veiksmu ši teisė pažeista. Šioje byloje kilo ginčas, kokį dokumentą turi ginčyti pareiškėjas: 2006 m. spalio 23 d. raštą Nr.(21/20)-12-3779 ar 2006 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.(21/20)-27-76.
2006 m. spalio 23 d. raštas Nr.(21/20)-12-3779, kurį skundžia pareiškėjas, yra informacinio turinio, juo tik perteikiamas tarnybinio patikrinimo išvados turinys, tačiau šis raštas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria. Pareiškėjo teisių klausimas išspręstas 2006 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Pagal vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles tam, kad būtų nustatyta, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris baigiamas tarnybinio patikrinimo išvados surašymu (6, 7 punktai). Tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui (11 punktas). Atskiro sprendimo priėmimo dėl kompensacijos nemokėjimo šios taisyklės nenumato, todėl laikytina, kad tarnybinio patikrinimo išvada, patvirtinta įstaigos vadovo, įgauna administracinio akto galią. Todėl būtent tarnybinio patikrinimo išvada sukelia suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes (pareiškėjo atveju- užkerta kelią gauti kompensaciją) ir būtent dėl šios išvados panaikinimo turi būti kreipiamasi į teismą. Analogiškai minėtų taisyklių normos aiškintos ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(15)–2197/2006. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados dėl to, koks aktas turi būti skundžiamas. Tačiau teismas nevykdė Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio reikalavimų ir neišaiškino pareiškėjui jo teisės skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą bei tokio procesinio veiksmo neatlikimo pasekmių. Paminėtina, kad byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjui įteikta tarnybinio patikrinimo išvada, nėra. Ši išvada nebuvo siunčiama ir kartu su 2006 m. spalio 23 d. raštu, o pačiame rašte nenurodyta apskundimo tvarka. Nors pareiškėjui išlieka galimybė ginčyti išvadą kitoje byloje, tačiau tokiu atveju būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.