Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovei advokatei I. G., atsakovei L. R. ir jos atstovei advokatei G. M., žodinio proceso apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. R. ir atsakovės L. R. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės L. R. priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. R. 2015-02-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad nuo 2002 metų su atsakove kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovas teigė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo 12 000 Eur vertės žemės sklypą, 4 000 Eur vertės pastatą su rūsiu, 2 000 Eur vertės stiklinį šiltnamį, 2 000 Eur vertės kiemo aikštelę, 500 Eurų vertės tvorą, 500 Eurų vertės malkinę (stoginę, susidedančią iš čerpių stogo ir metalo konstrukcijų), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 4 190 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 25 190 Eur. Ieškovas teigė, kad po santuokos nutraukimo jam turėtų būti priteistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei visas kitas turtas. Kadangi atsakovei tenkančio turto vertė yra didesnė, todėl ieškovui iš atsakovės taip pat turėtų būti priteista 8 500 Eur kompensacija. Ieškovas paaiškino, kad automobilį „Renault Espace“ įsigijo iš savo asmeninių lėšų jau nebegyvendamas su atsakove, todėl ši transporto priemonė yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir į santuokoje įgyto turto balansą nėra traukiama. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovei 12 000 Eur vertės žemės sklypą, 4 000 Eur vertės pastatą su rūsiu, 2 000 Eur vertės stiklinį šiltnamį, 2 000 Eur vertės kiemo aikštelę, 500 Eurų vertės tvorą, 500 Eurų vertės malkinę (stoginę, susidedančią iš čerpių stogo ir metalo konstrukcijų), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 21 000 Eur, o ieškovui priteisti 4 190 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės 8 500 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė L. R. pareiškė priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas atsakovei, nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovė paaiškino, kad ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ji įsigijo iš mamos skolintų ir tetos dovanotų pinigų. Atsakovė teigė, kad jos mama A. D. 1995 m. rugsėjo mėn. padovanojo atsakovei 35 000 Lt (10 137 Eur) namo gerbūviui sutvarkyti. Dalis šių pinigų buvo panaudota gyvenamajam namui remontuoti, o kita dalis - pastatui su rūsiu statyti. Atsakovės teta J. U. 1998 m. jai padovanojo 27 000 Lt (7 820 Eur), kurie buvo panaudoti trinkelėms pirkti, tvorai įrengti ir šiltnamiui pastatyti. Priešieškinyje nurodoma, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė nusipirko už investicinius čekius, todėl šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovė teigė, kad ieškinyje nurodyta malkinė negali būti dalijama, nes tai yra laikinas ir neinventorizuotas statinys. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ieškovas prie šio turto pagerinimo neprisidėjo, todėl už jam tenkančio turto dalį turėtų būti priteista 284 Eur kompensacija. Dėl to atsakovė priešieškiniu teismo prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, pripažinti 5 170 Eur vertės žemės sklypą, 1 470 Eur vertės pastatą su rūsiu, 120 Eur vertės stiklinį šiltnamį, 2 430 Eur vertės kiemo aikštelę ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), bei 50 Eur malkinę atsakovės asmenine nuosavybe, padalinti santuokoje įgytą turtą ir 567 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei natūra, o ieškovui priteisti 284 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-11 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes. Teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą ir 6 764 Eur vertės žemės sklypą, 11 193 Eur vertės pastatą su rūsiu, 1 659 Eur vertės pastatą – šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ir 4 190 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei natūra, o ieškovui iš atsakovės priteisė 11 903 Eur kompensaciją. Teismas taip pat priteisė atsakovei 100 Eur vertės transporto priemonę UAZ 3303, pripažino, kad ieškovas transporto priemonę „Renault Espace“ valdo asmeninės nuosavybės teise, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė iš ieškovo 896 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, taip pat priteisė iš atsakovės 1 571,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 277 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2002 m. kartu nebegyvena. Teismas atsižvelgė į tai, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai nesugebėjo tinkamai spręsti nesutarimų, nesiekė išsaugoti šeimos, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas, inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, pastatas – garažas, pastatas – sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, todėl šis turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalijamas. Teismas pažymėjo, kad kiemo aikštelė ir tvora yra gyvenamojo namo priklausiniai, kurie buvo įgyti pagal dovanojimo sutartį, todėl taip pat priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog žemės sklypas, pastatas su rūsiu ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, todėl teismas sprendė, jog šis santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas įvertino tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, todėl 6 764 Eur vertės žemės sklypą, 11 193 Eur vertės pastatą su rūsiu ir 1 659 Eur vertės pastatą – šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), natūra priteisė atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės 9 808 Eur kompensaciją. Sprendime nurodoma, kad 4 190 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), daugiau nei 10 metų prižiūri ir dirba atsakovė, o dėl šalių tarpusavio santykių jų galimybė bendrai valdyti ir naudoti šį objektą yra ribota, todėl teismas šį žemės sklypą priteisė atsakovei natūra, ieškovui priteisiant iš atsakovės 2 095 Eur kompensaciją. Teismas nurodė, kad malkinė, esanti ginčo žemės sklype, negali būti dalybų objektu, nes tai neinventorizuotas, neregistruotas, savavališkas ir laikinas statinys. Santuokoje įgytą 100 Eur vertės transporto priemonę UAZ 3303 teismas priteisė atsakovei, o automobilį „Renault Espace“ pripažino asmenine ieškovo nuosavybe.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimą ir šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į 5 170 Eur vertės žemės sklypą, 1 470 Eur pastatą su rūsiu, 120 Eur vertės stiklinį šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytą 567 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei natūra, o ieškovui priteisti 284 Eur kompensaciją bei priteisti ieškovui automobilį UAZ 3303. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsakovė teigė, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus apie netinkamą ieškovo elgesį šeimoje, smurtą ir alkoholio vartojimą. Apeliantės įsitikinimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe. Apeliantė teigė, kad šis žemės sklypas buvo pirktas už atsakovės investicinius čekius, o ieškovas prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti pastatą su rūsiu ir pastatą – šiltnamį asmenine atsakovės nuosavybe. Apeliantė teigė, jog šie statiniai buvo įgyti iš jos tetos ir mamos dovanotų lėšų, o sutuoktiniai iš savo gautų pajamų šių statinių įsigyti nebūtų galėję.Teismas netinkamai nustatė žemės sklypo, pastato su rūsiu ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Apeliantės teigimu, UAB „Kertė“ nustatyta pastato su rūsiu, šiltnamio bei sodo sklypo vertė yra per didelė ir neatitinka realios šio turto rinkos kainos, todėl sprendžiant dėl ginčo turto vertės turėjo būti remiamasi atsakovės pateiktais įrodymais. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė automobilį UAZ 3303, nes šia transporto priemone visada naudojosi ieškovas, todėl šis automobilis priteistinas ieškovui.

Kitu apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimą ir priteisti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę UAZ 3303, priteisti atsakovei 500 Eur vertės malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės 7 913 Eur kompensaciją ir panaikinti sprendimo dalį dėl 896 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, nes santuokoje įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti dalijamas natūra. Apelianto teigimu, atsakovė neturės galimybės sumokėti ieškovui teismo priteistą kompensacijos sumą. Teismas nepagrįstai automobilį UAZ 3303 priteisė atsakovei, todėl šis automobilis priteistinas ieškovui.Teismas nepagrįstai į santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą neįtraukė 500 Eur vertės malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), nes šis statinys buvo sukurtas iš bendrų lėšų, o malkinės statybai statybos leidimas nebuvo būtinas. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje iš esmės patenkinti visi ieškovo turtiniai reikalavimai, todėl 896 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovo priteista nepagrįstai.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo šį skundą patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui automobilį UAZ 3303, kitą skundo dalį prašo atmesti. Ieškovas nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas teigė, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už jų abiejų investicinius čekius, todėl teismas pagrįstai šį žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovo teigimu, ginčo pastatas su rūsiu ir šiltnamis taip pat pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovė neįrodė, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsiliepime teigiama, jog teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Kertė“ vertinimo ataskaita ir tinkamai nustatė dalijamo turto vertę.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. R. prašo šį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad sutinka su skundo dalimi dėl transporto priemonės UAZ 3303 priteisimo ieškovui. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai į dalintino turto masę neįtraukė malkinės, nes tai yra laikinas statinys ir realios vertės jis neturi. Atsakovės manymu, teismas pagrįstai santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą jai priteisė natūra, ieškovui priteisiant kompensaciją. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo.

Atsakovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsakovė teigė, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus apie netinkamą ieškovo elgesį šeimoje, smurtą ir alkoholio vartojimą. Apeliantės įsitikinimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal LR CK 3.61 str. 2 d. nuostatas gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios LR CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog šalys nuo 2002 metų kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda. Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal byloje esančius duomenis konfliktai ieškovo ir atsakovės šeimoje prasidėjo šalims dar gyvenant kartu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog ieškovas dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, su atsakove elgėsi nepagarbiai, todėl akivaizdu, kad ieškovas pažeidė įstatyme numatytas sutuoktinio pareigas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog abu sutuoktiniai nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog abiejų sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo yra vienodas. Kolegijos vertinimu, šalių nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesutarimus leidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe. Apeliantė teigė, kad šis žemės sklypas buvo pirktas už atsakovės investicinius čekius, o ieškovas prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Su šia skundo nuostata kolegija nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovės vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas pagal 1997-10-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas LR CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Šioje byloje atsakovė įrodinėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už jos investicinius čekius, todėl šis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė savo reikalavimus grindė 1997-10-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nuostatomis, iš kurių matyti, jog už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta 70,29 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.). Iš 1997-10-21 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog šis žemės sklypas buvo perkamas naudoti namų valdai. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu atliko ginčo žemės sklype esančio namo pagerinimo darbus, kartu šiame name gyveno iki 2002 metų. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aiškiai išreikštą atsakovės valią ginčo žemės sklypą įsigyti asmeninės nuosavybės teise (LR CPK 178 str.). Dėl to kolegija sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas kaip bendras šeimos turtas siekiant sukurti tinkamas šeimos gyvenimo sąlygas, o ne kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo paneigta LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, todėl teismas pagrįstai ginčo žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir sprendė dėl šio turto padalijimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti pastatą su rūsiu ir pastatą – šiltnamį asmenine atsakovės nuosavybe. Apeliantė teigė, jog šie statiniai buvo įgyti iš jos tetos ir mamos dovanotų lėšų, o sutuoktiniai iš savo gautų pajamų šių statinių įsigyti nebūtų galėję. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pastatas su rūsiu ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti 1998-12-16 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, todėl preziumuojama, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Siekdama paneigti šią prezumpciją, atsakovė byloje įrodinėjo, jog ginčo statiniai buvo pastatyti iš jos tetos ir mamos dovanotų lėšų, todėl jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Iš registro duomenų matyti, kad pastatas su rūsiu pastatytas 1996 m., o pastatas - šiltnamis pastatytas 1997 m. Atsakovė į bylą pateikė ranka rašytus raštelius, kuriuose nurodyta, jog 1995 m. rugsėjo mėn. A. D. duoda atsakovei 35 000 Lt namo gerbūviui tvarkyti, o J. U. 1998 m. neatlygintinai duoda atsakovei 27 000 Lt gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui pagerinti. Taigi atsakovės į bylą pateikti įrodymai savaime nepatvirtina, kad ginčo statiniai buvo pastatyti išimtinai atsakovės lėšomis ir dėl to nėra pakankami konstatuoti, kad ginčo statiniai atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir teismo padaryta išvada, kad pastatas su rūsiu ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netinkamai nustatė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Apeliantės teigimu, UAB „Kertė“ nustatyta pastato su rūsiu ir šiltnamio bei sodo sklypo vertė yra per didelė ir neatitinka realios šio turto rinkos kainos, todėl sprendžiant dėl ginčo turto vertės turėjo būti remiamasi atsakovės pateiktais įrodymais. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (LR CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šioje byloje šalys pateikė kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų sudarytas dalijamo turto vertinimo ataskaitas, kuriomis įrodinėjo dalijamo turto rinkos vertę. Ieškovo pateiktoje UAB „Kertė“ žemės sklypo ir namų valdos dalies vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015-10-07 buvo 6 764 Eur, pastato su rūsiu – 11 193 Eur, pastato šiltnamio – 1 659 Eur, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 4 190 Eur. Atsakovės pateiktoje UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015-10-07 buvo 5 170 Eur, pastato su rūsiu – 1 470 Eur, pastato šiltnamio – 120 Eur. Apeliantė skunde nurodė, jog teismas turėjo vadovautis UAB „Marleksa“ nurodyta turto rinkos verte, nes ieškovo užsakymu nustatydama to paties turto vertę UAB „Kertė“ netaikė vietos pataisos koeficiento, todėl šios įmonės nustatytos turto rinkos vertės yra žymiai didesnės. Iš UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog vertinamo turto mažesnę vertę iš dalies lėmė vietos pataisos koeficiento taikymas. Byloje esančiuose UAB „Kertė“ paaiškinimuose nurodoma, kad vietos pataisos koeficientas yra taikomas vertinant nekilnojamąjį turtą masinio vertinimo būdu turto mokestinei vertei apskaičiuoti, todėl šiuo atveju nustatant turto rinkos vertę šis koeficientas nebuvo taikomas. Vertindama byloje esančius įrodymus apie ginčo turto vertę kolegija atsižvelgia į tai, kad pastatas su rūsiu yra 3 metrų aukščio ir 26,4 kv. m. ploto mūro statinys su čerpių danga, metaliniais vartais. Pastate taip pat yra 2,64 kv. m. ploto betonuotas rūsys. Iš ataskaitoje esančių nuotraukų matyti, kad statinio būklė yra gera. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą kolegija sprendžia, jog UAB „Kertė“ nustatyta 11 193 Eur vertė labiau atspindi šio statinio rinkos vertę. Bylos duomenimis nustatyta, jog pastatas šiltnamis yra 29,5 kv. m. ploto, jis turi betono pamatus, metalinio karkaso sienas su stiklo blokeliais, taip pat metalo karkaso stogą su stiklu. Įvertinusi ataskaitoje esančius duomenis, statinio nuotraukas ir kitus įrodymus kolegija sprendžia, jog šio statinio vertė yra didesnė nei UAB „Marleksa“ nurodoma 120 Eur šiltnamio vertė. Būtina įvertinti ir tai, jog UAB „Kertė“ vertinimo ataskaitoje yra pateikti išsamesni argumentai dėl ginčo turto rinkos vertės nei UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Nors atsakovė teigė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 567 Eur, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ši vertė nustatyta 2003-08-08 dienai masinio vertinimu būdu. Akivaizdu, jog individualus turto vertinimas geriau atspindi turto rinkos vertę, todėl UAB „Kertė“ pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypo rinkos vertę vertintini kaip patikimesni. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nustatydamas dalijamo turto rinkos vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta UAB „Kertė“ žemės sklypo ir namų valdos dalies vertinimo ataskaita.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atsakovei priteisė automobilį UAZ 3303, nes šia transporto priemone visada naudojosi ieškovas. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į LR CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Byloje nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruota 1997-09-05 įgyta transporto priemonė UAZ 3303, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl šios transporto priemonės padalijimo, nors šalys ir nebuvo pareiškusios su tuo susijusių reikalavimų. Kadangi abi šalys apeliacinės instancijos teisme prašė šią transporto priemonę priteisti ieškovui, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir transporto priemonė UAZ 3303 natūra priteisiama ieškovui. Kadangi apeliantė savo skunde pripažino, jog šis turtas iš esmės yra bevertis ir kompensacijos už šią transporto priemonę iš ieškovo nereikalavo, kompensacija už ieškovui natūra tenkančią transporto priemonę atsakovei nepriteisiama.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

Ieškovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, nes santuokoje įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti dalijamas natūra. Apelianto teigimu, atsakovė neturės galimybės sumokėti ieškovui teismo priteistą kompensacijos sumą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas LR CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog atsakovė neturės galimybės sumokėti teismo priteistos kompensacijos sumos, todėl tai pažeistų ieškovo teises. Kolegija atsižvelgia į tai, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 11 903 Eur dydžio kompensacija. Vertinant atsakovės galimybes sumokėti ieškovui teismo priteistą kompensacijos sumą atsižvelgtina į tai, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas buvo natūra priteistas atsakovei. Be to, atsakovė turi ir kito nekilnojamojo turto, kuris santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalijamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiam turtui nėra taikomi jokie apribojimai ar suvaržymai, todėl akivaizdu, jog atsakovei vengiant mokėti teismo priteistą kompensaciją, ieškovo reikalavimai galėtų būti patenkinti vykdymo procese iš atsakovei priklausančio turto. Kolegija įvertina ir tai, kad ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, jog sodo žemės sklypą visada prižiūrėjo ir dirbo viena atsakovė, kuri šį sklypą sutvarkė, pagerino ir iki šiol juo naudojasi. Akivaizdu, jog šio sklypo padalijimas natūra esant konfliktiniams šalių santykiams galėtų sukelti naujus ginčus ir apsunkinti abiejų ginčo šalių galimybes naudotis jiems priklausančia turto dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją už atsakovei natūra tenkantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai į santuokos metu dalintiną turtą neįtraukė 500 Eur vertės malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), nes šis statinys buvo sukurtas iš bendrų lėšų, o malkinės statybai statybos leidimas nebuvo būtinas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta malkinė, kurią ieškovas prašė įtraukti į santuokos metu įgyto turto balansą ir padalinti. Nustatyta, kad ši malkinė nėra inventorizuota ir įregistruota viešame registre kaip nekilnojamasis daiktas, todėl šio turto padalijimo klausimas galėjo būti keliamas tik kaip kilnojamojo daikto, kurio sukūrimui buvo panaudotos statybinės medžiagos. Kartu kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal LR CK 3.129 str. nuostatas reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šioje byloje atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė teismui prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl turto padalijimo. Įvertinus tai, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2002 metų, o ieškovas su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo kreipėsi 2015-02-05, darytina išvada, jog ieškovas praleido LR CK 3.129 str. nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl malkinės padalijimo pareikšti ir tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas pagal LR CK 1.131 str. 1 d. nuostatas. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje iš esmės patenkinti visi ieškovo turtiniai reikalavimai, todėl 896 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteista nepagrįstai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, 751 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 470 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 327 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 700 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas pareiškė vieną neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 12 690 Eur turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Byloje yra patenkintas neturtinis ieškovo reikalavimas ir dalis turtinio reikalavimo (11 903 Eur), todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinta ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 97 proc. Atsakovė priešieškiniu pareiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir 23 806 Eur turtinį reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei turto padalijimo. Byloje iš dalies patenkintas atsakovės neturtinis reikalavimas, taip pat reikalavimas dėl turto padalijimo bei atmestas reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad patenkinta apie 44 proc. priešieškinio reikalavimų. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 571,40 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų patikslintų ieškinio reikalavimų daliai bei priteisė atsakovei iš ieškovo 896 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai. Taigi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas vertino patenkintų ieškovo ir atsakovės pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalį. Kolegijos vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš esmės yra galimas ir nepažeidžia LR CPK 93 str. 2 d. nuostatų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keičiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl transporto priemonės UAZ 3303 padalijimo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju kolegija atsižvelgia į tai, jog keičiama tik teismo sprendimo dalis dėl transporto priemonės UAZ 3303 padalijimo, todėl tai iš esmės nekeičia byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimties. Dėl to kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

Nustatyta, kad pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 295 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje abi šalys teikė apeliacinius skundus ir abiejų šalių skundai iš esmės yra atmetami, išskyrus patenkintą reikalavimo dalį dėl transporto priemonės UAZ 3303 priteisimo ieškovui, kurį buvo pareiškę abu apeliantai. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei L. R. priteista 100 Eur vertės transporto priemonė UAZ 3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui A. R. 100 Eur vertės transporto priemonę UAZ 3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo dalį palikti nepakeistą.