Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir R. M. pasiųstas atlikti 40 parų arešto bausmės (bausmė atlikta 2022 m. vasario 28 d.);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį išgėręs. Tuo metu važiavo pas draugą. Vairavo „Mercedes Benz“ markės automobilį, priklausantį jam, o prieš tai išgėrė apie 0,33 litro brendžio. Po alkoholio vartojimo vairuodamas automobilį nesijautė blaivus, bet jautė, kad dar gali vairuoti. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta seniai. Dar 2020 m. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, po to teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 700 Eur socialinę paramą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir pats kaltinamasis neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. 2020 m. tiksliai datos nepamena dėl vairavimo esant neblaiviam jam buvo atimta vairavimo teisė atrodo 2 metams. Praėjus terminui, jis pakartotinai vairavimo egzamino neišlaikė, todėl vairavimo teisių neturi. Jam priklauso automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 27 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), buvo vienas ir pradėjo vakare, tiksliai laiko nepamena, maždaug po 20.00 val., vartoti alkoholinį gėrimą – trauktinę „Trejos devynerios“. Alkoholį vartojo kelių valandų laikotarpyje, išgėrė apie 0,4 litro. Tiksliai laiko nepamena, ar tai buvo vėlus vakaras, ar naktis, nusprendė važiuoti pas savo draugą, kuris gyvena Kai važiavo nuo (duomenys neskelbtini), po to per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, kur sustojo prie šviesoforo, rodydamas kairį posūkį. Tuo metu prie jo iš dešinės privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai liepė jam atidaryti dešinės pusės keleivio langą, liepė užgesinti variklį ir likti vietoje. Policijos pareigūnai priėjo prie jo, paprašė išlipti iš automobilio ir po to pareigūnų tarnybiniame automobilyje jam buvo liepta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Atsimena, kad jam buvo nustatytas neblaivumas, viršijantis 1,5 promilių, pirmuoju pūtimu – 1,91 prom., antruoju pūtimu – didesnis neblaivumo laipsnis (b. l. 53-54).

2024 m. gruodžio 28 d. neblaivumo nustatymo aktu R. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo tikrinimo metu 3.38 val. nustatytas 1,91 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 4.03 val. – 2,13 prom. neblaivumas (b. l. 21-25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. H. parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 3.30 val. tarnybiniu automobiliu važiuodami (duomenys neskelbtini), sankryžoje, buvo pastebėtas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nelygiai stovėjo prie raudono šviesoforo, buvo įjungtas atrodo kairysis posūkis. Įtarė, kad galimai vairuotojas neblaivus. Iš karto buvo įjungti švyturėliai, užkirstas kelias Mercedes vairuotojui. Išlipus, priėjo prie vairuotojo, kaip buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. M., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Paklausius kur jis važiuoja, R. M. atsakė, kad važiuoja namo į (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar vartojo alkoholį prieš ar vairuodamas automobilį, jis atsakė, kad išgėrė brendžio. Pirmuoju pūtimu R. M. buvo nustatytas 1,91 prom. neblaivumas. Po maždaug 20 minučių, atlikus antrąjį pūtimą alkotesteriu, R. M. buvo nustatytas 2,13 prom. neblaivumas (b. l. 34-37). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. M. (b. l. 34-35).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio Mercedes-Benz CLK Coupe 320 CDI vidutinė vertė su PVM yra 3880 Eur (b. l. 30).

2025 m. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta policijos pareigūnų dėvimų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurių matyti, kaip yra tikrinamas R. M. neblaivumas (b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. parodė, kad vairavo automobilį išgėręs. Tuo metu važiavo pas draugą. Vairavo „Mercedes Benz“ markės automobilį, priklausantį jam, o prieš tai išgėrė apie 0,33 litro brendžio. Po alkoholio vartojimo vairuodamas automobilį nesijautė blaivus, bet jautė, kad dar gali vairuoti. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta seniai, neprisimena kada. Dar 2020 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, po to teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 700 Eur socialinę paramą. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 53-54).

Be to, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo D. H. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos įvykių registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M. 2024 m. gruodžio 28 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, nedirbantis, jo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, tačiau iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, be to, kaip matyti baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas labai artimas baudžiamajai atsakomybei neblaivumo laipsnis – 1,42 prom. (b. l. 45-46), taigi BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Švelnesnės bausmės paskyrimas nėra pakankamas užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. pakankamai žymus girtumo laipsnis, be to, už analogišką veiką teistas anksčiau, baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, spręstina, kad iš ankstesnių teistumų ir baustumo kaltinamasis nepasimokė, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų šios priemonės taikymo terminą. Tokio šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas suponuoja ir atitinkamos pakankamai griežtos atsakomybės taikymą. Priešingu atveju, būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir yra konfiskuotinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Papildomai teismas pastebi, kad kaltinamasis R. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam, vadovaujantis BPK 134¹ straipsniu, jam negalėjo būti paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nes akivaizdu, kad nėra galimas specialiosios teisės sustabdymas, jeigu asmuo jos neturi. Todėl ši kardomoji priemonė panaikinama nedelsiant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. M. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nedelsiant.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.