Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, nuteistajam A. Č. (A. Č.) ir jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. (A. Č.) nusikalstama veika dėl S. K. ir J. H. priklausančio turto vagystės iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam A. Č. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. liepos 2 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo kaltinamojo A. Č. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikintinos.

Pripažinta nukentėjusiosios S. K. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pripažinta nukentėjusiojo J. H. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.8. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, manoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė šališką, nepagrįstą, neteisėtą nuosprendį, kuris pagrįstas prielaidomis ir neaiškumais, kurie turėjo būti traktuojami kaltinamojo naudai, o skirta bausmė per griežta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. Č. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo

10. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan., tačiau teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Č. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas A. Č. kaltu, Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų G. B., S. K. ir J. H. duotus paaiškinimus, policijos pareigūnų L. M. ir P. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis, liudytojų D. Š., M. S., J. U., D. L.-V., J. K., L. B., teisiamojo posėdžio metu pagarsintus V. M. parodymus, liudytojų M. S. ir J. U. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotas aplinkybes, kuriais liudytojas M. S. iš jam parodytų atpažinti 5 asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 (A. Č.), kaip asmenį, kuris įvykio metu 2020 m. gegužės 3 d., kol jis laikė duris, norėjo išbėgti iš laiptinės, po to, kai atvyko pareigūnai, šis vyriškis antras išėjo iš laiptinės. Vyriškį atpažįsta pagal veido formą, plaukus, kaktos formą (2 t., b. l. 60-66), o liudytoja J. U. iš jai parodytų atpažinti 5 asmenų nuotraukų taip pat atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 (A. Č.), kaip vyriškį, kuris buvo apsirengęs būtent tais drabužiais, šviesiai pilkos spalvos, kuriuos ji matė sėdėdama terasoje adresu (duomenys neskelbtini), per langą bute (duomenys neskelbtini), todėl po to, kai asmenys buvo sulaikyti, pagal tuos drabužius ji ir atpažino vyriškį bei nurodė jį policijos pareigūnams (2 t., b. l. 55-59), įvykio vietos apžiūros protokole nurodytus duomenis (1 t., b. l. 44-70), telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių informacijos (telefonų numerių išklotinių) analizę (3 t., b. l. 124-126), vaizdo įrašo apžiūros protokolą (2 t., b. l. 197-198) ir kitus byloje surinktus įrodymus sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. Č. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. įsibrovė į svetimą butą ir ne per vieną kartą pagrobė iš jo daiktus, kuriuos realizavęs, už gautus pinigus galimai įsigydavo narkotinių medžiagų.

15. Kad į butą nuteistasis A. Č. įsibrovė vagystės tikslu, o ne narkotinėms medžiagoms vartoti, patvirtina ir tai, kad 2020 m. gegužės 3 d. apie 11:51 val. S. K. gavo pranešimą apie bandymą atsiskaityti jai priklausančia banko kortele Viršuliškių parduotuvėje. 2020 m. gegužės 3 d., 16 val. (duomenys neskelbtini), sulaikius A. Č., pas jį apžiūros metu buvo rasta ir paimta VISA „Revolut“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. K., kas vėl gi patvirtina, kad A. Č. šiame bute buvo ne vieną kartą, kaip teigia pats apeliantas. Be to, šios apžiūros metu pas A. Č. kelnių bei viršutinių drabužių kišenėse buvo rasti ir kiti daiktai: švirkštas su 7 vnt. vienkartinių adatų, asmens tapatybės kortelė, kuri priklauso S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), peilis, 5 vnt. žiebtuvėlių, moteriški akiniai, 5 vnt. servetėlių, raktai nuo buto, moteriški papuošalai, HTC mobilaus ryšio telefonas (IMEI(duomenys neskelbtini)), muilas „Ritualas”, pincetas, nagų žirklutės, 2 vnt. šukų, pypkė rūkymui, antakių pieštukas, raktų pakabukas, 50 nominalo Argentinos pesų. Nukentėjusioji S. K. atpažino pas A. Č. rastus daiktus (2 t., b. l. 40-43, 44-47, 48-53).

17. Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių informacijos (telefonų numerių išklotinių) analizę, buvo nustatyta, kad A. Č. naudojamas numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie celių, esančių įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)): 2020 m. balandžio 30 d. – 23:00 val., 23:00 val., 23:00 val., 23:01 val., 23:01 val., 23:01 val., 23:15 val., 2020 m. gegužės 1 d. – 21:02 val., 21:04 val., 21:06 val., 21:13 val., 21:22 val., 21:32 val., 21:41 val., 21:43 val., 21:43 val., 21:43 val., 21:48 val., 22:38 val., 22:38 val., 22:43 val., 23:56 val., 2020 m. gegužės 2 d. – 14:23 val., 14:41 val., 16:49 val., 17:16 val., 17:28 val., 20:00 val., 20:10 val., 20:38 val., 21:13 val., 2020 m. gegužės 3 d. – 03:55 val., 04:22 val., 14:48 val., 15:25 val., 15:27 val., 15:32 val., 15:39 val. (3 t., b. l. 124-126). Šie duomenys patvirtina, kad A. Č. bylai aktualiu laiku buvo įvykio vietoje. Nors apeliantas tvirtino, jog telefono išklotinės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nėra jo (A. Č.) kaltės įrodymas, nes šis telefonas buvo paimtas sulaikymo dieną iš draugės M. K., kuri kviečiama į apeliacinės instancijos teismą neatvyko, vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos duomenis sugretinus su kitais pirmosios instancijos teismo įvertintais ir šia nutartimi aptartais duomenimis, jų visuma nepaneigia teismo išvadų jog A. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išlaužęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir spyną, įsibrovė į butą, kur pagrobė S. K. ir J. H. priklausančius kaltinime nurodytus daiktus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos M. K. parodymai nepaneigtų teismo išvadų, jog nuteistasis A. Č. kaltinime nurodytame bute buvo ne vieną kartą, nes ir liudytoja D. L.-V. minėjo moterį vardu „M.“, nurodydama, jog A. Č. su „M.“ prie kaltinime nurodyto buto buvo ne vieną kartą, ir kad juos vežė nuo to buto iki narkologinio.

18. Apeliacniame skunde nuteistasis A. Č. nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi V. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas. Sutiktina, kad proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiais duomenimis galima remtis, siekiant patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir vėlesnėse proceso stadijose asmenų duotų parodymų patikimumą, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų ir teismo posėdžių protokolų, liudytojas V. M. buvo kviečiamas į 2021-05-14, 2021-06-09 teisiamuosius posėdžius, tačiau šiam neatvykus 2021-06-10 buvo priimta nutartis liudytoją V. M. atvesdinti. Iš 2021-09-22 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog atvesdinti liudytojo V. M. nepavyko, todėl teisme gavus duomenis, jog šio asmens atžvilgiu vykdoma paieška, BPK 276 straipsnio taisyklių pagrindu, teismas pagrįstai, nepažeidžiant BPK reikalavimų, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. M. parodymus. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne vien liudytojo V. M., bet ir kitų teisme apklaustų liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais, o BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojo V. M. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie atitiko kitus bylos įrodymus, ištirtus teisme. Kadangi liudytojo V. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jais spręsdamas A. Č. kaltės klausimą.

19. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vadovaujantis BPK 255 straipsniu kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nuskalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-197/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-282/2013, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamoje byloje A. Č. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistojo teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Pakeičiant A. Č. veikos kvalifikavimą iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį (pirmosios instancijos teismui nustačius, kad A. Č. pagrobtų įsibrovus į butą daiktų vertė yra lygi 11 155 eurų) buvo siekiama ištaisyti teisės taikymo klaidą. Pažymėtina, kad perkvalifikavus apelianto veiksmus nurodytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės išlieka nepakitusiomis, o iš pirminio kaltinimo buvo pašalintas tik vienas požymis – didelės vertės turto įgijimas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam pranešus apie tokią galimybę, jo gynyba galėtų būti kitokia. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėja pirmosios instancijos teismo posėdžio baigiamųjų kalbu metu, o ir nuteistajam suteikus paskutinį žodį, jie išsakė savo poziciją ir dėl aplinkybių, susijusiu su A. Č. inkriminuoto pagrobto turto verte, gynybai vertinant, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino. Todėl konstatuotina, kad nuteistojo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, toks veikos perkvalifikavimas niekaip nuteistojo A. Č. procesinių teisių nepažeidžia.

20. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje įrodyta ir tai, kad A. Č., laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gegužės 3 d., maždaug 11 val., bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo pagrobdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – „REVOLUT“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. K. vardu, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Taip pat jis, 2020 m. gegužės 3 d., 11.51 val., UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausančiame kioske „Narvesen“, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 60, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją pagrobtąja S. K. vardu išduota bekontakte banko mokėjimo kortele „Revolut“ Nr. (duomenys neskelbtini), priglausdamas ją prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo tikslu sumokėti 7,90 Eur už prekes, tačiau operacija nepavyko, nes kortelė buvo neaktyvuota, tokiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Nors apleinatas A. Č., apklausiamas teisiamajame posėdyje, dėl šių nusikalstamų veikų padarymo taip pat kaltės neprisipažino, o tokią pozicija jis palaikė ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad jokiomis mokėjimo kortelėmis nesinaudojo ir nežino, kokie daiktai buvo pas jį rasti sulaikymo metu ir kaip jie ten atsirado, tačiau nurodytas faktines aplinkybes bei jo kaltę dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios S. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 3 d., apie 11:51 val. Lietuvos laiku ji gavo „sms“ pranešimą, kad kažkas spaudos kioske „Narvesen“, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, norėjo atsiskaityti jai priklausančia banko kortele „Revolut“ Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios S. K. pagrobtos UAB „Revolut Payments“ banko mokėjimo kortelės finansinių operacijų išrašas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 3 d., 08.51 val. (11:51 val. Lietuvos laiku) „Reitan Vilnius“, buvo bandyta pasinaudoti S. K. mokėjimo kortele atsiskaityti už 7,9 Eur, tačiau operacija buvo atmesta. Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei 2020 m. gegužės 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustyta, kad pas A. Č. sulaikymo metu buvo rasta, be kita ko, ir „Revolut“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. K. vardu.

21. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai pasisakė dėl visų nuteistojo argumentų, tinkamai atliko įrodymų vertinimą bei tinkamai taikė įstatymus ir nuteistojo A. Č. veikas teisingai kvalifikavo ir nuteisė jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuomone, pritaria skundžiamo sprendimo motyvams.

22. Apeliaciniame skunde keliamas ir teismo nešališkumo klausimas. Apeliacinaime skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teisėja nepripažino, kad A. Č. yra žmogus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57 straipsniu, 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškus nušalinimą, nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino. Tačiau nagrinėjamoje byloje dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistajam buvo išaiškinta teisė nušalinti teisėją, nuteistasis įgyvendino šią savo procesinę teisę, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-22 protokoline nutartimi buvo išspręstas nušalinimo klausimas (T.6, b.l. 18-21). Akivaizdu, jog šie skundo argumentai sietini su teismo įrodymų vertinimu, kurie neatitinka apelianto lūkesčių, tačiau tokie argumentai negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyvių pateikti prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Tai, kad teismas netenkino dalies nuteistojo prašymų, savaime negali būti traktuojama kaip šio teismo šališkumas ar įstatymų garantuojamų kaltinamojo teisių suvaržymai, sutrukdę teisingai išnagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. mano, jog jam skirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija patikrina bausmių skyrimo taisyklių laikymąsi.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis (nuteistasis) A. Č. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai. Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti, padaryti siekiant finansinės naudos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįsai pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. Č. – brandaus amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis (5 t., b. l. 88), nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 89), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (5 t., b. l. 93-99), anksčiau teistas 15 kartų, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (5 t., b. l. 100-115), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini), diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė (5 t., b. l. 153). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliantą neigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, kad A. Č. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. Č. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus tik realias laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus tai, kad A. Č. įvykdytos vagystės metu pagrobto turto vertė yra gana artima didelei turto vertei, apylinkės teismas A. Č. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už sankcijų vidurkį. Todėl dar labiau švelninti paskirtų bausmių nėra pagrindo.

25. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netinkamai atliktą bausmių bendrinimą. Tais atvejais, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmes už kiekvieną iš jų atskirai, o tuomet šias bausmes subendrina tarpusavyje. Tam, kad būtų pasirinkta teisinga bausmių bendrinimo taisyklė, būtina nustatyti, ar padarytos veikos sudaro realią, ar idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Reali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius.

26. Nagrinėjamu atveju pagrindinis A. Č. tikslas buvo svetimo turto – daiktų grobimas. Tiek vagystė, tiek neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone iš esmės padaryti viena tęstine veika ir įgyvendinus bendrą sumanymą – užvaldyti svetimą turtą (ir priemones, galinčias padėti tokį turtą gauti). Buvo veikta vieninga tyčia ir teisinės pasekmės kilo iš esmės dėl tuo pačiu metu atliktų veiksmų. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį bausmės yra skiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau galutinei bausmei, jos dydžiui ir rūšiai turi reikšmės, kokia yra nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi įstatymų leidėjas idealiąją sutaptį laiko mažiau pavojinga už realiąją, BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, t. y. spręsdamas, jog yra reali nusikalstamų veikų sutaptis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė ir netinkamą galutinės bausmės nuteistajam paskyrimą, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį sudaro idealiąją sutaptį, jos bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, po ko subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintina su bausme skirta pagal BK 215 straispnio 1 dalį. Įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu pridedamų bausmių dalys buvo nustatytos lygios minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), todėl būtent tokia dalis pagal BK 215 straispnio 1 dalį, nesunkinant nuteistojo padėties, nagrinėjamu atveju pridedama prie subendrintos bausmės, skirtinos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nutaria:

nuteistojo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. Č. (A. Č.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. Č. (A. Č.) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir paskirti A. Č. (A. Č.) galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.