Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-15 · Administracinė byla Nr. AS-39-49-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-15
Bylos Nr.
AS-39-49-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Kategorijos
  • 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS10-49/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją paskirti jam priklausančią pareigūnų ir karių valstybinę dalinę pensiją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, kurio neprašo atnaujinti. Teismas vadovavosi Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsniu ir nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2002 m. sausio 30 d. neigiamu atsakymu skirti pensiją, 2003 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, kuri 2003 m. kovo 17 d. atsisakė skirti valstybinę pareigūno ar kario pensiją ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teismą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, galėjo skundą teismui paduoti per 20 dienų, tačiau jis skundą išsiuntė tik 2006 m. lapkričio 15 d. Atnaujinti parleistą terminą skundui paduoti jis neprašo.

II.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo skundo reikalavimus tenkinti. Nurodo, kad terminą praleido dėl ligos. 2002 m. rugpjūčio 25 d. jam buvo pašalintas skrandis, o 2002 m. lapkričio 20 d. jis pripažintas antros grupės invalidu. Šiuo metu irgi yra silpnos sveikatos. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą jo skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (įstatymo pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 (nuo 2007 m. sausio 19 d.) (Žin., 2007, Nr. 8-314) redakcija) 12 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o būtent kompetentingos institucijos sprendimai paskirti arba atsisakyti paskirti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją pirmiausia yra skundžiami šios institucijos vadovui ir tik asmeniui nesutinkant ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pakartotinai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo 2003 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (b. l. 4). 2003 m. kovo 17 d. sprendimu jam skirti pensiją buvo atsisakyta (b. l. 5). Sprendimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vardu priėmė ministerijos sekretorius. Šis sprendimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovui, o būtent Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 9 punktas) apskųstas nebuvo. Iš to spręstina, jog pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl ko skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, kurio neprašo atnaujinti, tačiau šios aplinkybės gali būti vertinamos tik po to, kai asmuo laikėsi įstatyme numatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o vadovaujantis proceso operatyvumo principu pareiškėjo skundo priėmimo klausimas spręstinas iš esmės ir jį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas