- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- I-2625-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01229-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- X. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vaidas Rakauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo X. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas X. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–10), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-257 (00134)/17I-109, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi bei išduoti nacionalinę vizą; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Paaiškino, kad skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tik nuo 2018 m. sausio 24 d. yra UAB „Tabako lapai“ dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė lygi 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. akcijas įsigijo prie 2 dienas iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pareiškėjo teigimu, įstatymai nenumato laiko tarpo nuo akcijų įsigijimo iki leidimo laikinai gyventi prašymo pateikimo dienos.
Nurodė, kad Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo su bendrove sudarytoje sutartyje, pagal kurią jis priimamas dirbti (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovėje užsienietis pradės dirbti tik nuo leidimo laikinai gyventi pakeitimo dienos, todėl nusprendė, kad užsienietis iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nedalyvavo bendrovės veikloje. Pasak pareiškėjo, atsakovas neįvertino to, kad užsienietis yra bendrovės akcininkas ir bendrovės veikloje gali dalyvauti nesudarydamas darbo sutarties, kadangi pats savaime kontroliuojantis asmuo ir darbdavys, o ne darbuotojas.
Departamentas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Tabako lapai“ 6 mėnesius nevykdo verslo plane numatytos veiklos. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju, bet kokios veiklos buvimas suponuoja tai, kad įmonė nėra fiktyvi, be to, jos fiktyvumą paneigia ir tai, kad pats atsakovas iš surinktų duomenų nustatė, kas per praėjusių 6 mėnesių laikotarpį buvo bendrovės klientai, o kas partneriai.
Pažymėjo, kad Departamentas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą analizavo bendrovės dokumentus, kurie nesusiję su užsieniečiu ar bendrovės atitikimu įstatymo nustatytiems pagrindams dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, t. y. bendrovės direktoriaus darbo sutartį, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.
Atsakovas yra neteisus teikdamas, kad bendrovės veikla tiesiog buvo imituojama. Jis nepateikė, jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, be to neįmanoma imituoti bendrovės apyvartos kai teikiamos muitinės deklaracijos, deklaruojami ir mokami mokesčiai.
Atkreipė dėmesį, kad Departamentas, turėdamas prieigas prie duomenų bazių galimai neteisėtai, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, rinko apie bendrovės (duomenys neskelbtini) A. K. ir bendrovės (duomenys neskelbtini) L. M. asmeninius duomenis apie privatų šeimos gyvenimą ir darbą. Skundžiamame sprendime pateikė tiesios neatitinkančius duomenis apie L. M. formuodamas nuomonę, kad neva UAB „JL Firma“ tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, gauti leidimus teisėtos veiklos pagrindu. Tai, kad UAB „JL firma“ elektroninio pašto adresas, kaip kontaktinis adresas, nurodytas pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, pats savaime neįrodo, kad bendrovė tarpininkauja steigdama fiktyvias bendroves.
Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo tikslas gyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje, o ne Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu jis 2018 m. kovo 1 d. asmeniškai dalyvavo Departamento apklausoje, dėl jo dalyvavimo bendrovės veikloje, tačiau Departamentas vertina, kad jis atsisakė būti apklaustas asmeniškai. Be to, vykdydamas apklausas Departamentas turėjo užtikrinti tinkamą bendravimą su užsieniečiu jam suprantama kalba, tačiau vertėjo paieškos naštą perkėlė pareiškėjui. Departamentas buvo informuotas, kad tinkamo vertėjo apklausai rasti neįmanoma. Pareiškėjas į apklausą atvyko kartu su kitu (duomenys neskelbtini) piliečiu, kuris nebuvo vertėjas, silpnokai mokėjo anglų kalbą ir nesugebėjo tinkamai išversti visų apklausos metu pateiktų klausimų. Nepaisant to, atsakovas apklausos rezultatus vertino ne pareiškėjo naudai, o konstatavo, kad jo žinios apie bendrovę, jos valdymą ir darbuotojus yra itin paviršutiniškos ir kad jis bendrovės veikloje nedalyvauja. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bendrovės akcijas įgijo 2018 m. sausio 24 d., o apklausa vyko 2018 m. kovo 1 d., natūralu, kad jis galėjo perteikti tik tokias žinias su kuriomis susipažino vieno mėnesio laikotarpyje. Po apklausos pareiškėjas pageidavo susipažinti su apklausos protokolu bei kvalifikuotai jį išversti į jam suprantamą kalbą, Departamentas nurodė, kad pareiškėjas gali atvykti su vertėju ir skaityti, tačiau vėl vertimo problemos neišsprendė.
Nagrinėjamu atveju buvo suvaržyta pareiškėjo teisė būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisė būti išklausytam prieš priimant jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, kadangi Departamentas 2018 m. kovo 9 d. nurodęs, kad pareiškėjo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka dėl duomenų apie bendrovės veiklą trūkumo, nepaaiškino kokių duomenų ar dokumentų trūksta. Taip pat buvo pažeistas gero administravimo principas, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Departamentas nepateikė įrodomų ir nepaaiškino, kaip pasireiškė konstatuotas, pareiškėjo piktnaudžiavimas nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 35–42) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus, įvertinus pareiškėjo per apklausą Migracijos departamente duotus paaiškinimus apie jo veiklą bei kitą surinktą medžiagą. Atkreipė dėmesį, kad vien formalus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Taigi spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentas turi įvertinti ne tik užsieniečio atitiktį formaliems Įstatymo reikalavimams, bet ir jo ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje atitikimą tikrovei. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė ne vieną atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindą, šie pagrindai yra kvalifikuoti ir paremti tyrimo metu surinkta informacija, taigi, deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų nebuvo nustatyta, yra prieštaraujantys byloje surinktiems duomenims.
Atkreipė dėmesį, kad veiklos vykdymas pagal verslo planą yra imperatyvi sąlyga leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. Departamentas, nagrinėdamas prašymus dėl leidimų laikinai gyventi ir siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, privalo įvertinti, ar užsieniečio deklaruojama teisėta veikla yra vykdoma būtent pagal Departamentui pateiktą verslo planą. Vien dokumentų pateikimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą, kadangi turi būti įvertintas tiek pateiktų dokumentų turinys, tiek kitos susijusios aplinkybės. Šiuo atveju, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, kad galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Departamentas ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti jo įmonės veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus, tačiau Departamentui buvo pateiktos ne bendrovės, o UAB „Tobacco foliis“ išrašytos sąskaitos faktūros už neperdirbtą tabaką užsienio įmonėms. Tai reiškia, kad ne bendrovė vykdo verslo plane deklaruojamą neapdoroto tabako prekybą į Europos Sąjungos šalis, o UAB „Tobacco foliis“.
Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą, bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas, savo dalyvavimą bendrovės veikloje bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Manytina, kad pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje. Be to, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovės veiklą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus teiginius ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-257(00134)/17I-109 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui X. Z.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla UAB „Tabako lapai“ Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 43–53). Kartu su prašymu pateikė UAB „Tabako lapai“ verslo planą (1 t., b. l. 73–78), banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 25 d. (1 t., b. l. 160–180), UAB „Tabako lapai“ sudarytas darbo sutartis (2 t., b. l. 15–36) ir kitus dokumentus.
2018 m. vasario 15 d. Departamentas pranešimu Nr. (15/4-11)10K-5815 „Dėl prašymo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“, informavo pareiškėją, kad jo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktų duomenų nepakanka šio prašymo išnagrinėjimui ir paprašė pateikti papildomą informaciją (2 t., b. l. 47).
2018 m. vasario 20 d. raštu UAB „Tabako lapai“ atsakydama į Departamento 2018 m. vasario 15 d. raštą pateikė Departamentui informaciją susijusią su pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimu ir paprašė ją prijungti prie bylos (2 t., b. l. 48–49).
2018 m. vasario 23 d. Departamentas pranešimu Nr. (15/4-11)10K-6685 „Dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino“ informavo pareiškėją, kad įvertinęs 2018 m. vasario 20 d. raštu gautus papildomus dokumentus, nustatė, kad nebuvo pateikti visi 2018 m. vasario 15 d. pranešime prašomi papildomi dokumentai ir paaiškinimai bei paprašė juos pateikti. Prašymo nagrinėjimo terminas liko sustabdytas (2 t., b. l. 108).
2018 m. vasario 28 d. UAB „Tabako lapai“ atsakydama į 2018 m. vasario 23 d. Departamento raštą pateikė papildomus dokumentus ir prašė prijungti prie pareiškėjo bylos (2 t., b. l. 118–120).
2018 m. vasario 27 d. Departamentas elektoriniu paštu pareiškėjo pasiteiravo, kada jis galėtų atvykti į apklausą, taip pat buvo prašoma pranešti, kokią kalbą pareiškėjas moka, t. y. anglų, rusų ar lietuvių. Departamentui buvo atsakyta, kad pareiškėjas moka tik kinų kalbą ir prašė apklausą vykdyti kuo anksčiau. 2018 m. vasario 28 d. Departamentas nurodė, kad apklausa įvyks 2018 m. kovo 1 d. 10.30 val. bei pažymėjo, kad kadangi pareiškėjas moka tik kinų kalbą, jis turi atvykti su vertėju, ir pasiteiravo, į kokią kalbą vertėjas vers. Atsakovas buvo informuotas, kad pareiškėjas atvyks su advokatu, nes vertėjo neranda. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjo apklausos tikslas – asmeniškai apklausti patį pareiškėją siekiant išsiaiškinti apie jo dalyvavimą bendrovės veikloje. Pažymėjo, kad, jeigu jis atvyks be vertėjo, tai bus vertinama kaip pareiškėjo atsisakymas būti apklaustam asmeniškai. Departamentui buvo nurodyta, kad pareiškėjas stengiasi rasti vertėja. Vėliau nurodė, kad atvyks su asmeniu, kuris galės išversti iš anglų kalbos į kinų ir iš kinų į anglų (2 t., b. l. 153–156).
2018 m. kovo 1 d. Departamente įvyko pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad turi 30 proc. UAB „Tabako lapai“ akcijų, apie bendrovę jis sužinojo iš draugo A., bendrovė buvo įkurta 2016 m. spalį, jos steigėja buvo L.. Paaiškino, kad bendrovės akcijas įsigijo 2017 m. gruodžio 25 d., akcijas jam pardavė L., apsisprendimą įsigyti UAB „Tabako lapai“ akcijų lėmė tai, jog galima uždirbti nemažus pinigus. Pareiškėjas negalėjo nurodyti bendrovės adreso, paprašytas apibūdinti bendrovės pastatą nurodė, kad tai senas pastatas, gamykla, viduje – tabakas, vienas aparatas tabakui senokas. Teigė, jog bendrovėje dirba 8 darbuotojai. Paklaustas kokia veikla užsiėmė bendrovė 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas tiesiog atsakė – tabakas. Pareiškėjas nurodė, kad tabaką bendrovė įsigyja iš Lenkijos, Kinijos, Vokietijos ir Singapūro. Pažymėjo, kad bendrovė neturi internetinio puslapio, paklaustas iš kur asmenys sužino apie bendrovę nurodė, kad žmonės tiesiog žino apie ją ir atvyksta įsigyti tabako. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad bendrovė turi 3 savininkus, bendrovės verslo partneriai – Q. J. P. Kinijoje ir L., bendrovės verslo planą parengė A.. Pareiškėjas negalėjo nurodyti UAB „Tabako lapai“ klientų. Teigė, jog bendrovėje jis stebi kameras, kaip dirba darbuotojai, darbo laikas – nuo 8.30 val. iki 17 val. Negalėjo nurodyti kitų darbuotojų pareigų. Paaiškino, kad bendrovė turi sąskaita DNB banke. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. Lietuvoje praleido 10 mėnesių, gyveno (duomenys neskelbtini) ir dirbo tabako gamykloje. Paklaustas kaip jis galėjo dirbti bendrovėje, jei nebuvo jos akcininkas nurodė, kad turėjo kitą bendrovę, tačiau jos pavadinimo negalėjo pasakyti, pareiškėjas į ta bendrovę investavo. Negalėjo pasakyti savo gyvenamosios vietos adreso, tiesiog nurodė, kad gyvenamąją vietą jam surado L., nurodė, kad ten yra 4 kambariai ir gyvena 4 asmenys, už gyvenamosios vietos nuomą moka bendrovė. Pareiškėjas su bendrovės darbuotojais bendrauja angliškai, vertimui naudodamas telefoną. Taip pat nurodė, kad dirba ir UAB „Viatores“. Paklaustas ar ir toliau dirbs abejose bendrovėse nurodė, kad jis tik vadovas – nedirba. Pareiškėjas Lietuvoje turi 2 draugus (duomenys neskelbtini), ir pažįsta L. su A.. Minėti asmenys yra vieninteliai darbuotojai, kuriuos pareiškėjas galėjo įvardinti. Paklaustas, ar nori papildomai dar ką nors papasakoti apie bendrovę nurodė, kad bendrovė parduoda tabaką, turi partnerę – kitą bendrovę, jos dirba kartu. Bendrovės partnerė turi apie 20 darbuotojų ir jie visi dirba kartu. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), jis yra atsakingas už pinigus, jis yra kaip vadovas, prižiūri darbuotojus. Gyvena ir dirba Lietuvoje jau 4 metus (2 t., b. l. 146–151).
2018 m. kovo 1 d. Departamentas elektoriniu paštu paprašė pareiškėjo pranešti, ar jis neturi pastabų ir pretenzijų dėl įvykusios apklausos. Pareiškėjas nurodė, kad prieš pateikdamas nuomonę, nori susipažinti su apklausos protokolu (2 t., b. l. 152).
2018 m. kovo 2 d. Departamento tarnybiniame pranešime Nr. 6K-68 nurodoma, kad tariantis dėl apklausos laiko, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad apklausos tikslas – asmeniškai apklausti pareiškėją, siekiant išsiaiškinti apie jo dalyvavimą bendrovės veikloje, ir kartu buvo pažymėta, kad, jeigu jis į apklausą atvyks be vertėjo (atsižvelgiant į tai, jog jis nemoka lietuvių, rusų ar anglų kalbos), tai bus vertinama kaip užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai. Pažymėta, kad pareiškėjas į apklausą atvyko su (duomenys neskelbtini) piliečiu H. L., kuris apklausoje dalyvavo kaip vertėjas. Tačiau šis asmuo nėra vertėjas (nepateikė jokio tai patvirtinančio dokumento), be to, minėtas asmuo iš tikrųjų silpnai moka anglų kalbą ir negebėjo tinkamai išversti visų apklausos metu pateiktų klausimų, o kai kurių klausimų apskritai negalėjo išversti, kadangi nesuprato (2 t., b. l. 145).
2018 m. kovo 9 d. Departamentas pranešimu Nr. (15/4-11)10K-870 informavo pareiškėją, kad jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėja bendra tvarka, kadangi nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui priimti. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą dėl susipažinimo su apklausos protokolu, Departamentas informavo, kad pareiškėjas susipažinti su juo gali asmeniškai atvykęs į Departamentą 2018 m. kovo 15 d. 14 val. kartu su kompetentingu vertėju, kuris galėtų jam tinkamai išversti apklausos protokolą iš lietuvių / anglų kalbos į kinų kalbą. Kartu pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas neatvyks į Departamentą nurodytu laiku ir nepraneš kito jam tinkančio laiko bei objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atvykti nurodytu laiku, bus laikoma, kad pareiškėjas pretenzijų dėl 2018 m. kovo 1 d. vykusios apklausos neturi (2 t., b. l. 157).
2018 m. kovo 21 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-257(00134)/17I-109 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui X. Z.“, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (1 t., b. l. 12–18).
Pagal Įstatymo nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (1 punktas); turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 punktas); turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (3 punktas); Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; (4 punktas); pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (5 punktas); pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (6 punktas).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina pagrindus, kuomet užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 puntą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Departamentas skundžiamame sprendime konstatavo, kad UAB „Tabako lapai“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Teismui pateiktame UAB „Tabako lapai“ verslo plane nurodoma, kad pagrindinė bendrovės veikla yra derliaus apdorojimas, taip pat užsiimama neapdoroto tabako prekyba. Verslo plane taip pat nurodomi pagrindiniai įmonės tiekėjai, klientai, teigiama, kad bendrovė neapdorotą tabaką parduoda į Latviją, Bulgariją, Olandiją, Slovakiją, Vokietiją bei kitas Europos Sąjungos šalis. Bendrovėje dirba tiek Lenkijos, tiek Lietuvos piliečiai – iš viso 23 darbuotojai (1 t., b. l. 75). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2018 m. vasario 26 d. Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. UAB „Tabako lapai“ priešingai, nei nurodoma verslo plane, dirbo ne 23 darbuotojai, o vienas – A. K.. Jam buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus darbo užmokestis (2t., b. l. 114), nors jo su UAB „Tabako lapai“ 2016 m. gruodžio 29 d. pasirašytoje darbo sutartyje buvo nurodoma, kad jis yra įdarbinamas nuo 2017 m. sausio 2 d., nors bendrovės direktoriumi yra nuo jos įregistravimo dienos, t. y. 2016 m. gegužės 24 d. (2 t., b. l. 169), mokant ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos minimalus darbo užmokestį, o 2017 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties pakeitime nurodoma, kad jam bus mokama 500 Eur darbo užmokestis (2 t., b. l. 134). Iš pateikto UAB „Tabako lapai“ banko sąskaitos išrašo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 25 d. UAB „Tabako lapai“ lėšas pervedinėjo tik A. K. ir UAB „Tobacco foliis“. Pastebėtina, kad nepaisant, to jog bendrovė iš „Tobacco foliis“ gavo nemažai pajamų, tačiau ir pati nemažas pinigų sumas per minėta laikotarpį yra pervedusi minėtai bendrovei, mokėjimus įvardijant kaip skola, paskolos grąžinimas (1 t., b. l. 160–180). Be to, teismui pateiktos ne UAB „Tabako lapai“ už neapdorotą tabaką išrašytos sąskaitos faktūros užsienio įmonėms, o UAB „Tobacco foliis“ (2 t., b. l. 56; 64; 66–67; 76; 78; 86–87; 90). UAB „Tobacco foliis“ išrašė vos kelias PVM sąskaitas faktūras UAB „Tabako lapai“ už tabako saugojimą ir pirminį apdirbimą (2 t., b. l. 68–70). Taigi ne UAB „Tabako lapai“, o UAB „Tobacco foliis“ vykdė veiklą susijusią su neapdoroto tabako prekyba. Tai, kad tarp UAB „Tabako lapai“ ir UAB „Tobacco foliis“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria bendrovės susitarė kooperuoti turtinius, intelektualinius ar darbinius išteklius bendram tikslui siekti, o jų bendras tikslas ir interesas yra neperdirbto tabako importas, pirminis apdorojimas ir realizacija, veiklos plėtojimas ir tikslo, maksimizuoti pelną siekimas (2 t., b. l. 50–51), nepaaiškina, kodėl UAB „Tabako lapai“ pati savo vardu nepardavinėjo neapdoroto tabako. Taip pat pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas Departamente vykusios apklausos metu negalėjo išsamiai papasakoti apie įmonės veiklą, jos valdymą, darbuotojus. Pareiškėjo teiginiai, jog jis tokios informacijos nežinojo dėl to, kad įmonės akcininku iki apklausos buvo vos mėnesį, atmestini, kadangi, nepaisant to, kada akcijos buvo įgytos, pareiškėjas siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje veiklos UAB „Tabako lapai“ pagrindu, privalo žinoti svarbiausią informaciją apie šią bendrovę.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, jog įmonė, kurioje jis ketina užsiimti teisėta veikla, iki prašymo išduoti leidimą pateikimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius pagal verslo planą vykdytų steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Todėl atsižvelgiant į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, kuris nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu., turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą ir atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Konstatavus, jog UAB „Tabako lapai“ 6 mėnesius iki pareiškėjo prašymo pateikimo nevykdė verslo plane nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, nors pareiškėjas atsakovui nurodė, kad bendrovė atitinka UTPĮ 45 straipsnio reikalavimus, yra pagrindas daryti išvadą, kad Departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Teismas pažymi, kad nors Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis). Šiuo atveju anksčiau nurodytos nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekė atitikti leidimo išdavimo pagrindus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodoma, kad vykdant jo apklausą Departamente su juo nebuvo užtikrintas tinkamas bendravimas jam suprantama kalba. Vertėjo paieškos našta buvo perkelta pareiškėjui.
Pažymėtina, kad 2005 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintose leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) neįtvirtina, jog už vertėjo, reikalingo apklausos metu, suradimą yra atsakingas būtent Departamentas. Todėl šiuo atveju Departamentas, nurodydamas pareiškėjui pačiam susirasti vertėją, kuris galėtų versti iš ir į anglų kalbą, pažeidimo nepadarė. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. į apklausą atvyko su kitu (duomenys neskelbtini) piliečiu, kuris vertėjavo visos vykusios apklausos metu. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasirinktas asmuo nėra vertėjas, t. y. nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys, jog jis yra vertėjas. Iš byloje esančio apklausos protokolo (2 t., b. l. 146–151) matyti, kad pareiškėjo pasirinktas vertėjavimui asmuo suprato ne visus Departamento pareiškėjui užduodamus klausimus, todėl jų negalėjo tinkamai išversti. Departamentas siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjas neturi pretenzijų dėl vykusios apklausos, kreipėsi į pareiškėją su prašymu ją įvertinti. Pareiškėjui pageidaujant, prieš įvertinant vykusią apklausą susipažinti su apklausos protokolu, Departamentas suteikė galimybę jam kartu su pasirinktu vertėju atvykti į Departamentą ir tą padaryti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atvykęs į Departamentą susipažinti su 2018 m. kovo 1 d. vykusios jo apklausos protokolu bei pateikęs dėl jo pastabas, todėl pareiškėjo teisės į tinkamą apklausos procesą šiuo atveju nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad šiuo atveju pats pareiškėjas dėl apklausos teisingumo prisiėmė riziką sutikdamas, jog vertėjautų asmuo, kuris nėra vertėjas.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas, šiuo atveju, skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjui neatvykus su vertėju, vertintina, kaip jo atsisakymas būti apklaustam asmeniškai. Kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas sutiko ir atvyko į apklausą, nors ir be vertėjo. Tačiau teismo vertinimu, šis pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.
Pareiškėjo teigimu, prieš priimant skundžiamą sprendimą, jis privalėjo būti informuotas apie nustatytas faktines aplinkybes, nusprendžiant jo prašymą nagrinėti bendra tvarka jam nebuvo paaiškinta kokių duomenų ar dokumentų trūksta.
Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad siekiant surinkti visą reikiamą informaciją Departamentas ne kartą kreipėsi į pareiškėja prašydamas ją pateikti, be to, įvykdė pareiškėjo apklausą. Taigi pareiškėjas yra neteisus teikdamas, jog jam nebuvo paaiškinta kokių duomenų ar dokumentų trūksta, pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Pagal Įstatymo 19 straipsnį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos aprašas) 70.11 papunktis nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas.
Teismas įvertinęs pateiktą teisinį reglamentavimą ir tai, jog Departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti ir daugkartinę nacionalinę vizą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo argumentai susiję su jo dalyvavimo bendrovės veikloje pradžia, UAB „JL Firma“ veikla, taip pat tai, jog Departamentas neteisėtai rinko asmeninius duomenis apie privatų A. K. ir L. M. šeimos gyvenimą ir darbą, nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų sprendime nepasisako. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamento 2018 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-257(00134)/17I-109 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui X. Z.“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti teisinio pagrindo nėra, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Departamento sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo X. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.