- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-520-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimo, kuriuo G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 30 (trisdešimties) parų administraciniu areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. vasario 21 d., 9.12 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Utena 18 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokia teisė iš jo atimta, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 238 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. T. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimą, pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą į viešuosius darbus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savo kaltę dėl padarytų pažeidimų jis pripažino visiškai, šiuo metu yra bedarbis, neturi nuolatinių pajamų, verčiasi laikinais darbais, neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti baudos išieškojimą, turi aštuonerių metų dukrą, kuriai reikalinga jo materialinė ir moralinė parama todėl skyrus jam piniginę nuobaudą, jos įvykdyti apeliantas negalės. Be to, turi nedidelį žemės sklypą, kurį reikia apdirbti, tuo tarpu administracinio arešto vykdymo metu, to padaryti apeliantas negalės.
Atsiliepimas
Lietuvos Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į G. T. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodant, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu G. T. buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemones, kai tokia teisė iš jo atimta bei paskyrė jo atžvilgiu 10 parų administracinį areštą. Tačiau net ir po šio sprendimo, G. T. baustas dar tris kartus už analogiško pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą.
Atsiliepime pažymima, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti – yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsiliepimą pateikusios institucijos vertinimu, G. T. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
G. T. apeliacinis skundas atmestinas.
G. T. apeliaciniu skundu, neginčydamas savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, nurodydamas, kad administracinio arešto paskyrimas pablogins jo paties bei jo šeimos padėtį, todėl prašo pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą viešaisiais darbais.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą G. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė, administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu individualizuota tinkamai, todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
ATPK 33 str. 2 d. įtvirtinta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Remiantis ATPK nuostatomis, sunkesniu iš G. T. padarytų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos pastarasis buvo nubaustas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimu, laikytinas pažeidimas, numatytas ATPK 128 str. 1 d.
Šio straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – areštas, yra alternatyvi. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios administracinės nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri administracinė nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato. Tokiais atvejais turi būti parenkama tokia administracinė nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias administracinės nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 str.
Analizuojant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos parinkimo motyvus matyti, kad teismas, skirdamas G. T. administracinį areštą, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų kiekį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, apelianto asmenybę ir turtinę padėtį – administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 25 kartus, įskaitant ir transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti bei transporto priemonių vairavimą neblaiviu, paskirtų piniginių baudų asmuo nemoka, nauji teisės pažeidimai padaryti nepasibaigus ankščiau paskirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminui, į G. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, todėl spręstina, kad administracinė nuobauda G. T. atžvilgiu individualizuota tinkamai.
Atsakant į G. T. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad administracinio arešto pakeitimas viešaisiais darbais ATPK nuostatose nenumatytas, tačiau, remiantis ATPK 338¹ str. 1 d., asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Iš šios teisės normos matyti, kad sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tik tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teisme, tokia galimybė nebuvo svarstoma. Teismų praktikoje pripažįstama, jo teismas, paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1422/2013).
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir aiškiai rodančios, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda - tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Pažymėtina ir tai, kad G. T. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl neabejotinai žinojo apie galinčias kilti pasekmes tiek jam, tiek jo šeimos nariams. Įvertinus apelianto baustumą, spręstina, kad, nepaisant jam skiriamų griežtų administracinių nuobaudų, jis ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, nesilaiko nustatytos tvarkos, kas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus jis padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, administracinę nuobaudą G. T. atžvilgiu individualizavo tinkamai ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.