Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-02 · Civilinė byla Nr. e2-237-302/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
e2-237-302/2023
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00007-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Multilabo“, viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VITROLAB“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-237-302/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VITROLAB“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VITROLAB“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Multilabo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VITROLAB“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Multilabo“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Reagentai bei papildomos priemonės imunohematologinių tyrimų atlikimui stulpelinės agliutinacijos metodu su analizatoriumi panaudai“ (toliau – Pirkimas) procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos sustabdė viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Reagentai bei papildomos priemonės imunohematologinių tyrimų atlikimui stulpelinės agliutinacijos metodu su analizatoriumi panaudai“ procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

4. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinybę kuo skubiau užbaigti Pirkimo procedūras, be to, nenustatyta, jog dėl Pirkimo sustabdymo būtų padaryta žala visuomenei, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija galėtų vykdyti Pirkimo procedūras, jas baigti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl egzistuoja grėsmė, jog ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Atsakovė viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirkimu siekiama įsigyti reagentus ir papildomas priemones su analizatoriumi, kurie yra būtini užtikrinti vieną iš svarbiausių viešųjų interesų – asmenų sveikatą ir gyvybę, o skubiai jų neįsigijus taps neįmanoma atsakovės veikla ir funkcionavimas.

6.2. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia savo ekonominių interesų tenkinimo, kadangi atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. sudarė su ieškove sutartį dėl tyrimams reikalingų medžiagų įsigijimo.

7. Trečiasis asmuo UAB „Multilabo“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirkimo objektas yra reikšmingas visuomenės sveikatai, neatsiejamai susijęs su pacientų sveikatos priežiūra.

7.2. Ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „VITROLAB“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali kilti žala visuomenei.

8.2. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. vasario 6 d. sudarė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovei parduos atsakovei tyrimams reikalingas medžiagas, o ši sutartis galioja 2 mėnesius nuo jos pasirašymo dienos, t. y. iki 2023 m. balandžio 6 d., todėl atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu galės atlikti savo funkcijas.

9. Atsakovė viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsakovė nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių, 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. spalio 11 d. papildomų susitarimų kopijas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2023 m. vasario 6 d., 2022 m. liepos mėn., 2022 m. kovo 30 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių, 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. panaudos sutarčių kopijas bei duomenis apie ieškovės perduotus atsakovei analizatorius. Atsakovė 2023 m. kovo 1 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su 2023 m. sausio 24 d. įrenginių grąžinimo akto kopija.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti įrodymai, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartys, 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. spalio 11 d. papildomi susitarimai, ir ieškovės pateiktas įrodymas, t. y. 2023 m. vasario 6 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, yra susiję su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į tai, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad ieškovė ir atsakovė yra visų minėtų sutarčių šalys ir susipažinusios su naujais įrodymais, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog yra pagrindas priimti minėtus pateiktus ieškovės ir atsakovės naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

14. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti ieškovės pateikti įrodymai, t. y. 2022 m. liepos mėn., 2022 m. kovo 30 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartys, 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. panaudos sutartys bei duomenys apie ieškovės perduotus atsakovei analizatorius, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamiems atskiriesiems skundams, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su Pirkimo vykdymo aplinkybėmis, tačiau nepagrindžia aplinkybių, susijusių su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima. Pažymėtina, kad atsakovė rašytinius paaiškinimus pateikė po atskirojo skundo padavimo, šiais rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekia papildyti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės rašytinių paaiškinimų kartu su nauju įrodymu nepriima (CPK 323, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

16. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

19. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

20. Apeliantų teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi Pirkimo objektas yra svarbus, perkami reagentai ir papildomos priemonės su analizatoriumi, reikalingi užtikrinant pacientų sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamą teikimą, o skubiai nesudarius Pirkimo sutarties taps neįmanoma atsakovės veikla ir funkcionavimas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė vykdo viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Reagentai bei papildomos priemonės imunohematologinių tyrimų atlikimui stulpelinės agliutinacijos metodu su analizatoriumi panaudai“, taigi vykdydama šį viešąjį pirkimą ketina įsigyti reagentus bei papildomas priemones, reikalingas atsakovės pacientų sveikatos tyrimams atlikti.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pirkimo objektas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, funkcionavimas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2019 m. lapkričio 27 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties 10.1 punkto jos galiojimas šalių sutarimu gali būti pratęstas iki maksimalios 36 mėnesių trukmės. 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. spalio 11 d. papildomais susitarimais ieškovė ir atsakovė pratęsė minėtos sutarties galiojimą po 12 mėnesių, t. y. sutartis galiojo iki 2022 m. lapkričio 27 d. Taip pat iš į bylą pateiktos 2022 m. gruodžio 19 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties 10.1 punkto nustatyta, kad ieškovė atsakovei teikė Pirkimo objektu esančias paslaugas 2 mėnesius nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2022 m. vasario 19 d. Ieškovės pateiktos 2023 m. vasario 6 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, 10.1 punktas patvirtina, kad atsakovei nuo sutarties pasirašymo 2 mėnesius, t. y. iki 2023 m. balandžio 6 d., ieškovė teiks reagentus, reikalingus skubių tyrimų atlikimui. Taigi, atsakovei bylos nagrinėjimo metu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieškovė teikia minėtas prekes (reagentus) pagal šalių sudarytą 2023 m. vasario 6 d. sutartį. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovė laikino pobūdžio sutartį dėl prekių įsigijimo sudarė su ieškove, nepaneigia nustatyto fakto, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą, juolab, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme 2023 m. kovo 3 d. paskirtas teismo posėdis bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog užsitęs bylos nagrinėjimas ir ilgą laiką nebus užtikrintas reagentų ir papildomų priemonių tyrimams atlikti teikimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, konstatuotina, kad sustabdžius Pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus Pirkimo procedūrų tęsimo ir Pirkimo sutarties sudarymo.

24. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

25. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 3 d. paskirtas teismo posėdis bylos nagrinėjimui iš esmės bei galimo apeliacinio proceso pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁹ straipsnis), tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

26. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė