Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai R. P., atsakovų atstovei Neringai Aleksonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 04 09 sprendimo Nr. A51-7592-(3.2.1-BR4) „Dėl eilės socialinio būsto nuomai“ panaikinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės merui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1992 metais įtraukdama pareiškėją į Jaunų šeimų sąrašą (o šeima, kuri jau buvo įtraukta į sąrašą, jame bus tol, kol nebus įvykdytas šis įsipareigojimas), prisiėmė pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymą įsipareigojimą teikti paslaugą – suteikti galimybę pasinaudoti valstybės remiamu kreditu arba, kaip Lietuvos Respublikos pilietei neturinčiai finansinės galimybės, pasinaudoti valstybės remiamu kreditu išnuomoti socialinį būstą.

Vilniaus miesto savivaldybė 1998 metais už sutikimą nepasinaudoti valstybės remiamu kreditu dėl mažų metinių pajamų garantavo teisę pareiškėjai palikti ją Jaunų šeimų sąraše.

Paaiškina, kad iki 2007 metų Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė pareiškėjai jokių siūlymų ir alternatyvų. Apie tvarkos pasikeitimus Vilniaus miesto savivaldybė nepranešė ir tuo neįvykdė savo įsipareigojimų pranešti apie tai registruotu laišku.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo reikalavimą ir paaiškino, kad Jaunų šeimų sąraše ji buvo pirmu numeriu, todėl jai savivaldybės administracija privalėjo pranešti apie pasikeitusius teisės aktus. Paaiškino, kad 1998 metais ji buvo pakviesta į savivaldybę, kadangi priėjo jos eilė. Ji pateikė visus dokumentus apie savo darbą, kitus dokumentus, ir jai darbuotojai paaiškino, kad pagal šeimos sudėtį ir gaunamas pajamas ji negali gauti lengvatinio kredito, todėl jie privertė pasirašyti atsisakymą nuo kredito, sakė, kad priešingu atveju ją pašalins iš eilės. Po to ji pradėjo domėtis galimu socialinio būsto suteikimu 2007 metais, kai buvo atleista iš darbo. Tik tuomet ji sužinojo, kad yra išbraukta iš eilės visiškai. Pareiškėjai buvo pasiūlyta iš naujo pateikti visus dokumentus ir ji dokumentus pateikė. Tuomet ji buvo įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti, tačiau jos netenkina jos eilės numeris, kadangi pareiškėja eilėje jaunoms šeimoms buvo nuo 1992 metų. Pareiškėja įsitikinusi, kad jai 2002 metais savivaldybės administracija turėjo pranešti registruotu laišku, kad keičiasi teisinis reglamentavimas, ir perrašyti į naujas eiles pagal jos turėtą eilės numerį. Kadangi nepranešant pareiškėjai apie jos eilės perkėlimą ar jos išbraukimą iš eilės buvo pažeistos pareiškėjos teisės, pareiškėja reikalauja, kad šiuo metu ji būtų atstatyta į jaunų šeimų eilę pagal tą teisinį reglamentavimą, kuris buvo 2002-2003 metais.

Remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsniu. Paaiškina, kad socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Minėto įstatymo 8 straipsnyje apibrėžiama, kokie asmenys turi teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą. Asmenys turi atitikti dvi pagrindines įstatyme nustatytas sąlygas: neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto (arba turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv m) ir metinės pajamos bei turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Mano, kad siekiantys paramos asmenys turi atitikti visas įstatyme nustatytas sąlygas. Taip pat remiasi Vyriausybės 2003 05 28 nutarimu Nr. 670 „Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“. Paaiškina, kad pareiškėja 1992 metais buvo įrašyta į 1-ąją (jaunų šeimų) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis pagal LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Pageidaujama valstybės paramos forma buvo gauti lengvatinį kreditą. 2001 metais lengvatiniai kreditai buvo pasiūlyti visiems įrašytiems į eiles pagal minėtą įstatymą. Lengvatiniu kreditu pareiškėja nepasinaudojo. 2002 11 12 priimtas naujas LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis pakeitimo įstatymas, pagal kurį sudaromi sąrašai socialinio būsto nuomai ir teikiami valstybės remiami kreditai.

Paaiškina, kad vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu, Vyriausybės 2003 02 03 nutarimu Nr. 176 ir 2003 05 28 nutarimu Nr. 670, iki 2003 10 01 buvo galima pateikti prašymą ir teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus perrašymui į atitinkamą sąrašą socialinio būsto nuomai pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Apie šią galimybę buvo plačiai skelbta spaudoje, per radiją ir Savivaldybės interneto svetainėje. R. P. dokumentų iki nurodytos datos nepateikė, tokiu būdu ji neteko teisės būti įrašyta į sąrašą socialiniam būstui atsižvelgiant į jos eiliškumą.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika (LVAT 2009 03 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009, 2008 06 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008), Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d., 92 str. ir teigia, kad byla turi būti nutraukta. Jeigu teismas bylą nagrinėtų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre yra įregistruotos tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė, o meras nėra įregistruotas, todėl mano, kad meras neturėtų būti atsakovu byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad skundas netenkinamas.

Pareiškėja kelia reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 04 09 raštą Nr. A51-7592-(3.2.1.-BR-4) „Dėl eilės socialinio būsto nuomai“ (b. l. 16) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perrašyti R. P. į Jaunų šeimų sąrašą socialinio būsto nuomai, o žodžiu paaiškino, kad ji turi būti įrašyta buvusiuoju eilės numeriu, t. y. pirmuoju numeriu.

Dėl atsakovo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad proceso šalimi būtinai būtų juridinis asmuo. Priešingai, ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas, o 2 dalyje pasakyta, kad atsakovas tai institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Kadangi pareiškėja skundžia Vilniaus miesto mero jai pateiktą raštą, atsakovu turi būti meras. Tuo pačiu pareiškėja reikalauja, kad savivaldybės administracija atliktų tam tikrus veiksmus, todėl atsakovu turi būti ir administracija.

I. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 04 09 rašto Nr. A51-7592-(3.2.1.-BR-4) „Dėl eilės socialinio būsto nuomai“.

Šiuo raštu atsakoma į pareiškėjos 2010 03 09 prašymą (b. l. 45). R. P. prašyme merui kelia tokius reikalavimus: duoti sutikimą, kad pareiškėja iš bendrojo sąrašo asmenų, įrašytų socialinio būsto nuomai, būtų perkelta į Jaunų šeimų sąrašą. Pareiškėja nurodė tas pačias priežastis, apie kurias ji pasisakė ir teisme. Prašyme merui paaiškino, kad 1992 metais buvo įrašyta į Jaunų šeimų sąrašą, 1998 metais pakviesta į savivaldybę pasirašyti dokumentą, kad neturi teisės į valstybės remiamą kreditą būstui įsigyti dėl mažų metinių pajamų su sąlyga palikti šiame sąraše. Iki 2007 metų nesulaukusi iš savivaldybės pasiūlymų ir alternatyvų, 2008 metais pakartotinai kreipėsi su prašymu įrašyti ją į sąrašus socialinio būsto nuomai. 2009 metais buvo informuota, kad yra įrašyta į Bendrąjį sąrašą soacialinio būsto nuomai ir pareiškėjai buvo suteiktas naujas eilės numeris, nežiūrinti į tai, kad pareiškėja jau pralaukė 18 metų.

Skundžiamu raštu meras informavo pareiškėją, kad 2002 11 12 priimtas naujas LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymas, pagal kurį sudaromi sąrašai socialinio būsto nuomai ir teikiami valstybės remiami kreditai.

Rašte taip pat yra nuoroda į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymą, Vyriausybės 2003 02 03 nutarimą Nr. 176, Vyriausybės 2003 05 28 nutarimą Nr. 670 ir paaiškinama, kad iki 2003 10 01 buvo galima pateikti prašymą ir teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus perrašymui į atitinkamą sąrašą socialinio būsto nuomai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Rašte paaiškinama, kad apie tokią galimybę buvo skelbta viešai spaudoje, per radiją, Savivaldybės interneto svetainėje, tačiau pareiškėja reikiamų dokumentų nepateikė.

Asmenys, iki 2003 10 01 nepateikę prašymo, nebuvo perrašyti į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą, kuriame jų vieta būtų nustatoma pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus. Mero rašte paaiškinama, kad galimybės grąžinti į eilę nenumato nei įstatymas, nei kiti teisės aktai.

Taigi galima teigti, kad meras skundžiamu raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2010 03 09 prašymą, kas jai sukelia tam tikras pasekmes – ji negrąžinama į eilę pagal tą eiliškumą, kurį ji užėmė nuo 1992 m. buvusiame jaunų šeimų sąraše pagal jos nurodomas sąlygas – iš pareiškėjos prašymo galima daryti išvadą, kad pareiškėja mano, jog tokiam veiksmui atlikti pakanka mero sutikimo. Tuo tarpu meras, remdamasis teisės aktais, atsisako atlikti tokius veiksmus ir duoti tokius nurodymus, kurių pageidauja pareiškėja, ir motyvuoja tai įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis.

Todėl būtina įvertinti, ar meras teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti prašomus veiksmus.

Dėl to, kad pareiškėja nuo 1992 metų buvo įrašyta į I-ąją (jaunų šeimų) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis pagal tuo metu galiojusį Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ginčo nėra. Pareiškėja taip pat pripažįsta, kad jai pradžioje buvo pasiūlyta gauti lengvatinį kreditą (tai patvirtino ir liudytoja apklausta pareiškėjos dukra S. P.), tačiau, kai ji pateikė visus reikiamus dokumentus, paaiškėjo, kad lengvatinis kreditas jai nebus suteiktas. Tuomet pareiškėja pati pasirašė atsisakymą nuo lengvatinio kredito, tuo laikotarpiu ji neskundė savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, nors dabar teigia, kad buvo priversta atsisakyti kredito, nes priešingu atveju jai buvo pasakyta, kad bus pašalinta iš eilės. Tokias aplinkybes iš dalies pripažįsta šalys (atsakovas tik nemano, kad pareiškėja prievarta pasirašė atsisakymą nuo kredito), nors savivaldybės administracija ir negalėjo teismui nustatytu terminu pateikti visų dokumentų, kurie patvirtintų 1992–1998 metų laikotarpio aplinkybes. Tačiau, kadangi pareiškėja tuo metu neginčijo atsisakymo suteikti lengvatinį kreditą, laikoma, kad abiejų šalių nurodomi faktai buvo, dėl jų ginčo nėra. Taip pat savivaldybės administracija neneigia, kad 2002 metais keičiantis teisiniam reguliavimui ir po to, iki pat to momento, kai 2007–2008 metais pareiškėja vėl kreipėsi į savivaldybės administraciją, pareiškėjai raštu ar kaip nors kitaip nebuvo pranešta apie jos galimybes pagal naują teisinį reguliavimą pateikti prašymą ir dokumentus iki 2003 10 01. Dėl šio fakto ginčo taip pat nėra.

Tačiau šio ginčo esmė yra tame, ar meras tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, o ne tai, kas ir kokius pažeidimus galėjo padaryti ar padarė 1998–2008 metų laikotarpiu, nepranešdamas pareiškėjai apie galimybę paduoti prašymą, apie pareiškėjos išbraukimą iš eilės. Pareiškėja 2010 03 09 prašyme merui nenurodė jokių jos manymu padarytų pažeidimų, susijusių su jos išbraukimu iš eilės, kurioje ji buvo nuo 1992 metų, nenurodė, kad ji mano, jog jai apie išbraukimą iš eilės, apie kitas galimybes turėjo būti pranešta raštu, todėl ir mero atsakymas yra tik apie tai, kas susiję su pareiškėjos prašymu - meras nurodė, kodėl negali duoti sutikimo perkelti pareiškėją į kitą eilę.

Valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis per visą aptariamą laikotarpį reglamentavo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai. Įstatyme ir Vyriausybės nutarimuose eilių sudarymas buvo aiškiai ir griežtai reglamentuojami ir visi mero atsakyme nurodyti teisės aktai niekada nesuteikė merui galimybės savo nuožiūra įrašyti asmenį į kurią nors eilę socialiniam būstui gauti nepaisant įstatymo reikalavimų.

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2003 01 01 1 straipsnis numatė:

„Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką“.

Taigi pagal šį įstatymą buvo teikiama dvejopo pobūdžio parama – lengvatiniai kreditai bei socialinio būsto nuoma.

Šio įstatymo 2 straipsnyje aiškinamos sąvokos ir nurodyta, kad: „Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų“.

Šio įstatymo 11 straipsnyje buvo numatyta: „1. Asmenys (šeimos), turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės institucijos.

2. Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų. Į šį sąrašą įrašomi našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys (jų šeimos), kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

3) neįgaliųjų asmenų (šeimų). Į šį sąrašą įrašomi I ar II grupės invalidai, taip pat šeimos, kuriose yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

4) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys, nepatenkantys į 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus sąrašus;

5) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

3. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Sąrašų prioritetus nustato ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija“.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 11 12 Nr. IX-1189) 1 straipsnis numatė: „Asmenys (šeimos), įrašyti į eiles valstybės paramai gauti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir turintys teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, jeigu pageidauja, vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nustatytais eilių sudarymo kriterijais įrašomi į atitinkamus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, kurie yra nurodyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Šių asmenų įrašymo į nurodytus sąrašus tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Taigi šis įstatymas numatė, kad naujų sąrašų sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2003 02 03 nutarimo Nr. 176 pirminės redakcijos 2 punktas numatė: „Nurodyti šio nutarimo 1 punkte asmenys (šeimos), kurie pageidauja pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus būti įrašyti į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, turi iki 2003 m. liepos 1 d. pateikti rašytinius prašymus savivaldybės vykdomajai institucijai pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašyme turi būti nurodyta, kada ir į kokią eilę pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą asmuo (šeima) buvo įrašytas ir į kokį asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, pageidauja įsirašyti. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie asmens (šeimos) teisę į socialinį būstą patvirtinantys dokumentai (nurodomi dokumentai)“.

Minėto Vyriausybės nutarimo 3 punktas numatė: „Asmuo (šeima), pateikęs prašymą, nurodytą šio nutarimo 2 punkte, ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, įrašomas į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą, kuriame jo vieta nustatoma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus“.

Nutarimo Nr. 176 6 punktas numatė: „Asmuo (šeima), iki 2003 m. liepos 1 d. nepateikęs prašymo, nurodyto šio nutarimo 2 punkte, ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, netenka teisės būti įrašytas į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą, kuriame jo vieta būtų nustatoma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus. Į šį sąrašą jis gali būti įrašytas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustatytos tvarkos“.

Tas pats Vyriausybės nutarimas pakeistas 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 744 ir 2 punktas išdėstytas taip:

„2. Nurodyti šio nutarimo 1 punkte asmenys (šeimos), kurie pageidauja pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus būti įrašyti į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, turi iki 2003 m. spalio 1 d. pateikti rašytinius prašymus savivaldybės vykdomajai institucijai pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašyme turi būti nurodyta, kada ir į kokią eilę pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą asmuo (šeima) buvo įrašytas ir į kokį asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, pageidauja įsirašyti. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie asmens (šeimos) teisę į socialinį būstą patvirtinantys dokumentai“.

Taigi, minėtas Vyriausybės nutarimas detaliai reglamentavo, kaip iš naujo turi būti sutvarkomos eilės, o pasibaigus šiame Vyriausybės nutarime nustatytiems terminams, eiles galima buvo sudaryti tik pagal minėtą įstatymą, kuris numatė, kad eilės sudaromos pagal prašymų padavimo datą (po to, kai eilės sutvarkytos pagal asmenų pageidavimus perrašant juos į naujus sąrašus).

Nei viename iš nurodytų teisės aktų jokiai savivaldybės institucijai nenumatyta teisė atnaujinti 2003 10 01 pasibaigusį terminą paduoti prašymui perkelti į naują eilę. Todėl meras savo raštu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Taip pat, nors pareiškėja prašyme merui to ir nenurodė, tačiau nei viename iš nurodytų teisės aktų nebuvo nustatyta pareiga savivaldybių administracijoms ar kitoms jų institucijoms kiekvienam asmeniui, įrašytam į eilę iki teisinio reguliavimo pasikeitimo, raštu pranešti apie įstatymų pasikeitimą, apie minėtas Vyriausybės nutarimo Nr.176 nuostatas, kurios įpareigojo pačius eilėse įrašytus asmenis apsispręsti, ar jie pageidauja būti įrašyti į eiles valstybės paramai ar socialiniam būstui gauti. Visus nurodytus klausimus reguliuoja norminiai teisės aktai, o Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo ar kito teisės akto, kuris įpareigotų asmeniui, kurį liečia koks nors norminis teisės aktas, kiekvienu atveju pranešti, kad tam tikru klausimu teisinis reguliavimas keičiasi.

Be to, šiuo konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad pareiškėja jau 2008 09 10, kai pateikė savivaldybės administracijai Prašymą įrašyti į sąrašą socialinio būsto nuomai (b. l. 19), bei kai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinio būsto skyriaus 2008 09 12 raštą Nr. A51-19930-(7.9-SR3) (b. l. 28), kuriuo jai pranešta, kad ji bus įrašyta į eilę bendrajame sąraše nuo 2008 09 10 (pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą), turėjo sužinoti apie jos išbraukimą iš tos eilės, kurioje ji buvo nuo 1992 metų, ir tuomet, laikydamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytų terminų (per vieną mėnesį), galėjo ginčyti tokį savivaldybės administracijos veiksmą.

II. Dėl prašymo įpareigoti savivaldybės administraciją perrašyti pareiškėją į Jaunų šeimų sąrašą socialinio būsto nuomai.

Šiuo metu ir esant tokiai situacijai, kai pareiškėja pagal jos 2008 m. prašymą įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti, pareiškėjos prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perrašyti R. P.į Jaunų šeimų sąrašą yra nepagrįstas. Teismas atsižvelgia į visą prieš tai aprašytą teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja laiku nėra padavusi prašymo perrašyti ją į iš naujo formuojamas eiles, be to, ir šiuo metu pareiškėja nėra padavusi tokio prašymo ar kokio kito prašymo, nei paduotas 2008 09 10, ir daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų įstatymui.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes pareiškėjos skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.