- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-452-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00385-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo A. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. subendrinta galutine 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2012 m. liepos 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Z. už tai, kad jis 2012 m. birželio 25 d., apie 2 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), Šilalės r., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį, kuris nuo smūgio, nuslysdamas trenkėsi į M. E. priklausančios sodybos tvorą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius ir M. E. tvorą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 33, 133, 232, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutarimu A. Z. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaudė 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir galutinę A. Z. nuobauda paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Apelianto teigimu, jis nuo pat pradžių neprisipažino padaręs teisės pažeidimų, neigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau teismas nutarime nurodė, kad jo kaltė įrodyta surinktų įrodymų visuma. Anot apelianto, šioje administracinėje byloje jo kaltė iš esmės grindžiama liudytojo I. M. parodymais, duotais policijos pareigūnui V. P., surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes. Būtent I. M. jam nurodė, kad matė jį (A. Z.) remontuojantį automobilį, tvirtino, jog jis (A. Z.) jam prisipažino padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra šio liudytojo apklausos protokolas, tačiau teismo posėdyje I. M. nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą ir apklaustas liudytoju nagrinėjant bylą teisme, nes neatvyko į posėdžius. Apylinkės teismas 2012-10-04 priėmė nutartį atvesdinti I. M. į teismo posėdį, tačiau jis atvesdintas nebuvo. Tokiu būdu I. M. nepatvirtino savo parodymų teismo posėdyje, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi šio asmens parodymais. Be to, pasak A. Z., teismo posėdžio metu jis minėjo, kad jo ir I. M. santykiai yra konfliktiški jau seniai, todėl apelianto manymu, jis siekia melagingai jį apkalbėti, norėdamas pakenkti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą nesivadovavo jo duotais paaiškinimais tiriant įvykio aplinkybes bei nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kad 2012 m. naktį iš birželio 24-25 d. jis buvo šventėje (duomenys neskelbtini), ir namo grįžo pėsčiomis, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad daugiau byloje nėra jokių liudytojų, mačiusių įvykį ir galinčių tai patvirtinti.
Nurodo, kad teismas sugretinęs automobilio „Toyota Avensis” ir automobilio „Volkswagen Passat”, sugadinimus nepagrįstai nustatė, jog sugadinimai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, nes automobilio „Volkswagen Passat”, apžiūra, atlikta 2012-06-28, t. y. praėjus trims dienoms po įvykio, nedalyvaujant jo savininkui S. Z., nes jis buvo išvykęs į darbą. Policijos pareigūnas V. P., surašęs 2012-06-28 transporto priemonės techninės apžiūros aktą, jame melagingai nurodė, kad S. Z. nuo parašo atsisakė.
Pažymi, kad 2012-06-28 transporto priemonės techninės apžiūros akte policijos pareigūnas V. P. nurodė šiuos automobilio „Volkswagen Passat”, techninius defektus: dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, nuskilęs priekinis stiklas, apibraižytas visas kėbulas. Tuo tarpu 2013-04-30 teismo posėdyje liudytojas V. P. jau parodė, jog 2012-06-28 apžiūrėdamas automobilį matė, kad automobilis buvo šviežiai dažytas, ant priekio buvo naujai sudėtos plastmasės (grotelės ir kt.), lempos, šviežiai susukti varžtai. 2012-06-25 tarnybiniame pranešime pareigūnas V. P. nurodė, jog iš įvykio pasišalinęs automobilis „VW Passat“, priklauso S. Z., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). 2013-04-30 teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, jog iš karto po įvykio apžiūrėjęs įvykio vietą, rado automobilio „VW Passat“ duženų (posūkio stikliukai, plastmasinių detalių dalys, dažų likučiai). Suforminus eismo įvykį, baigėsi jo darbo valandos. Prie tyrimo grįžo po kelių dienų. Apklausęs žmones, sužinojo, kad iš eismo įvykio vietos galimai pasišalino automobilis, kuris priklauso S. Z. Įvertinus šiuos prieštaringus liudytojo parodymus, darytina išvada, jog 2012-06-25 tarnybinio pranešimo surašymo metu liudytojas V. P. neturėjo jokios informacijos apie iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį, todėl tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau (galimai 2012-06-28) atgaline data (2012-06-25), nes liudytojas I. M., parodęs, jog iš įvykio vietos pasišalino A. Z., buvo apklaustas tik 2012-06-28. Taigi liudytojo V. P. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jie negali būti vertintini kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę, nes pareigūnas, tyręs šią bylą, yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Apeliantas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnai G. M. ir J. V. teismo posėdžio metu parodė, jog V. P. paprašė jų padėti atlikti tyrimą. Praėjus 4-5 dienoms po eismo įvykio jie apžiūrėjo S. Z. automobilį ir nustatė, kad yra aplamdytas šio automobilio dešinės pusės sparnas, jų nuomone, bamperis buvo naujai pakeistas, o numeriai prisukti naujais varžtais, nes jie buvo neapsioksidavę, matėsi švieži įbrėžimai. Jie taip pat parodė, kad automobilis nebuvo paimtas apžiūrai ar ekspertizei, jie savo pastebėjimų neužfiksavo tarnybiniuose pranešimuose. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog automobilis „Volkswagen Passat” 2010-05-27 buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra draudimo bendrovės „ERGO Lietuva” pateiktos automobilio „Volkswagen Passat”, 2010-05-27 įvykio metu patirtų apgadinimų nuotraukos bei Transporto priemonės apžiūros – defektų akto kopija. Iš šių dokumentų matyti, kad 2010-05-27 įvykio metu buvo apgadintos ir keistinos šios detalės: priekinis bamperis, apdailos grotelės, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinio posūkio žibintas, dešinės pusės priekinio sparno andėklas, dešinės pusės priekinio sparno posūkio atkartotojas, priekinio bamperio grotelės, minimos ir kitos remontuotinos automobilio dalys ir papildomi darbai. 2012-06-28 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti nustatyti automobilio „Volkswagen Passat”, techniniai defektai: dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, nuskilęs priekinis stiklas, apibraižytas visas kėbulas. Šie defektai sutampa su transporto priemonės apžiūros – defektų akte minimomis bei nuotraukose matomomis apgadintomis automobilio detalėmis. Jo tėvas S. Z. pats susiremontavo automobilį po 2010-05-27 eismo įvykio, todėl atlikus tik kosmetinį remontą (pakeistas priekinis žibintas, patiesintas bei padažytas sparnas) liko daužimo pėdsakų. Tai, kad 2011-05-10 buvo atlikta šio automobilio techninė apžiūra, nereiškia, kad automobilis buvo visiškai suremontuotas. 2012-06-28 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti techniniai defektai yra atsiradę po 2010-05-27 eismo įvykio.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, svarbiausia tai, kad policijos pareigūnas V. P., remdamasis savo ilgamete darbo patirtimi, neturėdamas techninio išsilavinimo bei nebūdamas specialistu, padarė nepagrįstą išvadą, jog jo automobilis „Volkswagen Passat“, atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį „Toyota Avensis”. Pareigūnas, prieš konstatuodamas tokį faktą administracinio teisės pažeidimo protokole, turėjo išsikviesti specialistą, atlikti abiejuose automobiliuose padarytų pažeidimų matavimus, paimti lyginamuosius pavyzdžius, t. y. atlikti techninę automobilių ekspertizę, bet to nepadarė. Liudytojas G. M. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo kilusi mintis paimti automobilį (apžiūrai), tačiau V. P. jį patikino, jog yra pakankamai įrodymų ir automobilio išvežti nereikia. Tokiu būdu apeliantas daro išvadą, kad 2012-07-04 administracinio teisės pažeidimų protokolas surašytas remiantis prielaidomis, spėjimais, tariamais automobilių padarytų apgadinimų sutapimais.
Teismas, vadovaudamasis tik liudytojų V. P., B. E., nukentėjusiosios M. E. parodymais ir atmesdamas S. Z. ir V. Z. parodymus, neteisingai nustatė, kad jis ir jo tėvas S. Z. buvo atvykę į eismo įvykio vietą ir kalbėjosi su M. E. dėl jos eismo įvykio metu apgadintos tvoros sutvarkymo. Birželio 25 d. rytą į jų namus atvyko I. M., kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, atsitrenkė raudonos spalvos automobilis ir pasišalino. J. K. paprašė jo, I. M., surasti raudonos spalvos automobilį, kuris pasišalino iš įvykio vietos, nes ant automobilio „Toyota Avensis“ liko raudonos spalvos dažų. Pastarasis apžiūrėjo S. Z. priklausančią garaže stovėjusią mašiną „Volkswagen Passat“ ir išvažiavo. Kadangi S. Z. 2010-05-27 su šia mašina buvo patekęs į eismo įvykį, po kurio pakeitė priekinį žibintą, nuėmęs priekinį sparną, pats jį ištiesino ir padažė, šis automobilis nebuvo tvarkingai suremontuotas, iki šiol matosi įdaužimo pėdsakų. Dėl tos priežasties, kad jo ar jo tėvo neapkaltintų automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimų, jis su tėvu S. Z. iš karto po to, kai išvažiavo I. M., nuvyko pas J. K. ir parodė jam 2010-05-27 įvykusios autoavarijos deklaraciją bei apžiūrėjo M. E. tvorą.
Taigi apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Ne visi įrodymai surinkti įstatymo nustatyta tvarka ( 2012-06-25 tarnybinis pranešimas surašytas atgaline data), o teisminio bylos nagrinėjimo metu ne visi įrodymai buvo patikrinti (I. M. parodymai). Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nebuvo atlikta automobilių techninė ekspertizė, jis vadovavosi nenuosekliais, prieštaringais liudytojo V. P. parodymais, 2012-07-04 administracinio teisės pažeidimų protokolu, kuris buvo surašytas vadovaujantis prielaidomis, spėjimais, tariamais automobilių padarytų apgadinimu sutapimais. Teismas išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
A. Z. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį, kuris nuo smūgio, nuslysdamas trenkėsi į M. E. priklausančios sodybos tvorą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius ir M. E. tvorą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 33, 133, 232, 234 punktų reikalavimus.
Apylinkės teismas, grįsdamas A. Z. kaltę dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, rėmėsi liudytojų V. P., G. M., J. V., B. E., nukentėjusiosios M. E. parodymais, transporto techninės apžiūros aktu, eismo įvykio deklaracija ir nuotraukose fiksuota informacija. Tačiau akivaizdu, jog minėti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad apeliantas padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Šioje byloje nei vienas paminėtas liudytojas betarpiškai nematė eismo įvykio ir neparodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, o apelianto versija liko nepaneigta.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), rastas apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia rasti raudonos spalvos priekinė radiatoriaus grotelių šukė, posūkio dužena, raudonos spalvos dažų nuotrupos, sugadinta M. E. priklausanti tvora. Liudytojas policijos pareigūnas V. P. parodė, jog iš įvykio vietoje rastų automobilio duženų suprato, kad eismo įvykį padarė ir iš jo pasišalino „Volkswagen“ markės, raudonos spalvos automobilis, todėl ieškojo tokio automobilio. Liudytojo V. P. teigimu, jam aiškinantis įvykio aplinkybes liudytojas I. M. jam patvirtino, kad matęs po eismo įvykio A. Z. remontuojantį automobilį ir, kad jam A. Z. prisipažino įvykio vakarą vairavęs, nesuvaldęs automobilio ir atsitrenkęs į stovėjusį „Toyota Avensis“ automobilį, o išsigandęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojai policijos pareigūnai V. P., G. M., J. V. patvirtino, kad automobilį „Volkswagen Passat“ apžiūrėjo po eismo įvykio praėjus tik 4-5 dienom. Pasak policijos pareigūnų, ant automobilio matėsi nauji apgadinimai, naujai atliktas remontas, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Pažymėtina, kad apeliantas nuo pat pradžių neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, tvirtino apskritai įvykio vakarą nevairavęs automobilio, o automobilio „Volkswagen Passat“, policijos pareigūnų nustatyti apgadinimai yra patirti 2010-05-27 eismo įvykio metu. Taigi policijos pareigūnai automobilį „Volkswagen Passat”, apžiūrėjo tik praėjus 4-5 dienom po eismo įvykio, ir nors pastebėjo šio automobilio apgadinimus bei, pasak pareigūnų, naujai atliktą remontą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareigūnai šių savo pastebėjimų įstatymo nustatyta tvarka tinkamai neužfiksavo. Nors pareigūnai tvirtino, jog buvo matyti, kad automobiliui „Volkswagen Passat” buvo atliktas naujas remontas, kadangi varžtai buvo lyg nauji, nesioksidavę, matyti šviežios dažymo žymės, tačiau šių reikšmingų bylai aplinkybių kažkodėl taip pat neužfiksavo. Policijos pareigūnai, esant tokiai situacijai, turėjo išsikviesti specialistą, atlikti abiejuose automobiliuose padarytų pažeidimų matavimus, paimti lyginamuosius pavyzdžius, tam, kad būtų pašalintos visos abejonės.
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad 2012-06-28 nustatyti automobilio „Volkswagen Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, suskilęs priekinis stiklas, apibraižytas visas kėbulas. Iš 2012-06-25 transporto priemonės techninės apžiūros akto nustatyta, kad sugadinti „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis.
Taigi pirmosios instancijos teismas sugretinęs minėtų automobilių apgadinimus padarė išvadą, jog jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad automobilis „Volkswagen Passat“ 2010-05-27 buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas. Apeliantas pateikė draudimo bendrovės „Ergo Lietuva” pateiktos automobilio „Volkswagen Passat”, 2010-05-27 įvykio metu patirtų apgadinimų nuotraukas bei Transporto priemonės apžiūros – defektų akto kopiją. Iš šių dokumentų matyti, jog 2010-05-27 įvykio metu buvo apgadintos ir keistos šios detalės: priekinis bamperis, apdailos grotelės, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinio posūkio žibintas, dešinės pusės priekinio sparno andėklas, dešinės pusės priekinio sparno posūkio atkartotojas, priekinio bamperio grotelės ir t. t. Taigi akivaizdu, jog šie nurodyti defektai sutampa su 2012-06-28 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytais automobilio „Volkswagen Passat”, techniniais defektais. Tokiu būdu, apelianto versija, kad jo tėvas S. Z. pats susiremontavo automobilį po 2010-05-27 eismo įvykio, todėl atlikus tik kosmetinį remontą liko daužimo pėdsakų yra nepaneigta. Teismas, nepatikrinęs šios versijos, nepagrįstai tokius A. Z. paaiškinimus atmetė kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams ir vertino kaip jo gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Esant tokioms aplinkybėms, kai eismo įvykio tiesiogiai nematė nei vienas liudytojas ir kai byloje yra prieštaravimų, taip pat esant abejonėm ar transporto priemonė po eismo įvykio buvo suremontuota ar ne, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent transporto priemonės „Volkswagen Passat”, vairuotojas. Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, svarstytina galimybė skirti byloje autotechninę ekspertizę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-1131/2010, N444-682/2011).
Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis „Volkswagen Passat” buvo apžiūrėtas tik 2012-06-28, padarė išvadą, kad automobilis, po 2012-06-25 eismo įvykio buvo suremontuotas. Tokia išvada laikytina prielaida, kadangi automobilio „Volkswagen Passat” remonto nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. To negali vienareikšmiškai patvirtinti ir teismo posėdyje neapklausto I. M. parodymai, kadangi vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan.
Apylinkės teismas nerinko įrodymų, kuriais galima būtų išsiaiškinti, ar automobilis „Volkswagen Passat” buvo remontuojamas po eismo įvykio, ar ne. Byloje nespręstas klausimas dėl kreipimosi į specialistus, kurie apžiūrėtų automobilį ir nustatytų, ar automobilis „Volkswagen Passat” buvo remontuojamas. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar A. Z. veiksmuose yra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų sudėtys, ar jų nėra. Todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.