- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- 1S-699-593/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 6 d. priimtą nutarimą Nr. 95-481 taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. R. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 5 (penkerius) laisvės atėmimo metus atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendis pakeistas, nustatant, jog visą paskirtą bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. R. perkeltas tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją.
2. Bausmės pradžia – 2007 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. rugsėjo 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-481 nutarta taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse jis skatintas dvidešimt penkis kartus, buvimą pataisos įstaigoje įprasmina dirbdamas bei mokydamasis, turi galimybę įsidarbinti išėjęs į laisvę. Be to, nuteistasis turi artimųjų palaikymą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai. R. R. pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, nuolat gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-481, nurodydamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. R. R. bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau toks elgesys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau išvadų dėl šio savo elgesio nepadarė ir drausmine tvarka buvo baustas būtent už alkoholinių gėrimų vartojimą. Teismo vertinimu, R. R. neatliktos bausmės dalis (10 mėnesių 15 dienų) visų jį charakterizuojančių duomenų kontekste taip pat neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama probacijos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ją priimant buvo padaryta procesinės teisės pažeidimų, taip pat nukrypta nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neanalizavo jo pozityvaus elgesio, o susikoncentravo ties jį neigiamai apibūdinančiais duomenimis, kas rodo, jog teismas turėjo išankstinę neigiamą nuostatą jo atžvilgiu. Per keturiolika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų jis nusižengė tik du kartus, dėl ko jam buvo skirtos kelios drausminės nuobaudos, tačiau tuo pačiu laikotarpiu jis buvo skatintas net dvidešimt penkis kartus, kas akivaizdžiai nusveria kelis jo padarytus nusižengimus. R. R. vertinimu, šiuo metu jis jau gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės, nes bausmės tikslai jau yra pasiekti.
5.2. Skundo autorius pažymi ir tai, kad nuo 2016 m. yra perkeltas tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, jam suteiktas leidimas dirbti bei išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, dar labiau ją sumažinti jis jau nebegali, nes nuo šių metų liepos 1 d. atsisakyta nusikalstamo elgesio rizikos balų nurodymo, t. y. nurodomas tik rizikos lygis – žemas, vidutinis arba aukštas. Nuteistasis taip pat prašo neatsižvelgti į jam nustatytą kriminogeninį veiksnį – informacija apie teisės pažeidimus. Šiuos pažeidimus jis darė iki bausmės atlikimo pradžios, o ne jos atlikimo metu, todėl kriminalinė praeitis negali nusverti šiuo metu jo daromos akivaizdžios pažangos. R. R. nurodo, jog dengia vykdomuosius dokumentus, tačiau iš gaunamo darbo užmokesčio dar turi ir pragyventi, todėl lėšų tvarkymą vertinti kaip kriminogeninį veiksnį pagrindo nėra.
5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą, padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis, ankstesni teistumai bei likusios neatliktos bausmės dalis negali būti vertinami. Svarbu analizuoti asmens mąstymo, charakterio keitimosi aspektus. Komisijos nutarime yra išsamiai pateikta jo elgesio charakteristika, kuri leidžia teigti, kad jo pataisos procesas yra pakankamai sklandus, jis deda pastangas, siekdamas integracijos į visuomenę, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Taigi, apylinkės teismo išvada apie nepakankamą jo daromą pažangą yra neteisinga. Jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir yra pasiryžęs tinkamai prisitaikyti visuomenėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo R. R. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. jau yra atlikęs didesnę nei minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (4/5 bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad R. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Tačiau, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Daroma išvada, jog R. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63(AK)-1650 nurodoma, kad pataisos namuose R. R. įgijo baldų apmušėjo ir avalynės taisytojo specialybes, iš esmės nuo pat bausmės atlikimo pradžios įsidarbino ir iki šiol dirba bei pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Nuteistasis nesivadovauja kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, neišsako diskriminacinių nuostatų, R. R. savivertė atitinka realią situaciją, o požiūris į save remiasi priimtinomis socialinėmis normomis. Jo emocinė būsena yra stabili, pozityvi. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir dvidešimt keturi gauti paskatinimai už gerą elgesį ir sąžiningą darbą (R. R. skunde nurodo, jog buvo skatintas dvidešimt penkis kartus, tačiau 2019 m. sausio mėnesį jo pavyzdingas elgesys buvo tik svarstytas komisijoje, tačiau paskatinimo nuspręsta neskirti, nes jis neseniai buvo baustas drausmine nuobauda). Nuteistasis taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal OASys metodiką, kuris yra žemas. Vis dėlto, lygtinio paleidimo taikymo galimybę nulemia ne vien rizikos pakartotinai nusikalsti įvertinimas. Šis duomuo vertinamas visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, neteikiant jam prioritetinės reikšmės.
10. Nors R. R. nepageidauja, kad būtų analizuojama jo praeitis, kurios jis jau nebegali pakeisti, tačiau būtent padaryto nusikaltimo pobūdis parodo problemines sritis, kurios bausmės atlikimo metu turi būti koreguojamos. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, įvykdymą. Šis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos neteisėtų veiksmų atlikimui. Be to, R. R. veikė ne vienas, o kartu su kitu asmeniu. Atsižvelgiant į šią informaciją, teisėjų kolegija didesnį dėmesį skiria ne nuteistojo darbinei veiklai (nusikaltimas nebuvo turtinio pobūdžio, nulemtas materialinio nepritekliaus ir pan.), o jo požiūriui į psichiką veikiančias medžiagas, gyvenimo stilių, ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis ir kt.
11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis R. R. yra du kartus baustas drausmine tvarka ir abu kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šios nuobaudos, atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2007 m. vasaros, yra gautos palyginti neseniai – 2017 m. birželio 26 d. ir 2018 m. spalio 29 d., kas rodo, jog net ir po daugiau nei dešimties metų bausmės atlikimo potraukis svaigintis vis dar nėra išnykęs. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad R. R. nuo 2016 m. spalio 3 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus kartą per savaitę iki dviejų parų. Taip pat 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. nuteistajam buvo suteikta teisė atostogų metu parvykti į namus. Būtent vienos iš šių išvykų į namus metu R. R. ir nesilaikė jam skirtų reikalavimų, t. y. vartojo alkoholį. Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, griežtai struktūrizuotoje aplinkoje jis geba laikytis nustatytų taisyklių, tačiau sušvelninus taikomas bausmės atlikimo sąlygas, R. R. iš karto atsipalaidavo ir užmiršo visa tai, kas buvo iš jo reikalaujama pataisos įstaigoje pastarąjį dešimtmetį. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad netinkamas elgesys buvo rodomas išvykus į namus, vadinasi, artimieji nuteistajam neveikia kaip apsauginis veiksnys nuo nederamų veiksmų.
12. Apygardos teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad R. R. yra išsiskyręs su žmona dar (duomenys neskelbtini). Jis turi du pilnamečius vaikus, su kuriais bendrauja tik retkarčiais, vienas jų gyvena užsienyje. Nuteistasis taip pat turi seserį ir brolį, tačiau duomenų, ar su jais palaikomas koks nors ryšys, nėra. Vienintelis asmuo, su kuriuo R. R. palaiko pastovius santykius yra jo sugyventinė, pas kurią jis planuoja sugrįžti gyventi ir lygtinio paleidimo atveju. Pas šį asmenį nuteistasis vyksta ir trumpalaikių išvykų metu, tačiau, kaip jau minėta būtent išvykos į namus metu nuteistasis svaiginosi alkoholiu, todėl šios moters teigiama įtaka R. R. yra abejotina. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis tinkamai bendrauja su pataisos namų personalu, vengia tvarkos drumstėjų, vis dėlto, ar nuteistasis yra pasiruošęs nutraukti bet kokius ryšius su kriminalines nuostatas palaikančiais ir nusikalsti linkusiais asmenimis ir būdamas laisvėje, teismui pateiktoje medžiagoje duomenų nėra. Akivaizdu, jog gyvenimo stilius (nevengdavo vartoti alkoholį su draugais) ir draugai turėjo įtakos R. R. nusikalstamam elgesiui, kad tam tikri ryšiai gali skatinti pakartotinį jo nusikalstamumą, nuteistasis nemąsto. Nors dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, buvo imtasi priemonių, t. y. nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau dar per anksti spręsti, jog šie užsiėmimai iš esmės pakeitė R. R. požiūrį į alkoholio vartojimą, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad jis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams.
13. Skunde apygardos teismui nuteistasis nesutinka su jam nustatyto kriminogeninio veiksnio – informacija apie teisės pažeidimus – vertinimu. Teisėjų kolegija pritaria, kad šis veiksnys yra statinis (nekintantis), vis dėlto, aplinkybė, kad šis teistumas R. R. nėra pirmasis (anksčiau teistas du kartus, daromi nusikaltimai sunkėja), patvirtina, kad jis kartoja tas pačias klaidas ir iš jų nesimoko. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodytas tik šis vienintelis kriminogeninis veiksnys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam yra aktualus ir šioje nutartyje aptartas nesaikingas alkoholio vartojimas, ir nepakankami lėšų tvarkymo gebėjimai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 21 033,30 eurų sumai, tačiau išmokėta tik 1 619,73 eurų suma. Įvertinus aplinkybes, kad laisvės atėmimo bausmę R. R. atlieka jau keturiolika metų, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, dirba ir darbo užmokestį gauna nuo 2008 m., spręstina, kad padengtoji įsiskolinimų dalis yra itin nedidelė, kas rodo, jog nuteistasis nėra suinteresuotas kuo greičiau panaikinti turimas skolas. Esant tokiam vangiam finansinių įsipareigojimų vykdymui, atsižvelgiant į R. R. amžių, gim. (duomenys neskelbtini), pilnai juos padengti objektyvios galimybės nėra. Akivaizdu, jog skolos, nors ir dengiamos savanoriškai, tačiau tai daroma tik formaliai. Toks nuteistojo elgesys verčia abejoti jo nuoširdumu teigiant, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo, gailisi ir yra pasiryžęs atsakyti už savo padarytas klaidas.
14. Esant šioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus tiek R. R. asmenybę, tiek jo pataisos procesą pataisos namuose bei atvirojoje kolonijoje charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad R. R. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, kadangi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Jis ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes ir negeba pasimokyti iš praeities klaidų. Todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.