Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-04 · Administracinė byla Nr. eI3-2202-1063/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
eI3-2202-1063/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00425-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
V. L.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2202-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00425-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. sausio 12 d. sprendimą „Dėl skundo“ Nr. 3IN-19 (8.1 E /2020) (toliau – ir Ministerijos sprendimas) bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. KA-1492 (10.6.1E) (toliau – ir NMA sprendimas).

Paaiškina, jog 2020 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė paramos paraišką (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). NMA 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu pareiškėjai nurodė, kad pagal verslo plano 5.5 lentelės duomenis, planuojama auginti ankštines daržoves (žirnius (pupas)) 5,51 ha, tačiau nurodyta produkcijos rūšies vieneto standartinė vertė 7088 Eur, nors žirniai (pupos) yra ankštiniai javai, kurių standartinė vertė 380 Eur, todėl įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, nepagrindžiamas ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, kuris turi būti ne mažesnis, kaip numatyta atrankos kriterijuose, t. y. nuo 30 001 Eur ir daugiau. Pareiškėja į NMA 2020 m. lapkričio 3 d. el. laišką atsakė tą pačią dieną ir nurodė, kad NMA netinkamai suprato pareiškėjos auginamų kultūrų pobūdį, t. y. bus auginami ne ankštiniai javai, o ankštinės daržovės, todėl keisti verslo plano nereikia. NMA priėmus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą, pareiškėja su skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri priėmė 2021 m. sausio 12 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmėtė.

Nurodo, kad NMA ir Ministerija pripažino, jog pareiškėja 5,51 ha užsiims daržininkystės veikla ir augins pupas ir (ar) žirnius, todėl dėl to nėra ginčo. Dalis Ministerijos sprendimo yra niekaip nesusijusi, t. y. Ministerijos sprendime nurodyti motyvai dėl deklaruojamų plotų dydžio arba yra įrašyti per klaidą, arba Ministerijos sprendimas dėl dalies motyvų, susijusių su plotų dydžiais, yra neaiškus ir klaidinantis. Iš Ministerijos sprendimo turinio yra nepaaiškinama, pavyzdžiui, kaip Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) 4.6 papunktyje nustatyta taisyklė yra taikoma kilusiam ginčui. Todėl Ministerijos sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriame būtų nurodyti aiškūs priimto sprendimo motyvai.

Pažymi, jog pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taikomo įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – ir Aprašas) (toliau – ir Aprašas) 20 punktą, už valdos ekonominis dydžio (toliau – ir VED) apskaičiavimą yra atsakingas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC). Todėl nei Ministerija, nei NMA neturi kompetencijos apskaičiuoti VED, tačiau Ministerija, priimdama 2021 m. sausio 12 d. sprendimą, neturėdama kompetencijos, apskaičiavo pareiškėjos perspektyvinį VED. Net ir pripažinus, jog Ministerija turėjo teisę apskaičiuoti VED, vis tik apskaičiavimai buvo atlikti neteisingai tiek dėl to, kad VED apskaičiuojamas ne tik iš Paraiškoje nurodytos veiklos, t. y. pupų ir žirnių auginimo, tiek dėl to, kad buvo pritaikytas neteisingas deklaruojamos kultūros kodas.

Pareiškėja sutinka, kad tuo atveju, jeigu ji pupas ir žirnius augintų kaip azotą kaupiančius augalus, tuomet juos deklaruoti reikia būtent taip, kaip nurodo Ministerija ir Agentūra. Tačiau, Ministerija ir Agentūra neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjos verslo plane aiškiai nurodyta, kad pupos ir žirniai bus auginami siekiant produkciją nuimti su tikslu ją realizuoti ir gauti pajamas. Pareiškėja neturi tikslo azotą kaupiančius augalus auginti tam, kad pagerėtų žemės ūkio paskirties žemės būklė, neplanuoja dalyvauti žalinimo programoje, pagrindinis pareiškėjos tikslas yra užauginti produkciją ir ją realizuoti. Žirniai ir pupos kaip produkcija yra daržovės, bet ne ankštiniai javai ir tai įrodo tiek valstybinių institucijų pateikiami išaiškinimai, tiek priimti sprendimai. Paaiškina, kad jeigu pareiškėja užaugintą produkciją siektų eksportuoti, ši produkcija būtų deklaruojama kaip daržovės, bet ne kaip ankštiniai javai, taip pat žirneliai pagal kombinuotąją nomenklatūrą yra ankštinės daržovės kodu 07 08. Taisyklių 2 priedo V skyriuje pateiktame Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatorius) dalyje - I grupė „Augalai ariamojoje žemėje“, pūdymas žirniai ir pupos nėra išskirti, todėl deklaruojant šių daržovių auginimą šios daržovės deklaruojamos kaip kitos daržovės (DAK).

Nurodo, jog pareiškėjai yra žinoma, kad NMA atliko kitų pareiškėjų, dalyvavusių toje pačioje programoje, paskelbtoje tuo pačiu metu, analogiškas paraiškas ir jas įvertino teigiamai. Vadinasi, susidarė tokia situacija, kad kitų pareiškėjų paraiškas, kuriose buvo numatytas identiškas verslo planas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir joje auginti žirnius bei pupas, skaičiuojant prioritetinius balus už žirnių (pupų) auginimą ir deklaravimą NMA apskaičiavo, kad šie augalai nėra laikytini javais, o yra daržovės. Todėl susidaro tokia situacija, jog pareiškėjos pateikta paraiška tikėtinai įvertinta vadovaujantis kitais kriterijais nei kitų asmenų paraiškos, todėl neabejotinai buvo pažeistas gero administravimo principas.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 29–32 punktais ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 48–57 punktais, atliko surinktų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – Priemonė) atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę.

Pažymi, kad pagal Paraiškos X skyriuje „Paramos paraiškų atrankos kriterijai“ pateiktus atsakymus į klausimus apskaičiuota, kad Paraiška preliminariai surinko 53 atrankos balus. Įgyvendinimo taisyklių 30.1 papunktyje nustatyta, kad 20 atrankos balų suteikiama, jei ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus nuo 30 001 Eur. Paprašius pareiškėjos pagrįsti verslo plano 5.5 lentelės duomenis, ji nurodė, kad visiškai nesutinka su NMA nuomone ir išdėstė savo argumentus bei pažymėjo, kad verslo plano ir Paraiškos duomenų perskaičiuoti nereikia, pradinių prielaidų nekeis, o ūkio dydis atitiks Paraiškoje nurodytą dydį eurais. Perskaičiavus verslo plano 5.5 lentelės duomenis, vadovaujantis Aprašo trečiame priede patvirtintomis standartinėmis produkcijos vertėmis, NMA nustatė, kad pareiškėja pagal parengtą verslo planą nepasieks nurodytos 30 001 Eur sumos ir daugiau ūkio ekonominio dydžio reikšmės iki projekto įgyvendinimo pabaigos bei visu kontrolės laikotarpiu. Pažymi, kad pagal Paraiškoje ir verslo plane pareiškėjos pateiktus duomenis iki projekto įgyvendinimo pabaigos bus pasiekta 2 851,9 Eur ūkio ekonominio dydžio reikšmė. Paraiškos X skyriuje „Paramos paraiškų atrankos kriterijai“ pateiktas atsakymas į klausimą „Ar ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus nuo 30 001 Eur” koreguotinas į: „<...> iki 9 999 Eur“, todėl papildomų 20 atrankos balų už ūkio ekonominį dydį, išreikštą VED, pareiškėjai nesuteikta. Iš viso pareiškėjos Paraiška surinko 33 atrankos balus. Paraiška, surinkusi 33 atrankos balus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 56 punktu ir Įgyvendinimo taisyklių 31 punktu, atmesta, ji nevertinama ir parama pagal Paraišką neskiriama.

Sutinka, jog standartine produkcijos verte (toliau – ir SPV) išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio skaičiavimą, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, atlieka ŽŪIKVC, tačiau NMA turi pareigą įvertinti pareiškėjos pagal Priemonę pateiktą Paraišką, verslo planą ir pagal minėtuose dokumentuose pateiktą informaciją priimti sprendimą. Pareiškėja pretendavo gauti 20 atrankos balų, tačiau, išanalizavus pateiktą informaciją, 20 atrankos balų nebuvo suteikta. Pareiškėja, preliminariai skaičiuodama VED, nepagrįstai žirnius ir pupas priskyrė daržovėms pasėlio kodu „DAK“, kai minėti augalai turi atskirus pasėlio kodus „ŽIR“ ir „PUP“, ir kurių SPV yra ne 7 088,00 Eur, o 380 Eur už 1 ha.

Pažymi, kad pupos, pupuolės, žirniai, vikiai, lęšiai, lubinai ir kiti ankštiniai javai augdami dirvoje savo šaknyse gyvenančių gumbelinių bakterijų dėka savaime kaupia azotą ir tai nėra niekaip susiję su augalo auginimo tikslu, kaip teigia pareiškėja. Žirniai, pupos, pupelės ir kiti azotą dirvoje kaupiantys augalai vis tiek dirvoje kaups azotą, nepaisant to, ką vėliau, nuėmus antžeminį derlių, pareiškėja iš jų darys. Pažymi kad pareiškėjai naudinga jos planuojamą auginti produkciją įvardinti tiesiog daržovėmis „DAK“, tačiau taip deklaruodama pasėlius, pareiškėja NMA teiktų klaidingą informaciją, kurią nustačius, vis tiek būtų atstatyti reikiami, Klasifikatoriuje aiškiai įvardinti kodai pagal auginamų augalų rūšis.

Paaiškina, jog deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas nėra remiamasi kombinuotąją nomenklatūra. Taip pat pareiškėjai nesuteikta teisė nesivadovauti Klasifikatoriaus kitose nei I grupėje pateiktais augalų kodais. Pupas ir žirnius galima rasti II grupėje. NMA neturi teisės komentuoti kitų pareiškėjų paraiškų vertinimo rezultatų, juo labiau, kad paraiškos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašios, tačiau kiekvienas pareiškėjas individualiai pildo paraišką, rengia verslo planą ir grindžia būtinybę dėl investicijų įsigijimo būtinybės. Taip pat vertinant paraiškas pagal Priemonę ir skiriant atrankos balus atsižvelgiama ir į pareiškėjų nuosavybės teise valdomą žemės ūkio naudmenų plotą, turimus įrankius ir žemės ūkio padargus, profesinį išsilavinimą žemės ūkio srityje ir pan. Taigi priimant sprendimą dėl paraiškų tinkamumo ar atrankos balų skyrimo, vertinama daug svarbių faktų ir aplinkybių, todėl teigti, kad buvo priimti teigiami sprendimai pagal analogiškas paraiškas nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atsakovė.

Pažymi, jog Klasifikatoriuje pupos (kodas – PUP) ir žirniai (kodas – ŽIR) turi atskirus kodus, todėl pareiškėja privalo parinkti atitinkamus kodus (šie kodai priskiriami II grupei „Azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje“. PUP ir ŽIR kodai, vadovaujantis Aprašu ir skaičiuojant ūkio ekonominį dydį, išreikštą VED, priskiriami ankštiniams javams, kurių SPV yra 380 Eur už 1 ha. Pagal Paraiškoje ir verslo plane pareiškėjos pateiktus duomenis iki projekto įgyvendinimo pabaigos pareiškėja pasiektų tik 2 851,9 Eur ūkio ekonominio dydžio reikšmę, o pagal Įgyvendinimo taisyklių 30.1 papunktį, norint gauti 20 atrankos balų už ūkio ekonominį dydį, išreikštą VED, iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir visu kontrolės laikotarpiu turėtų būti 30 001 Eur ir daugiau.

Nurodo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. NMA, priimdama 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. NMA sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, sprendime nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. KA-1492 (10.6.1E), kuriuo atmesta pareiškėjos pateikta paramos paraiška, taip pat dėl Ministerijos 2021 m. sausio 12 d. sprendimo „Dėl skundo“ Nr. 3IN-19 (8.1 E /2020), kuriuo paliktas galioti NMA Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2020 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Priemonė), kurios registracijos Nr. 19JU-KA-20-1-07693-PR001. Paraiškoje nurodė, jog projekto pavadinimas –„Ūkininko ūkio steigimas“, bendra prašoma paramos suma – 37 500 Eur, sektorius (kurį numatoma kurti verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) – Daržininkystės sektorius: Kita – ankštinės daržovės. Paraiškos X skyriuje „Paramos paraiškų atrankos kriterijai“ pažymėjo, jog ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus nuo 30 001 Eur.

Kartu su Paraiška, pareiškėja pateikė ir verslo planą pagal Priemonę, kuriame nurodė, jog numato plėtoti mišrią žemės ūkio veiklą: pagrindinė veikla – daržininkystės veikla (ankštinių daržovių auginimas). Numatoma, kad ūkininkė užsiims pupų ir (ar) žirnių auginimo veikla. Sezoniškumui mažinti numatoma auginti ir bites, kas leis gauti pajamų iš alternatyvios veiklos visus metus ir leis panaudoti kokybiško medaus gamybai turimas pievas. Informacijoje apie produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nurodė 3 Produkcijos rūšies vieneto pavadinimus ir matavimo vnt.: „Daržai, ha“; „Pievos, ha“; „Bitės, vnt.“. Bendra produkcijos standartinė vertė – 39 813 Eur (5,51 ha. daržai – 39 055 Eur, 5,49 ha. pievos – 494 Eur, 3 vnt. bitės – 264 Eur.).

NMA 2020 m. lapkričio 3 d. informavo pareiškėją, kad atliekant tinkamumo vertinimą nustatyti neatitikimai. NMA prašė nurodyti, kur numatytos sąnaudos žemės įsigijimui ir pastebėjo, jog pareiškėja planuoja auginti žirnius ir (ar) pupas (5,51 ha.), tačiau verslo plane šios produkcijos standartinė vertė nurodyta 7088 Eur, nors žirniai ir (ar) pupos yra ankštiniai javai, kurių standartinė vertė yra 380 Eur. Informavo, jog įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, pareiškėja nepagrindžia ūkio ekonominio dydžio išreikšto produkcijos standartine verte (VED), kuris turi būti ne mažesnis, kaip numatyta atrankos kriterijuose, t. y. nuo 30 001 Eur ir daugiau. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktame atsakyme į NMA paklausimą paaiškino, jog Paraiškoje ir verslo plane nurodytas ūkio ekonominis dydis yra įvertintas teisingai ir nėra pagrindo jo keisti.

2020 m. gruodžio 3 d. NMA priėmė sprendimą Nr. KA-1492 (10.6.1E), kuriame nurodė, kad pareiškėjos Paraiška surinko 33 atrankos balus, t. y. mažiau nei nustatytas mažiausiasis privalomas atrankos balų skaičius, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 56 punktu ir Taisyklių 31 punktu, Paraiška atmetama.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu, 2020 m. gruodžio 22 d. su skundu kreipėsi į Ministeriją. Ministerija 2021 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą „Dėl skundo“ Nr. 3IN-19 (8.1 E /2020), kuriuo paliko galioti NMA Sprendimą ir nurodė, kad Ministerijos nuomone, NMA, vertindama Paraišką, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. balandžio 22 d.) ir Administravimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.).

Įgyvendinimo taisyklių XI skyrius reglamentuoja paramos paraiškų atranką. Įgyvendinimo atrankos taisyklių 31 punkte imperatyviai nurodoma, jog privalomasis mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 50 balų. Jeigu paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiška nesurinko privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Įgyvendinimo taisyklių 30 punkte nurodyti atrankos kriterijai. 30.1 papunktyje išaiškinta, jog įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, sudarys ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus (apvalinama iki sveikojo skaičiaus): nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur suteikiami 4 balai (30.1.1 papunktis); nuo 15 001 Eur iki 20 000 Eur – 8 balai (30.1.2 papunktis); nuo 20 001 Eur iki 25 000 Eur – 12 balų (30.1.3 papunktis); nuo 25 001 Eur iki 30 000 Eur – 16 balų (30.1.4 papunktis); nuo 30 001 Eur ir daugiau – 20 balų (30.1.5 papunktis).

Pagal Administravimo taisyklių 48-57 punktų nuostatas vertinamos pateiktos paraiškos, o pagal 56 punkto nuostatas, jei atrankos kriterijų vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiška įvertinta mažesniu atrankos balų skaičiumi nei Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas privalomasis atrankos kriterijų balų skaičius, NMA sprendimu paramos paraiška atmetama – nevertinama pagal tinkamumo sąlygas.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog nagrinėjamu atveju NMA yra įpareigojama atmesti Paraišką, jeigu nustatoma, kad Paraiška įvertinta mažesniu atrankos balu nei 50.

NMA sprendime išaiškinta, kad pagal parengtą verslo planą, pareiškėja nepasieks Paraiškos X skyriuje „Paramos paraiškų atrankos kriterijai“ 1 punkte nurodyto ekonominio dydžio, išreikšto VED („nuo 30 001 Eur“), todėl NMA pareiškėjai nesuteikė 20 atrankos balų. Nurodė, jog Paraiška surinko 33 atrankos balus. Sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, negalės 5,51 ha. deklaruoti kaip „kitos daržovės“ (kodas DAK), nes Klasifikatoriuje pupos (kodas – PUP) ir žirniai (kodas – ŽIR) turi atskirus kodus. NMA pažymėjo, jog pareiškėja privalės parinkti atitinkamus kodus, kurie yra priskiriami ankštiniams javams, o jų SPV yra 380 Eur už 1 ha. NMA sprendime apskaičiuota, jog pagal pareiškėjos pateiktus duomenis iki Projekto įgyvendinimo pabaigos pasieks 2 851.9 Eur ūkio ekonominio dydžio reikšmę.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ar NMA pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pareiškėjos nurodomi žirniai ir (ar) pupos yra priskiriami ankštiniams javams, o jų SPV yra 380 Eur už 1 ha ir ar teisėtai apskaičiavo, kad pareiškėja pasieks 2 851.9 Eur ūkio ekonominio dydžio reikšmę, todėl nesuteikė 20 atrankos balų.

Aprašo 2 punkte nurodyta, kad šis aprašas taikomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą. Aprašo 20 punkte nurodoma, jog už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC. Pažymėtina, jog NMA, vertindama Paraiškos atitiktį atrankos kriterijams, turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsižvelgti į VED dydį, tai patvirtina ir Administravimo taisyklių 16.1 papunktis, kuris nurodo, kad NMA atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas vadovaujančiai institucijai.

Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) 4.6 papunktyje nurodoma, kad pareiškėjams taikoma bendroji duomenų pateikimo, vertinimo ir reikalavimų įgyvendinimo tvarka: mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos už plotą, yra 1 ha. Išmokos yra mokamos už laukus, kurie yra įbraižyti elektroniniu būdu taisyklių nustatyta tvarka. Visi pareiškėjo deklaruojami plotai, kurie yra 0,1 ha arba didesni ir kuriuose auginami žemės ūkio augalai, atsižvelgiant į Klasifikatoriuje nurodytas augalų rūšis, turi būti deklaruojami kaip atskiri plotai. Tačiau klasifikatoriaus I grupės augalai gali būti jungiami į plotus, kuriuos sudaro daugiau nei viena auginamų augalų rūšis, o tokie plotai negali būti didesni nei 0,5 ha. Tokie klasifikatoriaus I grupės sujungti plotai turi būti deklaruojami kodu KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“ arba DAK „Kitos daržovės“ arba DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte)“.

Pareiškėjas savo paraiškoje privalo deklaruoti klasifikatoriuje nurodytus augalus. Jei klasifikatoriuje nėra nurodyta pareiškėjo deklaruotinų augalų, pareiškėjas privalo deklaruoti juos kodu KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“ arba DAK „Kitos daržovės“ arba DUK „Kitos daržovės“ (uždarajame grunte) arba KTS „Kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“ nurodydamas, augalą, kai jo lauko plotas yra 0,5 ha arba daugiau (Taisyklių 32 punktas).

Klasifikatoriaus skiltyje „II grupė Azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje“ nurodytos Pupos, pupuolės, pupelės (kodas – PUP), vikiai (kodas – VIK), žirniai (kodas – ŽIR), lęšiai (kodas – LEŠ), lubinai (kodas – LUB).

Įgyvendinimo taisyklių 16.15 papunktyje nurodoma, kad parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) gamybai ir valdoje pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 927/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede „Kombinuotoji nomenklatūra“ (toliau – ir Kombinuotoji nomenklatūra) 7 skirsnyje „Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai“ KN kodu 0708 išskiriamos ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos. Minėtame skirsnyje yra nurodyti žirniai (KN kodas – 0708 10 00) ir pupelės (KN kodas – 0708 20 00).

Pažymėtina, jog pareiškėjos plotai turi būti deklaruojami pagal Klasifikatorių, deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas nėra remiamasi Kombinuotąja nomenklatūra. Atsižvelgus į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėja, teikdama tiesioginių išmokų paraišką, negalėtų 5,51 ha. deklaruoti kaip „kitos daržovės“ (kodas – DAK), kadangi Klasifikatoriuje pupos, pupuolės, pupelės (kodas – PUP) ir žirniai (kodas – ŽIR) turi individualius kodus. Taigi, Klasifikatoriuje yra nurodyti pareiškėjos minimi augalai, t. y. žirniai ir pupos, todėl ji privalėtų pasirinkti atitinkamus kodus, kurie yra nurodyti Klasifikatoriaus skiltyje „II grupė Azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje“. Ankštiniai javai yra azotą kaupiantys augalai, kodai PUP ir ŽIR Aprašo 3 priede „Produkcijos standartinė vertė“ turi būti laikytini ankštiniais javais, kurių SPV yra 380 Eur už 1 ha. NMA pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pareiškėjos nurodomi žirniai ir (ar) pupos yra priskiriami ankštiniams javams, o jų SPV yra 380 Eur už 1 ha ir apskaičiavo, kad pareiškėja pasieks 2 851.9 Eur ūkio ekonominio dydžio reikšmę (5,51 ha * 380 Eur/ha = 2 093,8 Eur ir planuojamos ganyklos arba pievos 5,49 ha * 90 Eur/ha = 494,10 Eur bei ūkinių gyvūnų SPV 3 * 88 = 264 Eur). Nustatyta, jog ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus iki 9 999 Eur, todėl NMA pareiškėjai pagrįstai nesuteikė papildomų atrankos balų, kurie pagal Įgyvendinimo taisyklių 30.1 punktą yra nuo 4 iki 20.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad ji pupų ir žirnių nesiekia auginti kaip azotą kaupiančius augalus, nurodyti aspektu vertintina, jog nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kokiu tikslu pareiškėja siekia auginti pupas ir žirnius.

Pareiškėja nurodo, kad jai yra žinoma, jog NMA atliko kitų pareiškėjų, dalyvavusių toje pačioje programoje, paskelbtoje tuo pačiu metu, analogiškas paraiškas ir jas įvertino teigiamai. 2021 m. balandžio 1 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl dokumentų prijungimo, kuriame pridėjo dokumentus, kurie, pareiškėjos nuomone, yra identiški su jos paraiška, tačiau juos NMA vertino teigiamai ir suteikė 20 papildomų atrankos balų.

Pareiškėjos pateikta 2020 m. liepos 20 d. paraiška Nr. 19JU-KU-20-1-07695-PR001 yra surašyta kito asmens vardu. Paraiška pateikta pagal Priemonę, joje nurodyta, kad projekto pavadinimas – „Ūkininko ūkio steigimas“, bendra prašoma paramos suma – 40 000 Eur, sektorius (kurį numatoma kurti verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) – Daržininkystės sektorius: Kita – ankštinės daržovės. Paraiškos X skyriuje „Paramos paraiškų atrankos kriterijai“ pažymėjo, jog ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus nuo 30 001 Eur.

Matyti, jog dalyje paraiškos sutampa, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jos yra identiškos ir turėjo būti vertinamos taip pat. Paraiškose nurodyta skirtinga ūkio turto vertė (Pareiškėjos paraiškoje nurodyta ūkio turto vertė yra 8 000 Eur, o kito asmens paraiškoje – 14 000 Eur). Skirtinga prašoma paramos suma (Pareiškėjos paraiškoje prašoma suma yra 37 500 Eur, o kito asmens paraiškoje – 40 000 Eur). Skirtingos verslo plano finansavimo šaltinių sumos, taip pat skiriasi grynasis pelningumas ir potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte. Pareiškėja paraiškoje nurodė, kad paraiškos teikimo metu neturi nuosavybės teise valdomų žemės ūkio naudmenų, įtrauktų į valdą, kuriuos įsipareigojama išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, tuo tarpu, kito asmens paraiškoje nurodyta, kad jam priklauso 6,13 ha. Įvertinus kito asmens verslo planą, matyti, kad jis nėra identiškas pareiškėjos verslo planui, kadangi skiriasi žemės ūkio mastas, taip pat nurodyta, kad kitas asmuo užsiims cukinijų daržininkyste. Pabrėžiama, jog pagal kito asmens verslo plane esančius duomenis, planuojama auginti 2.35 ha. cukinijų (SPV pagal Aprašą – 7 088/ha), 6 ha. ankštinių javų (SPV pagal Aprašą – 380/ha), 8.25 ha. pievų (SPV pagal Aprašą – 90) ir 4 vnt. bičių (SPV pagal Aprašą – 88/vnt). Matyti, kad bendra kito asmens SPV yra 20 031,3 Eur, todėl pagal Įgyvendinimo taisyklių 30.1.3 papunktį, skirtingai nei pareiškėjai, turėjo būti skirta 12 papildomų atrankos balų. Taip pat 10 papildomų atrankos balų turėjo būti skirta dėl nuosavybės teise valdomų ŽŪN. Taigi, nors šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra kito asmens sprendimas dėl paramos paraiškos, tačiau siekiant atsakyti į pareiškėjos nurodytą argumentą dėl paraiškų identiškumo, įvertinta kito asmens paraiška kiek tai aktualu siekiant išspręsti byloje kilusi ginčą ir nustatyta, kad paraiškos nėra identiškos. Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis ir skaičiavimais, nėra pagrindo teigti, kad buvo priimti teigiami sprendimai pagal analogiškas paraiškas kaip nurodo pareiškėja.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad NMA ir Ministerija visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimą, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendimai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra išsamūs ir motyvuoti.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė