- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-332-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Advokatai
- Vladas Vitkauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
nuteistajam A. M.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-08-06 iki 2008-08-07.
Iš A. M. A. Č. priteista 270 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2008-02-28 nakties metu, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iškėlęs iš vyrių duris ir įsibrovęs į sandėliuką Nr. 13, pagrobė A. Č. priklausantį elektrinį vandens siurblį, o iškėlęs iš vyrių duris ir įsibrovęs į sandėliuką Nr. 21, pagrobė A. Č. priklausančius medžio pjovimo stakles ir elektrinį pjūklą, tokiu būdu pagrobdamas nukentėjusiojo turto už 670 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo jį išteisinti ir nurodo, kad teisėja bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, ne iki galo, neobjektyviai o įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. 2-ojo PK pareigūnų parodymai prieštaringi. Apeliantas teigia, kad yra nuteistas atsižvelgus į jo praeitį, o jo teisė į gynybą buvo pažeista, nes į pateiktus prašymus nebuvo reaguojama. A. M. nurodo, kad teisėja neįvertino to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nusikaltęs tik dėl priklausomybės nuo narkotikų, o 2-ojo PK pareigūnai pažadėjo jį paleisti, jei prisipažins. Apeliantas teigia, kad daiktus 2008 m. pavasarį jam padavė M. J., kuris tuo metu dar buvo laisvėje ir šiuos daiktus buvo paėmęs iš V. L. buto, esančio Klaipėdoje. Teisėja nepagrįstai padarė prielaidą, jog liudytojo M. J. perduoti daiktai nesutampa su nukentėjusiojo išvardytais pavogtais daiktais, nes elektrinis kompresorius, elektrinis vandens siurblys bei elektrinė vandens pompa yra vienas ir tas pats prietaisas, skirtas vandens cirkuliacijai. A. M. teigia, jog buvo atmestas jo prašymas iškviesti nepriklausomus ekspertus, kurie būtų galėję paaiškinti, ar įmanoma pakelti užrakintas duris iš vyrių, bei atsisakyta grąžinti bylą tyrimui papildyti tam, jog būtų apklausti visi namo gyventojai, galbūt galėję matyti įtariamuosius, atliktas atpažinimas, apžiūrėta įvykio vieta tam, kad būtų atrasti pirštų antspaudai, batų, DNR pėdsakai. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis turėjo vieną gynėją, kuris nedalyvavo nei parodymų patikrinimo vietoje metu, nei baigus tyrimą, nei teismo posėdyje, o pirmosios instancijos teisme jį gynė jau kitas asmuo, be to, A. M. pažymi, jog yra baltarusis, todėl jam sunku viską taisyklingai lietuviškai išdėstyti, bet jam nebuvo pasiūlytas vertėjas. Nuteistasis nurodo, kad visos abejonės bei įrodymų trūkumas buvo vertinami jo nenaudai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. M. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Pastebėjęs, jog iš sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, dingo kai kurie daiktai, nukentėjusysis A. Č. kreipėsi į pareigūnus ir nurodė, jog buvo pavogti elektrinis vandens siurblys, elektrinis rankinis pjūklas bei rankinės medžio pjovimo staklės (b. l. 1, t. 1). Sulaikytas pareigūnų A. M. prisipažino, kad iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio sandėliuko paėmė vandens pompą, elektrinį bei mechaninį pjūklą (b. l. 30, t. 1). 2008-03-18 apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, apeliantas aiškino, kaip įsibrovė į sandėliukus, nurodė, jog į vieną pateko pakėlęs duris, kurios išsinėrė iš vyrių, pro susidariusį tarpą įlindo į vidų, pagrobė vandens pompą, netrukus tokiu pat būdu atidarė sandėliuko Nr. 21 duris bei iš ten pagrobė medžio pjovimo stakles ir elektrinį pjūklą (b. l. 35–36, t. 1). Per apelianto akistatą su lombardo direktoriumi O. B., pastarasis nurodė, kad A. M. užstatė du daiktus – rankinį pjūklą ir hidroforą, nuteistasis tokius parodymus patvirtino (b. l. 50–51, t. 1), o apklausiamas patikslino, jog iš sandėliukų pagrobė nebe tris, bet du daiktus – hidroforą ir rankinį pjūklą–medžio pjovimo stakles (52–53, t. 1). Teisiamajame posėdyje A. M. jau nurodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, buvo sutikęs iš matymo žinomą narkomaną G., kuris jam davė rankinį pjūklą, vandens pompą, kad šiuos daiktus nuneštų į lombardą, o komisariate dėl nusikaltimo prisipažinti liepė pareigūnai (b. l. 137, 138, t. 1), vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose nuteistasis jau teigė, kad daiktus 2008 m. pavasarį jam padavė M. J. (b. l. 53, t. 2), o prisipažino bijodamas būti uždarytas ir patirti abstinenciją, kadangi tuo metu vartojo narkotikus (b. l. 34, t. 2). Akivaizdu, jog A. M., nurodydamas nusikaltimo aplinkybes, buvo visiškai nenuoseklus, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Tačiau nuteistojo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos grindžiama įrodymų visuma. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas pareigūnas V. Kunickis, kuris parodė, kad pristatytas į komisariatą A. M. paaiškinimą, kuriame išdėstytos nusikaltimo aplinkybės, surašė savo ranka, mintis dėstė pats, nurodė, kiek durų yra minėtame (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, kiek sandėliukų yra rūsyje, kaip nuteistasis ten pateko, abstinencijos požymių nebuvo, priešingu atveju būtų buvusi iškviesta greitoji pagalba (b. l. 33, 34, t. 2). Pareigūnas K. Jakovlevas, atlikęs nusikaltimo vietos apžiūrą, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. jokių žinių apie pavogtus daiktus nesuteikė ir paleisti, jeigu nuteistasis prisipažins, nežadėjo (b. l. 52, t. 2). Netikėti šių liudytojų parodymais, kurie iš esmės paneigė A. M. parodymus apie tai, kad pareigūnai liepė jam prisipažinti dėl vagystės, o mainais žadėjo paleisti, teismas neturi jokio pagrindo. UAB „Savoketa“ lombardo kvitas bei daiktų pateikimo protokolas patvirtina, jog A. M. lombarde užstatė pjūklą ir hidroforą (vandens siurblį) (b. l. 21, 22, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje (b. l. 45–49, t. 1). Nors šis procesinis veiksmas atliktas neprofesionaliai, kadangi A. M. nebuvo sudaryta galimybė parodyti sandėliukų, iš kurių pagrobė daiktus, tačiau net ir tokiu atveju iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nuteistasis pats pareigūnams parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinę, duris, vedančias į rūsį, kuriame ir yra minėti sandėliukai, taip patvirtindamas, jog žino nusikaltimo vietą. Tyrėja Raimonda Traub kolegijai pareiškė, jog įtariamasis savanoriškai viską nurodė. Parodymų patikrinimo protokole pastabų apie tai, kad A. M. galėjo būti verčiamas parodyti nusikaltimo vietą, nepareikšta, o atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo ir gynėjas advokatas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo nurodęs, kad į sandėliuką rūsyje pateko iškėlęs duris. Teisiamajame posėdyje jis prašė iškviesti ekspertą, kuris paaiškintų, ar vienas žmogus galėjo pats iškelti sandėliuko duris, teisėja šį prašymą nagrinėjo ir atmetė. Apeliaciniame skunde nuteistasis vėl atkreipia dėmesį į šią aplinkybę, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti visas abejones, pavedė prokurorui atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą bei eksperimentą. Apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2 laiptinės rūsyje esančio sandėliuko, pažymėto Nr. 13, durys rakinamos paprasta įleidžiama spyna. Kadangi durys yra be rankenos, tai užsifiksavus spynos mechanizmo liežuvėliui, durų atidaryti nėra galimybės. Sandėliuko, pažymėto Nr. 21, durys užrakintos viena pakabinama spyna (b. l. 128–130, t. 2). Nusikaltimo vietoje atliekant eksperimentą, nukentėjusysis A. Č. turėtą lenktinį peiliuką užkišo už sandėliuko Nr. 13 durų įleidžiamos spynos liežuvėlio, kuris spragtelėjo ir durys be jokių kliūčių atsidarė. Taigi matyti, kad į sandėliuką galima patekti nesulaužant spynos. Be to, A. Č. parodė, kaip metaliniu strypeliu bei plaktuku galima išstumti sandėliuko Nr. 21 durų vyriuose esančius varžtus ir, nenuimant spynos, duris atidaryti iš tos pusės, kuriose jos tvirtinasi ant vyrių (b. l. 131–138, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Č. patvirtino, kad nusikaltimo metu vieno sandėliuko durys buvo su įleidžiama, kito su pakabinama spyna. Įleidžiamą spyną galima buvo atidaryti panaudojant aštrų daiktą, o kito sandėliuko durys buvo atidarytos nenuėmus spynos, bet išimant iš vyrių. Eksperimente dalyvavusi policijos pareigūnė R. Traub kolegijai patvirtino, kad duris buvo galima pakelti ištraukus vyrį, o duryse, kuriose nebuvo pakabinamos spynos, į sandėliuką buvo galima patekti atlenkus įleidžiamos spynos liežuvėlį. Pažymėtina, jog sulaikytas pareigūnų, A. M. su savimi turėjo medžiagines pirštines, peilį, atsuktuvą (b. l. 28, t. 1). A. M. praeityje ne kartą teistas už įsibrovimus į sandėliukus, todėl neabejotina, jog jis turėjo įgūdžių ir žinių, kaip galima patekti į tokias patalpas, juolab, kad šioje byloje atliktas eksperimentas patvirtino, kad A. M. turėtomis priemonėmis, kurios buvo rastos pas jį sulaikymo metu, galėjo nesunkiai įveikti sandėliukų duris ir tam nereikėjo jokių ypatingų sugebėjimų.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog turėjo skirtingus, ne visuose procesiniuose veiksmuose dalyvavusius gynėjus. Pažymėtina, kad BPK imperatyviai nenumato, jog įtariamajam bei kaltinamajam viso proceso metu atstovautų vienas ir tas pats gynėjas. Svarbu yra užtikrinti, jog procese dalyvautų asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teiktų teisinę pagalbą įtariamajam ar kaltinamajam. Nėra pagrindo teigti, jog teisė į gynybą A. M. buvo pažeista. Byloje yra advokato orderis, kuriame nurodyta, jog advokatui J. Koreckiui pavedama ginti A. M. (b. l. 31, t. 1). Šis advokatas dalyvavo tiek apklausiant A. M. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35–36, 52–53, t. 1), tiek atliekant akistatą su O. B. (b. l. 26, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota, kad atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo gynėjas (b. l. 45–49, t. 1). Teisiamajame posėdyje A. M. buvo skirtas kitas gynėjas (b. l. 133, t. 1), taip užtikrinant teisę į gynybą. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, A. M. šiuo klausimu buvo visiškai nenuoseklus. Iš pradžių teigęs, jog galėjo būti, kad apklausoje dalyvavo advokatas J. Koreckis, vėliau šiuos parodymus pats sau prieštaraudamas paneigė pareikšdamas, kad advokato apklausose nebuvo, o policijos komisariate jis advokato atsisakė, nes pastarasis jam nieko nepadėjo (b. l. 140, t. 1). Taigi bylos medžiaga nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog A. M. teisė į gynybą galėjo būti pažeista.
A. M. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis yra baltarusis, tačiau nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Pagal BPK 8 str. 2 d. lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja arba kita kalba, kurią jie moka. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. M. vykstant procesui neprašė skirti vertėjo. Pats nuteistasis 2008-03-18 policijos komisariate surašė paaiškinimą būtent lietuvių kalba (b. l. 30, t. 1), o tai patvirtina, jog A. M. sugeba reikšti mintis lietuviškai. Teisiamajame posėdyje apeliantas taip pat nepareiškė prašymo skirti vertėją, parodymus davė lietuvių kalba, nusiskundimų teismui dėl to, kad nesupranta ar nepakankamai supranta proceso eigą ir nagrinėjamų klausimų esmę, nepareiškė, ir tai vėlgi nekelia abejonių A. M. lietuvių kalbos žiniomis. Be to, lietuviškai surašytas ir apeliacinis skundas, iš kurio matyti, jog nuteistajam žinomas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti galimų abejonių, atsižvelgė į apeliacinio skundo argumentą ir nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą dalyvavo vertėja, todėl nėra pagrindo teigti, jog A. M. teisės buvo suvaržytos dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo.
Taigi apylinkės teismas pagrįstai A. M. pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo veikos kvalifikavimo ar kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Bausmė paskirta tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.