- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-394-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00454-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 95-210 taikyti nuteistajam D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. D. Ž. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 10 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. kovo 26 d.) – 2 metai 11 mėnesiai 28 dienos.
3. Komisija 2020 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 95-210, kuriuo nutarė D. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis dirba, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, dirba, nebaustas drausmine tvarka, skatintas. Komisija nutarime konstatavo, kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 95-210 taikyti nuteistajam D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis D. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, dėjo pastangas, kad įrodyti, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 20 balų, kas parodo pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Skunde atkreipiamas dėmesys į LR Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 4D-2018/1-894, kurioje nurodyta, jog naudojama „OASys“ metodika neturi tikslaus vertinimo, t. y. nėra nustatyta kaip tiksliai ir už kokius veiksmus turi būti mažinami rizikos balai. Pataisos įstaigos darbuotojai nežino kokius įpareigojimus nuteistasis turi vykdyti, siekdamas sumažinti rizikos balus. Dėl to nuteistasis siuntinėjamas per valstybines įstaigas t. y. teismas siunčia nuteistąjį pataisos įstaigai mažinti rizikos balus, o pataisos namai nežino kaip tai padaryti, dėl ko nukenčia nuteistasis. Kadangi „OASys“ neveikia tinkamai, nuteistasis, nors ir vykdo įpareigojimus, tačiau realiai balai nemažėja
5.2. Pažymima, jog nuteistasis skatintas, dirba, kiek gali dengia ieškinį, nedaro nusižengimų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, buvo paleidžiamas išeiginėms namo, buvo suteikiamos atostogos po 10 parų gyvenant namuose. Nuteistasis turi galimybę dirbti laisvėje (pateikta pažyma), ryšys su artimaisiais yra tvirtas, todėl gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Be to, nuteistasis padarė tinkamą išvadą ir laikosi vidaus tvarkos pataisos namuose, buvo skatinamas. Komisijos nutarime nustatyta, kad nuteistasis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau skundžiamoje nutartyje, pažeidžiant nuteistojo teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jo dedamos pastangos.
5.3. Skunde pažymima, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą. Pagal BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Be to, aplinkybės apie nusikalstamą veiką jau buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tol, kol nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju BVK 157 straipsnio nuostatos būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.
5.4. Skunde teigiama, kad nuteistasis sutinka, jog būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, jis toliau būtų prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, ir pats lygtinis paleidimas savo esme, leidžia to tikėtis. Priešingu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, probuojamajam pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo (2 punktas). Taigi, lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi atmetus komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Šiuo atveju bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis nenusikalstamo jo elgesio laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. D. Ž. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam D. Ž. nustatoma žema – 20 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 6 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikėtų atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti D. Ž. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Be to, pasisakant dėl skundo argumentų apie „OASys“ metodikos netobulumą, pažymėtina, kad šis klausimas nebuvo vertintas nei Komisijos, nei apylinkės teismo, todėl ir aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties to negali vertinti. Taip pat išaiškintina, kad jei nuteistajam atrodo, jog taikoma metodika yra netobula, pažeidžia jo teises ar pan., tai tokius ginčus jis turėtų spręsti ne lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu, o naudodamasis BVK 183 straipsniu ir tai skųsdamas pataisos namų administracijai, Kalėjimų departamentui, apygardos administraciniam teismui.
10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių nuobaudų. Teigiamai D. Ž. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 9 kartus skatintas, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą, nuo 2016 m. birželio 1 d. jam suteikta teisė gyventi su šeima už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą ir pavyzdingą elgesį, gerą ir sąžiningą darbą, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. Ž. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
11. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat du kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Nors D. Ž. už padarytus pažeidimus nuobaudos skirtos nebuvo, nes apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas D. Ž. nėra pirmasis. Be to, praeityje D. Ž. buvo taikyta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis nesilaikė probacijos sąlygų, dėl ko laisvės apribojimas buvo pakeistas į areštą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos D. Ž. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos švelnės bausmės, nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu.
13. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veika, už kurios padarymą D. Ž. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jų vertinti visumoje su kitais duomenimis įstatymas nedraudžia. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino D. Ž. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
14. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia alkoholio vartojimas. Kaip jau minėta, nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurios padarymą atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, D. Ž. iki patekimo į įkalinimo įstaigą nevengdavo alkoholio vartojimo, elgdavosi impulsyviai, sprendimus priimdavo neatsakingai, ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamas elgesio strategijas. Šiuo metu nuteistasis supranta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nelabai suvokia, kad jos gali kartotis, egzistuoti. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, dalyvavo AA grupėse bei stengiasi keisti mąstymą ir elgesį teigiama linkme, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra priskirtos prie išimtinai neigiamų ir didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, o vertintinos visų duomenų kontekste vertinant nuteistojo pažangą pataisos procese.
15. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. Ž. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. Ž. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.