Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. J., 2020 m. kovo mėn. 11 d. apie 13 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 45, žodinio konflikto su B. J. metu, tyčia užsiundė savo šunį, sakydama „paimk“, kuris įkando nukentėjusiajai B. J. į dešiniąją blauzdą, taip padarė kastines žaizdas dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

O. J. kaltės nepripažįsta, tačiau jos kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji B. J. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ji su O. S. stovėjo prie O. S. tvoros, nuo kurios nukirpo M. S. be leidimo pririštą vielą. Atėjus M. S. dėl to įvyko konfliktas. Tada išbėgo kaimynė O. J., išvadino jas pliotkininkėmis ir pasakė M. S., kad jis palauktų, o pati nuėjo atsivesti šuniuko. Atsivedusi šuniuką, O. J. pasakė „M., siundyk ant jų“. Ji išsigando, nes tas šuniukas ėmė kibti jai į kojas ir apdraskė. Stengėsi nuo jo traktis ir paėmusi iš O. S. lazdą ja prieš šuniuką pamojavo. Kai šuniukas buvo patrauktas, ji iškvietė policiją.

Liudytoja O. S. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su B. J. ėjo gerti kavos. Beeinant O. J. pradėjo šaukti, kad nevaikščiotų jos terotorija ir išvadino ją ir B. J. pliotkininkėmis. Tuo metu buvo konfliktas su M. S. dėl ant jos tvoros užrišamų be leidimo raiščių. Paskui O. J. nubėgo į verandą ir atsivedė ant pavadėlio šuniuką. M. S. liepė siundyti šuniuką sakydama „kusyk, kusyk“. O. J. šuniuko nelabai išlaikė ir tas šuniukas B. J. įkando. O. J. šuniukas nedidelis, bet agresyvus. Kai O. J. pamatė, kad šuniukas įkando B. J., ji šunkuką nutempė. Ji matė ant B. J. kojos įkandimo žymes. Dė įvykio buvo iškviesta policija.

Liudytoja I. J. parodė, kad O. J. yra jos mama. Įvykio laiku buvo kambaryje ir išgirdo lauke triukšmą. Nuėjusi prie lango pamatė, kad visi stovėjo ant keliuko ir ginčijosi dėl to, kad nuo tvoros buvo nukirpta viela. B. J. ir O. S. jos tėvus vadino latrais, o jos mama O. J. jas išvadino pliotkininkėmis. O. J. perspėjo, kad B. J. ir O. S. pasitrauktų. B. J. atšokusi paėmė O. S. lazdą ir prieš šuniuką pamojavo. Tada šuniukas pradėjo kąsti. M. S. pribėgo ir tempė už pavadėlio. Paskui visi išsiskirstė.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji B. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur ji stovėjo kai jai įkando šuo. (b. l. 39-43)

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji B. J. savo duotus parodymus patvirtino ir akistatos su O. J. metu (b.l. 119-122).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. J. padarytas sužalojimas - kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybėse nurodomi šuns dantys, B. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60).

Iš 2020-06-02 bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo matyti, kad užfiksuotas pranešimas apie įvykį. Įraše moteris prisistačiusi B. J. praneša, kad užsiundytas šuo jai įkando į koją. (b. l. 89-92)

Iš 2020-06-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš O. J. paimtas šuns pavadėlis. Pavadėlis automatiniu mechanizmu, kuris fiksuoja virvutę. Virvutės ilgis 4,30 m. (b.l. 96-100)

O. J. kaltės nepripažįsta, tačiau jos kaltė įrodyta ištirtais teisminio nagrinėjimo metu bylos duomenimis. O. J. neginčia, kad šuo, kurį ji 2020-03-11 vedė pavedžioti, yra jos. O. J. nesutinka su tuo, kad jos šuniukas įkando nukentėjusiajai teigdama, kad šuo nukentėjusiajai tik tempė už kelnių ir tai taip elgėsi, nes buvo erzinamas B. J. ir O. S.. Neigia šunį siundžiusi ant nukentėjusiosios.

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 45 punktas numato, kad šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. <....> Pavojingi ir kiti koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavdėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrmpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šuns savininkė O. J.. Tai, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 13,25 val. O. J. priklausantis šuo, kurį ji buvo išvedusi pasivaikščioti į lauką vesdama už pavadėlio per visą ilgį pavadėlio nefiksuodama, pažeidžiant Taisyklių 45 punktą, įkando nukentėjusiajai B. J. į dešinę blauzdą ir tokiu būdu buvo nežymiai sutrikta nukentėjusiosios sveikata, patvirtina bylos duomenys. Iš byloje dalyvavusių asmenų parodymų matyti, kad nors O. J. šuo nėra didelis, tačiau agresyvus. Tai, kad B. J. O. J. šuniukas ne tik patampė kelnes, bet ir įkando patvirtina nukentėjusioji B. J., liudytoja O. S., iš karto po įvykio mačiusi B. J. kojoje šuns įkandimo žymes. Taip pat iš bendrojo pagalbos cento garso įrašo matyti, kad B. J. praneša apie šuns įkandimą. 2020-03-11 asmens apžiūros protokole užfiksuota B. J. apžiūra, kuriame užfiksuota ant dešinės kojos nugarinės blauzdos matoma mėlynos spalvos kraujosruva su raudonomis kraujosruvomis, matomos kastinės žaizdos. 2020-04-08 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. J. nustatyta kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje, kurios galėjo būti padarytos įvykio aplinkybėse nurodomo šuns dantimis, nurodytu laiku, būdu, dėl ko B. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. O. J. teiginiai, kad jos šuniukas puolė B. J. dėl to, kad pamatė B. J. ir O. S. šaukiant neįtikinami ir neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusioji B. J. parodė, kad konflikto su O. J. sugyventiniu M. S. metu, O. J. iš verandos atsivedė šunį ir jį siundė. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja O. S.. Taip pat iš bendrojo pagalbos centro įrašo matyti, kad iš karto po įvykio skambinusi B. J. pranešė apie užsiundyto šuns įkandimą. O. J. priekaištai nukentėjusiajai, kad ji liepė pasitraukti, nes veda šunį pasivaikščioti, o pastaroji nepasitraukė, niekaip nepateisina O. J. veiksmų siundyti šunį. Sutinkamai su Taisyklių 45 puntu, jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Be to, vertinama ir ta aplinkybė, kad O. J., nors ir teigdama, kad jos šuniukas mažas, bet pripažino, kad šuniukui tempiant už B. J. kelnių, šuniuką nuo nukentėjusiosios patraukė ne ji, bet priėjęs M. S.. Šią aplinkybę patvirtino ir O. J. dukra I. J..

Iš apratų duomenų darytina išvada, jog tarp O. J. veiksmų, jos šuns vedžiojimas pavadėliu per visą ilgį šalia esant žmonių, šuns siundymo ir kilusių pasekmių, šuns įkandimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, yra tiesioginis priežastinis ryšys. O. J., turėdama pareigą prižiūrėti savo šunį, kad šis nekeltų grėsmės aplinkiniams, vedė šunį, kai šalia yra žmonių ir nesutrumpindama pavadėlio tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent siundė šunį ir laikė tokio ilgio pavadėlį, kad šuo pasiektų nukentėjusiąją, to pasėkoje šuo užpuolė ir pradėjo kandžioti nukentėjusiosios dešinę blauzdą ir jai padarė kastines dešinės blauzdos žaizdas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. O. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę O. J. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jos asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. O. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista (b.l. 143-144), metų laikotarpyje bausta administracine tvarka (b.l. 145-150), nedirbanti (b.l. 181), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b.l. 182). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į O. J. charakterizuojančius duomenis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti O. J. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas didesnis už minimalią bausmę. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji B. J. byloje pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (b.l. 61) Ieškinyje nurodoma, kad O. J. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl šuns įkandimų padaryti sužalojimai sunkiai gijo, buvo atliktos vakcinos nuo pasiutligės, dėl ko išgyveno baimę, kad į organizmą gali būti patekęs ligos užkratas. Teko 5 kartus važiuoti į ligoninę. Dėl dantų išplėštų audinių susidarė randai, kurie taip pat kelia neigiamas emocijas. Dėl sužalotos kojos buvo sunku vaikščioti, todėl sumažėjo jos bendravimo galimybės. Teko aiškintis artimiesiems, pažįstamiems dėl sužalojimo aplinkybių. Įvykio metu patyrė ne tik skausmą, bet ir stresą, baimę, emocinį sukrėtimą.

LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. numatyta, kad žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios B. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai B. J. padarytas kūno sužalojimas – kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 60). B. J. sužalojimą padarė O. J. šuo, už kurį ji atsakinga, todėl iš jos priteistina neturtinė žala. O. J. nedirba, tačiau darbingo amžiaus, duomenų, kad negalėtų dirbti nėra, todėl gali atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusioji B. J. neturtinę žalą patyrė dėl jai padarytų O. J. šuns įkandimų, dėl sužalojimo metu ir po jo patirto fizinio skausmo, išgąsčio, dėl ko vyko į gydymo įstaigas ir baiminimosi susirgti po šuns įkandimo. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto sužalojimo moraliniai nuostoliai (nepatogumai) laikini, ir tai nukentėjusiajai ateityje neturėtų sukelti dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo už nežymių sužalojimų padarymą, nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirti fiziniai ir dvasiniai nepatogumai nesukėlė jai ilgalaikių išgyvenimų, nesudarė kliūčių normaliam bendravimui, todėl manytina, kad jos patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti pakankamas 500 Eur neturtinės žalos dydis. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

CD diskas su garso įrašu paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

O. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžiu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios B. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš O. J. 500 eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti B. J. naudai

CD diską su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.