Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33747-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.13

2022 m. sausio 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius; išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. A136-2112/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 4 d. susituokė su Lenkijos piliečiu D. W., santuoką sudarė Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, sudaryta santuoka 2021 m. rugsėjo 6 d. įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Įtraukiant santuoką į apskaitą, pareiškėjai išaiškino, kad jos pavardė santuokos sudarymo įraše bus „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėja to atsisakė ir pasiliko turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Vilniaus CMS) su prašymu pakeisti pavardę į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Vilniaus CMS 2021 m. rugsėjo 7 d. atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, atsisakymą motyvavo teisinių galimybių nebuvimu, todėl pasiūlė sugramatintą variantą „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Vilniaus CMS 2021 m. rugsėjo 7 d. išvada ir mano, jog išvada pažeidė šeimos narių teisę turėti vieną bendrą pavardę, išvados priėmimas nepateisinamas ir neproporcionalus valstybės kišimasis į šeimos privatų gyvenimą. Pareiškėja siekia, kad jos dokumente ir duomenų bazėse būtų įrašyta originali vyro pavardė, nekeičiant nė vienos raidės. To paties nori ir pareiškėjos sutuoktinis, kuriam nepriimtinos jo pavardės interpretacijos.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Vilniaus CMS skyrius prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus. Būtent dėl tos priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką ar vaiko gimimą, ar pakeičia jau sudarytą civilinės būklės akto (gimimo ar santuokos) įrašą, įrašant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus su minėtomis raidėmis. Atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Nesant teisinio reglamentavimo šiuo klausimu, Vilniaus miesto CM skyrius raides „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus turi teisę įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiams tik vykdydama priimtus teismų sprendimus. Teigė, kad nemažai Lietuvos piliečių yra sudarę santuokas su kitataučiais, o asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomas sutuoktinių pavardes, į tai, kad tokių asmenų vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, taip pat į tai, kad trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos minėtais klausimais.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė teismui išvadą, prašė bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Išvadoje paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR, XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuokų sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Pareiškėja prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujančios institucijos prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant bei neprieštarauja pareiškėjos prašymui dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teismas bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiuntus teismo nutartį.

Byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pasiūlyta iki 2022 m. sausio 21 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus. Per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų nepateikta.

Pareiškimas tenkintinas.

CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu D. W. Išduotame santuokos liudijime pareiškėjos pavardė buvo nurodyta D. S. V., o jos sutuoktinio - (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus CMS, prašydama pakeisti jos pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Kaip nustatyta, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, reikšmingesnė yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Iš aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Šioje byloje teismas nustatė, kad pareiškėja siekia, kad po santuokos sudarymo, jos pavardė būtų parašyta originalia forma su raide „w“, tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjos sutuoktinis ir pati pareiškėja. Toks pareiškėjos prašymas yra grindžiamas tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant ją pačią ir jos šeimą. Visuotinai žinoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „w“, o tai iš esmės patvirtina, jog tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjai nesudarant galimybių pasikeisti turimą pavardę, būtų neproporcingai apribojama pareiškėjos teisė į vardą (CK 2.20 straipsnis), todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto CMS 2021 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. A136-2112/21(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjos pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 514 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. S. V. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. A136-2112/21(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos D. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.