Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant iki 2009-11-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą 220 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. B. priteista: A. Š. 220 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 3402,60 Lt už nukentėjusiajam A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 56,40 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, kieme, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos ir veido sritį, o toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusivedė jį į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus ir į pilvo sritį, po to, jam pagriuvus ant žemės, spyrė A. Š. koja ne mažiau kaip 5 smūgius į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, sudavė jam kumščiu ne mažiau 4 smūgius į galvos ir pilvo sritį, dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, spyrė koja ne mažiau 2 smūgius į nugaros sritį, o paskui jam atsisėdus, spyrė du kartus į šonus, vėliau A. Š. atsistojus, sudavė jam smūgį rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu, taip padarė nukentėjusiajam dešinio skruosto paviršutinę žaizdą, dešinio skruostikaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, skruoste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaroje dešinėje, nubrozdintą dešinio skruosto, dešinės krūtinės ląstos puses, kairio žasto odą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-07-08 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį nustačius, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat prašo atmesti jam pareikštus ieškinius. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam skruostikaulio lūžį sukėlė iš gatvės atskrieję kietas daiktas. Šių savo teiginių interpretavimo laiko atžvilgiu nukentėjusysis teisme niekaip negalėjo paaiškinti. Apeliantas mano, kad nukentėjusysis vėliau pakeitė savo parodymus tik todėl, kad sužinojo, jog dėl pastarojo ir jo sėbrų M. V., L. P., A. Č. prieš apelianto šeimos narius tą patį vakarą atliktų veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. Minėtieji liudytojais teisme apklausti asmenys su pasimėgavimu pasakojo, kaip mėtė akmenis į jo kiemą, „taikydamiesi į šuns pusę“. Apeliantas teigia, kad jie mėtė delno didumo plytgalius ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo daugiau aukų. Skunde teigiama, kad labai charakteringi yra liudytojo K. I. parodymai, kuris nuosekliai nurodė, kaip sutiko pagaliais apsiginklavusius nukentėjusiojo sėbrus, kurie pasakė, jog eina mušti B.. Apeliantas teigia, kad jis siekė išvengto konflikto, tačiau jaunuoliai jo neklausė ir atėjo „vaduoti“ draugo, t. y. nukentėjusiojo, kuris buvo jo kieme. Be to, iš ankstesnių nukentėjusiojo sėbrų parodymų matyti, kad jie svaidė akmenis į kiemą, kur buvo ir pats nukentėjusysis.

Skunde teigiama, kad dideles abejones kelia ir paties nukentėjusiojo parodymai –pasakojimas kaip ir kiek smūgių, kokiais intervalais jis patyrė, o iš kitos pusės nesugebėjimas logiškai ir nuosekliai paaiškinti, kodėl pradinėje tyrimo stadijoje jis teigė, jog tą lemiamą smūgį, dėl kurio nuteistas apeliantas, gavo iš kažkur atlėkusiu kietu daiktu. Apeliantas A. B. mano, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pasielgė tendencingai, vertino ir klausėsi tik nukentėjusiojo ir jo sėbrų parodymų, o kitų liudytojų parodymus ignoravo. Be to, nuosprendis remiasi tik nukentėjusiojo parodymais , kurie nuo pat pradžių yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Nė vienas liudytojas nepasakė ir nematė, kad jis sulaužė nukentėjusiajam skruostikaulį. Net ir pats nukentėjusysis ilgą laiką tai neigė. Taigi, teismas priešingai įstatymui visus prieštaravimus bei abejones pritaikė ne jo, teisiamojo, naudai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis naikintinas, nuteistasis pagal BK 139 str. 1 d. išteisintinas, kitoje kaltinimo dalyje byla nutrauktina.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl A. B. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra kad A. B. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai.

BK 138 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo pastarojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikalstamos veikos buvimui konstatuoti būtina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį A. B. kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo A. Š., liudytojų L. S., L. M., M. V., L. P., A. Č., J. U., E. S. parodymų turiniu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose, o liudytojų R. M., I. M., A. B., N. V. kaip kaltinamojo artimų giminaičių parodymus vertino kritiškai, kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, niekuo šiuo klausimu daugiau nepasisakydamas. Su tokiu aukščiau nurodytų liudytojų parodymų atmetimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes jis visiškai nemotyvuotas. Tiek iš nuteistojo A. B., tiek iš apylinkės teismo nuosprendyje išsamiai išdėstytų liudytojų R. M., I. M., A. B., N. V. parodymų seka, kad 2008-08-03 apie 23 val., jiems visiems su mažamečiais vaikais būnant privačioje A. B. namų valdoje-kieme, po A. B. pastabos dėl gamtinių reikalų atlikinėjimo prie jo namo tvoros gatve ėjusiems jaunuoliams, A. B. ir su juo buvę liudytojai buvo užpulti ir apmėtyti akmenimis bei pagaliais keturių jaunuolių, kurių tarpe buvo nukentėjusysis A. Š.. A. B. ir R. M. pasivijus ir sulaikius besislepiantį A. Š., pastarąjį atvedė į namų kiemą, iškvietė policiją. Tuo metu kieme buvę liudytojai ir A. B. vėl buvo užpulti, apmėtyti akmenimis kitų, A. Š. išlaisvinti atbėgusių jaunuolių. Šių parodymų kritiškai vertinti nėra jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kitais apeliacinės instancijos teisme ištirtais duomenimis: baudžiamosios bylos Nr. 76-1-00582-08 medžiaga, apžiūrėta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš kurios matyti (b. l. 8-12), kad pagal A. B. 2008-08-04 pareiškimą bei su juo buvusių asmenų paaiškinimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. B. ir su juo buvusių asmenų užpuolimo. Iš apeliacinėje byloje esančios bendros informacijos apie įvykį (t. 1, b. l. 13) matyti, kad 2008-08-03 23 val. 05 min. Panevėžio rajono policijai R. M. pranešė apie konfliktą Ramygaloje su jaunimu, A. B. nurodė, kad Ramygalos mst. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 30 apie 22.30 val., būnant namų kieme, praeidami keli jaunuoliai žodinio konflikto metu apmėtė akmenimis bei nenustatytu daiktu sudavė žmonai A. B.. Specialisto išvados (t. 1, b. l. 181, 184) patvirtina, kad įvykio metu A. B. ir R. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie nežymiai sutrikdė jų sveikatą. Nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojų A. Č., M. V., L. P. parodymus, kad jie akmenis mėtė tik į ant kelio išbėgusį šunį, paneigia A. B. 2009-03-03 parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotas ant namo stogo esantis akmuo (t. 2, b. l. 29-30). Pažymėtina ir tai, kad A. B. nurodytas akmuo matomas ir A. Š. parodymų patikrinimo vietoje 2008-10-30 metu (t. 1, b. l. 31, foto Nr. 3). Nėra jokio pagrindo teigti, kad A. B. kaip nors sufalsifikavo šiuos duomenis, nes šie duomenys užfiksuoti anksčiau, negu apie juos nurodė A. B. 2009-03-03.

Specialisto išvadomis konstatuota bei specialistas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialistas nukentėjusiajam nustatė dešinio skruosto paviršutinę žaizdą, dešinio skruostikaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, skruoste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaroje dešinėje, nubrozdintas dešinio skruosto, dešinės krūtinės ląstos pusę, kairio žasto odą, tačiau nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą sąlygojo būtent dešinio skruostikaulio lūžis. Aukščiau nurodytais įrodymais nustatytų padarinių apeliantas neginčija, tačiau teigia neatlikęs jokių jam inkriminuotų veiksmų. Teismas pažymi, kad nuosprendyje nurodyti konkretūs nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarymo mechanizmai, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kaip duomenų visumos, vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytos veikos objektyviosios pusės realumo, be to, kai kurių duomenų vertinimas yra prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. B. inkriminuoti sekantys veiksmai: (duomenys neskelbtini) namo kieme sudavimas ne mažiau 3 smūgių kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į galvos ir veido sritį, po to nusivedus A. Š. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą – sudavimas ne mažiau 4 smūgių ranka nukentėjusiajam į šonus ir į pilvo sritį, po to, šiam pagriuvus ant žemės – ne mažiau 5 smūgių koja A. Š. į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus – sudavimas ne mažiau 4 smūgių kumščiu A. Š. į galvos ir pilvo sritį, vėliau dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės – ne mažiau 2 smūgių koja A. Š. į nugaros sritį, o paskui A. Š. atsisėdus – spyriai du kartus į šonus, vėliau A. Š. atsistojus – smūgio sudavimas A. Š. rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu. Visus pastaruosius smūgius, jų skaičių bei sudavimo aplinkybes nurodė nukentėjusysis A. Š.. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Visų pirma, sutinkamai su nukentėjusiojo parodymais bei A. B. pateiktu kaltinimu, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius turėtų būti ne mažesnis nei 21. Tuo tarpu pagal specialisto išvadą Nr. G1172a/08/09(05) A. Š. nustatyti sužalojimai padaryti suduodant apie aštuonis smūgius, nes tiek atskirų sužalojimų nustatyta (1 t., 47 b. l.). Specialistas apeliacinės instancijos teisme netgi nurodė, kad suduotų atskirų smūgių skaičius, kuriais padaryti rasti 8 sužalojimai galėjo būti ir mažesnis, o sužalojimai veide galėjo būti padaryti ir vienu smūgiu, tame tarpe ir metant kieką buką daiktą. Taigi, specialisto nukentėjusiojo kūne aptiktų sužalojimų nustatyta žymiai mažiau nei parodė pats nukentėjusysis. Pažymėtina, kad tik liudytojai M. V. ir L. P. patvirtino dalį nukentėjusiojo A. Š. parodymų dėl jam suduotų smūgių. Pastarieji liudytojai parodė matę, kaip A. B. su žentu rankomis ir kojomis smūgiavo į gulintį A. Š., smūgių skaičiaus jie nurodyti negalėjo, po pastarųjų smūgių jie nukentėjusįjį išsivedė iš A. B. kiemo. Tuo tarpu pagal nukentėjusiojo parodymus bei A. B. pateikto kaltinimo turinį, įvykio seka buvo kitokia – nukentėjusiajam pagriuvus ant žemės A. Š. buvo suduoti ne mažiau 5 smūgiai koja į nugaros ir užpakalio sritį, paskui nukentėjusiajam atsistojus – jam suduoti ne mažiau 4 smūgiai kumščiu į galvos ir pilvo sritį, vėliau dar kartą pargriuvus ant žemės – nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau 2 smūgiai koja į nugaros sritį, o paskui A. Š. atsisėdus – buvo du kartus spirta į šonus, vėliau A. Š. atsistojus – A. Š. suduotas smūgis rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu. Tokiu būdu liudytojų M. V. ir L. P. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo A. Š. nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, minėtų liudytojų parodymai vertintini kaip bandymas priderinti savo parodymus prie nukentėjusiojo parodymų. Kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. Š. parodymus dėl A. B. smūgių rankomis bei kojomis sudavimo, byloje nenustatyta. Nuteistasis neprisipažino sudavęs nukentėjusiajam A. B. smūgius, tokių aplinkybių neparodė ir jas paneigė įvykio metu buvo liudytojai A. B., R. M., I. M., N. V.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadomis, išskyrus skruostikaulio lūžį, nepatvirtinti jokie smūgių sudavimai į A. Š. nurodytą vieną smūgių sudavimo vietų – pilvo sritį, kitose jo nurodytose kūno vietose be kraujosruvų bei odos nubrozdinimų nenustatyti jokie kiti žymesni sužalojimai. Tokių sužalojimų pobūdis leidžia manyti, kad kraujosruvos bei odos nubrozdinimai galimi įvairaus asmens sąlyčio su bet kokiais daiktais metu, tame tarpe ir bandant jį išlaisvinti kitų su A. Š. įvykyje dalyvavusių asmenų. Atsižvelgiant į paties A. Š. parodymus, kad jis sulaikymo metu bėgo, šokinėjo per tvoras, buvo suklupęs, sužalojimai galėjo atsirasti ir šių veiksmų metu. Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad teismas turi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu kito ir nebuvo nuoseklūs, ir kurie yra prieštaringi kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Kaip jau minėta, A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą sąlygojo būtent dešinio skruostikaulio lūžis. Iš karto po įvykio duotame paaiškinime nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad jam būnant A. B. namo kieme, kažkas į jį metė kažkokį daiktą, pataikė jam į veidą bei prakirto skruostą. Nors šią paaiškinime nurodytą aplinkybę dėl skruostikaulio sužalojimo vėliau nukentėjusysis A. Š. paneigė, tačiau byloje esantys kiti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo dešinio skruostikaulio lūžis nėra priežastiniame ryšyje su nuteistojo A. B. veiksmais. Nukentėjusysis vėliau teigė, kad į skruostikaulį jam kietu daiktu sudavė A. B., tačiau negalėjo argumentuotai paaiškinti savo parodymų pakeitimo dėl pastarosios aplinkybės motyvų, taip pat negalėjo nurodyti, kokiu metu ir iš kur pas A. B. atsirado rankoje daiktas, koks jis buvo. Tuo tarpu nuteistasis A. B. nuo pat pradžių teigė, tai tvirtino ir įvykyje dalyvavę liudytojai A. B., R. M., I. M., N. V., kad nukentėjusiajam A. Š. būnant A. B. namo kieme, A. Š. draugai mėtė akmenis į namą bei į jo kieme stovinčius asmenis, tame tarpe ir į nukentėjusįjį. Kaip jau minėta, iš 2009-03-03 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo prieduose pateiktų fotonuotraukų Nr. 4-6 (2 t., 23-43 b. l.), A. Š. parodymų patikrinimo vietoje 2008-10-30 (t. 1, b. l. 31, foto Nr. 3) matyti ant A. B. namo stogo tebesantis akmuo. Todėl netikėti esminėse detalėse sutampančiais ir vieni kitus patvirtinančiais minėtais parodymais, kuriuos beje patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Specialisto išvadoje Nr. G1172/08(05) nurodyta, kad sužalojimai, tame tarpe ir dešinio skruostikaulio lūžis, A. Š. padaryti sumušant išvardintas sritis kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Vėlesnėje papildomoje specialisto išvadoje Nr. G1172a/08/09(05) nurodyta, kad skruostikaulio lūžis galėjo būti padarytas metant kietą, buką, ribotą paviršių turintį daiktą į veidą; tai patvirtina skeveldrinis skruostikaulio lūžio pobūdis, paviršutinė dešinio skruosto viršutinės dalies žaizda. Šiais įrodymais paneigti liudytojų M. V. ir L. P. parodymai, kad akmenis jie mėtė tik į šunį.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. Š., taip pat liudytojų M. V., L. P., A. Č. parodymų prieštaringumą teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, taip pat nuteistojo bei liudytojų A. B., R. M., I. M., N. V. parodymų nuoseklumą bei sutapimą esminėse detalėse, taipogi loginį įvykio situacijos atkūrimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių A. B. atlikus A. Š. atžvilgiu nusikalstamus BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus veiksmus, t. y. kad būtent jis smogdamas A. Š. padarė veide sužalojimą, teismo medicinos specialisto įvertintą kaip nesunkų kūno sužalojimą, A. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir nuteistasis A. B. pagal inkriminuotą BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi A. Š. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neįrodyta, kad tai padarė A. B., byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą padariusiam asmeniui nustatyti.

Kitoje kaltinimo dalyje – dėl smūgių sudavimo A. Š. – A. B. veikoje egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje 29 str. 1 d. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, todėl šioje dalyje byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Sutinkamai su BPK 140 str., kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. Sutinkamai su BK 29 str., asmuo neatsako už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad A. B. ir su juo buvę liudytojai buvo užpulti ir apmėtyti akmenimis asmenų, kurių tarpe buvo ir A. Š.. Prokuroro nutarime nutraukti bylą pagal A. B. pareiškimą konstatuota, kad įvykio metu A. B. ir R. M. atžvilgiu buvo padaryta veika, atitinkanti BK 140 str. 1 d. (t. 2, b. l. 143-147). A. B. ir R. M. A. Š. sulaikė kaip vieną iš asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, apie tai pranešė policijai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. ir R. M. sulaikius A. Š., jį smurtu išlaisvino kiti užpuolime dalyvavę asmenys. A. B. sulaikydamas asmenį, kurį jis įtarė nusikalstamos veikos padarymu, BK 29 str. nurodytų sulaikymo ribų neviršijo, todėl jo atžvilgiu dėl smūgių sudavimo A. Š. baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Kadangi A. B. dėl nesunkaus kūno sužalojimo padarymo išteisintinas, nukentėjusiojo A. Š. bei Valstybinės ligonių kasos kaltininkui pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.), taip pat naikintina nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo iš A. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. B. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kitoje kaltinimo dalyje – dėl smūgių A. Š. sudavimo – A. B. atžvilgiu bylą nutraukti, egzistuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje 29 str. 1 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. panaikinti.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl 220 Lt turtinės ir dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3402,60 Lt už A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo atmesti.

Bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą padariusiam asmeniui nustatyti.