Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perdavimo kitam teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-12 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus.

Laikinai einančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas Irmanto Jarukaičio 2016-02-10 nutartimi, atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai yra pasisakę dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, iš kurių administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą kildinama žala, ir dėl to siekiant išvengti abejonių teisėjų nešališkumu, administracinė byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Kadangi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr.1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktas nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos(o ne jų padaliniai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės, tarnautojų ar kitų darbuotojų atsirado žala, 2016-02-22 bei 2016-05-11 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimis atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nuspręsta laikyti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, o ne šios institucijos Telšių skyrių, kuris buvo įtrauktas atsakovu Šiaulių apygardos administraciniam teismui sprendžiant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo priėmimo teismo žinion.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, procesas pirmos instancijos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, turi vykti pagal iki šio įstatymo priėmimo galiojusią tvarką. Taigi nagrinėjama byla pirmos instancijos teisme turi būti užbaigta vadovaujantis iki 2016-07-01 galiojusiu Administracinių bylų teisenos įstatymu. Bylos procesą reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Taigi, pagal bylos procesui galiojantį Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinė byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Valstybę atstovaujanti centrinė valstybinio administravimo institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi bylos procesui taikytino Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, teismą prašo perduoti administracinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bylos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas( priėmus patikslintą prašymą, gauti kitų proceso šalių atsiliepimai), tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės, pažeis įstatymo nustatytas priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Administracinė byla sudėtinga, ji bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buveinė yra Vilniuje, o pareiškėjas bylą veda per advokatus, kurių buveinė taip pat yra Vilniuje (per advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatę E. J. ir perįgaliotą advokatę J.M.), todėl bylą nagrinėti yra tikslingiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir ekonomiškumo aspektu(mažės šalių išlaidos susijusios su jų atstovų vykimu į posėdžius ir pan.). Pažymėtina, kad bylą perduodant nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuomet bylos dalyviu nebuvo įtraukta centrinė valstybinio administravimo institucija, minėtų aplinkybių nebuvo ir jos nebuvo vertinamos.

Bylos procesui galiojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas ir šio straipsnio 2 dalis numato, tuo atveju, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, o taip pat ir tuo atveju, kai pripažįstama, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, bylos perdavimo iš vieno teismo į kitą klausimą išsprendžia atitinkamo teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais atvejais – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo teismo pirmininko teikimu. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką kreipiamasi teismo nutartimi, kadangi bylos perdavimas grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, o bylą nagrinėjanti teisėja tuo pat metu yra paskirta laikinai eiti Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkės pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu,

nutaria:

kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką ir prašyti išspręsti administracinės bylos Nr.„(duomenys neskelbtini)“, teisminio proceso Nr. „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui klausimą.

Laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja Dalia Pranckienė