Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-144-1024/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-15
Bylos Nr.: e2-144-1024/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Juodviršytė
Ieškovas: M. Š.
Atsakovas: E. B.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Donatas Lengvinas, Marius Gricius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-144-1024/2023

Procesinis Nr. 2-33-3-01103-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3. 3.2.6.1. (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Indrei Benetytei,dalyvaujant ieškovės M. Š. atstovams P. Š., advokatui Mariui Griciui,atsakovei E. B., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovei E. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, pastatų atitraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą; nustatyti M. Š. 0,15 ha ploto dydžio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2020-04-29 T. G. parengtą planą; įpareigoti atsakovę E. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitraukti visus statinius žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės nuo ieškovės ūkinio pastato pagal 2020-04-29 T. G. parengto plano nustatytos ribos per 3 metrus; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), yra įsigijusi nuo 2003-02-25 ir iki šiol valdo nepertraukiamai. Šis sklypas jai ir buvusiam sutuoktiniui buvo priskirtas dar 1969 metais, namų valdos formavimui. Kaip matyti iš pateikiamo 1969 m. plano nuo tada jau sklypas buvo 0,15 ha ploto ir taisyklingos stačiakampio formos. Atsakovė be jos sutikimo yra prisistačiusi laikiną pastatą – malkinę, kuri priartinta prie jos ūkinio pastato, nesilaikant atstumų, atimant teisę jai apeiti aplink savo pastatą ir juo tinkamai disponuoti bei užsitvėrė tvorą jos sklypo ribose. Atsakovė, nenorėdama griauti statinio, sumanė koreguoti ir savo bei jos žemės sklypo formą, tuo akivaizdžiai pažeisdama jos interesus. Iš 2022-05-19 pastato apžiūros akto yra matyti, kad jai būtina remontuoti ūkinį pastatą, tačiau jo remonto ji negali atlikti, nes atsakovės statiniai trukdo atlikti remonto darbus. Atsakovė atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasinaudodama ieškovės būkle, įregistravo šiuos duomenis apgaulės būdu, pažeisdama ieškovės interesus. Iš teikiamo 2020-04-29 T. G. plano yra matyti, kad atstatomos žemės sklypo ribos prie anksčiau turėtų ir disponuojamų ribų, nekeičiant žemės sklypo ploto. Ji pateikė atsakovei savo pasiūlymus, tačiau atsakovė atsisako keisti sklypo ribas. Iš atsakovės pateikiamų dokumentų yra matyti, kad atsakovės pateiktame plane yra matyti, kad palei ieškovės ūkinį pastatą ir žemės ribą iš vakarų pusės atsakovė yra pasistačiusi 2 statinius, kurie jos plane žymimi pirminiu žymėjimu 10 I1ž ir 1 i1ž. Akivaizdu, kad atsakovės netinkami veiksmai dėl statinių, kurie galimai neturi net teisinės registracijos, pastatyti pažeidžiant ieškovės interesus, neturint ieškovės rašytinio sutikimo, nesilaikant įstatymo keliamų reikalavimų atstumams iki sklypo ribų. Kita svarbi problema dėl netinkamai pastatytų statinių yra ta, kad šie statiniai yra pastatyti kaip ieškovės ūkinio pastato priestatai, o ne kaip savarankiški atsakovės statiniai. Iš pateikiamų fotonuotraukų yra matyti, kad atsakovės statiniai yra prišlieti prie ieškovės ūkinio pastato konstrukcijos, neturi savarankiškos išorinės sienos ties ieškovės pastatu, naudojasi ieškovės ūkinio pastato siena, kenkdama ieškovės ūkiniam pastatui. Dėl netinkamų atsakovės veiksmų ieškovės ūkinis pastatas negali būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovės statiniai kenkia ieškovės ūkinio pastato konstrukcijoms, nėra galimybių net atlikti remonto. Kaip matyti iš 1969-02-28 ieškovės žemės sklypo plano, ieškovės ūkinis pastatas buvo numatytas palei žemės sklypo ribą, nustatant atstumą iki žemės sklypo ribos, o atsakovė, norėdama prišlieti savo statinius, naudojosi šia situacija, o vėliau bandė netinkamai nustatyti ir žemės sklypo ribas, kad nereiktų atitraukti savo statinių. Esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina tokiu atveju atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senatis terminą, nes kaip matyti iš pateiktos 2022-12-21 medicininės pažymos, M. Š. stebima ir gydoma psichiatrų nuo 1998 metų, todėl negalėjo tinkamai apginti savo teisėtų interesų dėl sveikatos būklės ir senyvo amžiaus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad teismui patenkinus ieškinį, jo įregistruoti Nekilnojamojo kadastro registre būtų neįmanoma, nes šiai dienai nuo 2002-06-20 jau yra įregistruoti atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atsakovės žemės sklypo ribos yra nustatytos 2002-05-29 atliktais kadastriniais (geodeziniais) matavimais, kuriuos 2003-03-13 patvirtino Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Su šiomis nustatytomis ribomis sutiko ieškovė M. Š., patvirtindama sutikimą savo parašu. Tai reiškia, kad žemės sklypo ribos nėra ginčytinos. Atsakovės sklypo ribos nuo 2003 metų yra įregistruotos VĮ Registrų centre. Dėl ieškovės reikalavimo dėl pastatų atitraukimo nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė nė vieno dokumento iš valstybinių institucijų atsakingų už statinių priežiūrą, patvirtinančių, kad atsakovės statiniai jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai. Pažymi, kad statiniai atsakovės žemės sklype nesikeitė nuo 1994-10-11, be to, duomenys yra užfiksuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, todėl kol jie nenuginčyti, pripažįstami teisingais ir išsamiais. Nurodė, kad atsakovės pastatyti statiniai daugiau nei prieš 50 metų, kai negaliojo ieškovės minimi STR ir nurodyti trijų metrų atstumai. Pastatai buvo pastatyti gavus žodinį P. Š. tėvo sutikimą jų pastatymui, lygiai taip pat kaip ieškovė pasistatė savo ūkinį pastatą ant ribos gavusi atsakovės tėvo žodinį sutikimą. Prašo taikyti bendrąją ieškinio senatį, kadangi pastatai pastatyti daugiau nei prieš 50 metų, o nuo jų įteisinimo – 21 metai. Atnaujinti šio senaties termino nėra pagrindo, kadangi ieškovė neveiksni pripažinta tik 2022 metais.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT Plungės ir Rietavo skyrius) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė inicijavo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patikrinimą/atlikimą. Matininkas T. G., atlikęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, per posistemę „Geomatininkas“ NŽT Plungės ir Rietavo skyrius pateikė kadastrinių matavimų bylą patikrinti ir suderinti. Patikrinęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų bylą, 2022 m. kovo 2 d. Plungės ir Rietavo skyrius surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistas Taisyklių 53.6.3. punktas (plane nurodytos gretimybės ir kampų Nr. nesutampa su GeoMatininke el. dokumentai „paženklinimo – parodymo akto tikrinimas“ gretimybėmis ir kampų Nr.); pažeistas Taisyklių 29.8.4. punktas (paženklinimo akto 4 p. lentelė 2-ame stulpelyje turi būti įrašomi visų žemės sklypų savininkų vardai ir pavardės, kaip nurodyta akto formoje. Nėra M. Š. parašo prie skl. Nr. (duomenys neskelbtini); pažeistas Nuostatų 64.13 p. (GeoMatininke el. dokumentai – neatidaro „žemės sklypo grafinė medžiaga“), t. y. kadastrinių matavimų byla buvo atmesta. Pažymėjo, kad pakartotinai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla nebuvo pateikta, daugiau jokių duomenų šiuo klausimu Plungės ir Rietavo skyrius neturi. Plungės ir Rietavo skyrius laikosi pozicijos, kad matininkas T. G., vadovaujantis Nuostatais ir Taisyklėmis, atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Plungės ir Rietavo skyriaus surašytą Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), gali pakartotinai teikti kadastrinių matavimų bylą per posistemę „Geomatininkas“ Plungės ir Rietavo skyriui tikrinimui ir derinimui. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. lapkričio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje buvo gautas P. Š. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl galimo privačios žemės užėmimo ir galimai neteisingų gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į gautą prašymą 2020 m. gruodžio 1 d. Plungės ir Rietavo skyrius atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. P. Š. dalyvavo patikrinime kaip žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės M. Š. įgaliotas asmuo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo vietoje metu surašyti Žemės naudojimo patikrinimo aktai - Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas kadastriniais matavimais, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Prietaisu TopCon GRS-1 koordinuota ant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos pastatyta vielos tinklo tvora. Nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės joms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą naudoja nepažeidžiant kadastriniais matavimais nustatytų ribų, kurios yra patvirtintos ir įregistruotos Registrų centre. Taip pat nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimas įvykdytas 2002 m. gegužės 29 d. Žemės sklypo ribų paženklinime dalyvavo gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė M. Š., kuri savo parašu ant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto pasirašė taip patvirtindama, kad sutinka su ženklinamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Šiai dienai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra laikomi teisingais. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Marius Gricius nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl statinių, kadangi atsakovė be ieškovės sutikimo yra pasistačiusi malkinę, kuri priartinta prie ieškovės ūkinio pastato. Atsakovė, nenorėdama griauti statinio, sumanė koreguoti savo bei ieškovės žemės sklypo ribas, tuo pažeisdama ieškovės interesus. Ieškovė negali prieiti prie savo ūkinio pastato ir jo suremontuoti, kadangi atsakovės žemės sklypo riba eina tiesiai palei ūkinio pastato išorinę sieną ir taip trukdo patekti ieškovei prie jos ūkinio pastato. Ieškovė parengė savo žemės sklypo planą, siekdama prieiti prie savo pastato. Žemės sklypo plotas pateiktais kadastriniais matavimais nebūtų keičiamas, tačiau būtų keičiama sklypo konfigūracija, siekiant apeiti apie pastatus. Prašo įpareigoti atsakovę atitraukti visus statinius per 3 metrus, kadangi jie buvo pastatyti neteisėtai, nesilaikant atstumų ir neturint rašytinio ieškovės sutikimo šių statinių statybai. Prašo atnaujinti senaties terminą, atsižvelgiant į ieškovės M. Š. būseną, jos ligas, kurios prasidėjo dar 1998 metais.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas P. Š. nurodė, kad atsakovės žemės sklypo ribos pamatuotos neteisingai, pirmiausia todėl, kad tvora atsakovų buvo pastatyta ne pagal žemės faktinį naudojimą. Atsakovė savo kadastrinius matavimus atliko palei tvorą, kuri buvo pastatyta neteisėtai ir ne žemės sklypo ribas skiriančioje vietoje. Nors jo mama pasirašė ant ribų paženklinimo akto, tačiau mama jau tuo metu sirgo ir nežinojo kur deda parašą. Jis neturi apėjimo apie savo ūkinį pastatą, todėl reikia keisti žemės sklypo ribas, kad jis galėtų savo ūkinį pastatą suremontuoti, nes jis yra avarinės būklės. Iki 1983 metų apie savo ūkinį pastatą jis galėjo apeiti, o paskui jau nebe, nes panašiai laikotarpiu nuo 1983 metų iki 1990 metų buvo pastatyta tvora. Be to, atsakovė prie jo ūkinio pastato prišliejo du pastatus – malkines, kurie net neturi savo išorinės sienos. Šiuos pastatus atsakovė pastatė savavališkai, nesilaikant atstumų, todėl prašo juos atitraukti. Nors atsakovė teigia, kad pastatų statybai sutikimą davė jo tėvas, tačiau jų tėvai kaip kaimynai tarpusavyje nesutarė ir jokio pokalbio tarp tėvų dėl pastatų statybos nebuvo. Ūkinio pastato vieta planuose buvo nurodyta dar 1969 metais, o atsakovės statiniai pastatyti vėliau, prišliejant juos prie ieškovės ūkinio pastato ir jie įsikiša į ieškovės teritoriją.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės E. B. atstovas advokatas Donatas Lengvinas nurodė, kad su pateiktais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, papildomai paaiškino, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti dar 2002 metais, o atsakovė žemės sklypą išsipirko 2003 metais, t. y. su jau atliktais kadastriniais matavimais. Ieškovė pati pasirašė ant paženklinimo akto ir su atsakovės žemės sklypo ribomis sutiko. Sklypo riba buvo pamatuota pagal faktinį naudojimą. Atsakovės tėvų dar 1975 metais pastatyta tvora tapo ribos tašku. Dėl pastatytų statinių pažymėjo, kad pastatai tiek ieškovės, tiek atsakovės pastatyti daugiau nei prieš 50 metų, nei viena šalis nesilaikė jokių atstumų, pastatai pastatyti ant ribos, o dėl jų statybos buvo susitarę kaimynai, t. y. vyrai vienas kitam buvo davę žodinius sutikimus dėl pastatų. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes pastatai pasatyti daugiau nei prieš 50 metų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu atsakovė E. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, papildomai paaiškino, kad pastatai šalių buvo statyti kai jai buvo 10 metų. Jos tėvas susitarė su kaimynu Š. ir taip buvo pastatyta tvora, bei pastatai. Tvora pastatyta stovi panašiai apie 45 metus. Žemės sklypo riba eina su ūkinio pastatu galu ir taip yra visoje gatvėje.

9. Trečiajam asmeniui NŽT Plungės ir Rietavo skyriui apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei M. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. B. nuosavybės teise priklauso 0,2578 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovei M. Š. priklausančio žemės sklypo įregistravimo pagrindas – 2003-02-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2003-02-25 priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Atsakovė E. B. žemės sklypą įsigijo 2003-06-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įsigyta buvo 800/2578 dalis iš bendro 0,2578 ha ploto), ir 2022-02-14 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (paveldėta 1778/2578 dalis iš bendro 0,2578 ha ploto). Iki 2022-02-14 1778/2578 dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklausė atsakovės mamai E. G., kuri šią dalį įsigijo ta pačia 2003-06-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei įsigyjant ne žemės ūkio paskirties sklypą, Plungės rajono žemėtvarkos skyrius jau buvo suformavęs šį žemės sklypą pagal atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovės žemės sklypui kadastriniai (geodeziniai) matavimai buvo atlikti 2002 m. gegužės 29 d. Ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus.

14. Ieškovė 2020 metais atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas T. G. per posistemę „Geomatininkas“ NŽT Plungės ir Rietavo skyriui pateikė kadastrinių matavimų bylą patikrinti ir suderinti. Patikrinęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų bylą, 2022 m. kovo 2 d. Plungės ir Rietavo skyrius surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistas Taisyklių 53.6.3. punktas (plane nurodytos gretimybės ir kampų Nr. nesutampa su GeoMatininke el. dokumentai „paženklinimo – parodymo akto tikrinimas“ gretimybėmis ir kampų Nr.); pažeistas Taisyklių 29.8.4. punktas (paženklinimo akto 4 p. lentelė 2-ame stulpelyje turi būti įrašomi visų žemės sklypų savininkų vardai ir pavardės, kaip nurodyta akto formoje. Nėra M. Š. parašo prie skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (3-4); pažeistas Nuostatų 64.13 p. (GeoMatininke el. dokumentai – neatidaro „žemės sklypo grafinė medžiaga“), t. y. kadastrinių matavimų byla buvo atmesta. Pakartotinai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla nebuvo pateikta.

15. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal 2020-04-29 T. G. parengtą planą, kadangi ji negali apeiti apie savo ūkinį pastatą, kuris stovi ant ribos ir kuris yra avarinės būklės, jam reikia remonto, o ji negali prie jo prieiti, nes norint prieiti prie išorinės ūkinio pastato sienos reikia įžengti į atsakovės žemės sklypo ribas. Teigia, kad žemės sklypo plotas nepasikeistų, keistųsi tik sklypo ribų konfigūracija ir jai būtų sudaryta galimybė apeiti apie jos žemėje stovintį ūkinį pastatą.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

16. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės patikslintą ieškinį visa apimtimi. Kadangi ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, todėl pirmiausia teismas pasisako dėl senaties termino taikymo.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia du reikalavimus, t. y. pirma, nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2020-04-29 T. G. parengtą planą; antra, įpareigoti atsakovę E. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitraukti visus statinius žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės nuo ieškovės ūkinio pastato pagal 2020-04-29 T. G. parengto plano nustatytos ribos per 3 metrus.

18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. CK 1.134 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

19. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019).

20. Kaip minėta aukščiau, ieškovė pirmu patikslinto ieškinio reikalavimu prašo nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2020-04-29 T. G. parengtą planą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiam reikalavimui ieškinio senaties terminas nėra taikomas, kadangi ieškovė, būdama nekilnojamojo turto savininkė, siekia pašalinti netikslumus, susijusius su jos valdomo žemės sklypo ribomis. Ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus, todėl ieškovė atliko kadastrinius matavimus, kuriuos NŽT atsisakė derinti, motyvuodama sklypo ribų neatitikimu. Akivaizdu, kad savininko teisių pažeidimas, kaip yra nagrinėjamu atveju, yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant pagrindo taikyti ieškinio senatį, teismas žemiau pasisakys dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

21. Antru patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę E. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitraukti visus statinius žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės nuo ieškovės ūkinio pastato pagal 2020-04-29 T. G. parengto plano nustatytos ribos per 3 metrus.

22. Šiuo atveju aktualus senaties termino pradžios skaičiavimo atskaitos taškas sprendžiant ar ieškovė praleido įstatymų nustatytą terminą reikalavimui dėl pastatų atitraukimo pareikšti.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008; kt.), todėl svarbus bylos aplinkybių ir ieškovo galėjimo (turėjimo) suvokti apie jo pažeistas teises įvertinimas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palei ieškovės ūkinį pastatą ir žemės ribą iš vakarų pusės atsakovei priklausančiame žemės sklype stovi du ūkiniai pastatai, t. y. malkinės. Ieškovės atstovas P. Š. teigia, kad šie priestatai buvo prišlieti prie ieškovei priklausančio ūkinio pastato apie 1980 – 1990 metus, atsakovė teigia, kad malkinės pastatytos apie 1970 metus. Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad į kaimynystę ji atsikraustė 1983 metais, matė, kad atsakovės žemės sklype stovėjo šiltnamis, tačiau malkinių nepastebėjo. Iš byloje atsakovės pateiktos 2003 metų nekilnojamojo turto nuosavybės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2001 m. gegužės 15 d. plane šalia žemės sklypo ribos įbraižyti du pasatai, kurių indeksas nurodytas 123¹ž ir 1i¹ž. 2002 m. balandžio 2 d. padarius perkainavimą, lape pavadinimu „Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“, lentelėje nurodyta, kad pastatų pavadinimai – malkinės, abiejų statinių statybos metai - 1970 m., baigtumas 100%, pamatai medžio stulpai, sienos – medžio su karkasu. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovei žemės sklype priklausančios malkinės yra pastatytos 1970 metais, ieškovė kitų duomenų apie jų pastatymo metus nepateikė ir šių rašytinių duomenų nepaneigė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės statiniai pastatyti daugiau nei prieš 50 metų.

25. Pažymėtina, kad ieškovė su atsakove yra kaimynės nuo 2000 metų, kai atsakovė apsigyveno pas savo mamą, kuriai taip pat priklausė žemės sklypas ir kurio dalį po mamos mirties paveldėjo atsakovė. Šalys nurodė, kad tiek pačiai ieškovei, tiek atsakovės mamai E. G. valstybiniai žemės sklypai buvo suteikti naudotis dar tarybiniais metais apie 1969 metus, kuriuos šalys 2003 metais nusipirko iš valstybės. Pačios ieškovės ūkinis pastatas pastatytas 1971 metais ir atsakovė nurodė, kad tuo metu dėl pastatų pastatymo susitarė ieškovės vyras bei atsakovės tėvas. Šis susitarimas buvo žodinis. Ieškovė M. Š. buvo pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu. Jos interesus šiuo metu atstovauja paskirtas globėjas sūnus P. Š. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nei karto nesikreipė į ją dėl pastatų, jokių prieštaravimų niekada nereiškė, šiuos priekaištus reiškė tik P. Š. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 18 d. M. Š. pareiškimas, kad gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)), savininkei E. B. niekada nedavė sutikimo statyti jokio statinio savame sklype, negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, kadangi M. Š. buvo pripažinta (duomenys neskelbtini). Taigi, nustačius, kad malkinės buvo pastatytos apie 1970 metus, apie kurių buvimą ieškovė žinojo taip pat nuo 1970 m., o patikslintą ieškinį dėl jų atitraukimo pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. (po 50 metų), t. y. praleidus bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį dalyje dėl reikalavimo atitraukti statinius (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

26. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

27. Ieškovė prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau šiuo atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų ieškovės neveikimą. Kaip minėta aukščiau, ieškovė yra pripažinta neveiksnia 2022 metais, ją atstovauja sūnus P. Š. Pati ieškovė būdama sveika, jokių pretenzijų atsakovei dėl pastatų nereiškė. Nors P. Š., kaip ieškovės įgaliotinis, veikė jos vardu dar iki pripažįstant ieškovę neveiksnia, tačiau jis į teismą kreipėsi žymiai praleidę senaties terminą, dėl ko negalima vertinti, kad jis veikė sąžiningai ir apdairiai siekdamas apginti, šiuo atveju, ieškovės interesus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos tokiomis, kad būtų pagrindas spręsti dėl parleisto senaties termino atnaujinimo, o ieškovės pateiktas vienintelis įrodymas (A. K. komercinės firmos „I.“ pažyma) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

28. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė senaties terminą yra praleidusi ir nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

29. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Vadinasi, CK 4.45 straipsnio 1 dalis reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

30. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo ribų nustatymą teismine tvarka atvejus, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, yra pažymėjęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

31. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-195/2010).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei M. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovei su vyru, tiek atsakovės tėvams žemės sklypai buvo suteikti naudotis dar tarybiniais metais. Iš ieškovės pateikto statomo gyvenamojo namo sklypo plano, kurio data nurodyta 1969 m. vasario 23 d., matyti, kad piliečiui V. Š., Plungės rajono kolūkio Kulių gatvėje taikomas projektas – karkasinis vieno aukšto namas, sienos – rąstų, sklypo plotas – 0,15 ha. Plane įbrėžti du pastatai – namo ir ūkinio pastato. Šalys pripažįstą faktą, kad seniesiems gyventojams sklypai buvo paskirti kaip sodybiniai žemės sklypai tuometiniame kolūkyje, iki tol senieji gyventojai buvo faktiniai sklypų naudotojai ir gyveno juose esančiose sodybose. Šalys taip pat neginčija, kad sklypus nuo labai seno laiko skiria sena medinė tvora, kuri pastatyta kaip žemės sklypus skirianti riba, tačiau ieškovės atstovas P. Š. teigia, kad tvorą savavališkai pasistatė atsakovės tėvas įsiterpdamas į ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą, o paskui jau pagal tvoros ribas pasidarė kadastrinius matavimus taip, kad jis negali apeiti savo ūkinio pastato. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad žemės sklypus skirianti tvora buvo statyta panašiai prieš 40 metų – ieškovas teigia, kad tvora statyta panašiai 1983 metais, iki 1990 metų jau tikrai buvo pastatyta, taip pat nurodė, kad iki 1983 metų jis galėjo apeiti apie savo ūkinį pastatą, atsakovė nurodė, kad tvora stovi jau 45 metus. Pažymėtina, kad byloje rašytinių duomenų dėl tvoros pastatymo nėra, tačiau šalys pripažino, kad žemės sklypus skirianti tvora stovi daugiau nei 40 metų. Pats ieškovės atstovas P. Š. pažymėjo, kad ieškovės žemės sklypo ribas nori pakoreguoti vien dėl to, kad galėtų apeiti apie savo ūkinį pastatą, atlikti jo remontą, tačiau ūkinis pastatas stovi ant žemės sklypus skiriančios ribos ir norint prieiti prie pastato galinės sienos, reikia įžengti į atsakovės žemės sklypą.

33. Kaip minėta aukščiau, galimybė teismui nustatyti žemės sklypo ribas yra tuomet kai pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, tos ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – įrodo kreipimosi į teismą faktas. Taigi nagrinėjamu atveju reikia nustatyti antrąją aplinkybę, t. y. ar tikrai tos žemės sklypo ribos yra neaiškios.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimas įvykdytas 2002 m. gegužės 29 d. Žemės sklypo ribų paženklinime dalyvavo gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ieškovė M. Š., kuri savo parašu ant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto pasirašė taip patvirtindama, kad sutinka su ženklinamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Iš byloje pateiktų žemės sklypo planų matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausantys žemės sklypai yra taisyklingos stačiakampio formos, tokie jie buvo suteikti ir juos išperkant iš valstybės. Nors iš ieškovės pateikto 1969 metų sklypo plano matyti, kad ūkinio pastato statybos vieta buvo numatyta šiek tiek atitraukus nuo žemės sklypus skiriančios ribos, tačiau pažymėtina, kad tai buvo tik planas, o kur realiai senieji sodybos šeimininkai pastatė ūkinį pastatą, duomenų byloje nepateikta. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas P. Š. teigė, kad atsakovė atlikdama kadastrinius matavimus „pritraukė“ savo žemės sklypo ribas prie ūkinio pastato ribos, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra ir duomenų apie tvoros statybą, tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad tvora žymi faktinę žemės sklypus skiriančią ribą. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tarp senųjų sklypų gyventojų būtų iškilę ginčų dėl sklypų naudojimo ribos ar tvoros, priešingai, atsakovės teigimu, ieškovės vyras ir jos tėvas susitarė, kada tvora bus statoma pagal faktinę ribą. Darytina išvada, kad ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos, t. y. sklypus skiriančios tvoros vieta juos tenkino ir ginčų nebuvo, tuo tarpu ieškovės atstovas P. Š., dėl prastos pačios ieškovės sveikatos ėmęsis atstovauti jos interesus, pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei, rašyti raštus įvairioms institucijoms, nors ilgą laiką matė ir suprato sklypo faktinio naudojimo ribas.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2018 m. rugsėjo 4 d. atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nėra užimta, priestatas yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

36. Taip pat, 2020 m. lapkričio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje buvo gautas P. Š. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl galimo privačios žemės užėmimo ir galimai neteisingų gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į gautą prašymą, 2020 m. gruodžio 1 d. Plungės ir Rietavo skyrius atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. P. Š. dalyvavo patikrinime kaip žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės M. Š. įgaliotas asmuo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo vietoje metu surašyti Žemės naudojimo patikrinimo aktai - Nr. (duomenys neskelbtini)) (pridedama) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas kadastriniais matavimais, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Prietaisu TopCon GRS-1 koordinuota ant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos pastatyta vielos tinklo tvora. Nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės joms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą naudoja nepažeidžiant kadastriniais matavimais nustatytų ribų, kurios yra patvirtintos ir įregistruotos Registrų centre.

37. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos (planų, patikrinimo aktų, šalių paaiškinimų) matyti, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypai natūroje yra tarpusavyje suderinti, atsakovės žemė sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra nuginčyti. Visi pradiniai ginčijamų žemės sklypų privatizacijos, kurios metu įgyta privati nuosavybė, dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus – tiesią liniją, kurio riba nustatyta ūkinio pastato siena. Be to, iš teismui atsakovės 2023 m. sausio 18 m. pateiktos fotolentelės Nr. 5 (Regia duomenys) matyti, kad visoje gatvėje, esančių žemės sklypų ribos eina tiesia linija, t. y. žemės sklypai buvo formuojami taisyklingos stačiakampio formos. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios, t. y. nustatytos tiesia linija, sklypo riba nustatyta ūkinio pastato siena. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius konstatavo, kad vielos tinklo tvora užtverta nepažeidžiant kadastriniais matavimais nustatytų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Aiškios žemės sklypų teisinės ribos iš esmės eliminuoja būtinybę nustatyti naują žemės sklypus skiriančią ribą. Be to, NŽT Plungės ir Rietavo skyriui atsisakius įregistruoti ieškovės pateiktus kadastrinius matavimus, akivaizdu, jog šiais matavimais yra pažeidžiamos šalių nusistovėjusios faktinio žemės naudojimo ribos, tuo pažeidžiant ir atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus.

38. Civiliniai įstatymai įtvirtina bendrą nuostatą, kad savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose. Savininko teises šalys gali įgyvendinti jų nuosavybės teise turimų sklypų ribose, kurios yra nustatytos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyse bei sutarties priedų esančių sklypų planais. Žemės sklypų pirkimo sutartimis pirkėjai įsipareigojo laikytis plane nurodytų sklypo ribų. Taigi ir šalių teisės į turimus nuosavybės teise žemės sklypus gali būti ginamos tik jų turimos nuosavybės ribose.

39. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau tik tuomet, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, arba persidengia sklypai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo sklypų plotai realiai atitinka įregistruotus sklypus ir nepersidengia, todėl nėra teisinio pagrindo keisti sklypų konfigūracijos atsižvelgiant tik išimtinai į ieškovės interesus. Šiuo atveju ribas nurodantys dokumentai yra išlikę, esami dokumentai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, riba eina palei ūkinio pastato sieną, tačiau paties pastato nekerta. Ieškovė nepagrindė, jog, atliekant atsakovės žemės sklypo matavimus buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, o tai, kad žemė aplink ieškovei priklausančio ūkinio pastato priklauso atsakovei, nepaneigia ieškovės teisės naudotis kitais teisiniais instrumentais (pvz., servitutu) ir taip tinkamai įgyvendinti savo kaip statinio savininkės teises.

40. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Įvertinęs byloje pateiktus žemės sklypų planus, patikrinimo aktus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ginčo riba, skirianti šalių žemės sklypus, yra aiški. Kaip jau buvo minėta, ieškovės atstovas įrodinėja, kad jis negali apeiti apie savo ūkinį pastatą, todėl reikia keisti žemės sklypo konfigūraciją. Ieškovės atstovas vadovaujasi 2020 m. balandžio 29 d. T. G. parengtu projektu ir matininko atliktais kadastriniais matavimais, kurie NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus įvertinti kaip netinkamai atlikti, neatsižvelgiant į faktiškai ieškovės naudojamą žemės ploto konfigūraciją (nesutampa gretimybės ir kampų Nr. su paženklinimo – parodymo aktu). Atsakovės žemės sklypas yra suformuotas ir jam atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra nuginčyti ar paneigti. Taigi ginčą ieškovės atstovas P. Š. kelia dėl konkrečių ir visiškai aiškių atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų konfigūracijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji eina su ieškovei priklausančio ūkinio pastato siena, toliau riba eina palei tvorą, pastatyta prieš beveik keturiasdešimt metų. Ieškovės ūkinis pastatas bei tvora žymėjo šalių faktiškai naudojamus žemės sklypų plotus ir ji nebuvo pakitusi. Ieškovė niekada nesinaudojo atsakovės pusėje esančiu žemės sklypo plotu, tarp šalių jokių ginčų nebuvo iki tol kol ieškovei pablogėjo sveikata ir jos interesus pradėjo atstovauti sūnus P. Š. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės atstovo prašomi pakeitimai būtų daromi tik atsakovės interesų sąskaita žemės sklypo ribas ties ūkiniu pastatu išplečiant į atsakovei priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu nebūtų užtikrinta abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktas 2020 m. balandžio 29 d. T. G. parengtas žemės sklypo planas neatitinka nei įstatymų reikalavimų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl žemės sklypų ribų nustatymo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtas žemės sklypo planas labiausiai atitinka faktinę situaciją, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovams jų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovų priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2. Iš byloje pateikto atsakovės E. B. atstovo advokato Donato Lengvino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito, mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1400 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė