Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-1013/2007

Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21; 114.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 06 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. I.Į. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui J. K. I.Į., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintą LR Aplinkos ministro 2002 m balandžio 30 d. įsakymu Nr.211, numatytos ne tik rangovo, bet ir statytojo (užsakovo) pareigos, kurių ieškovas nevykdė, tačiau pirmos instancijos teismas jų neanalizavo, šališkai perkeldamas deliktinę atsakomybę atsakovui. Sutinkamai su šio norminio dokumento reikalavimais pradėti statybos darbus leidžiama tik po to, kai užsakovas nustatyta tvarka, be kitų dokumentų, gavo ir perdavė rangovui statybos žurnalą, kuris pildomas nuo statybos pradžios iki jos pabaigos. Jame dokumentaliai fiksuojama statybos eiga, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams. Toks statybos eigos aprašymas suteikia galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio deformacijoms, kitiems nukrypimams nuo projekto ir nustatyti defektų atsiradimo laiką (statybos ar naudojimo) metu, priežastis, kaltus asmenis. Pirmosios instancijos teismas, kaip aktyvus proceso dalyvis, civilinės bylos nagrinėjimo metu neanalizavo šio norminio dokumento turinio, tolygu ir užsakovo pareigų (jų visiško neatlikimo fakto) statybos eigoje ir tai tapo viena iš pagrindinių priežasčių neteisėtam ir nepagrįstam sprendimui priimti.

Tik 2006-07-05 praėjus dviems mėnesiams po sutartinių santykių pabaigos užsakovas, vienašališkai neleidęs baigti statybos darbų, kreipėsi į rangovą raštu reikalaudamas ištaisyti statybos darbus. 2006-07-17 užsakovas, neinformavęs apie tai rangovo, kvietė specialistą įvertinti, dėl ieškovo nebaigtus statybos darbus ir jų kokybę. Tuo būdu negalima paneigti ir to, kad nuo to momento, kuomet užsakovas vienašališkai nutraukė sutartinius santykius su rangovu iki pretenzijų pastarajam atsiradimo, statybos, rekonstrukcijos ar kitų darbų šiame objekte neatliko pats užsakovas ar tretieji asmenys, valingai ar net pabloginant rangovo ne dėl jo valios nebaigtų darbų kokybę. Po užsakovo pareikalavimo baigti darbus, darbų priėmimo-perdavimo, defektų nustatymo ar panašiais aktais nebuvo konstatuoti statybos darbų trūkumai ar panaudotų statybos produktų neatitiktis standartams.

Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas kaltas dėl nuostolių atsiradimo, neatsižvelgė į ieškovo kaltę. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Konkrečiu atveju dėl ieškovo nerūpestingumo ir neatidumo statybos darbai buvo pradėti be dalies tam imperatyviai būtinos normatyvinės statybos techninės dokumentacijos, kurią jis privalėjo pateikti. Jeigu užsakovas V. B. būtų pateikęs rangovui reikiamą dokumentaciją žalos būtų išvengta. Statinio statybos, ir jos darbų atlikimo kokybės techniniu prižiūrėtoju buvo ieškovas, nors teisės aktai numato galimybę samdyti tam atitinkamą asmenį. Tuo būdu, remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais ieškovo veiksmuose įžvelgiama kaltė neatsargumo forma, o jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.248 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, tiek konstatuodamas vienpusę atsakovo kaltę, tiek nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį į šią aplinkybę neatsižvelgė ir proceso metu jos neanalizavo.

Pripažįsta, jog atliekant darbus buvo kai kurių neatitikimų statybos darbų standartams, tačiau jie buvo suderinti su užsakovu, o daugeliu atveju ir jam pačiam pareikalavus. Vadovaujantis teisingumo kriterijais teismas niekaip neišsprendė užsakovo pakeistų, bet už rangovo lėšas įgytų ir panaudotų statinio statyboje medžiagų kainos. Teismas savo sprendime teigė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jam padarytus nuostolius dėl sugadintų statybinių medžiagų, nors tos medžiagos (stogo danga) buvo įgytos atsakovo lėšomis, ir toje dalyje nemažino neva padarytų nuostolių dydžio.

Nurodo, jog šie faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai patvirtina, jog pirmos instancijos teismas pažeidė procesines normas, t. y. šalių lygiateisiškumo (LR CPK 17 str.) ir teismo nešališkumo (LR CPK 21 str.) principus, bei netinkamai taikydamas materialinės teisės normas ar netaikydamas tų kurios reikšmingos teisingam sprendimui byloje priimti, priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, kuriame neatskleista bylos esmė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2006-01-30 šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, ir uždegti stogą. Pasirašė darbų sąmatą kurios bendra vertė 103 000 Lt, bei piniginių lėšų mokėjimo grafiką. Darbų atlikimo eigoje užsakovas, pastebėjo jog rangos sutartyje numatyti statybos darbai atliekami nekokybiškai, pasinaudodamas sutartyje numatyta galimybe rangos sutartį nutraukti, ją nutraukė. Dėl atliktų darbų kokybės įvertinimo ieškovas kreipėsi į atestuotą statybos darbų vadovą P. B., turintį statybos techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją, kuris 2006-07-17 akte įvardijo netinkamai atliktus darbus, sudarė sąmatą statybos broko darbams ištaisyti. Ieškovas vadovaudamasis šia sąmata prašo priteisti 55 967,86 Lt nuostolių, atsiradusių, dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas nesutinka su ieškinio suma, nes ji neprotingai didelė. nurodydamas, jog darbus vykdžiusiam asmeniui nebuvo leista iki galo ištaisyti stogo dengimo ir kitų atliktų statybos darbų, dėl ko, prasidėjus lietui, atsirado papildomų nuostolių. Nurodo, jog ieškovas buvo nesąžiningas, nes nepateikė visų būtinų statybai dokumentų.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Išvadas apie nustatytus byloje faktus teismas gali padaryti tik visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs esančius byloje įrodymus (LR CPK 185 str.). Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus byloje ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pagal LR CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. LR CK 6.681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Tik nustačius nurodytas faktines aplinkybes ir įvertinus statybos dokumentus, galima nuspręsti, kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai ir jų teisinės pasekmės. Kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą nustatė, jog byloje nėra pateikti žemės nuosavybės, bei statinio techniniai dokumentai. Nesant šių dokumentų statyba vertintina, kaip savavališka, dėl ko statytojui atsiranda pareiga savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Byloje nenustatyta žemės sklypo bei pastato nuosavybės teisės, todėl pirmos instancijos teismas galėjo nuspręsti, dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Visų byloje pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir kasos kvitų yra tik kopijos. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, ieškovas turėtų pateikti šių dokumentų originalus, kas leistų daryti pagrįstas išvadas apie turėtas išlaidas, ir nesuteiktų galimybės ieškovui pasinaudoti ateityje tais pačiais dokumentais. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste.

Pagal LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos tesimas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios bylos teisinės ir faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant ar yra LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatytos sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių pobūdį bei apimtį. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio yra pagrindas padaryti pagrįstą išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmos instancijos teisme kaip pagrindą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Nustačius, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė LR CPK nuostatas, pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.