Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Jono Prapiesčio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas galėtų turėti auklėjamąjį pobūdį, bei elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios, nekeisti gyvenamosios vietos. D. K. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą, įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro ir nuteistojo E. A. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir D. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. gegužės 9 d., apie 4 val., D. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą, nukentėjusiųjų ginčijamą, teisę panaudodami fizinę prievartą, t. y., E. A. metaliniu strypu sudavus D. P. du kartus į nugarą, A. D. keturis kartus į rankas ir kojas, reikalavo grąžinti nukentėjusiųjų tariamai pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną bei užvaldė D. P. 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, raktų ryšulį, A. D. 1500 Lt vertės kompiuterio sisteminį įrenginį, 300 Lt vertės monitorių, 15 Lt vertės klaviatūrą, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, taip padarydami didelę žalą nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, jie nuteisti ir už tai, kad, savavališkai vykdydami tariamą teisę susigrąžinti tariamai nukentėjusiųjų pagrobtą D. K. mobiliojo ryšio telefoną, pagrobė D. P. Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą.

D. K. nuteistas dar ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. K. ir G. V., 2005 m. vasario 23 d., apie 19 val., slapta pagrobė nukentėjusiojo P. K. 600 Lt vertės turtą.

E. A. ir D. K., vykdydami tariamą teisę susigrąžinti tariamai nukentėjusiųjų pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, užvaldė D. P. turtą bei dokumentus. Dokumentų pagrobimas buvo ne savitikslis dalykas, o veiksmų, vieninga tyčia padarant žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, dalis, todėl, kasatoriaus nuomone, tai turėjo būti vertinama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis ne BK 63 straipsnio 4 dalimi, o 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo

Savavaldžiavimas, numatytas BK 294 straipsnyje, pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Tikros yra tokios asmens teisės, kurios yra numatytos įstatymuose ar kituose teisės taikymo aktuose ir gali būti įvykdytos atitinkamų tarnybų ar institucijų pagalba. Tariamomis laikomos tokios teisės, kurias asmuo mano priklausančias jam, nors faktiškai jis tokios teisės neturi. Savavaldžiavimo kvalifikavimui svarbu tai, kad tikros ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija arba pripažįsta, bet atsisako vykdyti.

Byloje nustatyta, kad E. A. ir D. K., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė tariamą, nukentėjusiųjų ginčijamą teisę – susigrąžinti tariamai nukentėjusiųjų pagrobtą D. K. mobiliojo ryšio telefoną. E. A. ir D. K. į jokį kitą turtą, o juo labiau į D. P. dokumentus, nei tikros, nei tariamos teisės neturėjo ir patys tai žinojo. Pirmosios instancijos teismas padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį ir paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Kasatorius, neginčydamas veikų kvalifikavimo, savo prašymą pakeisti nuosprendį – paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu, motyvuoja tuo, kad dokumentų pagrobimas buvo ne savitikslis dalykas, o savavaldžiavimo veiksmų, padariusių žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams, dalis. Kasatoriaus nurodomu motyvu tenkinti prašymą ir švelninti nuteistųjų teisinę padėtį nėra pagrindo. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. E. A. ir D. K. padarytas nukentėjusiojo D. P. dokumentų pagrobimas yra atskira nusikalstama veika, o ne savavaldžiavimo veiksmų sudėtinė dalis ar tikslas, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo būdas negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta, jog dokumentai buvo rasti tarp kitų daiktų ir, užvaldant nukentėjusiųjų turtą, kartu su juo pagrobti. To neginčija ir pats kasatorius.

Remiantis tuo, kas pasakyta, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.